Tobuli Salotų Padažai su Obuolių Actu: Receptai ir Patarimai

Kartais atrodo, jog namuose gamintos salotos ne tokios gardžios kaip restorane. Tačiau maisto gamybos ekspertai dalinasi keliomis paprastomis taisyklėmis, kurios padės patobulinti salotas, ir siūlo išbandyti namų gamybos padažus. Šiame straipsnyje aptarsime salotų padažų svarbą, įvairius receptus su obuolių actu ir profesionalų patarimus, kaip pasigaminti tobulą padažą. Nors salotos pačios savaime yra skanios ir gaivios, tinkamai parinktas padažas gali ne tik pagerinti skonį, bet ir padidinti maistinę vertę. Obuolių actas yra puikus ingredientas salotų padažams, suteikiantis jiems gaivumo ir švelnaus rūgštumo.

Šviežių salotų dubenėlis

Kodėl salotų padažai tokie svarbūs?

Daugeliui kyla klausimas, ar salotų užpilai apskritai reikalingi. Galbūt sveikiausia valgyti salotas vienas? Tačiau taip nėra. Dalis mums būtinų vitaminų tirpsta tik riebaluose, todėl norint juos pasisavinti, reikalingi riebalai: aliejus, grietinė, riebesnis jogurtas ar majonezas. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime kasdieniams salotų užpilams - aliejui su rūgštele.

Rūgštelės svarba virškinimui

Kam reikalinga rūgštelė? Ji padeda geriau virškinti. Žalios salotos nėra lengviausiai virškinamas maistas, ypač jei tai žolės ir jų daug. Rūgštelės kiekis ir rūšis priklauso nuo skrandžio rūgšties stiprumo ir skonio. Šioje srityje esama ir mitų. Dėl nuolatinių kalbų apie padidėjusį rūgštingumą ir skrandyje „kylančią ugnį“, žmonės ima vengti rūgščių produktų, bijodami per daug pasikelti rūgštingumą. Tačiau rūgštingumas labiausiai kyla ne nuo rūgštaus, o nuo prasto maisto. Nemažai žmonių kenčia nuo priešingos problemos - per mažo skrandžio rūgščių kiekio.

Salotų kupinas dubuo yra geras testas. Jei salotos lengvai virškinamos, greičiausiai rūgšties netrūksta, ir pakanka pilti aliejaus. Tačiau jei žalias salotas virškina sunkiai, pabandykite užsipilti citrinų sulčių arba obuolių acto ir pažiūrėti, ar nebus geriau. Tai gerai matyti agurkų atveju - agurkai patys rūgšties neturi, todėl ne visi žmonės gali juos žalius valgyti. Gali tik raugintus, marinuotus ar su grietine.

Naminis padažas - kokybės ir skonio garantas

Naminis salotų padažas - nepamainomas skonio elementas, kuris perkelia namuose gaminamas salotas į kitą lygį. Iš šviežių ingredientų pagamintas naminis padažas yra vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Nors daugelį salotų padažų pagaminus galima šaldytuve laikyti iki kelių savaičių, patariama esant galimybei gaminti ir patiekti šviežią padažą, kadangi tuomet ingredientai išlaikys daugiau teigiamų savybių bei nepraras vitaminų. Padažai salotoms be konservantų yra puikūs kokybiški produktai, tačiau jų galiojimo laikas nėra begalinis, todėl atidarius laikykite šaldytuve ir suvartokite kuo greičiau.

Tinkamas salotų paruošimas - sėkmės pagrindas

Geros salotos prasideda nuo tinkamo pasiruošimo - itin svarbu ne tik kruopščiai nuplauti daržoves, bet ir tinkamai jas nusausinti. Jeigu salotų lapai bus drėgni, jie gali subliūkšti ir prarasti traškumą. Salotose svarbu naudoti įvairias daržoves, nebijoti maišyti skirtingų skonių ir tekstūrų - jos atsiskleidžia, kai pastarieji susipina į vieną. Renkantis salotų lapus, galima naudoti kelias rūšis skirtingų žalumynų. Traškumui puikiai tinka romaninės arba aisbergo salotos, jas galima maišyti su rukola arba špinatais - pastarosios turi pipirinį poskonį. Nors parduotuvėje dažnai parduodami jau sumaišyti salotų lapų rinkiniai, tai galima lengvai padaryti ir namuose.

Žolelės, prieskoniai, sėklos ir daigai

Salotų skonį lemia priedai, su kuriais jos gaminamos ir patiekiamos. Prieskonius naudoti patartina ne tik padažui, bet ir daržovėms. Supjaustytas ir į dubenį įdėtas daržoves reikėtų pabarstyti druska ir pipirais dar iki pilant ant jų padažą. Gardinant salotas žolelėmis, geriausia tai daryti naudojant ne džiovintus prieskonius, o šviežias žoleles - kalendras, petražoles, mėtas ar bazilikus. Salotas galima gardinti ne tik šviežiomis žolelėmis, bet ir sėklomis, daigais - jie paįvairins skonių paletę bei suteiks naudingų maistinių savybių. Porų arba garstyčių daigus naudokite, jei mėgstate aštrumą ir pikantišką poskonį. Norint švelnaus skonio ir traškios struktūros - puikiai tiks saulėgrąžų arba brokolių daigai. Salotas puikiai papildys kepintos sezamo sėklos ar kanapių branduoliai, norint traškumo - kepintos saulėgrąžos, moliūgų sėklos ar anakardžiai. Vienas iš salotų ruošimo niuansų: niekada neruoškite salotų iš anksto ir nesaugokite jų jau paruoštų.

Salotų lapų džiovinimas

Pagrindiniai ingredientai tobulam salotų padažui

Tinkamo aliejaus ir rūgšties pasirinkimas yra esminis padažo skonio elementas. Žinios apie įvairių ingredientų savybes padės sukurti išties puikų padažą, kuris pagerins bet kokias salotas.

Aliejus

Alyvuogių aliejus būtinai turi būti aukštos kokybės extra virgin: su visais kraujagyslėms naudingais polifenoliais. Nes gyvenimas ne tik per trumpas gerti prastą arbatą, bet ir mūsų žaliųjų daržovių sezonas per trumpas valgyti salotas su prastais aliejais. Taip pat tinka linų ir kanapių aliejai, vertinami dėl Omega-3 riebiųjų rūgščių. Jei mėgstate jų skonį, tai labai geras užpilas, bet ir alyvuogių aliejaus nepamirškite. Skrudintų moliūgų sėklų aliejus su jogurtu - tirštas, aromatingas ir labai skanus padažas. Tiks salotoms, kurios pačios nėra labai turtingos skoniu arba norisi stipraus skonio. Sezamų arba alyvuogių aliejus taip pat puikiai tinka. Neutralūs variantai: Avokadų arba žemės riešutų aliejus. Skanesnės alternatyvos: Riešutų arba skrudintų sezamų aliejus, suteikiantis daugiau gilumo ir sudėtingumo.

Rūgštis

Citrinų sultis patogiau naudoti salotoms, nei spausti pačias citrinas. Sakysite, šviežias vaisius visada geriau. Ne visada, tik tada, kai vaisius tikrai šviežias ir nepripurkštas chemikalų. O citrinos iš toli keliauja, tai tokios retai būna. Rūgštieji užpilai taip pat nėra vienodi. Jums gali tikti ir patikti citrinų sultys, tačiau bet kuris natūralus actas - ne. Arba gali tikti natūralus obuolių actas, o balzamiko actas - ne. Obuolių actas yra puikus ingredientas salotų padažams, suteikiantis jiems gaivumo ir švelnaus rūgštumo. Taip pat tinka balzamiko actas, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad balzamiko actas savo poveikiu labai skiriasi nuo natūralaus obuolių acto. Reikia ragauti ir žiūrėti, kas jums geriau. Balzamiko acto kokybė (kaip ir kaina) varijuoja labai stipriai. Actas, naudojamas salotoms, gali būti obuolių, vynuogių, chereso arba balzamiko. Bet kurią acto rūšį galima paįvairinti prieskoniais, daržovėmis - nebijokite improvizuoti.

Kiti priedai

Tradiciniai japoniški sojų padažai (kaip antai shoyu, tamari) ir umami pasta turi savybę sustiprinti kitus skonius. Granatų melasa suteikia saldumo ir rūgštumo. Tinka prie labai įvairių derinių, pavyzdžiui, salotos su apkeptomis daržovėmis - tik apkepus daržoves sumaišyti su granatų melasa; labai tinka pašlakstyti pakeptus smidrus. Ant bet kokių salotų: lygiomis dalimis granatų melasa, ume slyvų padažas (arba sojų padažas), alyvuogių aliejus, spalvoti pipirai. O jei ruošiate pagardus iš citrinų, greipfrutų, apelsinų arba ananasų, prie jų puikiai derės šaukštelis medaus. Naujų spalvų salotoms suteiks uogų padažai. Juos paprasta gaminti: šviežias uogas sutrinkite su vyno actu ir pagardinkite jūros druska. Eksperimentuokite su skirtingomis uogomis.

Išbandyti obuolių acto padažų receptai

Profesionalai rekomenduoja išbandyti lengvai pagaminamus salotų padažų receptus, kuriuos gaminti užtrunka vos kelias minutes. Štai keletas puikių padažų variantų, kurių pagrindas - obuolių actas:

1. Klasikinis obuolių acto padažas

  • Ingredientai:
    • 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
    • 1 šaukštas obuolių acto
    • 1 arbatinis šaukštelis Dižono garstyčių
    • 1 skiltelė česnako, susmulkinta
    • Druskos ir pipirų pagal skonį
  • Instrukcijos:
    1. Dubenyje sumaišykite actą, garstyčias ir česnaką.
    2. Lėtai supilkite alyvuogių aliejų, nuolat maišydami.
    3. Pagardinkite druska ir pipirais pagal skonį.

2. Obuolių sidro acto padažas su žolelėmis

  • Reikės:
    • Saujelės petražolių
    • Pusės saujelės sumaišytų kitų šviežių žolelių (kalendrų, čiobrelių, baziliko, mėtų, šalavijų)
    • 6 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus
    • 2 šaukštų obuolių acto
    • 2 šaukštų medaus arba klevų sirupo
    • 2 arbatinių šaukštelių Dižono arba grūdėtų garstyčių
    • Pusės arbatinio šaukštelio druskos
  • Gaminame:
    1. Sumaišykite visus ingredientus plaktuve iki vientisos masės.
    2. Paragaukite ir, jei reikia, įberkite daugiau druskos, acto ar medaus.
    3. Padažą sandariame indelyje, šaldytuve galima laikyti iki dviejų savaičių. Prieš patiekdami suplakite, nes žolelės nusėda ant dugno.

3. Jogurtinis padažas su obuolių actu

  • Reikės:
    • 200 g graikiško jogurto
    • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus
    • 4 šaukštų Dižono garstyčių
    • 3 arbatinių šaukštelių medaus
    • 2 šaukštų citrinos sulčių
    • 2 šaukštų obuolių acto
    • Skiltelės smulkinto česnako
    • Druskos ir pipirų
  • Gaminame:
    1. Išmaišykite visus ingredientus dubenyje.
    2. Jeigu padažas per aitrus - įdėkite dar šaukštelį medaus.
    3. Salotų padažo likučius laikykite sandariai uždarius šaldytuve ne ilgiau nei 10 dienų.

4. Saldžiarūgštis obuolių acto padažas

  • Ingredientai:
    • 1 dalis obuolių sidro acto
    • 2 dalys kokybiško, šalto spaudimo sezamų sėklų aliejaus
    • Medaus arba klevų sirupo pagal skonį
    • Žiupsnelis jūros druskos
    • Rudažiedžių garstyčių grūdeliai pagal skonį
  • Instrukcijos:
    1. Sumaišykite visus ingredientus dubenyje.
    2. Išplakite, kol ingredientai gerai susijungs.
    3. Paragaukite ir, jei reikia, pakoreguokite saldumo ir rūgštumo santykį.

5. Obuolių acto garstyčių padažas

Šis padažas tinka įvairiems patiekalams - nuo salotų iki mėsos.

  • Ingredientai:
    • 2 valgomieji šaukštai cukraus
    • 2 vienetai gvazdikėlių
    • Šiek tiek juodųjų pipirų (malti)
    • 3 vienetai obuolių
    • 1 valgomasis šaukštas garstyčių
    • 2 vienetai svogūnų
    • 2 valgomieji šaukštai acto (obuolių)
    • Šiek tiek druskos
    • 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos
  • Paruošimo būdas:
    1. Obuolius nulupti, supjaustyti nedideliais gabaliukais ir, įpilus truputį vandens, patroškinti. Troškinti neilgai, kad obuolių gabaliukai nesuirtų.
    2. Svogūnus susmulkinti ir sumaišyti su obuoliais, sudėti pomidorų pastą, actą, cukrų, garstyčias, pasūdyti, įberti pipirų ir įmesti gvazdikėlius.
    3. Troškinti gautą masę 1 val. Periodiškai maišyti.
    4. Karštą padažą supilti į stiklainį ir iškart užsukti. Laikyti šaldytuve.
Salotų padažų ingredientų derinimas

Salotos su obuolių acto padažu - greita ir skanu

Štai receptas lengvoms ir skanioms salotoms su gaiviu padažu, kurioms paruošti prireiks vos kelių minučių.

  • Salotoms:
    • 1 sauja špinatų arba mišrių salotų lapų
    • 1/2 obuolio
    • 1/4 raudonojo svogūno
    • 50 g ožkos sūrio arba fetos
    • 1 valg. š. skrudintų riešutų
    • Saujelė džiovintų spanguolių arba razinų
  • Padažui:
    • 2 valg. š. obuolių acto
    • 1 valg. š. medaus arba klevų sirupo
    • 3 valg. š. alyvuogių aliejaus
    • 1 arb. š. garstyčių
    • Druska ir pipirai pagal skonį
  • Gaminame:
    1. Salotų ingredientus sudėkite į dubenį.
    2. Sumaišykite padažo ingredientus ir užpilkite ant salotų. Viską švelniai išmaišykite.

Profesionalų patarimai tobulam salotų padažui

Nepriklausomai nuo pasirinkto recepto, keli pagrindiniai principai padės pasiekti geriausių rezultatų.

Tinkamas aliejaus ir rūgšties santykis

Kaip pataria šefė Lindsay Autry, paprastai tinka trys dalys aliejaus ir viena dalis acto. Šis santykis padeda subalansuoti skonius ir išvengti per didelio rūgštingumo ar riebumo.

Skonio stiprinimas ir tekstūros svarba

Pridėkite druskos, smulkiai pjaustytų laiškinių česnakų ar šalotinių svogūnų, česnakų ir žolelių: Kmynai, kalendros, šviežios petražolės arba čiobreliai gali suteikti padažui Viduržemio jūros regiono prieskonį. Emulgavimo rezultatas, kurio siekiame, yra tirštesnė užpilama padažo masė, kuri padeda ingredientams puikiai susimaišyti. Emulsikliai, kurie pagerina padažus, gali padėti atrasti naujus skonius. Medaus, garstyčių, majonezo ar net jogurto padažai suteikia geresnės tekstūros, bet neprideda riebumo ar per daug kremiškumo patiekalui. Galite tam naudoti Tahini vietoj aliejaus, kaip siūlo ekspertai, nes toks sezamų pagrindo padažas gali suteikti kreminės tekstūros be pieno produktų.

Ragavimas gaminant ir gaminimo technikos

Paragavę padažo atskirai, o paskui su salotomis, galėsite atlikti reikiamus pakeitimus. Taip ir išgryninami visi svarbiausi padažo ir paties patiekalo skoniai. Jei trūksta saldumo, jo galite pridėti. Medus arba klevų sirupas gali atsverti rūgštingumą. Sumažinti riebumą irgi įmanoma padažo gamybos stadijoje. Padažus galite gaminti keliais būdais:

  • Dubenyje: Išplakite visus ingredientus, kol gerai susijungs.
  • Stiklainyje: Sudėkite visus ingredientus, uždenkite dangteliu ir stipriai suplakite, kol susimaišys.
  • Maišytuve: Ypač praverčia, kai reikia sumaišyti didesnes porcijas, visus ingredientus sumaišykite iki vientisos masės, kad nereikėtų spausti ar smulkinti česnakų.
Šefo ruošiamos salotos su padažu

Garstyčios - nepakeičiamas ingredientas padažuose

Maisto gardinimo klasika - aitroko skonio garstyčių padažas. Daugeliui siejasi su populiariu gatvės maistu: dešrainiais ar mėsainiais. Visgi šis pikantiškas pagardas gerokai universalesnis. Garstyčios dažnai tampa užpilų ir padažų sudedamąja dalimi. Grūdeliai naudojami konservuojant ir marinuojant. Manoma, kad garstyčios pradėtos vartoti maždaug 3000 m. pr. Kr. Indijoje. Iš šios egzotiškos šalies, vadinamojo pasaulio prieskonių aruodo, garstyčių į Europą atgabeno romėnai. Į sumaltus garstyčių grūdelius, romėnai pildavo nenukoštų vynuogių sulčių ir taip gamindavo ypatingą padažą mustum ardens (ugninis jaunas vynas). Senovės Graikijos ir Romos smaguriai manė, kad maltos garstyčios ne tik pataiso patiekalų skonį, bet ir gerina virškinimą, net nuskaidrina protą. Todėl garstyčių milteliais mielai barstė virtą ar keptą mėsą. Antikos laikais imtos ruošti skystos garstyčios.

Šiuolaikinės garstyčios ir jų įvairovė

Šiuolaikinės garstyčios, kurių galima įsigyti prekybos centruose, ruošiamos beveik taip pat, kaip ir senovės Romoje. Tiesa, dažniau būna vienalytės tyrės konsistencijos, mat gaminamos iš garstyčių miltelių. Kiek rečiau papildomai dedama išmirkytų garstyčių grūdelių. Kartais prieš malant iš sėklų išspaudžiama dalis aliejaus, tada paruoštos garstyčios švelnesnės ir laikomos nesusisluoksniuoja. Sumaltos sėklos sumaišomos su vandeniu arba actu, beriama druskos ir cukraus. Galiausiai į paruoštą masę dedama įvairiausių aromatinių priedų. Kai garstyčios išbrinksta, tyrė pertrinama. Tuomet garstyčios dar brandinamos, paskui išpilstomos į mažus indelius. Iš tikrųjų garstyčios labai įvairios: švelnios ir ugninės, vos kvepiančios ir aštrios. Klasikiniai garstyčių priedai - žalumynai ir prieskoniai: pipirai, paprikos, imbieras, muskatų riešutas, gvazdikėliai, cinamonas, laurų lapai, kmynai, krapai, peletrūnai, kalendros. Kai kada dedama pomidorų, salierų, svogūnų, krienų, špinatų, net aviečių. Aromatiniai priedai pakeičia ne tik skonį, bet ir spalvą.

Garstyčių sėklas sunokina kryžmažiedžių šeimos vienmečiai augalai, žydintys geltonais žiedeliais. Trys labiausiai paplitusios garstyčių rūšys: baltosios (Sinapsis alba), juodosios (Brassica nigra) ir sareptinės (Brassica juncea).

  • Baltosios garstyčios: Sėklos pačios stambiausios, šviesiai geltonos arba šiaudų spalvos, bekvapės, skonis ryškus, aštrus. Ruošiant valgomąsias garstyčias, aromatizuojamos pridedant įvairiausių priedų ar prieskonių. Dar vadinamos geltonosiomis arba angliškomis.
  • Juodosios garstyčios: Išoriškai panašios į baltąsias, tik smulkesnės. Sunokusios sėklos geltonai rudos arba netgi juodos. Aromatingesnės, turi aiškiai išreikštą skonį, o skoniu ir aromatu primena krienus. Būtent juodosios garstyčios, maišomos atitinkamomis proporcijomis su baltosiomis, suteikia valgomosioms garstyčios būdingą skonį ir aromatą.
  • Sareptinės garstyčios: Sėklos skoniu primena juodąsias, pailgos, raudonai rudos arba tamsiai rudos. Šios rūšies garstyčios pagerina ir sustiprina įvairių mėsos bei žuvies patiekalų skonį - tiek šaltų, tiek karštų. Būtent jos naudojamos gaminant majonezą, įvairius padažus, užpilus.

Sveika sudėtis ir gydomosios savybės

Garstyčių sėklose yra vitaminų A, B6, B9, C, D, taip pat omega-3 riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų: magnio, kalio, seleno, mangano, fosforo, vario. Garstyčių nauda išties plati, jos kovoja su pėdų grybeliu, gelbsti sloguojant ir gali padėti turint odos problemų. Svarbu! Garstyčių nauda išties plati, tačiau piktnaudžiauti jomis nereikėtų. Saikingai vartoti turėtų vaikai ir garbaus amžiaus žmonės. Atsargiai vartotinos turint skrandžio opą, alergiją, sergant inkstų uždegimu.

Kaip pasigaminti garstyčių padažą namuose

Štai bendras principas, norint pasigaminti naminių garstyčių, kurias vėliau galima naudoti kaip ingredientą salotų padažams:

  1. Garstyčių grūdelius švelniai pasmulkinkite virtuvės kombainu. Grūdelių rupumą reguliuokite pagal savo skonį.
  2. Grūstas sėklas sumaišykite dubenėlyje su maltomis garstyčiomis, druska ir ciberžole.
  3. Įpilkite vandens, įdėkite medaus ir viską gerai išsukite. Jei norite skystesnio padažo, įpilkite daugiau vandens.
  4. Palikite keliolikai minučių pastovėti. Kuo ilgiau garstyčios su vandeniu pamirks, tuo švelnesnės jos bus.
  5. Į „pailsėjusias“ garstyčias supilkite actą, jei norite, įberkite žolelių ar kitų prieskonių. Norint švelnesnio skonio, galima dėti daugiau medaus.
  6. Šviežiai išsuktos garstyčios yra aitrios ir karčios, todėl padažą sudėkite į sandarų indelį ir palikite bent parą pastovėti. Stovėdamos jos sušvelnės.

tags: #salotu #padazas #su #obuoliu #actu

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.