Ekonominiai skirtumai tarp šalių yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai, įskaitant istorinį kontekstą, politinę sistemą, geografinę padėtį ir kultūrines tradicijas. Norint suprasti ekonominius skirtumus tarp šalių, svarbu apibrėžti pagrindines ekonomines sąvokas. Vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių, nagrinėjant ir lyginant valstybės ekonomikos būklę, yra bendrasis vidaus produktas (BVP).
BVP: pagrindinis ekonomikos rodiklis
BVP yra baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų tam tikroje šalyje per laiko vienetą, srautas, išreikštas pinigine forma. BVP gali būti apskaičiuojamas trimis būdais: kaip pridėtosios vertės suma, kaip visuminių išlaidų suma ir sumuojant visuminių pajamų elementus. Skaičiuojant realųjį BVP imamos bazinių metų kainos, taip eliminuojamas infliacijos lygis. BVP mastai ir jo kitimas puikiai charakterizuoja šalies bendrą ekonominį potencialą.
„Global Finance“ žurnalas paskelbė turtingiausių pasaulio šalių sąrašą, sudarytą remiantis BVP vienam gyventojui bei perkamosios galios paritetu (PGP). Šis rodiklis leidžia palyginti skirtingų šalių gyvenimo lygį, pašalinus kainų ir valiutų skirtumus. Aptarsime, kurios šalys pirmauja šiame reitinge ir kokie veiksniai lemia jų ekonominę sėkmę, taip pat panagrinėsime Lietuvos vietą šiame kontekste.
Turtingiausios pasaulio šalys pagal BVP vienam gyventojui
Žurnale „Global Finance“ pateikiamas turtingiausių pasaulio šalių sąrašas pagal BVP vienam gyventojui. Šios šalys išsiskiria įvairiais ekonominiais ypatumais. Pavyzdžiui, Kataras ir Norvegija turi didelius naftos ir gamtinių dujų išteklius, Liuksemburgas ir Šveicarija pasižymi išvystytu finansiniu sektoriumi, o Makao klesti dėl turizmo ir azartinių žaidimų.
Žemiau pateikiamas dešimt turtingiausių šalių sąrašas pagal BVP vienam gyventojui (USD):
| Šalis | BVP vienam gyventojui (USD) |
|---|---|
| Monakas | 187 650 |
| Lichtenšteinas | 157 040 |
| Liuksemburgas | 116 745 |
| Norvegija | 97 227 |
| Kataras | 96 732 |
| Makao | 96 038 |
| Bermuda | 89 795 |
| Šveicarija | 85 397 |
| San Marinas | 62 189 |
| Airija | 53 648 |
Lietuvos vieta turtingiausių šalių sąraše
Lietuva šiame reitinge užima 44 vietą. Palyginimui, Estija yra 45-oje, Lenkija - 48-oje, o Latvija - 53-oje vietoje. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą yra populiariausias rodiklis vertinant šalies ekonominę galią. Lietuvoje šis rodiklis yra didesnis nei Estijoje jau ne pirmus metus.
„Einamosiomis kainomis Estija mus lenkia, bet Estijoje ir Latvijoje kainų lygis yra didesnis negu Lietuvoje. Dėl to mes juos ir aplenkiame. Aišku, kitas dalykas, kad BVP vienam gyventojui tai nebūtinai reiškia, jog šiuo atveju toks pat yra ir algų išsidėstymas, pensijų ar kitų išmokų. Nes BVP dalį dalinasi gyventojai, kapitalo savininkai. Tokiu atveju, pavyzdžiui kaip Estijoje, didesnę BVP dalį dalinasi darbuotojai ir ten yra mažiau šešėlio, dėl to ir algos daug didesnės nei Lietuvoje. BVP yra bendras katilas, bet kaip jis paskirstomas - jau kitas klausimas“, - aiškina ekonomistas, kodėl pagal kitus rodiklius geriau neatrodome.
„Swedbank“ vyriausioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pažymi, kad Lietuva dažnai atrodo prasčiau pagal atlyginimus oficialioje statistikoje dėl šešėlinės ekonomikos ir didelės dalies žmonių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymėjimus. Be to, lyginant atlyginimus, neatsižvelgiama į kainų pokyčius.
Didžiausia reitingo nauda - užsienio investuotojų požiūris. T. Povilauskas atskleidžia, kad jie patys banke naudoja šį rodiklį, nes jis žinomiausias ir leidžia Lietuvai pasididžiuoti. Pagal šį rodiklį skaičiuojama ES parama. Kada perkopsim 75 proc. pagal BVP vienam gyventojui atsižvelgiant į perkamąją galią, tai Lietuvai atitinkamai sumažės skiriama ES parama.
Taigi reitingas yra aktualus ir galima tuo pasigirti. Bet pesimistiškai galima lįsti giliau ir sakyti, kad pas mus neteisingas BVP perskirstymas ir algos žemos, dėl to žmonės emigruoja. Čia kuriuo kampu pažiūrėsi. Bet pats rodiklis naudojamas ir daug kas pagal jį skaičiuojama. Oficialiuose dalykuose jo reikšmė didelė.
Lietuvos ekonomikos apžvalga ir prognozės
Ekonominiai skirtumai Lietuvoje
Pagrindinis teritorinių skirtumų indikatorius - vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis - rodo, kad Lietuva savo ekonomine plėtra nėra homogeninė valstybė. Turtingiausios Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui daugiau nei du kartus viršijo skurdžiausios Tauragės apskrities BVP gyventojui ir šie skirtumai didėja.
Nors Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, egzistuoja ne vienas ekonominės plėtros centras, vis labiau ryškėja atotrūkis tarp urbanizuotų ir ne urbanizuotų regionų bei tarp dviejų didelių Lietuvos miestų - Vilniaus ir Klaipėdos - bei likusios šalies teritorijos ir ateityje gali tik didėti. Taigi Lietuvos periferijoje daug silpniau nei centruose išplėtotas privatus sektorius, ekonomikos struktūroje dominuoja didelės ar vidutinio dydžio senos pramonės įmonės, kurios artėja prie bankroto ribos, silpnai išvystytas paslaugų sektorius. Regioniniai socialinių rodiklių skirtumai taip pat yra ryškūs.
Ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai gali paaštrėti vykstant tolesnei žemės ūkio ir pramonės restruktūrizacijai, kurią spartina pasirengimas narystei Europos Sąjungoje. Lietuva, siekdama svarbiausio nacionalinės strategijos tikslo prisijungti prie išsivysčiusių ir demokratinių šalių, aukštai vertinančių kiekvieną savo šalies pilietį ir jo gyvenimo kokybę, susiduria su viena didžiausių problemų - užtikrinti vienodas galimybes visiems šalies gyventojams, nesvarbu, kokioje vietovėje jie gyvena - yra pagrindinis tikslas. Šio tikslo neįmanoma pasiekti, nesutelkus pastangų įvertinant teritorinių socialinės raidos skirtumų mastą bei priežastis. Ne mažiau svarbu pripažinti, kad šie skirtumai yra šalies problema ir kad būtina parengti strategiją jiems mažinti.
Regioninė politika suprantama kaip politika, kurios tikslas yra sumažinti atskirų valstybės regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Ekonominis regioninės politikos pagrindimas remiasi rinkos klaidos argumentu. Jo esmė yra ta, kad rinkos jėgos negali išlyginti regioninių išsivystymo netolygumų, nes nevienodas gamybos veiksnių mobilumas ir „pradinės“ ekonominės veiklos sąlygos, tokios kaip infrastruktūros išsivystymo lygis. Europoje, palyginti su JAV, darbo jėga yra ypač nejudri, jos mobilumą kausto kalbiniai ir kultūriniai skirtumai tiek tarp atskirų regionų, tiek tarp atskirų valstybių.
Per 1999 metus Lietuvos BVP sumažėjo 4,1%. Institucinėje plotmėje išlikę centralizuotos sistemos elementai, monopolizuota rinka bei nepakankamos investicijos į mokslą ir švietimą neleido visuomenei pilnai pasinaudoti pasaulinės techninės pažangos laimėjimais ir stabdė šalies ekonomikos raidą. Regioninės plėtros programos, galinčios padėti išspręsti atsiliekančių apskričių ekonomikos ir užimtumo problemas, nebuvo labai efektyvios, todėl 1999 metais šalies ekonomikos recesija atnešė ypač skaudžių padarinių, bei jų poveikį galima buvo pajusti dar keletą metų.
20 amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje Lietuvoje prasidėjusio ekonomikos augimo priežastis - išteklių perkėlimas iš nenašios pramonės ir žemės ūkio į našesnę paslaugų sritį - lėmė Lietuvos apskričių ekonomikos raidos skirtumus. 1990m. kartu su energetika pramonės indėlis į ekonomiką sumažėjo iki 23,2%, o žemės ūkio iki 8,8%. Daugiausiai BVP yra sukuriama didžiausiuose Lietuvos miestuose. 1998m. net 63,3% viso BVP buvo sukurta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Didžioji dalis mokslinio potencialo, net 95% buvo sutelkta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, o tai sudarė sąlygas šiems regionams sparčiau nei kitoms šalies apskritims įsisavinti mokslinės techninės pažangos laimėjimus ir rasti naujų rinkų.
Neatsakius į klausimą, ar egzistuoja realus regioninės politikos poreikis Lietuvoje, neįmanoma adekvačiai įvertinti Lietuvos regioninės politikos pasiekimų ir trūkumų. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar Lietuvoje egzistuoja žymūs ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai, kuriuos Vyriausybė regioninės politikos priemonėmis siektų sumažinti. Taigi, nors Lietuva užima gana aukštą vietą turtingiausių pasaulio šalių sąraše, svarbu atsižvelgti į vidaus ekonominius skirtumus ir užtikrinti tolygesnę plėtrą visuose regionuose.
Ekonominiai skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų šalių
Ekonominiai skirtumai tarp šalių yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai, įskaitant istorinį kontekstą, politinę sistemą, geografinę padėtį ir kultūrines tradicijas. Kairės ir dešinės ribos ekonomikoje padeda suprasti įvairias valstybės valdymo ir perskirstymo sistemas. Absoliuti kairė - tai absoliuti visko kontrolė, kai valstybė valdo ir perskirsto viską. Tuo tarpu absoliuti dešinė - tai absoliutus nieko nekontroliavimas, kai visi daro viską, ką nori. Kraštutinės kairės režimai, tokie kaip Pol Poto valdyta Kambodža ar Mao Dze Duno vadovauta Kinija, pasižymi privačios nuosavybės nebuvimu ir valstybės pavertimu į didžiulę koncentracijos stovyklą. Dešinioji riba - tai bardakai, kur ekonominiai sandėriai vykdomi ginkluotu apiplėšinėjimo būdu.
Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos pavyzdys
Ryškus ekonominių skirtumų pavyzdys yra Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja. Šiaurės Korėja, kurioje ekonomika buvo tvarkoma stalininiais metodais, nepaisant didžiulės paramos iš SSRS, liko laukine valstybe. Tuo tarpu Pietų Korėja, pasukusi į liberalią ekonomiką, augo kaip stebuklas. Per kelis dešimtmečius iš visiškai agrarinės šalies ji sugebėjo išaugti į ekonominį gigantą. Pietų Korėjos BVP gyventojui sudaro 32 000 dolerių, kai Šiaurės Korėjoje - vos apie 1800 dolerių.
Europos Sąjungos šalių ekonominės tendencijos
Europos Sąjungoje (ES) taip pat pastebimi ekonominiai skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų šalių. Nors euro zona patiria prekybos sektoriaus susitraukimą, padėtis tarp ekonomiškai didžiausių ES valstybių - Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų - smarkiai skiriasi. Didžiosios pietinės Europos valstybės - Prancūzija, Italija ir Ispanija - netgi patiria augimą.
Pasak Vokietijos federalinio statistikos biuro, šalis yra įžengusi į techninę recesiją - 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį jos BVP susitraukė 0,5 proc., o 2023 metų pirmajame ketvirtyje - 0,3 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad iki 2023 metų galo Vokietijos ekonomika dar susitrauks 0,1 proc. Tuo metu, lyginant su 2022 metų gegužę, šių metų gegužę infliacija siekė 6,1 proc., balandį, lyginant 2022 m. balandžio mėnesius, infliacija siekė 7,2 proc. Pasak Vokietijos federalinės darbo agentūros, nedarbo lygis Vokietijoje gegužės mėnesį siekė 5,6 proc. ir tokiame lygyje laikėsi nuo kovo mėn., kai pakilo 0,1 proc. punkto nuo vasario mėnesį buvusio 5,5 proc.
Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonomikos instituto duomenimis, valstybė po kol kas išvengia recesijos - pirmojo 2023 metų ketvirčio metu BVP augo 0,2 proc., tuo metu 2022 metų ketvirtojo ketvirčio metu nesikeitė nuo trečiojo ketvirčio. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) teigia, kad Prancūzijos ekonomika per 2023 metus paaugs 0,8 proc. Taip pat, anot instituto, metinė infliacija gegužės mėnesį siekė 5,1 proc. ir buvo žemiausia nuo 2022 metų balandžio, tuo metu 2023 m. balandžio metinė infliacija siekė 5,9 proc. Instituto pateiktais duomenimis nedarbo lygis Prancūzijoje išlieka stabilus dar nuo 2022 metų ketvirtojo ketvirčio ir siekia 7,1 proc.
Nors paskutinio 2022 metų ketvirčio metu Italijos ekonomika susitraukė 0,1 proc., 2023 metų pirmojo ketvirčio metu BVP paaugo 0,6 proc., teigiama Italijos nacionalinio statistikos instituto pateiktuose duomenyse. Visgi, nors teigiama, kad tokie duomenys parodo Italijos ekonomikos atsparumą, infliacija išlieka aukšta - 2023 gegužės mėn., metinė infliacija siekė 8,1 proc, nors sulėtėjo nuo balandį fiksuotų 8,7 proc. Remiantis statistikos instituto pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį nedarbo lygis nukrito iki žemiausio per tris metus - 7,8 proc. Anot instituto, kovo mėn. nedarbas siekė 7,9 proc., prieš tai, nuo 2023 metų pradžios, laikėsi apie 8 proc.
Tuo metu Ispanija, anot šalies nacionalinio statistikos instituto, patyrė du ketvirčius ekonomikos augimo - 2023 m. pirmuoju ketvirčiu ekonomika augo 0,5 proc., o 2022 ketvirtojo ketvirčio metu augimas siekė 0,4 proc. Taip pat, anot instituto metinė infliacija Ispanijoje gegužės mėn. siekė 3,2 proc. ir nukrito beveik 0,9 proc. nuo balandį buvusių 4,1 proc. Visgi, anot instituto, nedarbo lygis Ispanijoje auga, pirmojo 2023 metų ketvirčio metu jis siekė 13,26 proc, ir paaugo nuo 2022 metų ketvirto ketvirčio, kai siekė 12,87 proc., trečiojo ketvirčio metu nedarbo lygis buvo 12,67 proc.
Nyderlandai, penktoji pagal dydį ES ekonomika, panirusi į techninę recesiją, kaip teigia Nyderlandų centrinio statistikos biuro (CSB) duomenys, anot kurių, pirmojo 2023 metų ketvirčio metu šalies susitraukė 0,7 proc., kas sekė 2022 metų paskutinio ketvirčio 0,4 proc. susitraukimą. Taip pat, anot CSB informacijos, Nyderlandai trečią mėnesį susiduria su infliacijos greitėjimu - gegužės mėnesį metinė infliacija siekė 6,8 proc., balandį 5,8 proc., o kovą 4,4 proc. Anot biuro, nedarbo lygis Nyderlanduose gegužės mėn. siekė 3,5 proc. ir buvo 0,1 proc. punkto didesnis nei balandžio nedarbo lygis, nors toks pakilimas tebuvo sugrįžimas prie 3,5 proc. kurie vyravo kovą ir vasarį.
Ekonomistų įžvalgos apie ES tendencijas
„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tokios atskirties priežastis tarp šiaurės ir pietų didžiųjų Europos ekonomikų yra pasikeitęs Europos vartotojų krepšelis, kuris vis dar veikiamas COVID-19 pandemijos pasekmių. Anot jo, nors bendras vartojimas nekritęs, sumažėjo prekių pirkimas, bet išaugo paslaugų vartojimas. „Pagrindinė priežastis yra pasikeitęs vartojimo krepšelis. Pandemijos metais gyventojai labai daug pirko prekių ir mažai vartojo paslaugų. Tai iš esmės buvo krepšelis toks, kad buvo daug vartojimo prekių, susijusių su būsto rinka. Ir dabar viskas verčiasi aukštyn kojomis. Daug žmonės keliauja, daug paslaugų vartoja, pietų Europos šalys gauna ir turistų iš Azijos šalių, kurie pasiilgo Europos, iš JAV. (…) Esminis dalykas yra tai, kad persiformuoja vartotojų krepšelis, nes bendras vartojimas, jis nekrenta Europos Sąjungoje ir daugiau mažiau laikosi stabiliai. Ir galbūt į tai nelabai atkreipiamas dėmesys, nes tik kalbama apie krizę, bet jeigu pažiūrėti į vidurkį, tai tos krizės nelabai yra iš tikro“, - Eltai teigė Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, artimuoju metu Europoje ir toliau bus fiksuojama „K formos“ recesija, kai dalis šalių patiria ekonominį susitraukimą, o kitų BVP auga. Jo teigimu, tokia tendencija Europoje egzistuoja jau nuo pandemijos, bet pastaruoju metu pasikeitė, kurių Europos valstybių ekonomikos auga, o kurių traukiasi. „Turėsime tą K raidės formos recesiją. Tiesiog kurį laiką bus tas išsiskyrimas, kuris prasidėjo dar 2020 metais, kai vieni sektoriai buvo mažiau suvaržyti, paklausa tam tikroms prekėms ir paslaugoms buvo žymiai didesnė. Tada buvo veiksmas, o dabar vyksta atoveiksmis. Be to, Europos Sąjungos paramos lėšos tik dabar bus pradedamos naudoti ir didžioji dauguma bus naudojamos Ispanijoje ir Italijoje, kur berods visų 40 proc. visų lėšų skirta. Apskritai Pietų šalyse daugiau, nes jos ekonomiškai skurdesnės ir pandemijos metu patyrė nuosmukį.
Ž. Mauricas paminėjo, kad 2023 ir 2024 metai bus ekonomiškai sėkmingesni pietų Europos valstybėms, tokioms kaip Italija ir Ispanija, kai tuo metu šiaurės Europoje vis dar bus jaučiamas pramonės atvėsimas. „Be to, pietų šalyse neišsipūtę taip smarkiai kainų lygiai. Ispanijoje apskritai infliacija šiuo metu labai nedidelė. Tai ir konkurencingumo prasme tos šalys labai gerai atrodo. Ir dabar tik jos pačios sau gali sugadinti savo rezultatus ekonominius, per politikus, kurie keistas iniciatyvas siūlantys, o tokių šiose šalyse netrūksta. Bet šiaip iš esmės, tie metai, šie ir kiti, neabejotinai bus geresni Pietų Europos šalims, o Šiaurės šalys dar tikrai jaus tą pramonės atvėsimą. Ir greitų procesų nebus, bus tik ilgalaikiai procesai, nes konkurencinė aplinka pasikeitusi“, - aiškino Ž. Mauricas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat teigė, kad toks Europos didžiųjų valstybių ekonominės situacijos skirtumas yra natūrali fazė, kai atslūgstant prekių paklausai pereinama prie didesnio paslaugų vartojimo. „Valstybės, kurios yra labiausiai išvysčiusios apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, turizmo infrastruktūrą, kur ekonomikos yra labiausiai priklausomos nuo tų sektorių, jos šiuo metu ir labiausiai klesti. Tai ir yra pietų Europa - Prancūzija, Italija ir Ispanija, Portugalija ir Graikija. Tuo metu pramoninės valstybės yra nuosmukyje, ir Vokietija, ir Estija, ir Lietuva, nes prekių paklausa visame pasaulyje yra atslūgusi. Tai yra tokia labai natūrali fazė, kuomet dėl klestėjimo, kuris susijęs su dideliu prekių vartojimu, mes pereiname prie atvesimo“, - Eltai teigė N. Mačiulis.
Visgi, pasak ekonomisto, nors gali atrodyti, kad Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos ekonominė situacija yra gera dėl augančio BVP, visa Europa šiuo metu patiria pramonės sektoriaus susitraukimą. „Ir visose euro zonos valstybėse pramonė yra recesijoje, eksporto užsakymai mažėja, gamybos apimtys mažėja. Ir kol kas nėra priežasčių, kodėl galėtų būti kažkoks labai ženklus atsigavimas. Bet mes vis tiek kalbame ne apie itin gilų nuosmukį, kuris pavirstų į aukštą nedarbo lygį, bankrotus, kitas socialines problemas ir ekonomines problemas. Kaip teigia N. Mačiulis, Lietuvos ekonomiką ir toliau veiks vietinės gamybos susitraukimas ir Vokietijos pramonės recesija. Visgi, pasak jo, tai bus „kuklus atvėsimas".
Azijos šalių ekonominė raida
Azijos žemynas, kuriame gyvena daugiau nei 4,7 mlrd. žmonių, pasižymi didžiuliais ekonominiais kontrastais. Čia yra didžiausių pasaulio ekonomikų (Kinija, Japonija, Indija, Pietų Korėja) ir mažai išsivysčiusių šalių (Afganistanas, Nepalas, Kambodža). Daugelis Rytų ir Pietryčių Azijos valstybių nuo XX a. vidurio patyrė spartų ekonomikos augimą.
Kinija ir Azijos tigrai
Kinija yra unikali valstybė, pasiekusi įspūdingų ekonominio augimo tempų. Nuo 1978 m. Kinijos lyderiai pradėjo keisti ekonomiką iš sovietinio stiliaus planinės ekonomikos į rinkos ekonomikos sistemą. Šių ekonominių pertvarkymų dėka Kinijos BVP nuo 1978 m. padidėjo keturis kartus iki 2002 m. Kinijos ekonomika yra antra didžiausia ekonomika pasaulyje po JAV (pagal perkamosios galios paritetą).
Kita labai svarbi Azijos valstybių grupė, kuri vadinama keturiais Azijos tigrais - tai Honkongas, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas. Jos buvo pradėtos taip vadinti pirmiausia dėl savo ypatingai sparčių ekonomikos augimo tempų paskutiniais XX a. dešimtmečiais. Pietų Korėja pasiekė neįtikėtinų augimo ir integracijos į modernią pasaulio ekonomiką rekordų. Singapūre išvystyta laisvos rinkos ekonomika, labai aukštas ekonomikos atvirumo ir žemas korupcijos lygis, pastovios kainos. Taivane šiuo metu vyrauja dinamiška kapitalistinė ekonomika ir vyriausybės įtaka užsienio prekybai ir investicijoms pamažu mažėja.
Išsivysčiusių šalių charakteristikos ir ateities prognozės
Išsivysčiusioms šalims būdingas gana didelis BVP, tenkantis vienam šalies gyventojui. Dažniausiai šalis priskiriama išsivysčiusioms, kai jos BVP vienam gyventojui siekia per 12 000 JAV dol., nors kai kurie ekonomistai teigia, kad ši riba yra 25 000 JAV dol. Pavyzdžiui, kai kurios Persijos įlankos šalys labai turtingos, tačiau jų ekonomika gerokai priklauso nuo išgaunamos naftos, o nemaža gyventojų, ypač vyresnio nei 65 metų amžiaus, neraštingi. Daugelyje išsivysčiusių šalių pramonė plėtojama jau antras šimtmetis. Šioms šalims būdinga gerai išplėtota pramonė, plėtojamos įvairios pramonės šakos - nuo sunkiosios iki aukštųjų technologijų. Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkyje dirba labai maža dirbančiųjų šalies gyventojų dalis. Aukšto išsivystymo šalyse žemės ūkyje dirba iki 8-10 % dirbančiųjų, vidutinio išsivystymo šalyse - iki 20 %. Nepaisant mažos dirbančiųjų dalies, žemės ūkis išsivysčiusiose šalyse labai produktyvus.
Daugelio išsivysčiusių šalių eksportas sudaro 2/3 viso šalies sukuriamo BVP, nes šiose šalyse gerai išplėtota ir pramonė, ir paslaugos. Gerai išplėtotas transporto tinklas - būdingas išsivysčiusių šalių bruožas. Išsivysčiusioms šalims būdingas lėtas gyventojų skaičiaus augimas, o kai kurioms (pvz., Vokietijai, Italijai) ir mažėjimas. Tokias tendencijas lemia labai mažas gimstamumas. Išsivysčiusiose šalyse moterys, dėl siekio įgyti aukštąjį išsilavinimą bei daryti karjerą, atideda vaikų gimdymą. Be to, poros išmano apie kontracepciją, todėl gali planuoti vaikų skaičių. Žemą kūdikių mirtingumo rodiklį išsivysčiusiose šalyse lemia aukštas medicinos lygis ir moterų raštingumas. Ekonomiškai stipriose šalyse vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis siekia 78-83 m. Nuolat didėjantis žemės ūkio produktyvumas bei didėjančios pajamos lemia labai kokybišką išsivysčiusių šalių gyventojų mitybą. Šių šalių gyventojų dienos maisto racioną sudaro įvairūs produktai, turintys daug kilokalorijų. Labai aukštą išsivysčiusių šalių gyventojų raštingumą (97-99 %) lemia gerai išplėtotas įvairių lygių mokyklų (pradinio, vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo) tinklas. Išsivysčiusiose šalyse garantuojamas nemokamas vidurinis mokslas, skiriamos lengvatinės paskolos, stipendijos studijuojantiems profesinėse ar aukštojo mokslo mokyklose. Vidutiniškai žmonės mokosi 15-17 metų. Išsivysčiusiose šalyse garantuotos lygios moterų ir vyrų teisės.
Stipriausių pasaulio ekonomikų prognozės 2030 ir 2050 metams
USDA reitingas rodo, kad nepaisant esamų problemų, kai kurių šalių ekonomikos ateityje stiprės. Štai dešimt stipriausių pasaulio ekonomikų pagal USDA prognozes iki 2030 metų:
- Jungtinės Amerikos Valstijos (reikšmė laipsniškai mažės)
- Kinija (pasieks maždaug 90 proc. JAV BVP)
- Indija (BVP gali padidėti maždaug trigubai)
- Japonija (nukris per vieną vietą)
- Vokietija (bus penkta)
- Brazilija (pakils per tris pozicijas)
- Didžioji Britanija (nukris per dvi pozicijas)
- Prancūzija (praras dar dvi pozicijas)
- Kanada (pakils viena vieta aukščiau)
- Rusija (įšoks į pirmąjį dešimtuką)
2012 metais HSBC banko ekspertai pateikė analogiškas prognozes 2050 metams. Banko ekonomistės Karen Ward parengtoje ataskaitoje „The World in 2050“ („Pasaulis 2050 metais“) prognozuojama, kokios valstybės pateks į ekonomiškai stipriausių šimtuką. Štai pirmasis šio reitingo dešimtukas:
- Kinija
- Jungtinės Amerikos Valstijos
- Indija
- Japonija
- Vokietija
- Didžioji Britanija
- Brazilija
- Meksika
- Prancūzija
- Kanada
Palyginę šalių vietas šiuose dviejuose reitinguose matome, kad abi prognozės mažai kuo skiriasi. Tik iki 2050 metų Kinija jau bus aplenkusi Jungtines Valstijas, Indija, Japonija ir Vokietija išsaugos savo pozicijas, Didžioji Britanija su Brazilija susikeis vietomis, į aštuntą poziciją įšoks Meksika, nustumdama vienu laipteliu žemyn Prancūziją ir Kanadą.
Galingiausios pasaulio valstybės: ne tik ekonominė galia
Sudarydami galingiausių šalių reitingą, ekspertai, remdamiesi įvairiais kriterijais, tarp kurių kultūros istorija, gyvenimo kokybė ir pilietinis aktyvumas, įvertino 80 valstybių iš viso pasaulio. Vienas iš svarbiausių kriterijų - galia, kurią apibrėžia tai, kokią ekonominę ir politinę įtaką turi konkreti valstybė, kiek svarbus jos balsas tarptautinės politikos arenoje ir kokio dydžio karines pajėgas ji turi. Bandant išsiaiškinti, kurios valstybės turi didžiausią įtaką, buvo apklausta per 21 tūkst. verslo lyderių, įvairių sričių ekspertų, elito atstovų ir paprastų žmonių.
- Jungtinės Amerikos Valstijos: beveik 75 proc. respondentų prisipažino po 2016 metų prezidento rinkimų praradę bent dalį pagarbos šalies valdžiai, tačiau JAV ir toliau įvardijama kaip pati galingiausia. Jos ekonominė, politinė, kultūrinė ir meninė įtaka ir po šiai dienai formuoja pasaulį. Vašingtonas gynybai per metus skiria apie 600 mlrd. dolerių, nepralenkiamas ir ekonomikos augimas.
- Rusija: gamtiniai ištekliai padėjo Rusijai iškilti kaip vienai iš turtingiausių pasaulio valstybių. Maskva daug lėšų skiria karinėms reikmėms. Šiam tikslui skiriama šalies BVP dalis drąsiai lenkia NATO valstybes nares. Šiuo metu gynybai Rusija skiria 5,4 proc. metinio BVP - arčiausiai Rusijos šiuo klausimu esančios Jungtinės Valstijos skiria tik 3,3 proc.
- Kinija: Kinijos šlovės kelias tikrai įspūdingas. Šalis, kur gyvena 1,4 mlrd. žmonių, turi didžiausią kariuomenę visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad 2050 metais jai priklausys ir didžiausios ekonomikos statusas.
- Didžioji Britanija: „Didžioji Britanija - itin išsivysčiusi valstybė, pasižyminti didele tarptautine ekonomine, politine, moksline ir kultūrine įtaka“. Nors kol kas nežinoma, kaip šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos paveiks šalies poziciją, panašu, kad Londonas kol kas gana gerai tvarkosi su referendumo rezultatais.
- Vokietija: dažnai vadinama Europos varikliu, šalis, kur gyvena daugiausia žmonių visame senajame žemyne. Ekspertai vieningai sutinka, kad po susijungimo 1990 metais jai įtaka prilygti gana sunku.
- Prancūzija: šalis, kur BVP vienam gyventojui siekia 42 tūkst. 384 dolerius, įvardijama kaip viena didžiausių ir galingiausių Europos ekonomikų, be to, viena iš didžiausių ginklų eksportuotojų. Šalies įtaka juntama visame pasaulyje - „tiek moksle, tiek politikoje, tiek ekonomikoje, o daugiausia, matyt, kultūroje“.
- Japonija: viena iš technologiškai pažangiausių valstybių. Šalis įvardijama kaip trečia pagal dydį pasaulio ekonomika, sėkmingai atsitiesusi po 2011 metų cunamio, sudavusio skaudų smūgį šalies infrastruktūrai ir gamybai.
- Izraelis: nors šalyje gyvena vos 8 mln. žmonių, jos įtaka pasaulyje tikrai įspūdinga. Nepaisant nesibaigiančio Palestinos konflikto, žydų valstybė gali didžiuotis stipria ekonomika, puikia švietimo sistema ir solidžiomis įplaukomis, tenkančioms vienam gyventojui.
- Saudo Arabija: Saudo Arabijos naftos atsargos leido šaliai tapti viena iš turtingiausių ir galingiausių Artimųjų Rytų šalių. Ši valstybė įvardijama kaip artima Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų šalių sąjungininkė.
- Jungtiniai Arabų Emyratai: Jungtiniai Arabų Emyratai įvardijami kaip šalis, importuojanti daugiausia ginklų. Be to, po Saudo Arabijos ši šalis antra pagal gynybai skiriamo biudžeto dydį iš visų arabų valstybių.
- Pietų Korėja: įtempti santykiai su Šiaurės Korėja Seului pasitarnauja kaip užtikrintos karinės ir politinės paramos iš pasaulio galingiausiųjų garantas. Pietų Korėja džiaugiasi vienomis iš didžiausių pasaulyje užsienio investicijų atsargomis, be to, jos eksporto mastas šeštas pagal dydį pasaulyje.
- Kanada: „US News“ Kanadą įvardijo kaip antrąją pagal gerumą valstybę gyventi, tačiau su šia išvada nelabai siejasi valstybės įtaka pasaulinėje politikos scenoje, nors Kanada ir džiaugiasi esanti didžiausia ir svarbiausia Jungtinių Valstijų prekybos partnerė.
- Turkija: ši šalis įvardijama kaip savotiški vartai, jungiantys Artimuosius Rytus ir Europos Sąjungą, o šių dviejų regionų ryšiai itin svarbūs konfliktų atvejais.
- Iranas: dėl strategiškai itin palankios geografinės padėties Artimuosiuose Rytuose ir gausių gamtinių išteklių atsargų Iranas jau seniai domina pasaulio galingiausius. Skaičiuojama, kad Iranui priklauso 9 proc. pasaulio naftos atsargų.
- Šveicarija: ši maža Europos valstybė įvardijama kaip geriausia šalis gyventi. Pagal vienam gyventojui tenkantį BVP ji vienuolikta, be to, itin palanki verslui (verslininkus masina mažas pelno mokestis). Svarbu ir tai, kad Ženevoje veikia viena iš svarbiausių Jungtinių Tautų būstinių.
- Indija: didžiausia pasaulio demokratija įvardijama Indija praktiškai visus 2016 metus buvo vienas iš sparčiausiai augančių pasaulio ūkių. Nepaisant to, ekonomika skaudžiai nukentėjo nuo pastarosios grynųjų krizės.
- Australija: nors gana menkai vertinama dėl politinės galios ir įtakos pasaulyje, vertinant pagal gyvenimo kokybę, ekspertai ją įvertino labai gerai (atsidūrė net ketvirtoje vietoje).
- Italija: nors Italijai šie metai dėl netikėto ministro pirmininko Matteo Renzi atsistatydinimo ir kitų pokyčių šalies valdžioje tikrai buvo audringi ir neramūs, šalis ir toliau gali didžiuotis esanti trečia pagal dydį euro zonos ekonomika.
- Švedija: nepaisant militaristinių šaknų, Švedija nusprendė daug lėšų šalies karinėms pajėgoms neskirti, prioritetinėmis sritimis pasirinktos žmogaus teisės ir tvarus vystymasis. Didžiausias dėmesys ne kam kitam, o šalies žmonių gerovei, Švedijai pelnė pagarbą pasaulinėje politikos scenoje, tačiau menkai prisideda prie galingos valstybės įvaizdžio stiprinimo.
- Pakistanas: aukštesnę vietą reitinge užimti Pakistanui sutrukdė politinis nestabilumas, korupcija ir sunkumai kovojant su ekstremizmu. Minėtosios priežastys, atbaidydamos investuotojus iš užsienio, taip pat stabdo ir eksporto paremtos šalies ekonomikos augimą.
- Nyderlandai: šalis, kur veikia Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Tarptautinis Baudžiamasis teismas Hagoje, užima svarbią vietą tarptautinėje arenoje.
- Ispanija: „US News“ duomenimis, „narystė Europos Sąjungoje 1986 metais davė pradžią Ispanijos infrastruktūros, pramonės ir ekonomikos modernizacijai, vykstančiai iki šiol“.
- Kataras: iš kelių reitinge atsidūrusių Artimųjų Rytų valstybių Kataras, vertinant pagal BVP vienam gyventojui, yra pats turtingiausias. Už tai reikia dėkoti gausioms naftos atsargoms.
tags: #ryskiausi #ekonominiai #pokyciai #tarp #salies #siaures