Lietuvos kino studijoje pagal rašytojo Sauliaus Šaltenio apsakymą pastatyta juosta vadinama pirmąja lietuviška tragikomedija ir vienu geriausių visų laikų lietuviškų filmų. Filmas „Riešutų duona“, režisuotas Arūno Žebriūno, yra neatsiejama Lietuvos kino istorijos dalis. Šis 1978 metais pasirodęs filmas žavi ne tik savo siužetu, bet ir autentiška Lietuvos gamta bei architektūra, kuri tapo neatsiejama filmo dalimi. Prieš keturiasdešimt metų sukurtoje lietuviškoje kino juostoje „Riešutų duona“ vaidinę aktorius, režisierius Algirdas Latėnas ir Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorė Elvyra Piškinaitė prisipažįsta nė karto tokios duonos neragavę.
Prisiminimai apie vaikystę kaime, pirmoji meilė, Liuka ir Andrius - lyg lietuviškieji Romeo ir Džuljeta, kurių susipykusios šeimos trukdo jiems būti kartu. Pagrindinius filmo herojus suvaidinę Algirdas ir Elvyra prisipažįsta: ne filmuojantis užsimezgė jų pačių meilė, bet filmas jiems tapo lemtingas. Todėl kaskart prisiminti jį smagu.
Autentiškos filmavimo lokacijos: Dzūkijos širdis
Kino juostos kūrėjai siekė autentiškumo, todėl pasirinko tikras, gyvas vietas, kurios natūraliai atspindėtų kaimo gyvenimo dvasią. Beveik visas filmas susuktas Žiogelių kaime, Druskininkuose. Tai - senas, miškų apsuptyje įsikūręs etnografinis panemunių dzūkų kaimas. Kaimo scenos buvo filmuojamos Žiogelių kaime prie Druskininkų, bažnyčios - Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, orkestro ir dainuojančio choro - ant Užutrakio rūmų laiptų.
Algirdas Latėnas džiaugiasi, kad filmas buvo kuriamas ne dirbtiniuose paviljonuose: „Smagu, kad filmuota ne paviljone, ne kokiuose butaforiniuose namukuose, o tikrame kaime - autentiškoje, dviejų galų dzūkiškoje sodyboje. Daugiausia scenų buvo toje namo pusėje, kuri vadinama kamara. Ten buvo ir tikra didžiulė šeimininkės lova, kurioje filme guli senelis, ir laikrodis ant sienos. Pro kamaros langą į trobą karvė žiūrėjo... Ir obelų sodas buvo tikras.“ Kaime išlikusi autentiška dviejų galų dzūkiška sodyba, kuri juostoje buvo Šatų šeimos namais. Net pagrindinė troba, svirnas, kurie filme priklausė Šatų šeimai, išlikę.
Kartą, prieš kokį penketą metų, aktoriai pakeliui į Druskininkus užsuko pasižvalgyti po Žiogelius. Pasirodo, vis dar stovi sodybos, kur vyko filmavimai, o sutikti vietos gyventojai prisiminė, kaip prieš tuos keturis dešimtmečius masuotėse vaidino, kokia šventė visam kaimui būdavo, kai atvažiuodavo filmavimo komanda. Prie upės atsiveria gražus vaizdas į kitame Nemuno krante esančius Liškiavos bažnyčią ir vienuolyną.
Aktorių prisiminimai ir filmo užkulisiai
Pagrindinius vaidmenis atlikę aktoriai Algirdas Latėnas ir Elvyra Piškinaitė dalijasi unikaliomis įžvalgomis apie filmo kūrimo procesą. Pernai žurnalui „Legendos“ kalbinti pagrindiniai juostos aktoriai juokdamiesi prisipažino, kad dabar daug lengviau žiūri į save ekrane - tarsi kitomis akimis, vis mažiau pretenzijų sau turi, kad galėjo vieną ar kitą sceną geriau suvaidinti.
Algirdas Latėnas prisiminė įsimintiną karvės šaudymo sceną: „Įdomiau ne save filme stebėti, o kai giliai iš pasąmonės ima kokie nors prisiminimai lįsti: kai tą sceną vaidinome, įvyko tai, o šitoje vietoje pajutai tai... Filme nušauna karvę ir ji krinta žemėn, bet realybėje juk jos niekas nešaudė: ją šnapsu girdė, kad nukristų. Tai atrodė humaniškiau, nei migdomuosius vaistus leisti... Kaip dabar matau: kameros jau sustatytos, šviesa nutaikyta, saulė, debesys - viskas idealiai tinka, tada šeimininkas karvę pražiodo ir ima jai į gerklę pilti šnapsą. Pila, pila, pila... Vargšė karvė pamažu ima klupti... O dzūkelis šeimininkas: „Da vienu neškyt! Da vienu...“ Galiausiai karvė apglemba ir atsigula.“
Tik riešutų duona - ne visai tikra. Elvyra prasitaria: „Per filmavimus dalijomės paprasta juoda duona. Pamenu, Šiauliuose pristatant filmą į susitikimą atėjo moterys ir atsinešė iškeptą ragaišį, ant kurio buvo įspausta - Riešutų duona. Bet kažkaip neparagavau jos. O neseniai lyg kažkurio prekybos centro duonos skyriuje mačiau tokios duonos.“
Filmo kūrimo darbai vyko nuo birželio iki pat rudens. Algirdui iš pradžių teko derinti „Riešutų duonos“ filmavimus Druskininkuose ir Jaunimo teatro gastroles Klaipėdoje bei Šiauliuose. Aktorė Elvyra Piškinaitė prisimena šaltas filmavimo dienas: „Jau buvo spalis, o reikėjo dar kelias vasaros scenas nufilmuoti. Buvo siaubingai šalta! O aš - trumpom kojinytėm, su uniforma, nes vaidinome šiltą rugsėjo pradžią...“
Filmavimo aikštelėje meilės kibirkštis tarp jaunų aktorių neįsižiebė, tačiau filmas tapo lemtingas jųdviejų santykiams. Jiedu vėl susitiko Vilniuje maždaug po metų ar pusantrų. Nors internete galima rasti, kad filmas išleistas 1978 metais, Elvyra patikslina - plačiuosiuose kino ekranuose jis pradėtas rodyti tik 1979-aisiais. „Tais laikais kiną filmuodavo ir montuodavo labai ilgai, užtrukdavo bent kelerius metus, - pasakoja. - Tiksliai žinau, nes mes su Algirdu tuokėmės 1979 metų gegužės 18 dieną, o po savaitės kino teatruose pradėjo rodyti filmą. Dar atsimenu, kaip Algirdo kursiokė Violeta Podolskaitė stovėjo prie santuokų rūmų su žurnalu „Savaitės ekranas“ rankose - viršelyje buvo mūsų su Algirdu nuotrauka iš kino filmo. O mieste kabojo didžiuliai stendai su „Riešutų duonos“ reklama.“ Šiemet aktoriai švenčia ir savo santuokos keturiasdešimtmetį, o filmas skaičiuoja tiek pat gimtadienių.
Filmo restauravimas ir jo atgimimas
Svarbu paminėti, kad filmas „Riešutų duona“ buvo restauruotas ir pritaikytas šiuolaikiniams kino ekranams. Tai reiškia, kad naujos kartos gali mėgautis šiuo kino šedevru geriausia kokybe. Restauravimas taip pat leidžia atkreipti dėmesį į filmo filmavimo vietas ir jų istoriją. Filmo restauravimas yra svarbus ne tik kultūriniu, bet ir istoriniu požiūriu. Jis leidžia išsaugoti kino paveldą ateities kartoms ir atgaivinti prisiminimus apie vietas, kuriose buvo filmuojamas filmas. Tai puiki proga iš naujo atrasti Lietuvos gamtos ir architektūros grožį, kuris užfiksuotas kino juostoje.
Šiemet tam yra net kelios progos - kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ sezono pradžią pažymės ypatinga iniciatyva - „Lietuviško kino naktimi“. Jos metu rugpjūčio 5 dieną buvo parodyta restauruota Arūno Žebriūno juosta „Riešutų duona“. Renginio centras - Katedros aikštė Vilniuje, bet tuo pačiu metu kino klasiką nemokamai buvo galima žiūrėti dar 30-yje miestų. O internete - nemokamai namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
Rašytojas Saulius Šaltenis, „Riešutų duonos“ scenarijaus autorius, dalijosi įspūdžiais iš didžiausio kino seanso po atviru dangumi: „Kaip kūrėjui labai smagu, kai tavo kūrinys išlieka gyvas. Juk daugybė knygų yra, kurių ne vienas tomas, bet jų niekas nebeskaito. Galbūt reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms. Jos kaip bandelės - iš ryto dar šviežios, o per pietus jau bus sužiedėję. Labai gražus vakaras, gražios spalvos, Katedros aikštės atmosfera - jaučiuosi dar gyvas.“
Kino turizmas Lietuvoje: kelionė po filmavimo vietas
Kino turizmas, kaip kultūrinio turizmo dalis, laikomas tarptautiniu fenomenu. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija fiksuoja vis augančius turistų srautus, kurių kelionės krypties pasirinkimą lemia motyvacija aplankyti žymių filmų lokacijas. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai kviečia atrasti filmuotas vietas realybėje, nes kinas gali tapti puikiu kelionių gidu, atveriančiu duris į neatrastus Lietuvos kampelius.
Ieškodami naujų kelionių patirčių, Žiogeliuose turėsite galimybę pamiršti miesto triukšmą ir dulkes. Galėsite ne tik pajusti kino magiją, pamatyti legendinę filmavime naudotą sodybą, bet ir išbandyti visus kaimiško gyvenimo malonumus ir pramogas. Filmo populiarumas gali turėti įtakos turizmui. Žmonės, pamatę filmą, gali norėti aplankyti vietas, kuriose jis buvo filmuojamas. Tai puiki proga plėtoti kultūrinį turizmą Lietuvoje. Kultūrinis turizmas yra svarbi turizmo rūšis, kuri leidžia žmonėms geriau pažinti šalies istoriją, kultūrą ir tradicijas. Filmas „Riešutų duona“ ir jo filmavimo vietos gali tapti svarbia kultūrinio turizmo dalimi Lietuvoje.
Kitos įspūdingos kino lokacijos Lietuvoje
Be Žiogelių kaimo, Lietuva gali pasigirti ir kitomis įspūdingomis kino filmavimo vietomis:
- Salų dvaras (Rokiškio r.): Čia įamžintas režisieriaus Justino Krisiūno kino filmas „Širdys“ (2018 m.). Filmo scenos nufilmuotos ne tik Salų dvare, bet ir prie išskirtinės, saloje esančios medinės Šv. Kryžiaus bažnyčios. Romantiški pagrindinių herojų Mildos ir Sauliaus maudynių kadrai - iš Salas supančio Dviragio ežero.
- Vilnius: Romantinė komedija „Tobulas pasimatymas“ (rež. Robertas Razma) gali tapti puikiu stilingų Vilniaus restoranų ir barų, itin tinkančių ateities pasimatymams, gidu. Tik filmo pagrindinių veikėjų Linos ir Tomo pažintis įvyksta Trakuose, restorane „La Esperanza“. „Tobulas“ herojų pasimatymas filmo pabaigoje persikelia į klasicizmo stiliaus Verkių dvaro rūmus.
- Kuršių nerija: Čia kinematografininkai sukūrė ir Smaragdo šalį („Geltonų plytų kelias“, rež. A. Einikytė, 1993 m.), ir rožių sodą Mažojo Princo planetoje („Mažasis princas“, rež. A. Žebriūnas, 1966 m.). Filme „Tarp pilkų debesų“ (rež. M. Markevičius, 2018 m.) smėlio plynės buvo paverstos ir Sibiru. Tremtinių stovykla, matoma filme, buvo nufilmuota prie Parnidžio kopos Nidoje, taip pat - ant užšalusių Kuršių marių.
- Kaunas: Įsimylėjėlių Lino ir Rūtos pažintis ir savarankiško gyvenimo pradžia filme „Mano mažytė žmona“ (1984 m.) buvo užfiksuota Lietuvos zoologijos sode. Keliuose kadruose galima atpažinti ir Kauno mečetę.
- Klaipėda: Filmo „Lošėjas“ kūrėjai būtent paplūdimyje prie Olando kepurės susuko įsimintinus kadrus su romantiška scena, kai pagrindinis veikėjas greitosios pagalbos stoties darbuotojas Vincentas moko kolegę Ievą plaukti.
- Rokiškio kraštas: Spalvingas, kaip ištapytos langinės Rokiškio kraštas jau laukia keliautojų užsukant į svečius. Kino filmavimo aikštele yra tapęs ne vienas Lietuvos dvaras. Nenuostabu, juk čia atrandame autentišką praėjusių laikų atmosferą, įspūdingus pastatus ir užburiančius interjerus.
Lietuvos dvarai dažnai tampa kino filmavimo aikštelėmis, ir „Riešutų duona“ nėra išimtis. Dvarai suteikia filmui autentiškumo ir istorinės atmosferos. Trakų Vokės dvaro rūmuose filmuoti vaidybiniai filmai „Ana Karenina“ (2013), „Karas ir taika“ (2007, 2016), taip pat scenos daugelio kitų filmų: „Herojus“ (2014), „Laiškai Sofijai“ (2012), „Kraujas sniege“ (2011), „Ratilai vandenyje“ (2010), „Tikrasis siaubas“ (2009), „Čaikovskis. Genijaus kūryba“ (2006), „Dėdė Adolfas“ (2005), „Tyla tampa tavimi“ (2005)... Šių ir kitų televizijos filmų, dramų, mini serialų kūrėjai į ekranus perkėlė Trakų Vokės dvaro interjerus ir aplinką. 2019-ųjų metų premjeros „Jekaterina Didžioji“ (JAV, UK, rež. Filipas Martinas) veiksmas taip pat vyksta puošniuose neoklasicistiniuose Trakų Vokės dvaro rūmuose.