Dabar tik retas iš mūsų perka rūgpienį, nors kadaise šį produktą buvo galima rasti ir ant prezidento pietų stalo. Tarpukaryje rūgpienį valgydavo ir poilsiautojai pliažuose. Sekdami lietuviškomis tradicijomis šį produktą prisiminė ekologiniai ūkiai.
Istorinė rūgpienio reikšmė Lietuvoje
Rūgpienis ant lietuviško pietų stalo dažniausiai buvo derinamas su bulviniais patiekalais. Tą liudija ir istorija, kai tarpukario Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, grįžęs į gimtąją Suvalkiją aplankė tetą. Pastaroji susirūpino, jog neturi, kuo pavaišinti netikėto svečio, tačiau prezidentas tiesiog paprašė rūgpienio su bulvėmis. Rūgpienis su lauže keptomis bulvėmis buvo ir pagrindinis Joninių nakties valgis. Rūgpienį nešdavo dirbantiesiems į laukus ar pievas - tai buvo ankstyvųjų pusryčių, vadinamos sniedone, maistas.
Tuo tarpu žemaičių mėgstamas patiekalas buvo sriuba su rūgpieniu, kepta silke ir svogūnais. Šis tandemas buvo populiarus ir tarpukaryje veikusiose „Pieno Centro“ parduotuvėse. Jose buvo galima įsigyti puodynėlėje surauginto pieno su virtomis bulvėmis.
Kodėl rūgpienis naudingas organizmui?
Fermentuotus pieno produktus mūsų organizmas suvirškina lengviau, todėl rūgpienis naudingas ir vaikams, ir vyresniems. Šaukštą rūgpienio galima pasiūlyti ir kūdikiui nuo pusės metų. Mitybos specialistai rekomenduoja vartoti įvairiam amžiuje, o nuo dešimties metų per dieną galima suvartoti ir tris stiklines rūgusių pieno produktų, kurie reikalingi mūsų medžiagų apykaitai.
Dr. R. Petereit teigimu, rūgpienyje yra nemažai kalcio, kalio, fosforo, šiek tiek B grupės vitaminų. Svarbiausiomis rūgpienio sudėtyje esančiomis medžiagomis dietologė įvardija pieno rūgšties bakterijas lactobacillus ir bifidobacterium. Dažnai geriant rūgpienį palaikoma normali mikroorganizmų pusiausvyra, nes šiame gėrime esanti pieno rūgštis neleidžia žarnyne daugintis puvimo bakterijoms.
KAIP SUSTIPRINTI IMUNITETĄ
Pagalba metant svorį ir virškinant
Rūgę, fermentuoti pieno produktai dažnu atveju geresnė alternatyva nei pats pienas - rūgpienį žmogaus organizmas pasisavina net tris kartus greičiau nei pieną. Laktozės netoleruojantiems žmonėms rūgpienis daug rečiau sukelia alergiją. Ypač naudinga rūgpienį vartoti varginant vidurių užkietėjimui, turintiems antsvorio, sergant nutukimu. Rūgštus pieno produktas gerina medžiagų apykaitą, gali padėti ir mažinti svorį, šalina iš organizmo toksinus, šlakus, skysčius, druskas.
| Maistinė vertė (100ml) | Nauda organizmui |
|---|---|
| Baltymai | 7-8 gramai (stiklinėje) |
| Mineralai | Kalcis, kalis, fosforas |
| Vitaminai | B grupės vitaminai |
Rūgpienio gamybos ypatumai
Šiek tiek varijavo ir rūgpienio gamybos būdai. Norint, kad rūgpienis būtų stangresnis, kartais pieną raugindavo į jį įdėdami nedidelį jauno veršiuko sudžiovinto prieskrandžio gabalėlį. Tuo tarpu norėdami paspartinti pieno rūgimą, žmonės jį statydavo šiltoje vietoje arba į pieną įpildavo šlakelį išrūgų, rauginto pieno. Nuo rauginimo būdo priklausė ir produkto skonis - natūraliai surūgęs pienas visada skaniausias.
Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes gamintojui pasirinkti mišinių užraugimo būdą. Rūgpienis gaminamas iš pasterizuoto karvių pieno. Rūgpienį gaminti galima tiek termostatiniu, tiek rezervuariniu būdu.
- Termostatinis būdas: Užraugtas mišinys supilstomas į vartojimui skirtus indelius ir rauginamas termostatinėse kamerose 10-14 val. 22-26°C temperatūroje.
- Rezervuarinis būdas: Užraugintas pienas rauginamas dideliuose rezervuaruose. Pasiekus reikiamą rūgštingumą, sutrauka atvėsinama, maišoma ir fasuojama.
Rūgpienis mūsų laikais galbūt kiek nepelnytai primirštas, palyginus su kitais pieno produktais, ypač tarp jaunesnių žmonių, gyvenančių miestuose. Rūgpienį didele dalimi tiesiog nukonkuravo kefyras. Tačiau, jei nenorime vartoti probiotikų kapsulėmis, papildyti gerosiomis bakterijomis savo žarnyną galime vartojant rūgščius pieno produktus.