Romualdo Granausko „Rūkas virš slėnių“: gilus žvilgsnis į likimą ir meilę

„Rūkas virš slėnių" - tai neišsipildžiusios meilės romanas su charakteringais vyro ir moters paveikslais, jaunystės ir brandos džiaugsmais ir praradimais, jaudinančiomis likimų linijomis, įspūdingomis įvykių ir žodžių sąšaukomis. Romualdas Granauskas yra vienas žymiausių lietuvių rašytojų, kurio kūryba pasižymi sodriu stiliumi, žemaitišku koloritu ir giluminiais žmogaus egzistencijos apmąstymais. Jo romanas „Rūkas virš slėnių" - tai brandus kūrinys, kuriame atsiskleidžia likimo, meilės, prasmės paieškų ir kartų sąsajų temos.

Valentinas Sventickas ketvirtajame knygos viršelyje taikliai parašė: „Įvairių šalių knygų gyvenimo apžvalgininkai jau kelinti metai tvirtina, kad skaitytojus vėl traukia žmonių likimo istorijos: papasakok man ką nors svarbaus, ir tegul tas pasakojimas mane jaudina.“ Ar toks dabar yra ir lietuvių skaitytojas? O šis romanas - tikrai toks. Su žmogaus gyvenimu nuo - iki, su lemtinga meile, charakteringais vyro ir moters atvaizdais. Laikas - nuo prieškario iki šių dienų - vaizduojamas tiek, kiek jis paliečia tikrą žmonių gyvenimą.

Romualdo Granausko portretas

Romano siužetas ir pagrindinės temos

„Rūkas virš slėnių" - tai istorija apie paprastą žmogų, Joną Vyniautą, kurio gyvenimas nuo gimimo iki mirties neatsiejamas nuo gimtojo kaimo, Nausodės. Romano veiksmas apima laikotarpį nuo prieškario iki šių dienų, tačiau dėmesys sutelkiamas į tai, kaip istorinės permainos paliečia konkretaus žmogaus likimą. Pagrindinės romano temos - likimas, meilė, kartų sąsajos, žmogaus ryšys su gamta ir prasmės paieškos.

Romane vaizduojamas Jono Vyniauto gyvenimas nuo pat gimimo iki tragiškos mirties. Skaitytojas stebi, kaip herojus auga, bręsta, patiria meilės džiaugsmus ir nusivylimus, susiduria su gyvenimo iššūkiais ir ieško savo vietos pasaulyje. Romano centre - Vyniauto santykis su Nausode, jo gimtuoju kaimu, kurio peizažas, žmonės ir tradicijos formuoja jo asmenybę ir likimą. Ilgas veiksmo laikas „neištempia“ nei siužeto, nei kompozicijos, kadangi ir politinių santvarkų keitimasis, ir buitinės bei socialinės realijos charakterizuojamos lakoniškais bruožais, išreiškiamos simboliais, metaforomis. Socialinis fonas šio rašytojo kūriniuose visada sodrus, tačiau pagrindinis jo dėmesys nenumaldomai krypsta į žmogaus sielos gelmes.

Lietuvos kaimo peizažas su rūku

Veikėjų analizė

Romane „Rūkas virš slėnių" ryškūs ir įsimintini veikėjai, kurių likimai susipina ir atspindi įvairius žmogaus egzistencijos aspektus. Jonas Vyniautas - pagrindinis romano veikėjas, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo Nausodės kaimo. Jis yra mokytojas, mylintis gamtą ir savo gimtinę. Jis - vienintelis „smetoninių“ mokytojų palikuonis, paveldėjęs tėvo, žuvusio už Lietuvą partizano, patriotiškumą, kūrybiškumą, motinos gerumą, jautrumą. Vyniautas puikiai piešia, fotografuoja, renka etnografinę medžiagą apie savo kraštą, išdrožia išraiškingą koplytėlę. Svarbiausias jo bruožas - gilus, savitas mąstymas, sugebėjimas savo fizinį sėslumą, vienišumą (sunkiai susižeidęs ir tapęs luošiu, jis nebegali baigti vidurinės mokyklos, įsidarbina miestelio fotoateljė) įprasminti, argumentuoti diskusijose su motina ir su pačiu savimi.

Milda Marija - tai moters, nesugebėjusios pritapti prie gyvenimo, istorija. Jos likimas tragiškas - ji tampa alkoholike ir praranda ryšį su Vyniautu. Kiti veikėjai - motina, mokytoja Elena Jomantaitė, Petrošius ir kt. Jie papildo romano paveikslą, atskleisdami įvairius žmogaus santykius ir likimus.

„Surišti viena grandine“, bet taip vienas antro ir nesupratę, nepažinę, retkarčiais džiaugęsi, bet dar dažniau nuvylę, kankinę, pagaliau pražudę... Atrodė, kad pats likimas juodu, bendravusius nuo pat vaikystės (ir gimusius tą pačią dieną!), kartu žaidusius, ėjusius į mokyklą, kartu ruošusius pamokas, kartu dirbusius, skyrė vieną kitam. Ir gražių jausmų jau būta, ir glamonių, ir bučinių, ir pasižadėjimų mylėti, būti ištikimiems. Ir - visa tai netesėta, visa prapuolė, žuvo, griuvo. Nepaprastai jaudinanti istorija, kaip dviejų likimo vienas kitam tarsi skirtų žmonių negali susieti tvirti abipusiai ryšiai, jie negali stipriai mylėti ir tapti laimingi.

Būdamas didelių potencinių dvasinių galimybių, bet neturėdamas sąlygų studijuoti ir išvykti iš savo gimtosios plynaukštės (ir svarbiausia - to visai netrokšdamas), Jonas savo uždarumą ir vienišumą kompensuoja kūrybiška kontempliacija, vizijomis, svajonėmis. Valandų valandomis jis gali stebėti plynaukštėje besimainančius rūkus, gandrų gyvenimą lizde ant jo daržinės stogo, klausytis varnėnų, vyturių giesmių, stebėti vyšnių žydėjimą... Tuo tarpu Milda Marija - gyvybe, energija trykštanti, šokėja, artiste siekianti būti, žūtbūt trokštanti išsiveržti į „platųjį pasaulį“ kaimo ir miestelio gražuolė. Štai tokia prieštaringa pora atsiduria po skvarbiu R. Granausko meninio tyrinėjimo skalpeliu. Puikūs, įsimintini Jono ir Mildos Marijos vaikystės žaidimų, paauglystės skrajojimo dviračiu, pirmųjų bučinių, valso mokymosi epizodai. Taip pat meniškai raiškūs, bet jau minoru dvelkiantys, pirmieji juodviejų charakterių, poelgių skirtingumai.

Ši moteris, kurią mintyse Jonas dažnai vadindavo „Marija, malonės pilnoji“, nepajėgi prisikelti. Alkoholizmas, paleistuvavimas - blogybės, į kurias ji įklimpo dar jaunystėje, - nėra pagrindinės jos moralinio nuopuolio priežastys. Tai tik pasekmės. Romano prasmių visuma skatina ieškoti pagrindinių priežasčių. Milda Marija ir jos tipo merginos bei moterys, kaip sovietų, taip ir šiais laikais, serga dvasios distrofija, nes nei iš tėvų, nei iš savo giminės, nei iš aplinkos vaikystėje ir paauglystėje negavo dvasinio peno, nepatyrė tikros tėvų meilės ir rūpesčio... Bendraudama su vaikystės draugu, vėliau klasioku Jonu Vyniautu, Milda Marija regi jo kitoniškumą, pažiūrių, mąstysenos „senatviškumą“, bet nepajėgia įvertinti tų jo asmenybės savybių, kurių itin stinga jos pačios lengvabūdiškam, plaštakiškam būdui. Simptomiška scena, kai rūkais susižavėjęs Jonas kviečia Mildą Mariją ateiti vakare ir kartu jais pasigrožėti, o Milda atrėžia: „Žiūrėk, kad nori, aš tai jau ne. Neateisiu ir nevėpsosiu kaip kokia durna!..“

Mildos fiziologinis brendimas smarkiai aplenkė dvasinį, atsiradusio plyšio jos asmenybės raidoje Jonas Vyniautas nepajėgė nei užpildyti, nei panaikinti. Milda Marija degraduoja jo akyse, ir tai itin skaudina jam širdį, kadangi jaučiasi esąs surištas viena grandine, nei paleistas, nei pakartas. Kirvis Mildos sūnaus recidyvisto rankose - tai ne tik apskritai blogio šiandieninėje Lietuvoje simbolis, bet ir kruvinas priekaištas dėl netesėtos pareigos, nepakankamo ryžto suprasti Kitą, mylėti jį, padėti jam. Jonas Vyniautas mėgo samprotauti apie lemtingus ateities ženklus ir, atrodo, buvo įsitikinęs, kad žmogus gali juos atpažinti. Deja, kažkodėl savųjų neatpažino ir manė, jog jo gyvenime niekas nesikeis, niekas esmingai nepakryps. Lemtingai apsirikta.

2015 11 02 Romualdo Granausko 1939–2014 kūrybos vakaras Baltas liūdesio balandis

Stilius ir kalba

Romualdo Granausko kūrybai būdingas sodrus, vaizdingas stilius ir žemaitiškas koloritas. „Rūkas virš slėnių" nėra išimtis. Autorius meistriškai naudoja kalbą, kurdamas ryškius peizažus, atskleisdamas veikėjų charakterius ir perteikdamas jų emocijas. Romano kalba pasižymi metaforiškumu, simbolizmu ir asociacijomis. Autorius dažnai naudoja gamtos įvaizdžius, kurie atspindi veikėjų vidinę būseną ir likimą.

Rūkas virš slėnių - vienas svarbiausių romano simbolių, kuris gali būti interpretuojamas įvairiai: kaip nežinomybė, paslaptis, iliuzija arba kaip ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Romantiškai lyrišku santykiu su tikrove, humanistiniu jautrumu, pasaulėjautos gamtiškumu R. Granausko kūryba man visada asocijuojasi su J. Apučio, P. Dirgėlos, E. Ignatavičiaus, V. Juknaitės, ruso V. Rasputino, kirgizo Č. Aitmatovo kūriniais.

Gana didokame romane R. Granauskas nė karto nekeičia ne tiktai pasirinktos pasakojimo būdo konvencijos, bet ir jo stilistinės tonacijos. Visos įspūdingą estetinį efektą išgaunančios meninės priemonės autoriaus pakreiptos taip, kad romanas prabiltų į mus kaip nostalgiška istorija, kaip graudi elegija. Apybraižiškumo, eseistiškumo grožinėje prozoje priešininkai apsidžiaugs, pajutę tvirtą autoriaus talento valdžią, nuo prologo ligi epilogo keliaudami su autoriumi-pasakotoju estetiškai raiškiu, filosofiškai giliu, psichologiškai subtiliu romaninės turinio sklaidos keliu. R. Granausko, kaip, beje, ir visų talentingų rašytojų, literatūrinis meistriškumas tuo ir pasireiškia, kad gyvenimas, istorija, politika „ištirpsta“ personažo charakteryje, ir apie jo pavaizduotą tikrovę mes jau kalbame neatsiejamai nuo jo personažų paveikslų meninės tiesos.

Rūko virš slėnių simbolika

Egzistenciniai apmąstymai ir citatos

Nuosekliai chronologiškai vystydamas siužetą bei darydamas jame plačias laiko tėkmės „santraukas“, R. Granauskas iš paviršinio fasadinio veiksmo aprašinėjimo subtiliai nusileidžia į gelminį romano klodą ir ima vieną po kito gvildenti gyvenimo prasmės, tikslo, norų, pašaukimo, vienatvės, meilės, senatvės, mirties klausimus. Vyniautas turi ir savo sėslaus, ramaus gyvenimo sampratą: „Sako: gyvenimo upė. Nieko ne upė. Net ne malūno prūdas, šniokščiantis apačioj po tiltu. Kanalas. Tegu būna kanalas, juk ir tas visuomet kur nors įteka.“

Romane daug dėmesio skiriama kasdienybei ir jos reikšmei: „Žmonės prisisvajoja savo gyvenimui visokių didelių darbų ir žygių, o nesupranta, kad svarbiausia yra tie maži, šilti, kasdieniniai; tie tokie kaip visčiukai būreliu bėgantys pirma tavęs prie geldos ir nuolat besipainiojantys kiemo žolėje po kojų. Vakare atsigulęs gali visus prisiminti, suskaičiuoti, pagalvoti, ar rytoj užteksi visiems lesalo.“ Knygoje taip pat apmąstomas laikas ir jo įvairumas: „...koks įvairus gali būti laikas: tai lėtas kaip sraigė, kai, sakysim, guli vienas pats tamsoje, tai greitai lekiantis... o kartais ir visai sustojantis, teisingiau - nesuprantamai kažkur dingstantis.“

Kitos ryškios romano citatos, atskleidžiančios giluminius apmąstymus:

  • „Nė viena meilė negali visą laiką degti karštomis aukštomis liepsnomis. Vėliau silpsta, gęsta ir paskui virsta žarijomis. Ir būtent tada mylimo žmogaus rankos turi jas apžerti šiltais pelenais, tais kasdieniais pilkais rūpesčiais, po kuriais jos nežges ir rusens, ir pati būsi rami ir saugi, žinodama, jog bet kada tas žarijas galima įpūsti, galima vėl išvysti liepsną, kuri, žinoma, nebebus tokia aukšta ir karšta kaip buvo, tačiau degs ramiai ir ilgai, kaip dega vakaro ugnis pečiuke, skleisdama aplinkui ramybę ir jaukią šilumą.“
  • „Baimė ir drovumas iškelia viską žmoguje ligi pat debesų, pastato it kokią aukščiausią mūro sieną, kuri, rodos, tuoj tuoj užgrius ant galvos ir viską sutraiškys. O nei užgriūva, nei sutraiško. Būna baugu, būna, kaip nebus, bet paskui gailiesi, kam be reikalo bijojai.“
  • „Štai kaip atrodo senatvė: kaip niekas. Tuščia, balta, be žmogaus žvyrkelyje, be pralekiančios varnos per dangų. Ir tu, žiūrintis į tą nieką ir jaučiantis, kad jau pats daraisi niekas tame dideliame baltame nieke.“
  • „Daugiau jis nieko ir nebenorėjo, tiktai tylos, rūko ir vienatvės. O gal iš pačių svarbiausių dalykų žmogui daugiau nieko ir nereikia, tik šitų trijų?"
  • „<...> gyvenimo tikslas ir yr pačiame gyvenime, niekur kitur. Gimei - gavai tą tikslą: gyvenk ligi pat paskutinės savo dienos. Ir viskas! O tie norai... Vieni praeis - kiti ateis, visuomet bus.”
Senas žmogus žiūrintis į horizontą

Romano reikšmė ir vertinimas

„Rūkas virš slėnių" - tai reikšmingas kūrinys lietuvių literatūroje, kuris nagrinėja svarbias žmogaus egzistencijos temas ir atskleidžia sudėtingus likimus. Romanas sulaukė teigiamų kritikų įvertinimų už sodrų stilių, įtaigius veikėjus ir giluminį žmogaus gyvenimo apmąstymą. Apžvalgininkai pabrėžia, kad „Rūkas virš slėnių" - tai romanas apie neišsipildžiusią meilę, prarastas viltis ir žmogaus trapumą. Tačiau kartu tai ir kūrinys apie stiprybę, atsparumą ir gebėjimą išsaugoti žmogiškumą net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Kilusį nerimą dėl R. Granausko talento seklėjimo turėtų išsklaidyti naujasis romanas „Rūkas virš slėnių“. Trečias iš eilės Romualdo Granausko romanas - vėl apie Žemaitiją ir žemaičius. 2005 metais pasirodęs romanas „Kenotafas“ irgi neatsiejamas nuo autoriaus etniškos raiškos, nuo jo mąstysenos žemaitiškojo kodo.

Skaitytojų atsiliepimai

Internete galima rasti įvairių atsiliepimų apie šią knygą. Vieniems patinka žemaitiškas koloritas ir įtraukiantis siužetas, kitiems - gilios filosofinės įžvalgos ir egzistenciniai apmąstymai. Tačiau dauguma skaitytojų sutinka, kad tai yra jaudinantis ir įsimintinas romanas, paliečiantis svarbius žmogaus gyvenimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad knygoje nagrinėjamos temos yra universalios ir aktualios, galima rekomenduoti ją įvairaus amžiaus ir interesų skaitytojams.

Apžvelkime keletą skaitytojų įvertinimų:

Atsiliepimo tema Pavyzdys (ištrauka)
Gilumas ir sujaudinimas „Tokia gera knyga, kad wow! ... Sujaudino kaip reikalas."
Grožis ir įtraukimas „Kokia graži, įtraukianti, daug susimąstyti priverčianti lietuviu autoriaus knyga."
Likimo istorija „Romanas pasakoja meiles istorija, kuriai nelemta issildyti. Kiekvienas mes turime savo gyvenimo kelia..."
Talentingas pasakotojas „Granausko kūryba - geriausias pavyzdys, kokia graži ir nepaprasta gali būti paprastų žmonių istorija, kai ją kuria talentingas pasakotojas. Nuostabi knyga."
Tragiškumas ir realizmas „Tragiškas, bet nuostabiai gražus kūrinys." „Labai lietuviska, reali ir tragiska dvieju zmoniu gyvenimo, nuo gimimo iki mirties, istorija."
Stilistinis meistriškumas „Nepaprastai įtrauki ir meistrišku menišku stiliumi parašyta knyga. Subtiliai perteikiamos skirtingų epochų ypatybės."
Paveikumas ir substancija „Netikėtai paveiki ir į veiksmą įsijausti privertusi, substancijos turinti, lietuviška nabagų istorija."
Melanholija ir prasmė „Knyga melanholiška nuo pradžios iki galo, siužetas atrodo ganėtinai paprastas, tačiau istorija pasakojama įtraukiančiai."
Knygos „Rūkas virš slėnių“ viršelis

Kur įsigyti knygą

Tiems, kuriems patinka lietuvių literatūra, tikrai gali patikti Romualdo Granausko knyga „Rūkas virš slėnių“. Internetinis knygynas patogupirkti.lt siūlo labai patogią galimybę pirkti „Rūkas virš slėnių“ ar kitą lietuvių literatūrą gera kaina. Prekės puslapyje orientuotis padeda santrauka bei aprašymas. Didelis privalumas perkantiems lietuvių literatūrą iš patogupirkti.lt elektroninės parduotuvės online - galimybė nemažą dalį leidinių pirkti pigiau. Na ir galiausiai - atsiliepimai iš kitų vartotojų. Jeigu šią knygą nusiperka kiti patogupirkti.lt klientai, perskaitę, jie gali palikti savo įvertinimą. Ši informacija taip pat naudinga besirenkant lietuvių literatūrą, nes leidžia klasikai ir tikriems hitams išsiskirti!

tags: #rukas #virs #sleniu #atsiliepimai

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.