Makaronai yra vienas populiariausių ir universaliausių maisto produktų pasaulyje. Lietuvoje jie vis dar dažnai laikomi pigiu, greitai paruošiamu maistu, tačiau požiūris į juos po truputį keičiasi. Kainų skirtumai tarp makaronų gali būti dideli, o vartotojai dažnai svarsto, ar verta mokėti daugiau už aukštesnę kokybę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kuo skiriasi pigesni ir brangesni makaronai, kokie veiksniai lemia jų kainą ir kaip išsirinkti geriausią variantą atsižvelgiant į savo poreikius bei biudžetą.
Kainų skirtumai ir kokybė: ar visada brangiau reiškia geriau?
Aukšta kaina dažniausiai nurodo ir aukštą kokybę, vis dėlto pigesni makaronai ne visada yra prasti. Kainą gali nulemti ne tik produkto sudėtis, bet ir jo gamintojas. Tad jei pirkėjas galvoja, kad brangesni makaronai visad bus ir geresni, gali apsigauti.
UAB „Amber pasta“ komercijos vadybininkas Paulius Varnagiris teigia, kad Lietuvoje gaminami makaronai savo kokybe niekuo nenusileidžia nuo pasaulyje populiariausių itališkų makaronų, nors pastarieji yra gerokai brangesni. P. Varnagiris sako: „Lietuviškų ir itališkų makaronų gamybos linijos beveik identiškos, gaminio sudėtis taip pat beveik tokia pati, gali skirtis tik vandens kiekis, bet ir jis paskui išgarinamas. Ragaujant pajusti ryškesnio skirtumo tikrai neįmanoma.“ Jis taip pat pažymi, kad yra ir skirtingų gaminių, pavyzdžiui, turkiškuose makaronuose gali būti įvairiausių papildomų priedų, skirsis ir jų gaminimo technologijos.
P. Varnagiris teigia, kad beveik pusę ar trečdalį atvežtinių makaronų kainos sudaro transportavimo išlaidos, todėl lietuviški produktai yra gerokai pigesni. „Jei lietuviški makaronai kainuotų tiek, kiek itališki, niekas jų nepirktų, juk makaronai turi būti pigus produktas“, - įsitikinęs P. Varnagiris. Iš atvežtinių makaronų pigiausi paprastai būna spagečiai. Tačiau jei pirkėjas savo lėkštėje labiau nori matyti makaronų lizdus ar kitos įdomesnės formos makaronus, jis gali rinktis ir brangesnį produktą. Beje, šių makaronų pakuotės yra didesnės, tad jei ieškoma pigesnio produkto, visad patariama pažiūrėti į gryną jo svorį.
Ingredientai ir gamybos procesas: kas slypi už kainos?
Trumpas vertinimas atskiria aukščiausios kokybės makaronus nuo pigesnių jų analogų: ingredientų pasirinkimas, baltymų kiekis ir apdorojimas lemia makaronų konsistenciją, suderinamumą su padažu ir atsparumą virimui. Makaronų kokybę nulemia miltai. Lieka pasirinkti, kokių makaronų pageidaujama: ar pilno grūdo, ar minkštųjų kviečių, grikinių ir pan.
Mitybos specialistai sutartinai pataria rinktis iš kietagrūdžių kviečių, o ne tradicinius, lietuvių pamėgtus iš minkštųjų kviečių miltų pagamintus makaronus. Nerekomenduojama rinktis ir greit paruošiamų makaronų, kurie pagaminami vos kelioms minutėms užpylus karštu vandeniu - jie ne tik neturi vertingų maisto medžiagų, bet juose gausu ir įvairių konservantų.
Durum manų kruopos ir lėtas džiovinimas žemoje temperatūroje suteikia makaronams tvirtumą ir stiklumą. Minkštieji kviečiai, užpildai ir greitas džiovinimas suteikia makaronams lipnumą ir trapumą. Džiovinimo kokybė koreliuoja su kietumu ir nuosekliu al dente laiku; aukščiausios kokybės procesai sukuria subtilų paviršiaus mikrotekstūrą, kuri sulaiko padažą, bet netampa lipni.
Rekomenduojami kietagrūdžiai makaronai turi daugiausia maistinių medžiagų, žmogaus organizmui reikalingų skaidulų, geriausia, kai jų sudėtyje būna kuo daugiau baltymų. Toks patiekalas yra lengvai virškinamas ir pasižymi itin didele energine verte. Be to, jei makaronai neparuošti su kokiu nors riebiu padažu, jie turi mažai kalorijų. Kietagrūdžiai makaronai yra elastingi - sulenkus per pusę jie nesulūš, kitaip nei minkštieji makaronai. Pagal ant pakuotės nurodytą instrukciją išvirti makaronai neturi būti labai minkšti, lyg pervirti, taip pat turi išlikti aiški jų struktūra, virdami jie nesulimpa.
P. Varnagiris pasakoja, kad vertingi ir speltos makaronai. „Galima sakyti, kad tai pati seniausia, laiko patikrinta grūdų rūšis. Didžiausią paklausą tokie makaronai turi Skandinavijos šalyse, kur sveiko maisto kultas prasidėjęs jau gerokai anksčiau“, - sako P. Varnagiris.
Pastaruoju metu populiarėja makaronai iš grikių. Kaip ir pačiose grikių kruopose, šiuose makaronuose gausu naudingųjų medžiagų. Taip pat galima išskirti makaronų rūšį, kurių sudėtyje yra kiaušinių. Priklausomai nuo gamintojo, tokiuose makaronuose būna nuo 1 iki 5 proc. kiaušinio, vieni deda kiaušinių miltelius, kiti deklaruoja, kad dedami tikri kiaušiniai. Šiuose makaronuose yra daugiau baltymų, tad jų energinė vertė aukštesnė. Tokį produktą galima rekomenduoti sportuojantiems žmonėms. Ieškantys išskirtinių produktų rinksis ekologiškus makaronus. Šių makaronų sudėtis yra tokia pati, tačiau jų miltai yra natūralesni.
Kaip gaminami spagečiai – makaronų fabrikas | Maisto fabrikas
Kaip atskirti kokybiškus makaronus: patarimai pirkėjams
Informacija ant pakuotės gali atskleisti, ar į rankas paėmėte tikrai gerą produktą, ar pigesnę, mažiau vertingą alternatyvą.
- Naudojamų miltų rūšis. Brangesni makaronai gaminami iš kietųjų kviečių veislių (durum). Tokie neištyžta verdant, nesulimpa ir ilgiau išlaiko formą. Pigesni produktai dažniausiai gaminami iš minkštųjų kviečių ar net kepinių miltų, todėl virimo metu praranda formą ir tampa lipnūs. Rinkdamiesi visada ieškokite užrašo „A grupė“, „1 klasė“ arba žodžio „kietieji“.
- Baltymų kiekis. Kuo daugiau baltymų (glitimo), tuo geriau makaronai išlaiko tekstūrą. Geruose makaronuose turėtų būti bent 12 g baltymų 100 g produkto, idealu - 14-15 g. Mažesnis kiekis rodo, kad gamintojas galėjo naudoti pigesnius miltus. Baltymai tiesiogiai lemia makaronų elastingumą ir gebėjimą išlaikyti formą po virimo.
- Džiovinimo technologija. Kokybiški makaronai džiovinami lėtai, žemoje temperatūroje, todėl jie išlieka tvirti ir neskyla. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad trumpi makaronai 90 laipsnių temperatūroje džiovinami vidutiniškai 1-2 valandas, ilgi - net 14-18 valandų, tačiau žemesnėje, 35-39 laipsnių, temperatūroje.
- Forma ir paviršius. Brangesni makaronai dažnai būna šiek tiek šiurkštaus, matinio paviršiaus arba su smulkiais grioveliais. Tokia tekstūra geriau sulaiko padažą. Lygus pigesnių makaronų paviršius nesulaiko aliejaus ar prieskonių, todėl patiekalas gali atrodyti sausas. Pavyzdžiui, perleistų per bronzos formą makaronų paviršius būna šiurkštus, porėtas, todėl tokie makaronai puikiai „sukimba“ su padažais, sūriu.
- Kokybės kontrolė ir išvaizda. Geri gamintojai kruopščiai atrenka žaliavas, todėl pakuotėje rasite lygius, nesuskaldytus makaronus. Dar vienas paprastas būdas - šiek tiek pakratykite pakuotę. Aukštos kokybės makaronai pasižymi švelniai aukso spalva, lygiu, šiek tiek permatomu paviršiumi ir vientisu tonu. Pernelyg ryškiai geltona arba balkšva spalva rodo prastesnius miltus ar dirbtinius dažiklius. Baltos dėmės - ženklas, kad tešla buvo blogai išmaišyta.
- Galiojimo laikas. Natūralių, be priedų gaminamų makaronų galiojimo laikas siekia iki trejų metų. Jei sudėtyje yra daržovių miltelių ar natūralių dažiklių (pvz., špinatų), galiojimo laikas bus trumpesnis - iki dvejų metų.
Skirtingi skoniai ir poreikiai: kaip išsirinkti tinkamiausius makaronus?
Gali atrodyti, kad visi makaronai daugiau ar mažiau yra vienodi ir skiriasi tik savo forma, pavyzdžiui, galima rinktis plonus spagečius ar didelius vamzdelius, į kuriuos kemšamas įdaras, smulkiausius vermišelius, iš kurių įprasta virti sriubas, ar kriauklelės formos makaronus ir t.t. Vis dėlto makaronai skiriasi ir kitomis ypatybėmis. Šie maisto produktai gardinami įvairiausiais skoniais, kvapais ir pan.
Parduotuvės „Itališko skonio gurmanai“ pardavimų vadybininkė Violeta Daunorienė sako, kad geriausia pasirinkti kieto grūdo makaronus, o jų formos ar skoninės savybės - jau kiekvieno pasirinkimo laisvė. V. Daunorienė teigia: „Vieniems gali patikti makaronai su špinatais ar įvairiausiais prieskoniais, pavyzdžiui, paprika, kiti mieliau renkasi makaronus, kurių sudėtyje yra kiaušinių.“
Atidžiai perskaitykite visą gaminio aprašą - gerų produktų sudėtyje nepamatysite jokių sintetinių priedų, netgi spalvotuose makaronuose nebus dirbtinių dažiklių - spalvą tokiems makaronams suteikia natūralūs ingredientai. Ryškesnė makaronų spalva išduoda, kad juose yra papildomų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, rausvuose makaronuose gali būti pomidorų tyrės, gelsvuose - morkų koncentrato, t. y. žmogui naudingų antioksidantų betakarotenų, žaliuose - špinatų koncentrato. Spalvoti makaronai nėra blogesni, priešingai, jų sudėtis yra pagerinta, - sako J. Dobrovolskienė.
Kalbant apie aukščiausios kokybės makaronus, svarbi ne tik jų sudėtis, bet ir gaminimo būdas. Aukštesnės kokybės makaronų gamintojai paprastai nepamiršta apie tai parašyti ant pakuotės. „Gilias tradicijas turinčiuose ūkiuose, kuriuose gaminami makaronai, viskas svarbu nuo pat pirmo žingsnio. Renkamasi aukščiausios kokybės ingredientus, svarbus makaronų džiovinimo laikas - jis priklauso nuo gaminio formos, vienus užtenka džiovinti trumpiau, kitiems prireikia daugiau laiko“, - pasakoja V. Daunorienė. Naudojami ir specialūs įrankiai formai ir kitoms ypatybėms išgauti.
Makaronai paprastai gaminami iš kviečių miltų, juose gausu baltymų, nervų sistemai reikalingų B grupės vitaminų. Produkte taip pat galima aptikti svarbaus antioksidanto seleno - jo kiekis skiriasi priklausomai nuo dirvos, kurioje augo kviečiai. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė aiškina: „Iš grūdinių kultūrų būtent kviečiai, iš kurių miltų paprastai gaminami makaronai, turi daugiausia baltymų. Tad makaronai - puikus baltymų šaltinis, ypač žmonėms, kurie nevalgo mėsos.“ Kvietiniuose makaronuose gausu ir mineralų: geležies, magnio, kalio, fosforo. „Selenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o antioksidantų žmogui gauti reikia kasdien. Paprastai kviečiuose randama nemažai seleno, tačiau jo kiekis priklauso nuo dirvožemio kokybės“, - sako J. Dobrovolskienė.
Anot J. Dobrovolskienės, paprastai makaronai gaminami iš aukščiausios arba pirmos rūšies miltų. Iš pirmos rūšies miltų pagaminti makaronai yra vertingesni. „Miltai skiriasi juose esančių luobelių, supančių grūdą, liekanų kiekiu. Grūdų apvalkalėliuose gausu maistinių skaidulų, itin reikalingų sklandžiai žarnyno veiklai, gliukozės lygio kraujyje palaikymui, cholesterolio pertekliaus pašalinimui. Kad makaronuose daugiau skaidulų, išduoda tamsi jų spalva. Kuo makaronai tamsesni, tuo miltų, iš kurių jie pagaminti, rūšis paprastesnė, vadinasi, tuo jie naudingesni“, - aiškina J. Dobrovolskienė. Būtent tamsius makaronus, kuriuose nėra kiaušinių, rekomenduojama rinktis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, mat šių ligų atveju privalu riboti kiaušinių trynių vartojimą.
Tiesa, dar galima išskirti atskirą makaronų rūšį, skirtą žmonėms, netoleruojantiems gliuteno - jo yra kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Tokiems žmonėms V. Daunorienė pataria rinktis makaronus iš kitokių miltų, pavyzdžiui, kukurūzų. Parduotuvių lentynose galima aptikti ir žalių, rausvų, oranžinių makaronų. Makaronus galima rinktis ne tik pagal spalvą ar formą, bet ir pagal rūšį - ruginius, grikių miltų, viso grūdo makaronus, vadinamuosius stiklinius makaronus. Pastarieji tinkami netoleruojantiesiems glitimo, mat yra pagaminti ne iš kvietinių miltų, o iš krakmolo. „Vadinamieji stikliniai makaronai, kurie ir išvirę lieka skaidrūs, gaminami iš įvairių augalų krakmolo: bulvių, ankštinių pupelių ir t. t. Nors šie egzotiški makaronai vis labiau mėgstami ir lietuvių, juose esantis krakmolas suteikia tik energijos. Pagal vertę šios rūšies makaronai yra mažaverčiai, neturi mineralų ir vitaminų, kurių yra kvietiniuose makaronuose“, - dėsto J. Dobrovolskienė.
100 g sausų makaronų paprastai būna apie 300 kcal, baltymų gausiuose makaronuose gali svyruoti iki 400 kcal. Jei makaronai pasirenkami kaip garnyras, rekomenduotina jų porcija - 200 g išvirtų makaronų (vadinasi, apie 100 g arba mažiau sausų). Beje, paruoštų makaronų kaloringumas priklauso ir nuo makaronų formos. „Kalorijų kiekis pagamintuose makaronuose priklausys ir nuo jų formos bei paviršiaus, mat nuo to priklauso, kiek padažo makaronai įsisodrins. Tiesiai nupjautais galais makaronai užkabins mažiau padažo, o štai karpytais, suktais, rantytais kraštais - daugiau“, - sako J. Dobrovolskienė.
„Kiekvienas produktas turi tam tikrą naudą, bet ir ribotumą. Nerekomenduojama kasdien valgyti vienos rūšies maisto, o trys pagrindiniai mitybos principai yra maisto įvairovė, subalansuotumas ir kiekis. Kaip žinoma, kruopų sudėtis labai skiriasi. Pavyzdžiui, baltymų kiekis jose gali svyruoti 7-13 proc., daugiausia baltymų kviečiuose, mažiausiai - ryžiuose. Angliavandenių daugiausia kukurūzuose, mažiausiai - avižose. Jose riebalų apie 6 proc., o rugiuose - vos 2 proc.“, - vardija J. Dobrovolskienė. Pasak gydytojos dietologės, siekiant išlaikyti mitybos įvairovę, makaronus geriausia valgyti 2-3 kartus per savaitę. „Vieną dieną galima paskanauti njokių, kitą dieną makaronus pasirinkti kaip garnyrą prie mėsos, trečią - pasiruošti makaronų ir daržovių troškinį. Svarbiausia - išlaikyti įvairovę ir kitomis dienomis rinktis kitas kruopas“, - dėsto J. Dobrovolskienė.
Kaip žinoma, yra daugybė makaronų paruošimo būdų. Patiekalo skonio savybės kartais priklauso ir nuo makaronų išvirimo lygio: visiškai išvirti, minkšti ar vadinamieji al dente - šiek tiek kietesni. „Sveikas virškinimo traktas turėtų puikiai suvirškinti ir minkštus, ir kietesnius makaronus. Visgi žmonėms, turintiems skrandžio, žarnyno problemų, patariama kuo mažiau apkrauti skrandį ir valgyti ilgai virtus minkštus makaronus. Virškinant kietus makaronus, skrandžiui teks pirma juos suminkštinti, tada suvirškinti, todėl prireiks išskirti daugiau virškinimo sulčių“, - paaiškina J. Dobrovolskienė.
Kainų pokyčiai ir prekybos tinklų pasiūlymai
Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau skundžiasi išaugusiomis kainomis, tačiau reali statistika rodo, kad kai kurios maisto prekės iš tikro tapo brangesnės. Vis dėlto, kai kurių prekių kainos ženkliai sumažėjo. Kainų pokyčiams įtakos turi ne tik sezoniškumas, bet ir žaliavų kainos, logistikos išlaidos, darbo užmokestis bei pasaulinės ekonomikos tendencijos. Rugpjūtis toliau spaudžia kainas žemyn, matomai kai kurių prekybininkų nedžiugina apyvartos, todėl jau mėnesį matoma, kaip tinklai mojuoja savo bananais.
PRICER.LT atlieka įvairių prekių palyginimus, įskaitant ir makaronus. Panagrinėkime konkretų pavyzdį - Maxima „Extra Line“ makaronų ir Lidl „Marco“ makaronų palyginimą.
Pigesni makaronai brango nuo 0,23 Eur iki 0,36 Eur, +0,13 Eur arba 57 procentais, brangesni nuo 0,59 Eur iki 1,15 Eur (be akcijos), +0,56 Eur arba 95 procentais, beveik dvigubai, o viduriniai išnyko. Štai Jums ir 2 greičių Lietuva - arba moki brangiai arba tenkinies pigiausiu produktu. PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: MAXIMA „EXTRA LINE“ MAKARONAI PRIEŠ LIDL „MARCO“ MAKARONUS. KUR PIGIAU IR KAS GERIAU?
Palyginus su 2024 sausio mėnesiu, pigiausių prekių krepšelis auga kone 8 procentais, kaip beje ir žinomų prekių ženklų. Bet žinomų prekių krepšelis turi ir absoliutų kainos dydžio rekordą nuo prieškarinio 2022 sausio užaugęs 40 procentų, o nuo stebėjimo pradžios 2017 vasario užaugęs 81 procentu.
2025 m. sausį lyginant su 2024 gruodžio mėnesiu, kainos kyla +3,76 Eur (+6,2 proc.), 2025 sausio mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo +4,59 Eur (+7,7 proc.) didesnė už 2024 sausio mėnesio krepšelį.
Maxima „Extra Line“ ir Lidl „Marco“ makaronų palyginimas
Užrašas EPIZODAS #66. PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: MAXIMA „EXTRA LINE“ MAKARONAI PRIEŠ LIDL „MARCO“ MAKARONUS. KUR PIGIAU IR KAS GERIAU? detaliai aprašė šių dviejų makaronų lyginimą.
| Ypatybė | Maxima „Extra Line“ „Fusilli“ makaronai | Lidl „Marco“ „Sraigteliai“ makaronai |
|---|---|---|
| Kilmė / Gamintojas | Gamintojo nedeklaruoja, bet nurodo, kad prekė kilusi iš Lietuvos. | UAB „Amber Pasta“, Lietuva. |
| Sudėtis | Visiškai paprasta abiejų prekių. Sudėtis vienoda. | Visiškai paprasta abiejų prekių. Sudėtis vienoda. |
| Maistingumo deklaracija | Skiriasi nereikšmingai, paklaidos ribose. Mažiau riebalų, cukrų ir daugiau baltymų. | Skiriasi nereikšmingai, paklaidos ribose. |
| Išvaizda (neatidarius) | Pakelis, makaronų forma ir kiti išoriniai požymiai leidžia įtarti, kad abu produktai iš to paties gamintojo. | Pakelis, makaronų forma ir kiti išoriniai požymiai leidžia įtarti, kad abu produktai iš to paties gamintojo. |
| Išvaizda (atidarius) | Makaronai labai panašūs, galima sakyti vienodi. | Makaronai labai panašūs, galima sakyti vienodi. |
| Virimo laikas (rekomenduojamas) | 5-9 minutės | 5-9 minutės |
| Virimo rezultatas (po 7 min.) | Išvirė neblogai, neištižę, lengvai al dente. Makaronai iš kietųjų kviečių miltų tvirtesni. Tinka apkepams, makaronų salotoms, ten kur reikia minkštesnių makaronų. | Išvirė neblogai, neištižę, lengvai al dente. Makaronai iš kietųjų kviečių miltų tvirtesni. Tinka apkepams, makaronų salotoms, ten kur reikia minkštesnių makaronų. |
| Kaina | 0,36 Eur | 0,36 Eur (kitos kainos lygio makaronai kainuoja 0,99 Eur) |
Techniškai Maxima „Extra Line“ pasižymi kiek geresniais maistingumo rodikliais, bet tai yra paklaidos ribose, o perkant pas „kainų čempioną“ Lidl sutaupymo nebus, kaina ta pati. Kainos skirtumas ne visada reiškia prekės ženklo priedą. Pirkdami makaronus, daugelis žmonių stebisi, kodėl viena pakuotė kainuoja kelis kartus daugiau nei kita. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mokame tik už žinomą logotipą, tačiau dažnai kaina atspindi realius kokybės veiksnius.
Renkantis makaronus, vadovaukitės ne kaina, o sudėtimi ir informacija ant etiketės. Kietųjų kviečių miltai, aukštas baltymų kiekis ir natūrali spalva - tai trys pagrindiniai kokybės rodikliai. Tokie makaronai ne tik skanesni, bet ir sveikesni, nes juose daugiau augalinių baltymų ir mažiau krakmolo.