Šis straipsnis nagrinėja Valiulių tvenkinio, esančio Šakių rajone, geografinę padėtį ir aplinką, kartu su įvairiais Lietuvos rekordais, susijusiais su aukščiu virš jūros lygio, dydžiu ir kitais išskirtiniais parametrais.
Valiulių tvenkinys
Valiulių tvenkinys yra Šakių rajone, 2 km į rytus nuo Šakių miesto. Jis susidarė užtvenkus Siesarties upę, kuri yra Šešupės intakas, 40 km nuo jos žiočių. Tvenkinio ilgis šiaurės-pietų-vakarų kryptimi siekia 2,65 km, o plotis - iki 0,19 km.

Altitudė ir aplinka
Valiulių tvenkinio altitudė yra 51 metras virš jūros lygio. Krantai daugiausia žemi, o rytinėje pusėje apaugę medžiais ir krūmais. Tvenkinį supa dirbami laukai ir nedideli miškeliai. Priešsroviui į pietus ant S-1 upelio telkšo Jurgupio tvenkinys. Vakarinėje pakrantėje įsikūręs Aržuolupių kaimas, į šiaurę - Valiulių kaimas.
Užtvankos keteros aukštis virš jūros lygio yra 54,9 m, ilgis - 330 m, plotis - 10,9 m. Užtvankos ketera eina plentas 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas.

Lietuvos rekordai: aukštis, dydis ir senumas
Lietuva gali pasigirti įvairiais objektais, kurie yra didžiausi, aukščiausi, storiausi, seniausi ir kitaip „iausi“ šalyje. Štai keletas iš jų:
Aukščiausia Lietuvos vieta
Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) - aukščiausias Lietuvos taškas, esantis Medininkų aukštumoje, Juozapinės draustinyje. Jo aukštis virš jūros lygio siekia 293,84 m. Šį aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai.

Žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje
Žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje yra Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Remiantis tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.
Aukščiausias apžvalgos bokštas
Labanoro apžvalgos bokštas, pastatytas 2015 metais, tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m aukštyje. Nuo bokšto atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria.
Aukščiausia atodanga
Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis - 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė.
Didžiausi akmenys
Barstyčių akmuo - didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais.
Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo.

Giliausias urvas ir duobė
Žalsvasis šaltinis - giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę.
Seniausias ir storiausias ąžuolas
Garsusis Lietuvos senolis - seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Jam apie 1500 metų, jo skersmuo - 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m, aukštis - 23 m.

Aukščiausias medis
Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų.
Ilgiausias lentų takas
Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas - Mūšos tyrelio pažintinis takas. Jo ilgis 3605,87 m.
Ilgiausias kabantis tiltas
Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio.
Aukščiausias pėsčiųjų tiltas
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m.
