Napoleono tortas - tai desertas, kurio pristatinėti turbūt nereikia, nes daugelis žmonių tiesiog dievina šį gardėsį. Nors egzistuoja daugybė jo variacijų - nuo sausesnių iki drėgnesnių, su spanguolėmis ar be jų - šis receptas siūlo tobulo skonio derinį: purius, daugiasluoksnius lakštus su šilkiniu kremu ir gaivumo suteikiančia spanguolių tyre.
Trumpa Napoleono torto istorija
Napoleono torto kilmės istorija apipinta legendomis ir diskusijomis. Rusai įsitikinę, kad tortas pirmą kartą buvo iškeptas Maskvoje, minint pergalės prieš Napoleoną šimtmetį, o štai italai populiarųjį tortą sieja su neapoliečių kulinarijos istorija. Visgi nežinant tikrosios kilmės, šis desertas dažniausiai priskiriamas prie prancūziškų patiekalų. Prancūzijoje kremu perteptas sluoksniuotos tešlos pyragas vadinamas „Mille-feuille“ (liet. tūkstantis sluoksnių). Prancūzas Francois Pierre de La Varenne „Tūkstančio sluoksnių” tortą aprašė savo knygoje „Prancūziška virtuvė” dar 1651 m. Šimtmečiu vėliau žinoma aristokratijos virėja Marie-Antoine Careme apibūdino „Mille-feuille“ pyragą kaip „senovinį patiekalą“. Kai kurie kulinarijos istorikai teigia, kad prancūzų konditeris Nicolia Appert buvo ne tik konservų sumanytojas, tačiau atsimenamas ir kaip „Napoleono“ pyragaičio kūrėjas. Kurdamas jį, prancūzas pasinaudojo savo tėvo patarimu: „Viskas, kas nauja - tai seni užmiršti dalykai“. Nicolia pyragaitį sukūrė labai paprastai: paėmė senovinio karališko pyrago, vadinamo „La galette des Rois“, sluoksniuotos tešlos lakštus, pagardintus konjaku, pertepė juos paties išvirtu kremu, supjaustė trikampiais, kurie priminė Napoleono Bonaparto kepurę, ir šiuos trupiniais papuoštus pyragaičius pavadino „Napoleonu“. Pyragaičių pagrindinių sudedamųjų dalių: tešlos ir kremo, receptai buvo užrašyti jau Liudviko XIV laikais (prieš du šimtus metų iki Napoleono Bonaparto), todėl, kulinarijos istorijos tyrinėtojų duomenimis, iš tikrųjų „Napoleonas“ neturi nieko bendro su imperatoriumi. Tortas, kaip tešlos ir kremo junginys, kulinarijos istorijoje „Napoleono“ vardą gavo tik tada, kai Nicolia Appert sugalvojo savo pyragaičius. Taigi, Nicolia Appert „Napoleono“ pyragaičiai yra sumažinta trapaus kreminio deserto „Mille-feuille“ atmaina. Šiandien „Napoleono“ tortas vienas skaniausių pyragų ne tik šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Rusai teigia: „„Napoleonas“ - mūsų nacionalinis tortas“. Jeigu kada nors sėdėjote prie rusiško šventinio stalo, jus neabejotinai turėjo pavaišinti šalyje daug kur gaminamu „Napoleono“ tortu. Prieš daugelį metų torto receptas buvo pasisavintas, priimtas ir visiškai nacionalizuotas rusų tautos, todėl šioje šalyje kartais vadinamas jau nebe tortu, o tik „Napoleono“ pyragu. Vis dėlto, rusai yra sugalvoję garsiojo torto kilmės istoriją, kuri susijusi su pačiu Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu Bonapartu. Jų teigimu, pirmą kartą „Napoleonas“ buvo iškeptas 1912 m., kai Maskva ruošėsi iškilmingai ir garbingai savo tautos šventei - Šimtmečio jubiliejui, siekdami paminėti 100 metų sukaktį, kai iš Rusijos sostinės buvo išvytas Napoleonas Bonapartas. Specialiai šiai didingai progai buvo sukurta daugybė visiškai naujų ir dar niekada neragautų patiekalų, o tarp šių valgių bei gėrimų sugalvotas ir naujas sluoksniuotas tortas. Jis buvo trikampio formos, todėl rusai čia greitai įžvelgė kylančią užuominą į Prancūzijos imperatoriaus skrybėlę. Neilgai trukus, kepinys buvo pramintas „Napoleono“ vardu. Iki šių dienų „Napoleonas“ išliko vienas iš populiariausių tortų Rusijoje ir sovietinėse šalyse. Paprastai jis turi daugiau sluoksnių, nei prancūziškas „Mille-fuille“.
„Napoleonas“ - dar iš senųjų neapoliečių laikų. Karštakošiai italai įsitikinę: garsiojo deserto kilmė nesusijusi su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, o jo šaknys siejasi su Italijos kulinarijos istorija. Jų teigimu, originalus deserto pavadinimas kilęs iš prancūziško termino „Neapolitan”, apibūdinančio Italijos miestą Neapolį, kur gaminti sluoksniuotus pyragus ir kepinius jau prieš daug amžių buvo įprasta. Italų nuomone, „Napoleono“ tortas skoniu puikiai atspindi ir paaiškina savo senovės kilmę, nes neapoliečių virėjai gamindavo kontrastingus patiekalus: saldų skonį derindavo su pikantišku, tvirtą pagrindą su minkštu sluoksniu, o „Napoleono“ atveju - trapų sluoksnį su kreminiu pertepimu. Itališkoje torto kilmės versijoje tikima, kad šis desertas galėjo prarasti savo ryšį su Neapoliu, nes jo pavadinimas labai panašus į Prancūzijos imperatoriaus vardą. Kaip žinoma, Napoleonas Bonapartas įrašė labai ryškią žymę istorijos knygose, todėl gali būti, kad būtent dėl to jo vardas siejamas su neapoliečių desertu. Tai kas gi iš tikrųjų sugalvojo skanųjį „Napoleoną“? Nors aprašytos „Napoleono“ torto kilmės istorijos pasaulyje labiausiai žinomos, nėra jokių rimtų įrodymų, patvirtinančių bent vieną iš daugelio sklandančių teorijų. Vienintelė logiška išvada, kad iš tiesų niekas nežino, kaip populiarusis tortas gavo tokį pavadinimą, todėl belieka kiekvienam asmeniškai nuspręsti, kieno istorija skamba įtikinamiausiai.
Lietuvoje šis skanėstas taip pat labai populiarus ir visų mėgstamas, todėl išbandykite išsikepti „Napoleono“ tortą namuose: ne tik savo skrandį pamaloninsite, bet ir namiškius pradžiuginsite.
Ingredientai
Tešlai (8-10 lakštų):
- 500 g kvietinių miltų
- 250 g šalto sviesto
- 1 kiaušinis
- 120 ml šalto vandens
- 1 šaukštas acto
- Žiupsnelis druskos
Kremui (virintas):
- 1 litras pieno
- 3 kiaušiniai
- 200 g cukraus
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
- 3 šaukštai miltų
- 150 g sviesto (kambario temperatūros)
Rekomendaciniai ingredientai:
- 1-2 šaukštai krakmolo - kremui tirštinti
- Citrinos žievelė - gaivesniam skoniui
- Romas arba brendis (šlakelis į kremą) - išraiškingumui
- Trupinti lakštai ar migdolų drožlės - papuošimui
Napoleono torto paruošimo būdas
1. Tešlos paruošimas
- Miltus sumaišykite su druska, sudėkite smulkintą šaltą sviestą. Pirštais ar peiliu smulkinkite, kol susidarys smulkūs trupiniai.
- Atskirai sumaišykite kiaušinį, vandenį ir actą.
- Supilkite į miltų mišinį. Greitai užminkykite tešlą (neminkykite per ilgai!).
- Padalinkite į 8-10 gabalėlių, suvyniokite ir padėkite į šaldytuvą 1 val.
2. Kremo paruošimas
- Kiaušinius išplakite su cukrumi ir vanile.
- Įmaišykite miltus (ir, jei norite - krakmolą).
- Pieną pašildykite ir po truputį pilkite į kiaušinių masę, nuolat maišydami.
- Viską supilkite į puodą ir kaitinkite ant silpnos ugnies, maišydami, kol sutirštės.
- Nukelkite nuo ugnies, atvėsinkite iki šiltos temperatūros.
- Įmaišykite kambario temperatūros sviestą - kremas turi tapti švelnus ir vientisas.
3. Lakštų kepimas
- Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C.
- Iškočiokite plonus apskritimus (apie 24 cm), subadykite šakute.
- Kepkite po 5-7 min., kol lengvai parauks.
- Atvėsinkite, 1-2 lakštus palikite sutrupinimui viršui.
4. Torto surinkimas
- Ant padėklo dėkite pirmą lakštą, tepkite kremu. Kartokite, kol sudėsite visus sluoksnius.
- Viršų ir šonus gausiai patepkite kremu.
- Apibarstykite trupiniais ar riešutais.
- Uždenkite ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai 8 val. - kad tortas „susistovėtų“.
Naudingi patarimai
- Lakštai: iškepus susitraukia - kepkite šiek tiek didesnius nei galutinis dydis.
- Kremas: virkite ant silpnos ugnies - taip išvengsite gumulėlių.
- Skonis geriausias kitą dieną - kuo ilgiau pastovėjęs, tuo minkštesnis ir aromatingesnis.
- Profesionalo patarimas: Norite dar trapumo? Pirmus 1-2 sluoksnius tepkite plonai - jų nereikia, kad būtų labai minkšti. Jie suteiks lengvą traškesį pirmam kąsniui, o viduje vis tiek liks švelnus, tirpstantis kremas.
SVARBU! Tortas skaniausias 3-ią dieną, todėl padarius reikia dėti į šaldytuvą ir laukti. Jį taip pat galima šaldyti - labai patogu per šventes. Padarius dedam į šaldiklį formą apvyniojus maistine plėvele - dieną prieš valgymą išimam iš šaldiklio ir įdedam į šaldytuvą.
Lengvas Napoleono pyrago receptas
Sviestinės tešlos sluoksnių tortas, perteptas saikingai saldžiu kremu ir rūgščiu spanguolių pagardu. Kultinis šventiškas kepinys. Tortas gana didelis, standartiniam dydžiui pakaktų ⅔ kiekio produktų.
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus su sutarkuotu arba nedideliais gabalėliais supjaustytu šaltu sviestu. Ištrinkite (mikseriu arba rankomis. tačiau užvis geriausia - sukapokite peiliu), kol gausite šlapio smėlio konsistenciją. Supilkite grietinės mišinį ir greitai užminkykite tešlą. Tešlą padalinkite į 8 dalis, suformuokite rutuliukus, įsukite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą bent pusvalandžiui.
Kiekvieną tešlos gabalėlį iškočiokite į kuo plonesnį lakštą. To lakšto dydis turėtų būti apie 1-2cm didesnis, nei jūsų būsimo torto forma. Ta torto forma gali būti didelės lėkštės dydžio, jos prireiks apipjaunant kiekvieną torto lakštą. Subadykite iškočiotą tešlos lakštą šakute ir perkelkite ant kepimo skardos. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 15 min., arba kol tas lakštas gražiai paruduos. Ištraukus iš orkaitės kuo skubiau apipjaukite lakštą iki norimos formos, likusius kraštelius atidėkite į šalį, jų prireiks tortui puošti. Nesijaudinkite, jei pjaunant lakštas suskilo - pertepant kremu tie suskilimai nesimatys. Surinkę visus nupjautus kraštelius sudėkite į skardą ir galite juos dar pakepinti, kad įgautų tamsesnę spalvą - taip tortas atrodys gražesnis.
Kitame puode ištirpinkite sviestą. Suberkite miltus ir gerai išsukite. Pamažu šiltą pieną pilkite į sviesto ir miltų mišinšį ir nuolat maišykite, geriausia šluotele, kad masė gautųsi vienalytė, be trupinėlių. Jei matote, kad kremas labai tirštas ir neprimena tirštos grietinės konsistencijos, įpilkite dar truputį pieno. Tačiau kremas turi išlikti gana tirštas, bet tolygus, tepamas. Šiek tiek atvėsinkite, tada įmaišykite kiaušinio trynius. Kuo geriau išsukite. Tokiu dar ne visai atvėsusiu kremu sutepkite torto lakštus. Sutepę visus torto lakštus, gerai ištepkite kremu torto viršų ir šonus, paslėdami visus nelygumus. Tada sutrupinkite atpjautus keptų lakštų gabalėlius ir šiais trupiniais aplipdykite pyrago viršų bei šonus. Padėkite šaltai, kad visi skoniai susigertų, susidraugautų, bent jau nakčiai, bet galite laikyti ir kelias dienas, nuo to Napoleonas taps tik skanesnis.
tags: #ritos #receptai #napoleonas