Lietuviškas šventinis stalas sunkiai įsivaizduojamas be vieno puošniausių ir seniausių lietuviškų desertų - šakočio. Šis nuo 15 amžiaus žinomas kepinys yra kepamas bene visoje Europoje, vis tik kiekviena šalis turi savo tradicinį variantą, o Lietuva - ne išimtis. Net jei ir nesate užkietėjęs saldumynų mėgėjas, vargu, ar kada sugebėjote atsispirti gabalėliui šakočio, kuris atsiduria ant dažno lietuvio šventinio stalo. Šakių rajone, beje, šakotis vadinamas raguoliu.
Šakočio Istorija ir Išskirtinumas
Istorijos šaltinių duomenimis, penkioliktame amžiuje Europoje šakočius kepdavo vienuoliai, bet receptai būdavo laikomi paslaptyje. Rašytinių šakočių receptų, anot Renatos, niekur nerasite - jie perduodami iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Vienuose rašytiniuose šaltiniuose rašoma, kad šakočius pradėjo kepti vienuoliai, kurie labai saugojo receptą. Kituose šaltiniuose rašoma, kad bankuchenas į Lietuvą atkeliavo per dvarus, didikus, bajorus, kunigus, atvykusius iš Vokietijos. Programa „Parodomasis šakočio kepimas“ atskleidžia šakočio atsiradimo istoriją ir leidžia sužinoti, kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje bei koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas.
Šakotis ir Baumkuchenas: Kuo Skiriasi?
Dažnai lietuviškas šakotis palyginamas su vokiškuoju baumkuchenu. Neretai šakočiai dar pavadinami bankuchenais ar baumkuchenais, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tai visiškai skirtingi kepiniai. Principas kepimo tas pats, bet baumkucheno pats pavadinimas sako, kad tai yra medžio keksas. Prapjovus jo pagrindą yra matomos rievės. „Baum“ - medis, o „kuchen“ - kepinys. Baumkuchenas neturi ragelių - juos ten su šukomis lygina. Vokiškas kepinys yra visai skirtingas produktas ir pagal išvaizdą, ir pagal sudėtį.
| Ypatybė | Lietuviškas šakotis | Vokiškas Baumkuchenas |
|---|---|---|
| Pavadinimo reikšmė | Nesusijęs su medžiu | „Medžio keksas“ (Baum - medis, Kuchen - kepinys) |
| Išvaizda | Turi išskirtinius ragelius | Neturi ragelių, prapjovus matomos medžio rievės |
| Gamybos metodas | Tešla pilama „iš aukščiau“, formuojant ragelius | Lygus paviršius, rageliai lyginti šukomis |
| Sudėtis | Gali skirtis, bet dažnai su sviestu ir daug kiaušinių | Skirtingas produktas pagal sudėtį |
Šakočio Kepimo Procesas: Kūryba Ant Atviros Ugnies
Šakočių kepimas reikalauja itin didelio kruopštumo ir specialios įrangos. Norint išsikepti šakotį namuose, pirmiausiai reikia užkurti židinį, reikalingas iešmas, forma ir, aišku, samtis. Šeimininkė įkaitina formą ir į skardą supila tešlą. Skysta tešla gražiai vienodai pasiskirsto po visą formą. Palaukus kol iškeps pirmas sluoksnis, pilamas antrasis. Kuomet tešla truputėlį paruduoja, ją pilame truputuką iš aukščiau. Dalis tešlos prilimpa, kita dalis krenta žemyn ir po truputėlio formuoja ragiukus. Taip kartojama, kol šakotis įgauna reikiamą tūrį.
Anksčiau, kada nebuvo varikliukų, dirbo du žmonės: vienam reikėdavo sukti iešmą, kitam pilti tešlą, todėl procesas užtrukdavo truputėlį ilgiau. Baigiant kepti šakotį, varikliukus reikia išjungti, tačiau jokiu būdu nepalikti jo ramybės būsenoje - jį vis tiek reikia sukti rankiniu būdu. Visą laiką jis turi suktis, nes jeigu jį sulaikysime, tada labai greitai pats kepinys pradės svilti. Lietuvių auksarankių dėka atsirado rageliai, kuriuos mes beveik vieninteliai pasaulyje turime. Taip pat atsirado trapus šakotis.
Šakočių kepimo edukacijos
Jolantos Šeimos Šakočių Kepimo Tradicija
Jolantos šeimoje šakočiai pagal tą patį receptą yra kepami jau beveik šimtą metų. Pašnekovė pasakojo, kad pirmoji šakočių kepimu užsiėmė jos senelė, vėliau žinias perėmė krikšto mama, o galiausiai tradicijas tęsė ji pati. „Iš tiesų, šakočius kepė dar mano senelė, tačiau ji tai darydavo šiek tiek kitaip - kepdavo ant laužo. Aš dar puikiai prisimenu tą perėjimą nuo šakočių kepimo ant laužo iki šakočių kepimo naudojant elektrą. Nuo jos viskas ir prasidėjo, ji perdavė savo žinias iš kartos į kartą“, - pasakojo Jolanta.
Iš kartos į kartą keliavo ne tik senelės žinios, bet ir šakočių kepimo receptas, kuris yra nekeičiamas jau maždaug 100 metų. Pasak Jolantos, reikšmingi yra ne tik ingredientai, kurie naudojami šakočiui iškepti, bet ir pati kepimo strategija. Būtent dėl išskirtinio kepimo būdo jos šakočiai yra unikalūs. „Mūsų šakočiai yra visiškai kitokie nei kitų: nesu mačiusi panašių nei mugėse, kuriose prekiaujame, pirkėjai tą patį sako - jie klausia, kodėl mūsų šakočių ragai yra kitokie. Tad mes kitaip nei kiti gaminame ragus ir šakočius.“
Nors Jolantos dukra kartais pafilmuoja šakočių kepimo procesą, tačiau šeima į viešąją erdvę nededa ir nerodo to, ką daro, nes tai yra jų specifika ir gaminimo paslaptis. Kartais žmonės klausinėja ir prašo parodyti, pamokyti, kaip padaryti tokius ragus, bet tai - neįkainojami dalykai.
Nuolatinis Mokymasis ir Klientų Įvertinimas
Pradėjus kalbėtis apie tai, ar buvo tokių atvejų, kai šakočių iškepti nepavyko, Jolanta juokėsi ir tvirtino, jog taip. Buvo 10-ties metų laikotarpis, kuomet nė vienas jų šeimos narys nekepė šakočių. „Mums nesigaudavo iškepti ragų, kurie būdavo svarbiausi, tad mes valgėme tokius šakočius patys, dalijome juos draugams ir giminėms. Galiu pasakyti, kad iš pradžių buvo labai prastai“, - atviravo Jolanta. Taip pat pasitaikydavo, kad šakotis būdavo iškeptas tik su puse reikiamo cukraus kiekio arba sudegdavo audeklas, ant kurio kepami šakočiai. Visgi, palaipsniui, kepant šakočius ir tobulėjant, šeima atrado savo kepimo būdą ir dabar džiaugiasi, nes jų šakočiai - išskirtiniai.
Ne paslaptis, kad Jolantos šeimoje šakočių kepimo paslaptis jau yra perėmusios dukros. Pašnekovė džiaugėsi, nes joms užsiimti šia veikla įdomu. Viena iš jos dukrų net paliko savo geras pareigas ir įsitraukė į šakočių kepimo verslą. Ne tik dukros, bet ir jauniausieji šeimos nariai - anūkai - kimba į šakočių kepimo darbus. Vyresnieji anūkai (13-15 metų) reikalui esant visuomet prideda savo pagalbos ranką ir aktyviai prisideda prie darbų.
Klientai puikiai atpažįsta Jolantos šeimos šakočių skonį ir neretai pasidalija nuotraukomis, kur atsiduria žymieji desertai. „Atsiliepimų gauname įvairiausių - padėkų elektroniniais laiškais, žinučių, nuotraukų. Klientai taip pat parodo, kaip puošia šventinius stalus mūsų šakočiais, kaip jie atrodo gamtoje prie puodelio kavos“, - pasakojo pašnekovė. Klientai labiausiai vertina šakočių grožį ir kokybę, prašydami išlaikyti senąjį receptą ir žavėdamiesi išskirtinai dideliais ragais.
Užsakymų skaičiumi Jolanta nesiskundžia, ypač šių padaugėja prieš šventes, tuomet reikia neprastai paplušėti. „Kai pradėjome šią veiklą, manėme, kad tai tebus šventinis, proginis desertas, tačiau per visą savo darbo laiką stebime, kad šakočiai yra nuolat vartojamas ir tikrai lietuvių labai mėgstamas kepinys. Darbų turime nuolat. Tik Velykų arba Kalėdų proga darbai padvigubėja arba patrigubėja.“
„Gamtos Girnos“: Šakočių Kepimo Edukacijos Kaime
Sodyboje „Gamtos girnose“, Šakių rajone, Beduonės kaime, slaugytoja anestezistė Renata ir jos vyras, programinės įrangos inžinierius Valensas, veda šakočių kepimo edukacijas. Prieš šešerius metus iš Kauno į kaimą persikėlusi pora sukūrė jaukią aplinką, kurioje vyksta šakočių kepimo edukacijos. „Man tereikėjo didelių medžių ir jei yra bala, kur įmerkti kojas - idealu. Šitas priestatas, kur kepame šakočius, - naujas“, - sako Renata, kurios namuose kūrenasi didelė krosnis, kurioje kepami šakočiai.
„Nebuvo taip, kad vieną dieną nusprendžiau - nuo rytojaus kepsiu šakočius. Vyro senelis Kazimieras Vaitiekūnas kepdavo šakočius, buvo nuspręsta, kad turi išmokti ir jaunimas. Aš pradėjau kepti šakočius Aleksote - pas vyro tėvus. Mokė kepti vyro dėdė - Remigijus Vaitiekūnas“, - prisimena Renata. Ji norėjo savo „pečiaus“, kuris dabar stovi garbingoje vietoje kambario viduryje.
Atskiras Receptas ir Tikri Ingredientai
Renata neslepia savojo recepto ir anaiptol, dalijasi juo bei kviečia kepti kuo dažniau ir daugiau. „Kitose edukacijose, ką esu mačiusi, atneša jums puodą tešlos ir jūs kepate. Niekas neįsileidžia jūsų į savo virtuvę, neišduoda paslapčių ir technologijos. Mes dalinamės. Galime pradėti edukaciją nuo tešlos užmaišymo, galime - nuo kepimo, o galime tiesiog papasakoti visą procesą ir imti iškart skanauti. Jūs tik kepkite - negaila to recepto. Kiekvienas pyragas, sausainis, iškeptas namuose, yra geriau nei pirktas parduotuvėje“, - patikino pašnekovė.
Renata naudoja tik sviestą ir tik savų, laimingų vištų kiaušinius. Kalėdų ir Velykų metu tik jų nebeužtenka - tenka pirkti. Šeima yra bandžiusi kepti šakotį su ančių kiaušiniais, prancūzišką šakotį su anyžiniu likeriu (pakeistu citrinų likeriu ir romu), net sveikuolišką su moliūgais. Tačiau firminis - vyro senelio receptūros. Kadangi recepto istorija jau siekia 100 metų, Renata siekia gauti tautinio paveldo sertifikatą ir įkurti nediduką muziejų su vyro senelio įranga.
Didysis Renatos šakotis sveria apie 4 kg, mažiukai - apie 1 ar 2 kg. Sparčiai dirbant, per 2 valandas užmaišoma tešla ir 2-3 valandas kepama. Didįjį šakotį nuo volo galima nuimti tik po 12 valandų. Kepant šakočius malkinėje krosnyje - nenašu, o darbo daug. Renata teigia, kad kiekvienas šakotis bus skirtingas - ilgesnis, mažesnis, siauresnis, ragai bus skirtingi visuomet, nes tai ne konvejeris. Ji kepa šakočius, nes tai patinka daryti ir smagu parodyti žmonėms, kaip į tešlą yra dedami tikri kiaušiniai, tikras sviestas, tikra grietinė, be visokių standiklių, puriklių, dažiklių, kvapiklių. Be to, anot kepėjos, tai yra išskirtinio grožio gaminys, kurį ji gali iškepti, o edukacijos dalyvis savo namuose - ne. Smagu pademonstruoti, kaip gimsta iki šių dienų išlikęs kulinarinis paveldas.
Užsieniečiai, pasak Renatos, į kepimo procesą reaguoja emocionaliau ir ekspresyviau nei lietuviai - viskuo džiaugiasi. Jos šakočiai iškeliavo į JAV ir Kanadą. Amerikietis net paprašė tešlos puodo - paklausė, ar gali išlaižyti, kas liko, taip jam skanu buvo. Renata rekomenduoja šakotį valgyti po 4-5 dienų, kai skoniai „susivaikštoja“. Iš šakočio tešlos ji taip pat siūlo išsikepti vaflių, kurie yra retas ir darbo reikalaujantis gardėsis.
Nors kepimas yra aistra, Renata atskleidžia, kad iš šakočių kepimo ir edukacijų nepragyventų, dėl to jai ir vyrui reikalingi kiti darbai. Šeimynos sodyboje - jauku, šilta ir taip tikra, tačiau jei reikia, Renata su Valensu pasiruošę į mašiną susikrauti mobilią sulankstomą krosnį ir atvykti kepti šakočių ten, kur tik užsigeisite.
„Romnesa“: Parodomasis Šakočio Kepimas Ir Degustacija
Dar viena puiki galimybė susipažinti su šakočio kepimu - programa „Parodomasis šakočio kepimas“ restorane „Romnesa“. Čia programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Dalyviai gali paragauti atviroje židinio liepsnoje savo pačių iškepto šakočio.
Po profesionaliai įgarsinto video filmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtina atsakinėdami į kepėjos užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų laukia staigmenos. Pramoginėje degustacijoje svečiams patiekiama dar bent dviejų rūšių įmonės „Romnesa“ keptų tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių. Programos trukmė - apie 1 valandą, o kaina grupėms iki 25 asmenų - 175 €.