Sujungti maisto produktų skonius taip, kad jie harmoningai derėtų tarpusavyje, - tikras menas. Čia nėra jokių formulių ar griežtų taisyklių - viskas atrandama tik bandant ir ragaujant. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik netikėtus šokolado skonius, bet ir keliausime po Lietuvą ieškodami miestų kulinarinių simbolių. Pažvelgsime į vieno seniausių Lietuvos šokolado gamintojų, bendrovės „Rūta“, produkciją ir atskleisime šalies regionų skonio įvairovę.
„Rūta“: senos tradicijos ir nuolatinės inovacijos
Vienas seniausių Lietuvoje šokolado gamintojų, bendrovė „Rūta“, nuolat stebina savo pirkėjus naujais skonių deriniais. „Rūta“, sėkmingai dirbdama ir nuo 1913 m. puoselėdama senąsias tradicijas, užsitarnavo gerą vardą. Įmonė, plėtodama inovatyvius projektus, bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais iš Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Kauno technologijos universiteto (KTU), LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto. Bendrovės vyriausioji technologė Danguolė Tamošiūnienė teigia, kad neįprasti skoniai - tai ilgametę patirtį turinčių technologų nuopelnas. Tradiciniai skoniai visuomet turės mėgėjų ratą, kuris sunkiai įsileis neįprastus skonius. Žmonės bijo eksperimentuoti, mat kartais nauji skonių deriniai jiems atrodo tarsi iš fantastinės knygos.
Šokolado gamybos meistriškumas ir ingredientų įvairovė
„Rūtos“ produkcija pasižymi išskirtine ingredientų gausa ir kokybe. Šokolado sudėtyje rasime pieninio šokolado (28 % - cukrus, kakavos sviestas, nenugriebto PIENO milteliai, kakavos masė, IŠRŪGŲ milteliai, PIENO riebalai, emulsikliai (SOJŲ lecitinas, poliglicerolio poliricinoleatas), kvapioji medžiaga vanilinas), šokolado (26 % - kakavos masė, cukrus, kakavos sviestas, emulsikliai (SOJŲ lecitinas, poliglicerolio poliricinoleatas)), Ruby šokolado (15 % - cukrus, kakavos sviestas, nenugriebto PIENO milteliai, kakavos masė, emulsiklis SOJŲ lecitinas, rūgštis citrinų rūgštis, natūrali vanilės kvapioji medžiaga) ir baltojo šokolado (14 % - cukrus, kakavos sviestas, nenugriebto PIENO milteliai, emulsiklis SOJŲ lecitinas, vanilės ekstraktas).
Skonių paletę papildo įvairūs priedai, tokie kaip karamelė (2,6 %), kakavos sviestas, aviečių granulės (2,3 %), cukruotos spanguolės (2 %), citrinų granulės (2,0 %), LAZDYNO RIEŠUTAI (1,6 %), saulėgrąžų branduoliai (1,5 %), moliūgų branduoliai (1,5 %), linų sėmenys (0,6 %), džiovintos šaltyje mėlynės (0,5 %), spanguolių sėklos (0,3 %), dribsniai (0,3 %) ir žalioji arbata Matcha (0,2 %). Šie produktai yra skaidulinių medžiagų šaltinis. Šokolade kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 75 %. Pieniniame šokolade kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 32,1 %, pieno sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 14,7 %. Ruby šokolade kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 41,8 %.
Netikėti šokolado skoniai: nuo pipirų iki levandų
Pasak D. Tamošiūnienės, aitriosios paprikos ir jūros druska kaip atsvara šokolado saldumui jau tapo įprastais priedais. Tačiau po truputį prigyja ir tokie prieskoniai kaip rožiniai pipirai, paprika, alyvuogės, bazilikas. Baltojo šokolado mėgėjai turėtų išmėginti jo derinį su žaliąja arbata ir citrinų granulėmis. Šis derinys traukia akį netikėta išvaizda, o skonis labai gaivus, tad puikiai tinka, kai norisi ko nors lengvo, ypač vasarą. Dar vienas neįprastas derinys - aktinidijų uogos, padengtos baltuoju šokoladu. Levandas esame įpratę matyti ant palangių arba Provanso laukuose, tačiau jos puikiai dera su juoduoju šokoladu. Netikėčiausiu skonių deriniu D. Tamošiūnienė įvardija šokoladą ir brangiausią pasaulyje prieskonį šafraną.
Išskirtinės formos ir skoniai: šokoladinė pica ir „Čiurlionis“
Ieškantys ne tik išskirtinio skonio, bet ir formos, turėtų paragauti šokoladinės picos. Tai šešių skirtingų skonių baltojo, pieninio ir juodojo šokolado gabalėliai, pagardinti žolelėmis ir prieskoniais bei liofilizacijos būdu džiovintomis uogomis. Šokolado gaminių linija „Čiurlionis“ džiugina meniškais saldainių rinkiniais, kuriuos puošia fragmentai iš garsiausių menininko paveikslų. Minint M. K. Čiurlionio metus, kviečiame šiuos rinkinius dovanoti tiems, kuriems brangus menas, grožis ir išskirtinis skonis.
„Rūta“ džiugina savo gerbėjus ne tik gardžiais gaminiais, bet kviečia lankytojus į 2012 metais duris atvėrusį „Rūtos“ Šokolado muziejų susipažinti su beveik keturių tūkstantmečių šokolado istorija, sužinoti apie pirmuosius Lietuvos saldainių fabrikus, atrasti šokoladinių saldainių gamybos subtilybes, patiems gaminant šokoladinius skanėstus.
Šokoladinė pica | Šefas svečias: Luke'as Marazzi | Roccbox receptai | Gozney
Lietuvos miestų kulinarinis žemėlapis: kelionė per skonius
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį. Nuo šiol vykdami į vieną ar kitą kraštą turistai jau žinos, kaip jo geriau paragauti visomis prasmėmis.
| Miestas/Regionas | Kulinarinis simbolis | Aprašymas / Pastabos |
|---|---|---|
| Akmenė | „Karštas bučinys“ | Ypatingas desertas, kurį galima paragauti sodyboje „Viliošiai“. |
| Alytus | Bulvinės bandos, šimtalapis | Dzūkijos kulinarinis paveldas, patiekiamas su spirgučiais ir smetona. Šimtalapis - totorių pyragas. |
| Anykščiai | Lietuviškos arbatos, obuolių sūris | Vietos žolelių magija ir kulinarijos paveldo produktas iš obuolių krašto. |
| Birštonas | Mineralinis vanduo, „Banginukai“ | Neatsiejama kurorto dalis ir formos sausainiai pagal XII a. receptą. |
| Biržai | Alaus sriuba, „Biržų šokoladas“ | Alaus krašto patiekalas, kurio variacijų ir alaus skonio lauktuvių gausu. |
| Druskininkai | „Šiuškės“, šakotis | Bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais bei rekordinis „Romnesos“ šakotis. |
| Ignalina | Aukštaitiška žuvienė | Tradicinė žuvienė ežerų krašte, gaminama pagal senas tradicijas. |
| Jonavos | Monardų arbata, ūkio gėrybės | Gėlės, kurių arbata gydydavosi indėnai. |
| Joniškis | Virtiniai, Žagarės vyšnių zaptė | Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas - virtiniai su įvairiais įdarais. |
| Jurbarkas | Kepti žiobriai, „Sūrio džiazas“ | Ant žarijų kepti žiobriai - Jurbarko krašto vizitinė kortelė ir išskirtiniai sūriai. |
| Kaišiadorys | Kakorai, „Mėtinis kmynas“ | Bulvinis patiekalas ir sūris su mėtų bei kmynų deriniu. |
| Kalvarija | Kugelis | Bulvių plokštainis, primenantis namų skonį. |
| Kaunas | Spurgos iš „Spurginės“ | Legendinės spurgos, tapusios miesto vizitine kortele. |
| Kazlų Rūda | Kropeliai, šakočiai | Tradicinis krašto desertas, kepamas apie 150 metų, ir minkšti šakočiai. |
| Kelmė | Kelmės pyragas | Pyragas, kurio receptūra primena žydų šabo kepinį chalą. |
| Kėdainiai | Kėdainių blynai, agurkų džemas | Populiarus bulvinis patiekalas ir agurkų sostinės firminis džemas. |
| Klaipėda ir raj. | Sūrio piršteliai, Gargždų cepelinai | Unikalus Klaipėdos senamiesčio baro receptas ir cepelinų miestas. |
| Kretinga | „Grafo“ šokoladas, Salantų pyragas | Originalus šokoladas su spirgais, atkurtas pagal XVIII a. receptą, ir Salantų pyragas. |
| Kupiškis | Pakišuolis, „Pagrabinės“ bandelės | Senas Kupiškio krašto patiekalas ir sertifikuotos bandelės su 200 metų istorija. |
| Lazdijai | Dzūkiškos bandos, rūkytos seliavos | Viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba. |
Alytaus Dzūkijos paveldas: bulvinės bandos ir šimtalapis
Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos. Keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.) tik penktadieniais-sekmadieniais. Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“. Be to, Alytaus turizmo informacijos centras rekomenduoja paragauti ir šimtalapio pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, ir kurį galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse. Tai šio krašto desertas iš didžiosios raidės ir primena totorių, atsikėlusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dar XIV a., istoriją.
Anykščių arbatos ir obuolių magija
Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis. Visa apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galima sužinoti čia rengiamoje edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“, kur išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną. O ar esate ragavę raktažolių bei grikio žiedų arbatų ir gudobelės sėklų kavos? Tai tikra Anykščių krašto istorija žolelėse. Lauktuvių krepšį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a.
Biržų alaus tradicijos ir „Biržų šokoladas“
Biržai - alaus kraštas. Alu ne tik užgeriami patiekalai, bet jis dažnai yra ir patiekalų sudedamoji dalis. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos, kuri buvo populiari Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų. Šiandien jos variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago. Visgi tie, kurie laukia jūsų grįžtančių iš Biržų, be abejo, tikėsis alaus skonio lauktuvių. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino ir „Biržų šokoladą“.
Druskininkų „Šiuškės“ ir legendinis šakotis
Pavadinimas „šiuškės“ priverčia išriesti antakius? O švilpikai arba bulvinukai geriau žinomi? Druskininkuose siūloma paieškoti būtent šio regioninio patiekalo. „Šiuškės“ - tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais. O „Romnesos“ šakotis - lauktuvė Nr. 1 iš Druskininkų. Tuo neabejoja ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras. Čia galima susipažinti su Gineso rekordininku - 3 m 72 cm aukščio šakočiu.
Jurbarko kepti žiobriai ir „Sūrio džiazas“
Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. Anksčiau čia buvo organizuojamos Žiobrinės - kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija, šventė, kurios metu ant laužo buvo kepami žiobriai. Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir jam taip patiko kepti žiobriai, kad jų kepėją net ėmė kviesti į prezidentūrą paruošti žiobrių Prezidento svečiams. Be to, Jurbarkas garsėja ir sūriais, tokiais kaip „Polonezas“, „Pipirinis tango“, „Salsa“, „Siuita“, „Klumpakojis“, „Etiudas“, „Serenada“, „Bolero“, „Rapsodija“, „Nakties simfonija“, kurie sudaro „Sūrio džiazo“ šeimos sūrinės asortimentą.
Kauno „Spurginės“ legenda
Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato - ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė. Tiek miestiečių, tiek miesto svečių jau tapo tradicija užsukti į „Spurginę“ pasmaguriauti spurga su džemu, mėsa ar varške. Daugelis iš čia išeina nešini ir gardžiomis lauktuvėmis namiškiams.
Klaipėdos sūrio piršteliai ir Gargždų cepelinai
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. Jų unikalus skonis ir traškumas pelnė daugelio lankytojų simpatijas. O štai į Klaipėdos rajone esančius Gargždus tegu jus nuveda garuojančių cepelinų kvapas! Juk Gargždai laikomi cepelinų miestu. Prieš kelis dešimtmečius ne kartą Gargžduose besisvečiuodamas kompozitorius B. Gorbulskis pasakė, kad „Su meile reikia rašyti eiles… Su meile reikia gaminti cepelinus“. Todėl Lietuva turi ir dainą „Gargždų cepelinai“, kuriai 1976 m. kompozitorius. Be to, jau tradicija tapo Gargžduose organizuojami Cepelinų virimo Lietuvos čempionatai (2024 m. vyko 7-asis).
tags: #ruta #saldainiai #pica