Užgavėnes švenčiame Pelenų dienos išvakarėse, o Pelenų diena yra pirmoji, pradedanti gavėnią - 40 dienų pasninką prieš Velykas. Senosios Užgavėnės buvo visuotinė šventė, minėta tiek valstiečio pirkioje, tiek valdovo rūmuose, tarsi sujungiančios skirtingų visuomenės sluoksnių žmones. Pagrindinis šios šventės gastronominis bruožas yra gausaus, riebaus, mėsiško maisto valgymas. Ir ne vien Užgavėnių dieną, bet ir kelias dienas prieš. Ir ne kartą per dieną, o devynis ar net dvylika kartų.
Tradiciniai Užgavėnių patiekalai
Užgavėnės yra viena iš nedaugelio švenčių, turinčių „tvirtus“ tradicinius patiekalus. XIX amžiuje - XX amžiaus pradžioje minimi šiupinys ir blynai. Šiupinys buvo verdamas iš kruopų (dažniausiai miežinių), žirnių arba pupų, miltų, lašinių, įvairių prieskonių. Svarbus Užgavėnių šiupinio „priedas“ - kiaulės (kai kur - gaidžio) uodega. Mažojoje Lietuvoje - rūkyta kiaulės galva. XX amžiaus pradžioje šiupinys per Užgavėnes daugiau valgomas vakarinėje Lietuvos dalyje, Mažojoje Lietuvoje, o blynai ir papločiai - populiarūs visame krašte.
Blynai yra neatsiejama Užgavėnių stalo dalis. Jie visokie: ruginiai, kvietiniai, žirniniai, raugintos ir neraugintos tešlos, dideli ir mažesni, su įdaru ar be įdaro. Vėlesniais laikais - ir bulviniai. Bet visi riebūs, persigėrę kiaulės taukais. Po 1990 metų visuotinai įsitvirtina blynai.
Senoviniai receptai iš tarpukario
Kokiais receptais galėtume pasitikti Užgavėnes? Tebūna blynai, spurgos ir žagarėliai pagal tarpukarinius receptus, spausdintus žurnale „Moteris“.
Užgavėnių blynai iš monų kruopų (1936 m.)
Reikia: piene išvirti gana tirštą monų tyrę (košę) iš pusės stiklinės kruopų ir pusantros stiklinės pieno. Kai pravės, įberti žiupsnelį druskos, įdėti 3-4 kiaušinio trynius, ištrintus su 2 šaukštais cukraus, ir pagaliau, sudėti kiaušinių baltymų putelę. Keptuvėje įkaitinti taukų ir kepti mažus blynelius. Iškepus pabarstyti cukrum su vanilija.
Narstytiniai (1939 m.)
Reikia: maždaug pusės stiklinės grietinėlės ar pieno, pusės kilogramo miltų, 4 kiaušinių trynių, 1 kiaušinio, 100 gramų miltinio cukraus (cukraus pudros), apie 100 gramų sviesto, keleto lašų arako, 150 gramų miltinio cukraus apibarstymui. Gaminama taip: sviestą ištrinti iki baltumo, sudėti cukrų ir dar patrinti, tada dėti po vieną trynį ir vis sukti, gale įmušti kiaušinį, supilti grietinėlę ar pieną, dėti miltus ir minkyti. Gerai išminkytą tešlą ant lentos su voleliu išmušti iki atsiras oro pūslelių, tada tešlą išnešti šaltai ir duoti jai sustingti. Po to plonai iškočioti, supjaustyti pailgais ruoželiais 4-5 cm platumo ir 15-20 cm ilgumo, galus nupiauti įstrižai ir per vidurį įpiovus iškišti vieną galą. Padarytus narstytinius išvirti įkaitintuose riebaluose.
Užgavėnių papročiai ir magija
Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“.
Ypatingą reikšmę turėjo ir magiški valgių skaičiai - 3, 7, 9, 12. Smarkiai apkrauti stalą, tai gana vėlyvas paprotys. Juo norima parodyti, kas tais metais buvo užauginta, o daugelis valgių buvo vartojami ir kasdienybėje.
| Patiekalas | Pagrindiniai ingredientai |
|---|---|
| Šiupinys | Kruopos, žirniai, pupos, kiaulės galva, kojos |
| Kiunkė | Mėsa ir bulvės (troškinys) |
| Šaltiena | Kiaulės ausys, kojos, galva |
| Spurgos | Rauginta arba nerauginta miltų tešla, taukai |
Šiupinys - senovėje per Užgavėnes buvo labiausiai paplitęs patiekalas. Pasirodo seniausią šio, ne tik lietuvių mėgto patiekalo receptą užrašė K.Donelaitis. Ypatinga reikšmė šiupinyje buvo teikiama kiaulės uodegai. Sakydavo, kuris valgydamas ją ras, tai pirmas ir ves.