Autoriaus Sauliaus Šaltenio kūrinys „Riešutų duona“ - 1972 m. parašyta apysaka, savo aktualumo nepraradusi iki pat šių dienų. Ši knyga laikoma lietuvių literatūros klasika, net ir šiandien nesitraukiančia iš TOP skaitomiausių knygų viršūnių. Saulius Šaltenis - lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas ir publicistas. Jis dirbo Lietuvos kino studijos redakcinėje kolegijoje, vėliau buvo vienas iš savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ steigėjų. Autorius aktyviai dalyvavo „Sąjūdžio“ veikloje ir yra Kovo 11-osios akto signataras. 1996-1999 m. ėjo Lietuvos Respublikos Kultūros ministro pareigas. Saulius Šaltenis (1945-2024) - žymus lietuvių prozininkas, dramaturgas ir scenaristas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Apie autorių Saulių Šaltenį
Saulius Šaltenis (g. 1945 m. gruodžio 24 d.) studijavo lietuvių filologiją ir tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu nuo 1971 m. Svarbu pabrėžti, kad Šaltenio gyvenimas prasidėjo mokytojų lituanistų šeimoje, kuri, ko gero, ir turėjo nemažai įtakos jo tolimesniam gyvenimo kelio pasirinkimui. Pirmuosius kūrinius Šaltenis parašė dar 1963 m., kai įstojo į Vilniaus universitetą. Jo kūrybai būdingas subtilus humoras, psichologinis įžvalgumas ir gebėjimas atskleisti paprastų žmonių gyvenimo dramatiškumą.
Šaltenio kūriniai dažnai balansuoja ant leistinumo ribos, kritikuodami sovietinę sistemą, tačiau išvengdami tiesmuko politinio angažavimosi. Savo kūryba Šaltenis pasirodo kaip ypač jaunatviškos dvasios rašytojas, kuris išsiskiria savo ypač plačiu akiračiu ir erudicija. Jo mintys kūriniuose lanksčios, jaučiama laisvė, kartais ir spontaniškumas. Jo kūryboje randama ir tam tikrų priešpriešų, kuriose susikryžmina miesto ir valstietiškosios kultūros. Tad šios naujovės ir eksperimentai kūryboje Šaltenį suformavo kaip savitos prozos stiliaus savininką. Be „Riešutų duonos“, svarbūs Šaltenio kūriniai yra apysaka „Duokiškis“, dramos „Škac, mirtie, visados škac!“, scenarijai filmams „Skrydis per Lietuvą“ ir „Herkus Mantas“. Pirmuosius apsakymus 1963 m. paskelbė „Literatūroje ir mene“, o 1966 m. pasirodė ir pirmoji prozos knyga „Atostogos“. Be apysakos „Riešutų duona“ rinktinėje spausdinami Sauliaus Šaltenio apsakymai „Amžinai žaliuojantis klevas“, „Namai iš kedro, pašiūrė iš kiparisų“, „Atminimo cukrus“, „Drugelis medinėm kojom“.
Kūrinio kontekstas ir siužetas
Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“, pasirodžiusi 1972 metais, yra vienas ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių ir kultūros fenomenas. Apysaka iškart patraukė skaitytojų dėmesį savo gaivumu, humoru ir gebėjimu subtiliai perteikti sudėtingus žmogaus jausmus bei socialines realijas. Parašyta 1972 metais, „Riešutų duona“ atspindi to meto lietuvių literatūros tendencijas, kurioms būdinga kaimo gyvenimo idealizavimas, jaunų žmonių problemų nagrinėjimas ir subtilus pasipriešinimas sovietinei ideologijai. Apysaka išsiskiria savo kalbos stiliumi, kuriame susipina liaudiškumas, ironija ir lyrizmas. Šaltenis meistriškai perteikia to meto atmosferą, kurioje susiduria tradicinės vertybės ir nauji iššūkiai.
Knygoje vaizduojami pokario metai. Nedideliame provincijos miestelyje gyvena dvi šeimos: Kaminskai ir Šatai, tarp kurių yra „perbėgusi katė“ ir jos nuolat tarpusavyje pykstasi. Tokioje atmosferoje auga ir jų atžalos, kurios, natūralu, taip pat jaučia priešpriešą vienas kitam. „Riešutų duona“ pasakoja apie dviejų jaunuolių - Andriaus Šato ir Liukos - meilės istoriją provincijos miestelyje sovietinėje Lietuvoje. Visgi jaunystė pyktį palaužia ir tarp Andriaus Šato bei Liukos Kaminskaitės įsiplieskia jausmai. Akivaizdu, jog šeimos tam nepritaria, tačiau jų meilė - verta Romeo ir Džuljetos istorijos. Tai švelni ir lyriška istorija, atsiminimai apie vaikystę kaime, išvykimą iš jo, tikrojo gyvenimo pradžią. Apysakoje gausu komiškų situacijų, kurios atskleidžia sovietinės biurokratijos ir ideologijos absurdiškumą. Kita vertus, netrūksta ir dramatiškų momentų, atskleidžiančių herojų vidines kovas ir abejones.
Pavyzdžiui, epizodas su „riešutų duona“ - paprastu kepiniu, kuris tampa simboliu pasipriešinimo sistemai - puikiai iliustruoja Šaltenio gebėjimą subtiliai kritikuoti režimą. Andrius ir Liuka susiduria su išdavyste, netektimi ir būtinybe priimti sudėtingus sprendimus, kurie lemia jų ateitį. Mažame Lietuvos provincijos miestelyje skleidžiasi Romeo ir Džiuljetos dramos verta istorija. "Riešutų duona" - gyva knyga apie tikrus žmones bei jų likimus, meistriškos Sauliaus Šaltenio plunksnos dėka išvengusi sovietinių cenzorių priekabių. Tai pasakojimas apie jaunuolius, kurie nenori taikstytis su rutina, priešinasi galiojantiems papročiams, kovoja su kasdienybe ir nusistovėjusiu visuomenės požiūriu.
Andrius Šatas: pagrindinis veikėjas
Andrius Šatas - pagrindinis apysakos veikėjas, penkiolikmetis paauglys, išgyvenantis sudėtingą paauglystės laikotarpį. Jam penkiolika metų. Jis - maištingas, ironiškas ir svajojantis jaunuolis, kuris nesutinka su aplinkos konformizmu ir siekia išreikšti save kūryboje. Andrius jautrus neteisybei ir ieško saviraiškos. Andrius yra jautrus, atviras ir nuoširdus, tačiau kartu ir drovus bei nepasitikintis savimi. Andrius yra tipinis jaunas žmogus, kuris ieško savo vietos gyvenime ir bando suprasti pasaulį aplink save. Jis yra ištikimas savo draugams ir mylimajai, tačiau kartu ir linkęs į avantiūras ir nerimtus poelgius. Andrius nevengia ironijos ir humoro, kad atskleistų socialines problemas ir absurdiškas situacijas. Jo humoro jausmas padeda jam atlaikyti kasdienybės sunkumus.
Andriaus santykiai su artimaisiais
Andrių supa artimieji ir tėvai. Vaikinas gana gerai sutaria su mama, tačiau Andriaus nesupranta tėtis, o gal net nenori suprasti, todėl jis lieka nuošaly. Ši situacija jį labai skaudina, juk iš tiesų, kiekvienam besiformuojančiam jaunuoliui, yra svarbus tėvo palaikymas, pavyzdys ir būvimas šalia. Artimiausias Andriaus žmogus yra senelis, kuris jį supranta be žodžių, kiek gali padeda ir palaiko. Tačiau vieną dieną senelį rado negyvą lovoje, Andriui buvo ypač sunku jo netekus. Taigi, jausdamas didelį liūdesį, jis suartėja su mama. Bet Andriaus nesupranta tėtis, o gal ir nenori suprasti, todėl jis lieka nuošaly, nors Andrius troško, kad sugyventų visi. Jis namuose jaučiasi nereikalingas, nes tėvai pykstasi. Kažkada buvęs gražus Andriaus šeimos pasaulis griūna, todėl jis nori susikurti sau naują ir gražų pasaulį. Skaudi praeitis, nenusisekusi meilė dar labiau skatina Andriaus norą būti savarankišku.
Meilė Liukai
Andrius Šatas, pagrindinis veikėjas, patiria pirmąją meilę Liukai. Andriaus gyvenime svarbią vietą užima Liuka - vaikystės draugė. Vaikinas įsimylėjęs pirmą kartą, todėl nemoka parodyti savo jausmų. Galbūt jam truputį gėda prisipažinti. Tačiau tai, kaip Andrius slaugo savo išrinktąją, kaip stengiasi jai padėti, rodo, kad karštai myli Liuką. Andrius Liuką slaugo, rūpinasi bėdai užpuolus, apgina. Jaunuolių meilė yra sudėtinga, ypač paauglystėje, kai niekas į ją rimtai nežiūri, dažnai nesupranta ir nepritaria jai. Liuka - Andriaus mylimoji, graži ir populiari mergina, kuri yra iš turtingos šeimos. Ji yra protinga, savarankiška ir žavi, tačiau kartu ir šiek tiek išlepinta ir paviršutiniška. Liuka yra sudėtingas veikėjas, kurio motyvai ne visada aiškūs. Ji myli Andrių, tačiau kartu bijo savo tėvų priešiškumo ir socialinių pasekmių. Liuka - graži, savarankiška, stipri. Ji taip pat jaučia priešiškumą nusistovėjusiai tvarkai, vertina nepriklausomybę ir nuoširdumą. Liukos ir Andriaus santykiai nuo pat mažens gan geri, bet jie sustiprėja paauglystėje. Liuka su savo broliu - Peliūkščiu sutaria gerai. Dėl šeimų nesantaikos Andriui su Liuka tenka viską slėpti nuo tėvų.
Noro užaugti motyvas
Andrius jaučia stiprų norą kuo greičiau užaugti. Kartais jis elgiasi visai ne vaikiškai - nuperka karvę Kaminskams, bando sutaikyti tėvus. Tačiau tokie poelgiai ne penkiolikmečiui, todėl jam ir nepasiseka. Andrius, kaip ir daugelis penkiolikmečių, išgyvena sunkų paauglystės laikotarpį, kai kartais pats nežino, ko nori, siekia, trokšta. Andrius, kaip ir daugelis paauglių, nebesijaučia vaiku ir mano, kad gali padaryti žymiai daugiau, nei jam leidžia suaugusieji.
Pagrindinės temos ir motyvai
Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“ - tai ne tik nostalgiškas žvilgsnis į pokario Lietuvos kaimą, bet ir gilus žmogaus būties, meilės, moralės ir visuomenės normų apmąstymas. Apysaka nagrinėja daugybę svarbių temų, kurios išlieka aktualios ir šiandien.
- Meilė ir Ištikimybė: Meilė "Riešutų duonoje" - tai ne tik romantinis jausmas, bet ir sudėtingas išbandymas. Andrius Šatas patiria pirmąją meilę Liukai, tačiau susiduria su daugybe kliūčių: socialiniais skirtumais, tėvų priešiškumu ir pačios Liukos neapibrėžtumu. Meilės tema apysakoje atsiskleidžia per Andriaus idealizmą, jo naivumą ir atkaklumą siekiant savo tikslo. Tačiau Šaltenis neapsiriboja vien tik romantine meile - jis taip pat nagrinėja šeimos meilę, draugystę ir meilę gimtajam kraštui. Apysaka tyrinėja meilės galią, jos gebėjimą įkvėpti ir palaikyti sunkiais momentais. Andrius ir Liuka įsimyli vienas kitą ne tik dėl fizinio potraukio, bet ir dėl dvasinio artumo, bendrų vertybių ir noro priešintis aplinkos spaudimui.
- Moralė ir Vertybės: "Riešutų duona" kelia klausimus apie moralės normas ir vertybes, kurios vyravo pokario Lietuvos kaime. Šaltenis atskleidžia, kaip tradiciniai papročiai ir religinės nuostatos susiduria su naujomis gyvenimo realijomis. Andrius, kaip jaunas žmogus, ieško savo vietos šiame pasaulyje ir bando suprasti, kas yra teisinga ir neteisinga. Apysakoje nagrinėjamos tokios vertybės kaip sąžiningumas, atsakomybė, ištikimybė ir atjauta.
- Socialinė Nelygybė: Apysakoje ryškiai atsispindi socialinė nelygybė, kuri egzistavo pokario Lietuvos kaime. Šaltenis parodo, kaip skirtingos socialinės grupės (turtingi ūkininkai, vargšai valstiečiai, inteligentai) gyvena skirtingomis sąlygomis ir turi skirtingas galimybes. Andrius, būdamas iš neturtingos šeimos, patiria socialinę atskirtį ir susiduria su Liukos tėvų priešiškumu dėl jo socialinės padėties. Socialinės nelygybės tema apysakoje atskleidžiama per subtilią ironiją ir humorą.
- Maištas ir Konformizmas: Apysaka kritikuoja konformizmą ir skatina individualumą. Andrius ir Liuka atsisako prisitaikyti prie nusistovėjusios tvarkos ir siekia išreikšti save, nepaisant galimų pasekmių.
- Laisvė ir Atsakomybė: Apysaka nagrinėja laisvės ir atsakomybės santykį. Andrius ir Liuka nori būti laisvi nuo ideologinių apribojimų ir socialinių konvencijų, tačiau jie taip pat supranta, kad laisvė reiškia atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus.
- Kasdienybės Absurdas: Apysaka atskleidžia sovietinės kasdienybės absurdiškumą, biurokratijos beprasmiškumą ir ideologijos tuštumą. Šaltenis meistriškai perteikia atmosferą, kurioje žmonės priversti gyventi dvigubą gyvenimą - viešai deklaruoti lojalumą sistemai, o privačiai puoselėti savo įsitikinimus ir vertybes.
- Nostalgiška Praeitis: "Riešutų duona" - tai ir nostalgiškas žvilgsnis į praeitį, į kaimo gyvenimo paprastumą ir natūralumą. Šaltenis su meile aprašo gamtą, kaimo buitį ir tradicinius papročius. Apysakoje jaučiama ilgesys prarastam rojų, kur žmogus gyveno harmonijoje su gamta ir su savimi. Tačiau Šaltenis neidealizuoja praeities - jis taip pat parodo ir jos trūkumus: skurdą, atsilikimą ir socialinę nelygybę.
Kūrinio struktūra ir stilistiniai ypatumai
Apysaka "Riešutų duona" pasižymi chronologine įvykių seka, tačiau Šaltenis dažnai naudoja retrospekcijas ir nukrypimus, kad atskleistų veikėjų praeitį ir motyvus. Kūrinio kompozicija yra apgalvota ir harmoninga, kiekvienas epizodas prisideda prie bendro paveikslo kūrimo. Apysaka susideda iš atskirų novelių, kurios yra susijusios viena su kita per pagrindinius veikėjus ir temas. Tokia struktūra leidžia Šalteniui detaliai aprašyti kaimo gyvenimą ir atskleisti veikėjų charakterius. Tekstas koncentruotas ne į buities ir peizažo aprašymą, o į veikėjus, jų psichologinius portretus, elgesį, siužeto vystymą.
Šaltenio stilius „Riešutų duonoje“ pasižymi keliais svarbiais bruožais:
- Humoras ir Ironija: Šaltenis dažnai naudoja humorą ir ironiją, kad atskleistų socialines ir politines problemas. Jo humoras yra subtilus ir įžvalgus, leidžiantis skaitytojui pažvelgti į situaciją iš naujo kampo.
- Psichologinis Įžvalgumas: Šaltenis giliai įsiskverbia į savo veikėjų vidinį pasaulį, atskleisdamas jų motyvus, abejones ir baimes. Jis sukuria įtikinamus ir realistiškus personažus, su kuriais skaitytojas gali lengvai susitapatinti.
- Gyva Kalba: Šaltenio kalba yra unikalus ir atpažįstamas, liaudiška, ironiška ir lyriška. Ji artima kasdieninei šnekamajai kalbai. Jis meistriškai naudoja humorą ir metaforas, kad perteiktų savo mintis ir jausmus. Šaltenio kalba yra gyva ir natūrali, ji atspindi to meto žmonių kalbėseną ir mąstymą. Apysakos kalba yra lengvai suprantama ir įtraukianti, ji leidžia skaitytojui pasinerti į istorijos pasaulį ir pajusti jos atmosferą.
- Simbolizmas: Apysakoje "Riešutų duona" gausu simbolių, kurie turi gilią prasmę. Riešutų duona pati savaime yra simbolis, kuris įkūnija meilę, šeimą ir tradicijas. Duona, kaip pagrindinis maisto produktas, simbolizuoja gyvybę ir gerovę. Riešutai, kaip brangus ir retas produktas, simbolizuoja ypatingus jausmus ir santykius. Kiti simboliai apysakoje: gamta, kaimo buitis, religiniai objektai. Šaltenis meistriškai naudoja simbolius, kad praturtintų savo kūrinį ir suteiktų jam gilesnę prasmę.
„Riešutų duonos“ ekranizacija ir teatro pastatymai
Praėjus 6 metams po knygos išleidimo, Lietuvos kino studijoje remiantis kūrinio siužetu buvo sukurtas filmas tuo pačiu pavadinimu. Jį režisavo Arūnas Žebriūnas. 1978 m. Lietuvos kino studijoje šio kūrinio motyvais sukurtas meninis filmas, laikomas pirmąja lietuviška tragikomedija. Filmą režisavo Arūnas Žebriūnas, o scenarijų kūrė pats apysakos autorius Saulius Šaltenis. Vaidmenis jame sukūrė legendiniai Lietuvos aktoriai: Doloresa Kazragytė, Antanas Šurna, Kostas Smoriginas ir kiti. Audioknygos veiksmas mus nukelia į pokario metus, Lietuvos provinciją, kur greta gyvenantys Kaminskai ir Šatai nuolat vaidijasi ir nesutaria. Ryškūs, saviti bei satyriški nuotykiai keičiasi lyg kino juostoje, tad nenuostabu, kad 1978 metais pasirodžiusiam vaidybiniam filmui, scenarijų kūrė pats knygos autorius, prozininkas, dramaturgas Saulius Šaltenis. Filmas taip pat sulaukė didelio populiarumo ir pripažinimo.
Riešutų duona I LRT PLIUS „Kino žvaigždžių alėja“ I Anonsas
Režisieriaus Aido Giniočio ir skirtingų kartų Keistuolių teatro aktorių bendras darbas - itin atviras, truputį skaudus, baisiai linksmas ir labai liūdnas spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams, jaunimui bei visiems suaugusiesiems, tebeprisimenantiems paskutinių nerūpestingų gyvenimo dienų skonį. Sauliaus Šaltenio apysaka besiremiantis spektaklis pasakoja apie Andrių Šatą, jauną nedideliame praeito amžiaus vidurio Lietuvos miestelyje gyvenantį vaikiną, ir jo mylimąją Liuką, kurių šviesią meilės istoriją užtemdo Šatų ir Kaminskų šeimų nesutarimai. Keistuolių teatro „Riešutų duona“ išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu. Kiekvieno bręstančio žmogaus išgyvenama vidinė drama „Riešutų duonoje“ nuspalvinta šviesaus liūdesio ir subtilios ironijos potėpiais. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2018 „Riešutų duona“ pelnė keturis apdovanojimus už žiūrovų simpatijas, geriausią režisūrą (rež. Aidas Giniotis), geriausią antraplanį vaidmenį (akt. Dalius Skamarakas) ir geriausią jaunosios aktorės vaidmenį.
Kūrinio reikšmė ir aktualumas šiandien
Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“ - tai epochos kūrinys, išsaugojęs savo aktualumą ir vis iš naujo atrandamas skirtingų kartų skaitytojų. Ne kiekviena knyga pelno literatūros klasikos vardą, o dar mažiau jų įdomiomis ir aktualiomis laikomos ištisų kartų. „Riešutų duona“ - tai ne tik puikus literatūros kūrinys, bet ir svarbus istorinis dokumentas, atspindintis sovietinės Lietuvos gyvenimą. Apysaka padeda suprasti, kaip žmonės gyveno ir mąstė totalitarinio režimo sąlygomis, kaip jie sugebėjo išsaugoti savo individualumą ir vertybes. Nors "Riešutų duona" parašyta prieš kelis dešimtmečius, ji išlieka aktuali ir šiandien. Apysakoje nagrinėjamos temos - meilė, moralė, socialinė nelygybė - yra universalios ir amžinos. Šaltenio kūrinys verčia mus susimąstyti apie savo vertybes, savo santykius su kitais žmonėmis ir savo vietą pasaulyje. Knyga, kurioje pasakojama apie praeitį, aktuali ir šiandien, nes klausimai, kuriuos sprendžia jauni žmonės, nesikeičia. Tai knyga apie nerūpestingiausią gyvenimo laiką - jaunystę, gilius išgyvenimus ir kasdienio gyvenimo išbandymus.
Riešutų duonos receptai: nuo literatūros iki virtuvės
Daugelis žino chrestomatinę rašytojo Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir pagal ją sukurtą filmą, tačiau pačios riešutų duonos retas yra ragavęs. Nors tiesioginio recepto „Riešutų duonoje“ nėra, pats pavadinimas leidžia interpretuoti kūrinį kaip savotišką receptą. Riešutų duona - tai maistingas, sotus ir turtingas kepinys, kuris patiks sveikuoliams dėl didelio ląstelienos kiekio ir dažnai - glitimo nebuvimo. Šiame straipsnyje aptarsime riešutų duonos receptus, atsiliepimus ir patarimus, kaip išsikepti tobulą duoną namuose. Paskutiniu metu internetas tiesiog “ošia” įvairiausiomis raugo duonos nuotraukomis, o norinčių, tą nuostabų apvalų kepaliuką išsikepti savo jėgomis, skaičius vis didėja. Kaip bebūtų, retas iš pirmo karto perpranta sourdough duonos paslaptis. Taip pat paliesime specifinę "Liuka" riešutų duonos versiją, jei tokia egzistuoja.
Kas yra riešutų duona?
Riešutų duona - tai duona, kurios pagrindinis ingredientas yra įvairūs riešutai. Gali būti naudojami graikiniai, lazdynų, migdolai, anakardžiai, pekano riešutai ar kiti mėgstami riešutai. Riešutai suteikia duonai specifinį skonį ir tekstūrą, padidina jos maistinę vertę, nes juose gausu sveikų riebalų, baltymų, skaidulų ir vitaminų. Riešutų duona gali būti gaminama įvairiais būdais - nuo mielinės iki bemielės, nuo saldžios iki sūrios.
Riešutų duona „Liuka“: išskirtinumas ir ypatybės
Riešutų duona "Liuka" gali būti naminis, individualus receptas, išsiskiriantis ingredientais, paruošimo būdu ar skonio savybėmis.
Sėklų ir riešutų duona be glitimo
Ši duona yra puikus pasirinkimas netoleruojantiems glitimo.
Ingredientai:
- 200 g lazdynų riešutų
- 200 g migdolų
- 100 g saulėgrąžų
- 50 g sezamų sėklų
- 50 g moliūgų sėklų
- 2 šaukšteliai druskos
- 3 šaukštai alyvuogių arba kokosų aliejaus
- 1 šaukštas klevų sirupo arba medaus (nebūtina)
- 5 kiaušiniai
- 1 cukinija
- 1 morka
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C. Kepimo formą ištepkite aliejumi arba išklokite kepimo popieriumi.
- Riešutus ir sėklas sumalkite maisto smulkintuvu, bet ne per smulkiai - svarbu, kad gabaliukai liktų maži, bet nevirstų miltais.
- Paruoštus riešutus ir sėklas supilkite į didelį dubenį, įpilkite druskos, aliejaus ir, jei norite, klevų sirupo arba skysto medaus.
- Gerai išmaišykite, po vieną įmušant kiaušinius.
- Cukiniją ir morką sutarkuokite ir nusausinkite cukinijos sultis.
- Daržoves įmaišykite į tešlą.
- Paruoštą tešlą supilkite į kepimo formą ir palikite 15 minučių.
- Po to įdėkite į orkaitę ir kepkite 60-70 minučių.
- Prieš pjaustydami duoną, palaukite, kol ji atvės.
Riešutų duona su džiovintais vaisiais
Šis receptas yra klasikinis ir labai populiarus.
Ingredientai:
- Miltai
- Kepimo milteliai
- Druska
- Rudasis cukrus
- Riešutai (įvairūs)
- Džiovinti vaisiai (razinos, abrikosai, slyvos ir kt.)
- Kiaušiniai
- Vanilė
Gaminimas:
- Sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
- Įmaišykite rudąjį cukrų, riešutus ir džiovintus vaisius.
- Kitame dubenyje suplakti kiaušinius su vanile, kol masė taps puri ir šiek tiek tiršta (plakti kelias minutes).
- Gautą tešlą supilkite į paruoštą, riebalais išteptą kepimo formą (aš naudojau kekso formą su skyle, originale siūloma kepti 23 x 12 cm. dydžio kepimo inde, jį kepimo popieriaus lakštu perskyrus į dvi dalis - pailgus kepaliukus).
- Kepti iki 160 ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 60 - 75 minutes, kol tešla taps gražiai ruda ir atšoks nuo formos kraštų.
- Išimti iš orkaitės, atvėsinti ir išimti iš kepimo indo.
- Norint kepinį išsaugoti ilgesniam laikui, įvynioti į maistinę plėvelę ar aliuminio foliją. Duona bus skaniausia, jei taip bus palaikyta kelias dienas.