Keliavimas - tai neatsiejama gyvenimo dalis, leidžianti pažinti pasaulį ir jo įvairovę. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius stengiuosi kasdien rašyti dienoraštį, kuriame fiksuoju savo patirtis, įspūdžius bei stebėjimus iš įvairiausių pasaulio kampelių. Nors šiaip manau, kad daugelį įrašų skelbti būtų per anksti, išimtis - puslapiai apie keliones. Pasaulyje, pastaruoju metu ir Lietuvoje, nemažai žmonių, kurie ilgam ir rimtai pasineria į svetimas kultūras; aš prie jų nepriklausau, pagaliau neturėčiau tam nei laiko, nei deramo psichologinio nusiteikimo.
Nepriklausau ir prie tų, kurie pasikliauja turistinėmis agentūromis, nenukrypsta nuo jų siūlomų maršrutų arba tiesiog savaitę kitą išbūna tolimo krašto viešbutyje su baseinu. Dažniausiai keliaudavau savarankiškai - nusipirkdavau lėktuvo bilietą kur nors į Johannesburgą ar Bombėjų, toliau pasukdavau ten, kur man atrodydavo įdomu.
Kelionių filosofija ir metodas
Bet kurioje šalyje siekdavau maksimumo - bandydavau aplankyti visa, kas man rūpėjo, kiek tai tilpo į užsibrėžto laiko ribas. Be abejonės, pažintis su kraštu dėl to darėsi paviršutiniška, bet, manau, kad geriau pabūti Tibete tris dienas, negu nepabūti nė vienos. Mane domina gamta, bet žymiai labiau istorija bei kultūra.
Globalinių ryšių epocha leidžia nesunkiai pamatyti itin skirtingus kultūrinius pasaulius, kurie šiais laikais iš dalies niveliuojasi, bet, manau, visada išsaugos tam tikrą savitumą. Nežinau didesnio malonumo kaip studijuoti - tegu ir apytikriai - tą savitumą ir juo gėrėtis. Beje, stengiuosi išlaikyti sveiko skepticizmo dozę ne tik Europos, bet ir svetimųjų kultūrų atžvilgiu.
Japonija: įspūdžiai iš Tokijo
V.12. Skersai pusę pasaulio. Prarandu vieną gyvenimo dieną, kadangi kertame datų keitimo liniją. Tokyo aerouostas - rūkas, lietutis, 12° Celsijaus. Miestas, kaip ir tikėjausi, atrodo gan banalus, jei nekreipsime dėmesio į hieroglifus; tie hieroglifai - iš dalies vabzdžių, iš dalies magiškų piešinėlių pavidalo.
Sunkus miestas, sunki pirmoji diena. Viskas gana painu, stinga angliškų užrašų, be to, ir mastas titaniškas, ne menkesnis už kokį Los Angeles. Centrinė Tokyo gatvė Ginza - gyva, įvairi, daug įdomesnė už Brodway’ų.
PEN klubo kongresas šį kartą labai respektabilus. Atsibudęs trečią, nepajėgiu užmigti. Už lango po truputį švinta: nei fotografijoje ryškėja miestas, drėgnas, švarus, sakytum, žaislinis po neaukštais debesimis. Kongreso tematika daugiausia sukasi apie atominio karo perspektyvą - toji trauma šičia tebėra stipri.
Tokijo, Japonijos metro turas 🇯🇵 Tokijo traukinių sistema
| Vieta | Įspūdžiai |
|---|---|
| Asakusa | Tradicinis rajonas, įspūdinga Sensoji šventovė. |
| Waseda universitetas | Susitikimai su studentais, kultūrų dialogas. |
| Bunraku teatras | Neįprastas lėlių spektaklis, suabsoliutintas „Verfremdung“. |
Autentiškumas dienoraščiuose
Dienoraščio tekstus redagavau minimaliai. Išbraukiau asmeninius dalykus, kartais paaiškinau tai, kas man buvo akivaizdu, bet skaitytojams nebūtinai žinoma. Vardan autentiškumo dažnai palikau neišbraukęs ir tokių dalykų kaip transporto detalės ar viešbučių kainos. Vietomis dienoraštyje išliko praėjusios epochos žymių.
Suprantama, tiksliai laikydamasis savo kasdieninių įrašų, neišvengiau monotonijos. Bet įvykių fiksavimas „karštomis pėdomis“ turi ir teigiamybių. Pasaulyje, po kurį tiek bastausi, viskas keičiasi, todėl šie užrašai tampa savotišku liudijimu laike.