Kulinarinis pasaulis nuolat keičiasi, tačiau tradicijos išlieka svarbios. Šiame straipsnyje keliausime po įvairius receptus, pradedant nuo tradicinių lietuviškų patiekalų ir baigiant šiuolaikinėmis interpretacijomis. Aplankysime svetingus Nociūnus ir pasisemsime įkvėpimo iš Janinos Žydelienės, išbandysime istorinius Liudvikos Didžiulienės-Žmonos receptus ir pasidalinsime idėjomis, kaip praturtinti savo kasdienį bei šventinį stalą.
Janinos Žydelienės Virtuvės Paslaptys: Nuo Tradicijų Iki Šiuolaikinių Skonių
Atvykus į svetingos Nociūnų kaimo gyventojos Janinos ŽYDELIENĖS namus atėmė amą - ant mus pasitikusios šeimininkės stalo svetainėje puikavosi ir balandėliai, ir mišrainės, ir užkepėlės, ir sriubytė… - visai armijai būtų užtekę.
Nuo Pirmųjų Žingsnių Virtuvėje Iki Meistriškumo
Janina prisipažįsta, kad jaunystėje neturėjo didelės kulinarinės patirties: „Niekada nebuvau iš tų užsigimusių kulinarių ar konditerių. Iš mamos namų išėjau nieko nemokėdama.“ Prasidėjus bendram gyvenimui su vyru, prasidėjo ir mano kulinarinių pasiekimų atradimai. Laikui bėgant, semiantis patirties iš draugių, iš kaimynių, sekėsi vis geriau - virtuvė man tapo sava. O ilgainiui net ir pamiršome kitokio nei naminis maistas skonį - nes būtent toks dažniausiai būna mūsų namuose“, - pasakoja pašnekovė.
Bendruomenės Šventės Ir Skirtingi Skoniai
Janina aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime ir su artimomis draugėmis švenčia gimtadienius bei vardadienius. „Esame septynios tikrai artimai bendraujančios bendruomenės moterys - gimtadienius švenčiame kartu, vardadienius esame pratusios paminėti. O kaip sakoma, kokios šventės be vaišių. Nenoriu girtis, bet stalas susitikus visada būna pilnas.“
Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir Janinos šeimos narių skoniai skiriasi. „Tikriausiai nė vienoje šeimoje nebus taip, kad kiekvienam įtiktum, reikia derintis. Tarkim, aš mėgstu bulves, vyrui patinka bulvių košė. Jam prie širdies labiau tradiciniai balandėliai - aš mėgstu naujuosius tarkuotų kopūstų balandėlius. Alyvuogių ir kitų panašių dalykų jam galima net neduoti - nevalgys, o aš kartais mėgstu paragauti“, - atvirauja Janina ir priduria, kad išeitį randa visai nesunkiai - viena kartą gaminanti taip, kaip mėgsta vyras, kitą kartą taip, kaip patinka jai.
Maisto gaminimas nėra darbas - tai veikla, kuri atpalaiduoja ir teikia malonumą. Tad išbandykite ir pasilepinkite mėgstamiausiais nociūnietės Janinos Žydelienės patiekalų receptais.
Janinos Žydelienės Mėgstamiausi Receptai
Žuvies Tortas
Gaminimas: sumuštinių duoną išdėlioti norimos formos skardoje ar lėkštėje, aptepti majonezu, dėti keptą žuvį ir vėl sluoksniuoti duoną, tepti majonezą ir dėti lašišą. Taip tortą sluoksniuoti toliau. Baigus visą aptepti majonezu, papuošti pabarstant ikrų.
Pupelių Sriuba Su Faršu
Gaminimas: išvirti sultinį. Pasiruošti maltą mėsą - į ją dėti svogūną, česnaką, kiaušinį, druskos ir pipirų. Paruoštą mėsą apkepti keptuvėje. Į sultinį sudėti pupeles, kubeliais pjaustytas bulves, morkas, pakepintą faršą ir paskaninti druska bei čili pipirais.
Tarkuotų Kopūstų Balandėliai
Balandėlių gaminimas: susmulkintą kopūstą nuplikyti ir leisti ataušti. Į maltą mėsą dėti smulkiai supjaustytą svogūną, česnaką, kiaušinį, druskos ir maltų pipirų. Viską sumaišyti. Ryžius sudėti į maltą mėsą. Iš turimos masės formuoti pailgus maltinius. Apkeptus keptuvėje maltinius dėti į troškintuvą ir troškinti apie 1-1,5 valandos pagamintame padaže.
Balandžių bokštas! Kaip Egipto ūkininkai stato lizdus milijonams balandžių | Balandžių ferma
Įdaryti Baklažanai
Gaminimas: baklažanus perpjauti pusiau (išilgai) ir iš jų išimtą masę susmulkinti bei pakepinti keptuvėje kartu su svogūnu ir česnaku. Išskaptuotas baklažanų puseles papipirinti ir pasūdyti. Vištieną supjaustyti kubeliai, pakepinti. Ryžius išsivirti. Paruoštą baklažanų masę, vištieną ir virtus ryžius sumaišyti ir dėti į paruoštas baklažanų puseles. Įdarytus baklažanus sudėti į kepimo skardą ir orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių kepti 1-1,5 valandos. Prieš baigiant kepti ant įdarytų baklažanų viršaus užbarstyti tarkuoto sūrio. Viską pakepti tol, kol sūris išsilydys.
Bananų Sriuba
Reikės: 2 bananų, 1 l vištienos sultinio, bulvės, morkos, galima įdėti konservuotų pupelių, natūralaus jogurto pagardinimui, kelis gabalėlius graikinių riešutų.
Gaminimas: į išvirtą vištienos sultinį sudėti supjaustytus bananus, smulkiai pjaustytą bulvę ir morką, pupelių. Pavirti iki kol bulvės ir morkos išvirs. Išvirusią sriubą sutrinti maišytuvu. Patiektą sriubą pagardinti šaukšteliu jogurto ir graikiniais riešutais.
Keptos Morkos Su Bolivine Balanda
Gaminimas: morkas išvirti (galima ir žalias rinktis, tada kepti reikės ilgiau) ir supjaustyti pusmėnuliais, dėti medų ir druskos. Paruoštas morkas dėti į kepimo skardą, užpilti aliejumi ir kepti orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių kol suminkštės. Išvirti bolivinės balandos košę (galima ir kuskuso košę) santykiu 1:2 (stiklinė bolivinės balandos košės - 2 stiklinės vandens). Iškeptas morkas dėti į salotinę, ant viršaus dėti košę, pjaustytą svogūną bei spaustą česnaką, užpilti aliejumi ir papuošti žalumynais.
Įdaryti Obuoliai Su Varške
Reikės: 10 vidutinio dydžio obuolių, 1 morkos, 500 g varškės, sauja razinų, cukraus, cinamono ir druskos pagal skonį.
Gaminimas: obuolius išskobti. Varškę pertrinti per sietelį ir įdėti razinas, cukraus, šiek tiek druskos, galima įtarkuoti morką, kas mėgsta - įdėti cinamono. Paruoštą masę dėti į paruoštus obuolius.
Užtepėlė Ant Duonos
Gaminimas: duona pakepinti, įtrinti česnaku. Virtus kiaušinius susmulkinti, dėti česnako, majonezo, šiek tiek druskos. Sumaišyti. Užtepėlę tepti ant duonos.
Istorijos Puslapiai: Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos Gaspadinė“
Liudvikos Didžiulienės-Žmonos knyga „Lietuvos gaspadinė“, išleista dar XIX a. pabaigoje (1893 m.), yra unikalus istorinis šaltinis, atspindintis to meto lietuvių tautos formavimosi ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpį. Knyga kviečia skaitytojus susipažinti su nacionaline XIX a. pab. virtuve, jos istorinėmis ištakomis ir autentiškais receptais.
Grūdai Ir Jų Produktai: Trijų Ingredientų Magija
Grūdai ir jų produktai užima svarbią vietą lietuvių gastronomijos istorijoje. Pasitelkiant tik tris ingredientus: grūdus, vandenį ir druską, galima paruošti labai įvairių patiekalų. Tai lemia skirtingos javų rūšys: rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, grikiai. Anksčiau mūsų krašte buvo auginamos soros, spelta kviečiai, net avinžirniai.
Grūdai maistui gali būti naudojami sveiki, šlifuoti, smulkinti (kruopos) arba malti (įvairaus rupumo miltai). Tešla gali būti rauginta (kildinta) arba nerauginta. Patiekalai iš esmės skiriasi vandens ir miltų santykiu, gaminio dydžiu bei paruošimo būdu.
Lietuvių Grūdiniai Patiekalai
- Lietuviška duona, pyragas - didelis (storas) kietos (prie rankų nelimpančios) raugintos ar kildintos tešlos gaminys, kepamas krosnyje.
- Blynai, lietiniai - plonas skystos, dažniausiai nekildintos tešlos gaminys, kepamas karštuose riebaluose ar krosnyje.
- Skryliai, kleckai - nedideli kietos nekildintos tešlos gaminiai, verdami vandenyje.
- Virtiniai, koldūnai - tešlos gaminiai su įdaru, verdami vandenyje, piene ar riebaluose.
- Košės - sveiki ar apdoroti (kruopos) grūdai, verdami nedideliame kiekyje vandens.
- Sriubos - sveiki ar apdoroti (kruopos) grūdai, verdami dideliame kiekyje vandens.
Norint pagerintos, brangesnės (dažniausiai šventinės) tešlos, įtraukiami papildomi ingredientai: kiaušiniai, varškė, pienas, rūgpienis, sviestas, cukrus. Papildomą skonio atspalvį patiekalui suteikia padažas (dažinys, mirkalas, pabalinimas).
L.Didžiulienės knygoje „Lietuvos gaspadinė“ grūdiniai patiekalai aprašomi skirtinguose skyriuose: virtiniai - pagal įdarus prie mėsos ar pieno patiekalų, blynai - prie kiaušinių patiekalų.
Balandžių bokštas! Kaip Egipto ūkininkai stato lizdus milijonams balandžių | Balandžių ferma
Pyragai Paprastiejai: Šventinis Kvietinių Miltų Kepinys
Kvietinių pikliuotų miltų kepiniai yra neatskiriama mūsų šiuolaikinio maitinimosi dalis. Tačiau L.Didžiulienės laikais tokie kepiniai buvo laikomi šventiniais - jie vadinti pyragais. Mūsų gastronominėje kultūroje labai ryškiai skiriami du produktai: kasdienė juoda ruginė duona ir kvietinis šventinis pyragas.
Akmenės apylinkėse būdavo sakoma: „Pyragas yra svetys.“ Kai kurie kalbininkai net šio žodžio kilmę sieja su slaviškos kilmės puotos pavadinimu (pavyzdžiui, rusišku žodžiu pir). Lietuvių kalboje šis žodis taip pat yra vaišių sinonimas: žmonės sakydavo „prašo svečius ant pyrago“.
Pyrago prabangą lėmė ne tik naudojami brangūs pikliuoti kvietiniai miltai, bet ir gaminimo technologija: juk miltai buvo užmaišomi piene. O paprastuoju jis vadinamas todėl, kad vis dėlto tai - nesudėtingas, nedaug ingredientų turintis ir technologiškai paprastas kepinys. Sudėtingesni pyragai būdavo su įdarais ar kepami prašmatnių, puošnių formų.
Norint, kad nusiduotų pyragai, reikia atminti, kad mielēs butų ne senos, nemaiszyti sziltan pienan ar vandenin ir įmaiszius nestatyti labai szilton vieton.
Originalus Paprastojo Pyrago Receptas
Suszildžius gorczių pieno (ar vandenio), įpilti rēczkelēn, pridēti szauksztą druskos, praauszinti, kad nebutų sziltesnis už szviežiai pamilžtą pieną; tada pilti miltus ir maiszyti palengva: Teszla teesti netirsztesnē, kaip raguoliams; pridēti stiklą tirsztų mielių, (sausų mielių isztenka (ištenka - pakanka) trejų lutų (1 lotas = 1/32 svaro: lietuviškas ~ 11,56 g), iszmaiszyti gerai ir, apdengus, pastatyti. Po dvejatos adynų pažiurēti: jeigu jau gerai pasikēlē, iszplakti gerai su ranka, pridēti stiklą grusto cukraus, asztuonius kiauszinius, du szauksztu sviesto, o miltų pilti tiek, kad teszla pasidarytų tirszta, bet nelabai kieta, ir minkyti toliai, koliai teszla visiszkai nuo rankų atszoks. Iszminkius taip, pastatyti vēl, kad pasikeltų. Po pusēs adynos pasikels; tada pakurti peczių ir daryti bandas (banda - nedidelis kepalas, kepaliukas), dedant ant skauradų, skardžių (blekių), arba popierių, iszteptų sviestu ir pabarstytų miltais; laikyti taip, koliai peczius pasikurins: tada patepti iszplaktu kiausziniu kiekvieną bandelę ir įstatyti pecziun. Juszkos (juška - sklendė, uždaranti kamino skylę, kad iš krosnies neišeitų šiluma) ir pecziaus nereikia tuojaus uždengti, bet lukterti, koliai pyragai pasikels.
Šventinis Pyragas Boba: Aukštas Ir Prašmatnus Kepinys
Gastronomijos istorijoje bobomis vadinti prašmatnūs šventiniai (ypač kepami per Velykas) pyragai. Šio kepinio pavadinimo kilmę ir sąsajas su moterimis dar turi aiškintis mokslininkai, tačiau greičiausiai tokį pavadinimą lėmė senovinių bobų forma. Jos buvo kepamos specialiose aukštose, į vieną pusę siaurėjančiose cilindrinėse formose, tad ant stalo padėtas ir papuoštas kepinys šiek tiek priminė moters siluetą. Buvo manoma, kad, kuo aukštesnė iškepta boba, tuo ji geresnė. Kartais nutikdavo net taip, kad stipriai pakilęs kepinys netilpdavo į krosnį.
Anot Rusijos gastronomijos istoriko Viljamo Pochliobkino, bobos kilusios rytinėse LDK ir šiaurės rytų Rusios teritorijose, ties Smolensku, Polocku, Pskovu bei Novgorodu. Tik XVII-XVIII amžiais šie kepiniai paplito visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Vėlesniais laikais, XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje, bobos žemėjo. O paplitus valgomajai sodai ir kepimo milteliams, atsirado atskira jų rūšis, kepama be mielių (panaši į mūsų šiuolaikinius keksus), - babkos (bobelės). Dar vėliau babkos pavadinimas tapo bendrinis, juo imti vadinti įvairūs plokštainio formos kepiniai.
Originalus Bobos Receptas
Penkius stiklus saldaus pieno, du stiklu szildyto sviesto įpilti rēczkelēn ir uždaboti (uždaboti - patikrinti), kad nebutų sziltas, bet tik apidrungis; tada pridēti truputį druskos ir szeszius stiklus gerujų kvietinių miltų (gerieji miltai - pikliuoti (smulkūs, balti, aukštos kokybės) miltai ir nepilną stiklą gerų mielių; iszplakti viską ir pastatyti uždengus, kad pasikeltų; po valandēlēs pažiurēti ir, jeigu pasikēlē, plakti rankomis isz visos sveikatos, pridedant deszimtį kiauszinių ir szeszius stiklus miltų (cukraus - kiek norint, menkiausia nors du stiklu), plakti vel kuosmagiausiai; jeigu teszla butų skystesnē, kaip blynams, tai dar pridēti miltų, nes reikia, kad teszla butų tirsztesnē, negu blynams. Kaip jau teszla nuo rankų atszoka ir ranka czysta (čystas - švarus) atlieka, pastatyti vel, kad pasikeltų po pusēs adynos. Isztepti rundelį sviestu, iszbarstyti miltais, sukrēsti teszlą ir, pastatyti, kad pasikeltų, ir pakurti peczių. Rundelin krecziasi teszlos tik iki pusei, nes paskui iszkyla; pamaczius, kad jau rundeliai (prikilę) pilni, skubinti ruoszti peczių. Pastaczius bobas po peczium, nedengti tuojaus nē juszkos nē pecziadangtēs (pečiadangtė - skardinis ar medinis skydas duonkepės krosnies angai uždengti) bet lukterti, koliai gerai pasikels. Paskui uždengti ir laikyti pecziuje ilgiaus, negu paprastus pyragus.
Naujos Idėjos Kasdieniam ir Šventiniam Stalui
Neseniai vienas žmogus, sakydamas man komplimentą, pasidalino įdomia mintimi, kad “dalyba yra daugyba”. Ilgai apie tai galvojau ir supratau, kad mano gyvenime tikrai taip yra. Kuo daugiau atiduodu, kuo daugiau stengiuosi, tuo daugiau sulaukiu grąžos. Būtent todėl, skubu dalintis ir savo šeimos, jau tradicija tapusiu, maisto fiestos sekmadieniu. Žiemiškas oras nesutrukdė jaustis pavasariškai, tad buvo ir ridikėlių/svogūnų laiškų salotų, ir minkštučių grill kepsnių ir lietuviškų krevečių nuodėmingam padaže.
Ar kada nors susimąstėte, ką pasidaryti valgyti, kad pietūs šeimai būtų ne tik sotūs, bet ir skanūs? Ar ieškote įkvėpimo, kaip praturtinti savo kasdienius patiekalus? Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori atrasti naujų ir paprastų receptų, kad maistas namuose taptų dar skanesnis ir įvairesnis.
Čia rasite 45 skanius receptus, kurie patenkins įvairiausius skonius ir poreikius - nuo tradicinių pietų šeimai iki egzotiškų patiekalų, kurie papuoš bet kokį stalą. Šie skanūs ir gana greiti receptai padės jums lengvai paruošti maistą, suteiks galimybę išbandyti naujus skonius ir patirti malonumą, kiekvieną kartą einant į virtuvę.
Kai norime pasiruošti skanų maistą namuose, svarbu žinoti, kokie patiekalai geriausiai tinka konkrečiam paros metui. Kartais, kai laikas yra ribotas, norisi greitai ir lengvai paruošti karštus naminius patiekalus.
Šventinių Kepinių Įvairovė
Šv. Velykos nuo seno yra gardžiausių kepinių metas. Puriausi pyragai, balčiausios pynės ir bandelės, turtingo skonio keksai ir keksiukai - nei vienos Velykos be šio gėrio nepraėjo ir nepraeis. O kadangi jau pats metas planuoti šventinį meniu, tai atnešu įspūdingo dvispalvio marmurinio kekso receptą. Patikėkite, jis bus tikras išsigelbėjimas, nes beveik neatims laiko, kurio ir taip reikės begalės ne tik mišrainėms ir liežuviams paruošti, bet ir margučiams nudažyti. Šis keksas negali nepavykti, tik svarbu pasirinkti aukštos kokybės produktus. Aš kepiniams visada naudoju naminius, savo vištelių, kiaušinius ir kauno grūdai „Ekstra“ miltus.
Balandžių bokštas! Kaip Egipto ūkininkai stato lizdus milijonams balandžių | Balandžių ferma
Norite suspindėti prieš svečius ar šeimą savo kulinariniais sugebėjimais? Tuomet ateinu į pagalbą. Nežinau ar kas gali atsispirti senam, nostalgiškam, visiems gerai žinomam ir vaikystės prisiminimus sukeliančiam Medaus tortui? Ruoškime novatoriškiau vyniotinį! Būtent tuos senovinius prisiminimus sužadinti, kremą visada darau tik iš grietinės ! DVARO grietinės kuri yra 40% riebumo ir jos kremui niekaip kitaip ruošti nereikia, tiesiog permaišyti su kitais produktais.
Pats metas plikytiems pyragaičiams. Protiflorai, eklerai ar tiesiog plikyti pyragaičiai, vadinti galime kaip patogiau, bet tai nostalgijas keliantis kepinys iš mano vaikystės. Prancūzų virtuvės šedevras iš kokybiškų lietuviškų produktų 🙂 Orinis pyragaitis tirpstantis burnoje, o kremą renkuosi riebesnį. Man labiau patinka varškės kremas nei vien iš grietinėlės.
Mėsos Patiekalų Interpretacijos
Man tai visiškai nerealus patiekalas, nes laiko sąnaudos juokingos, o skonio iki dangaus. Būtinai medium rare, rare ar dar kažkaip ten su daug R raidžių. Užpila Peppercorn padažu ir pridaro kalną sexy nuotraukų. Bet kai aš gaunu tokį antrekotą, mano vidinė gaspadinė, manęs net neatsiklausus, traukia puodą, galanda peilį ir puola ruošti befstrogeną. Ir žinot, ką tik pavalgiau ir galvoju, kad myliu tą gaspadinę, nes tai yra jaukiausias ir turtingiausias patiekalas, koks galėjo įvykti iš to gražaus jautienos gabaliuko.
