Vilnius - miestas, kuriame gausu maitinimo įstaigų, siūlančių įvairiausių virtuvių patiekalus. Kai šalia darbo esanti valgykla, kurioje lankeisi šimtus kartų, pabosta ir tu atmintinai žinai jos dienos pietų meniu, tai kyla natūralus noras išbandyti ką nors naujo. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą populiarių vietų, siūlančių dienos pietus Vilniuje, ypatingą dėmesį skiriant restoranui „Saula“, garsėjančiam modernia lietuviška virtuve. Taip pat panagrinėsime atnaujintą alaus restoraną „Aula“, esantį Pilies gatvėje, bei kitas maitinimo įstaigas Vilniuje, siūlančias dienos pietus.
„Saula“: Modernios Lietuviškos Virtuvės Perlas Vilniaus Senamiestyje
Jei ieškote vietos, kurioje galėtumėte paragauti šiuolaikiškai interpretuotų lietuviškų patiekalų, verta apsilankyti restorane „Saula“, įsikūrusiame Vilniaus senamiestyje. Apie restoraną „Saula“ išgirdome prieš keletą mėnesių, tačiau nusprendėme ten apsilankyti tik po restorano sėkmės „Gastro 2017“. Kad ir kaip būtų nepopuliaru, aš mėgstu lietuvišką virtuvę - jei sumoderninta, tuo geriau. Taigi apsilankyti „Sauloj“ buvo gerokai smalsu.
Paskambinus paklausti, kada galime apsilankyti svečiuose ir kaip restoraną rasti, Martina Miknevičiūtė, restorano direktorė, patarė neskubant eiti Didžiąja gatve, mat „Saula“ yra rūsyje ir jį galima greitai prabėgti. Klaidžiodami Vilniaus senamiesčio gatvelėmis neskubėkite. Restoranas įsikūręs rūsyje - to pakanka, kad vaizduotė pradėtų piešti nejaukiai aplinkai būdingus vaizdus. O sužinojus, kad restoranas remiasi lietuviška virtuve, vaizduotė įsisiūbuoja. Galvoje regiu riebių cepelinų, vėdarų ir šaltų drėgnų sienų vaizdinius. Kol neįžengiu vidun. Išgirdus žodžius „rūsys“ bei „lietuviška virtuvė", asociacijos kyla nekokios: tamsi ir šalta patalpa su Trakų pilį imituojančiais mūrais vietoje normalių sienų, mediniai suolai, ant stalo garuojantys riebūs cepelinai su spirgučių padažu ir karti gira. Štai kodėl užėjus į „Saulą“ užgniaužė kvapą ir netgi du kartus klausėme padavėjo, ar iš tiesų čia pataikėme. Nustebti priežasčių buvo daug, mat asociacijos su realybe neatitiko nė iš tolo - restorano meniu net nėra cepelinų!
Interjeras ir atmosfera
Pavargusius nuo miesto triukšmo restoranas pasitinka ramia džiazo ar kito malonaus ausiai stiliaus muzika, puikiai užliejančia visą restorano erdvę. Kartu su muzika pasitinka ir šviesus modernaus stiliaus interjeras bei jame atsispindintys lietuviški elementai. Vieta konceptui puikiai tinkama - jaukus, skliautuotas rūsys prie Rotušės, kuriame kažkada veikė Mažoji ir Pirklių gildijos. Patalpa visai nebuvo šalta ar drėgna, atvirkščiai, maloniai šilta ir jauki. Kad čia senas rūsys, išdavė tik žemi skliautai ir neglaistytos sienos. Jos buvo tiesiog dažytos baltai.
Restorano erdvė užpildyta mediniais baldais, autentiškomis lietuviškomis interjero detalėmis, tokiomis kaip senovinis lygintuvas, bei prabangos suteikiančiomis veidrodinėmis sienomis. Sofos ir kėdės aptrauktos karališko mėlynumo audiniu, kur ne kur esančios veidrodinės sienos suteikė prabangos, o ore tvyrantis kvapas išdavė, kad virtuvėje vyksta stebuklai. Interjere vyraujančios karališka auksinė, mėlyna spalvos, masyvūs veidrodžiai puikiai sudera su minimalistine balta spalva, lietuviškai rakandais bei kitomis modernių formų interjero detalėmis. Atpalaiduojanti muzika skatina neskubėti ir pasimėgauti puikiu maistu. Lietuviškumą interjere atspindintis restoranas siekia viską pateikti moderniu būdu. Ir tai akivaizdu ne tik interjere.
Mus pasitiko ne tik restorano direktorė Martina, bet ir jos tėvai, Eglė ir Algis Miknevičiai, kuriems „Saula“ yra dar viena vieta, reikalaujanti didelės priežiūros. Šiai šeimai priklauso „Aula“, kurią turbūt geriausiai žino studentai, mat restoranas įsikūręs centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose bei Saulėtekyje, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC).
Pradėjus pokalbį prie kavos puodelio, šeimininkas Algis Miknevičius ištraukia didžiulį segtuvą su istorine medžiaga ir, prieš pradėdamas pasakot apie patį rūsį, priduria: „Sustabdykite mane, jei kalbėsiu per daug arba nuobodžiai.“ Pono Algio tikrai nestabdėme, jo neįtikėtinų istorijų klausėmės labai atidžiai. Pasirodo, pastatas, kuriame įsikūrusi „Saula“, yra statytas XVII amžiuje, daugybė žymių Vilniaus šeimų valdė tuos namus. „Kai kėlėmės į šias patalpas, žinojome, jog turi likti visuma. Vieta įpareigoja, tad restorane ne tik gaminame iš lietuviškos produkcijos, bet ir stengiamės atspindėti lietuviškumą interjere“, - pasakoja A. Miknevičius. Ponia Eglė priduria, kad kurdami restorano interjerą šeimininkai labai stengėsi palaikyti lietuvius ir jų produkciją, tad baldai, interjero detalės, net padavėjų apranga yra lietuvių kūriniai. Šeimininkas Algis aprodė visas restorano kertelės, leido apžiūrėti senovinį šaldytuvą, papasakojo apie freskas. Tie fragmentai išliko net ir po to, kai pastatas ilgą laiką stovėjo apgriautas, užverstas žemėmis. Viskas buvo atkasta 1986 metais, o freskų fragmentai užkonservuoti.
Meniu filosofija ir produkcija
Meniu surašytas pagal kilmę - iš kokio Lietuvos ūkio kilę produktai. Kalbai pakrypus apie maistą, peržvelgėme meniu. Čia nerasite kičinių lietuviškų patiekalų, tokių kaip cepelinai, bulviniai blynai ar vėdarai, tačiau yra prabangesnis šaltibarščių variantas, daugybė žvėrienos patiekalų, bulvių košė, kaip garnyras. Meniu rasite modernios lietuviškos virtuvės patiekalus, ruošiamus iš vietos ūkių tiekiamų produktų, nuo mėsos ar žuvies iki pieno bei daržovių.
Martina Miknevičiūtė pasakoja, kad vietinę produkciją pastaruoju metu rinktis jau yra nebe šiaip mada, o būtinybė. Visi produktų, iš kurių gaminami patiekalai, tiekėjai yra nurodyti meniu. Ir jei sakome „visi“, tai ir turime galvoje: nuo mėsos, kiaušinių ir pieno produktų iki topinambų, midaus ir uogų, nuo Panevėžio ir Varėnos ūkių, kiekvienas žemdirbys ir ūkininkas pažymėtas. Moteris priduria, kad daugumą jų pažįsta asmeniškai, žino, jog tie žmonės turi sveiką požiūrį į gyvulininkystę ir žemdirbystę, nesistengia iš to vien pasipelnyti.
„Stengėmės lietuviams žinomus patiekalus patiekti šiuolaikiškai, panaudojant naujas technologijas, šimtaprocentinės autentikos kaip senovėje nesistengėme laikytis. Senąją receptūrą pateikėme per šiuolaikinio žmogaus prizmę“, - pasakoja direktorė Martina. Maisto rūsyje pasitelkiami tradiciniai receptai, tačiau kuriamas kuo įvairesnis, modernus skonis. Meniu kitoks nei įprasta. Jame nėra tradicinių patiekalų kategorijų. Patiekalai suskirstyti pagal tai, koks ingredientas patiekale yra pagrindinis, greta jų pateikiama informacija iš kokio Lietuvos ūkio kilę produktai.
Restorano šefo Mariaus Šniro virtuvė ir patiekalai
Kaip tik tuo metu iš virtuvės išniro restorano šefas Marius Šniras, pasisveikino ir nieko nelaukęs ant stalo padėjo jautienos žandą. Šis žandas buvo ilgai troškintas sultinyje su aronijų vynu ir patiektas su daržovėmis bei tobulos konsistencijos bulvių koše. Tarsi pas mamą, tik prašmatniau, mat patiekalas buvo apšlakstytas aronijų vynu ir juodųjų serbentu padažu. Po to ant stalo atsidūrė kepta šamo filė, marinuotos žuvies karpačas ir elnienos kukuliai. Užvirė tikra puota.
Šamo filė buvo puiki, ją verta užsisakyti vien dėl garnyro, kuris iš pažiūros paprastas - perlinės kruopos, tačiau su netikėtu posūkiu, t. y. paprikų muslinu ir baltojo vyno padažu. Karpačui su džiovintais pomidorais priekaištų irgi neturėjome, o elnienos kukuliukais likome dar ir maloniai nustebinti. Elnieną skaniai paruošti sudėtinga, tačiau tai, ką ragavome, buvo puiku. Nebūtume net pagalvoję, kad tuos kukulius galima patiekti ant polentos arba, kaip ją vadina restorane, sviestinės kukurūzų košės. Nors ponia Eglė sako, kad žodis „kukuliai“ skamba negražiai (ir lietuviškai nelabai daugiau yra, kuo jį pakeisti), galbūt dėl to patiekalo nenorės taip labai užsisakyti, kaip kad kokio didkepsnio ar karpačo, tačiau mes jai pažadėjome, kad į „Saulą“ grįšime būtent tų kukuliukų.
Lietuviško maisto puotą vainikavo išties lietuviškas desertas - kepta kriaušė ir obuolys su ledais, rabarbarais, karamelizuotais lazdynų riešutais ir naminiais sausainiais. Desertas buvo lengvas, gaivus ir ne per saldus.
| Patiekalas | Kaina | Aprašymas |
|---|---|---|
| Jautienos žandas | 11,90 Eur | Ilgai troškintas sultinyje su aronijų vynu, patiektas su bulvių koše, aronijų vynu bei juodųjų serbentų padažu. |
| Kepta šamo filė | 12 Eur | Su paprikų muslinu, perlinėmis kruopomis, baltojo vyno padažu bei špinatais. |
| Marinuotos žuvies karpačas | 6 Eur | Su pomidorais, džiovintais ant druskos, ir bazilikų, kaparių bei ančiuvių padažu. |
| Elnienos kukuliukai | 8 Eur | Su sviestine kukurūzų koše bei naminiu pomidorų padašu. |
Dienos pietūs ir vėlyvieji pusryčiai
Mėgaujantis desertu ir vis dar galvojant apie elnienos kukulius, Martina Miknevičiūtė prasitaria, jog šis meniu yra skirtas šaltajam laikotarpiui. Kadangi oras pamažu taisosi ir šyla, ir greitai atsiras daugybė vaisių ir daržovių, meniu keisis, tad ji pataria mums nenuliūsti, jei kukulių ar keptų kriaušių nerasime - juos meniu pakeis kiti skanumynai. Jais bus galima mėgautis lauko terasoje.
Po sočių pietų pasiteiravome, ar yra dienos pietų variantai. Pasirodo, dienos pietus galima užsisakyti kasdien, o artimiausiu metu dar ir žadami vėlyvieji pusryčiai. Įsivaizduojate, vėlyvieji pusryčiai ne su prancūziškais lietiniais, ne su belgiškais vafliais, net ne su amerikietiškais sumuštiniais, o su iš lietuviškų produktų gamintais bei lietuvių skoniui priimtinais patiekalais!
Vienos asmeninės patirties metu, kadangi nenorėjau šv. kopūstų sriubos iš dienos pietų pasiūlymo, buvo paimti „Pusiau trinti šaltibarščiai“. Kodėl šaltibarščiai vadinasi pusiau trinti, nebuvo aišku, nes vienintelis trintas daiktas buvo salierų piurė, ant kurios patiektos apkeptos bulvės. Meniu minimo kanapių aliejaus neužtikau, bet gal ir pražiopsojau. Garnyras skanus, šaltibarščiai tradiciniai, neskaitant to, kad kiaušinis putpelės - tikėjausi didesnės improvizacijos.
Asmeninė patirtis ir įvertinimas
Esu sriubų mėgėja, o mano visų laikų favoritė šioje kategorijoje - lietuviškieji šaltibarščiai. Nustebau, kad restoranas šiuo metų laiku juos siūlo, kadangi visiems įprasta, jog jų sezonas yra pavasaris-vasara. Dar labiau intrigavo tai, kad šaltibarščiai yra ne tipiniai, o pusiau trinti, patiekiami su salierų piurė. Išsirinkti pagrindinį patiekalą buvo gan sudėtinga. Jaunas, dėmesingas, tačiau neįkyrus padavėjas rekomenduoja išmėginti su aronijų vynu sultinyje ilgai troškintą jaučio žandą, patiekiamą kartu su sviestine bulvių koše ir keptomis daržovėmis. Patiekalo ilgai laukti neteko.
Nors lėkštėje patiektas tamsios mėsos gabalas neatrodė labai gardžiai, tačiau šviežio rozmarino kvapas viliojo ragauti. Vos paragavus supratau, kad jei ir būtų tekę laukti - būtų verta. Mėsa minkštutėlė, kartu su tobulos konsistencijos bulvių koše tiesiog tirpstanti burnoje. Valgyti norėjosi lėtai ir neskubant, pasimėgaujant. Vakaro pasaldinimui laukta rabarbarų panakota ir tuo pačiu mąstyta, ar ir kiti patiekalai tokie gardūs kaip prieš tai ragautas. Jau planuojamas sekantis apsilankymas bei būsimas patiekalų pasirinkimas. Žinote pasakymą, kad skaniausias maistas yra maistas, ruoštas su meile? Vakarieniaujant meilę buvo galima justi. Galbūt šį jausmą sukėlė tai, kad dauguma patiekalų ingredientų yra iš įvairių Lietuvos ūkių. Gyvenantys mažesniuose miesteliuose ar tie, kurie perka maistą turgeliuose - supras.
- Interjeras: Interjere vyraujančios karališka auksinė, mėlyna spalvos, masyvūs veidrodžiai puikiai sudera su minimalistine balta spalva, lietuviškai rakandais bei kitomis modernių formų interjero detalėmis. Atpalaiduojanti muzika skatina neskubėti ir pasimėgauti puikiu maistu.
- Maistas: Senoji receptūra perpinta modernizmu (trinti šaltibarščiai), švieži ingredientai ir žinojimas, ką ir iš kurio Lietuvos ūkio valgai. Patiks vertinantiems gerą, kokybišką maistą, estetiką lėkštėje bei netikėtus skonių derinius.
Apibendrinus, patyrimas įdomus, matosi pastangos. Sumokėta 6,5 EUR už dienos pietus, taigi kaina labai adekvati. Restoranas „Saula“ - puiki gero kokybiško maisto, atitinkamos kainos ir profesionalaus aptarnavimo kombinacija. Į restoraną drąsiai keliaučiau tiek su šeima, tiek su draugais, tiek su kitataučiais svečiais.
Adresas: Didžioji g. 26, Vilnius.
Alternatyvos „Saulai“: Kur dar papietauti Vilniuje?
Jei „Saula“ neatitinka jūsų lūkesčių, Vilniuje yra daugybė kitų vietų, siūlančių dienos pietus. Panagrinėsime atnaujintą alaus restoraną „Aula“, esantį Pilies gatvėje, bei kitas maitinimo įstaigas Vilniuje, siūlančias dienos pietus.
„Aula“: Atnaujintas Restoranas Pilies Gatvėje
Atnaujintas alaus restoranas „Aula“, įsikūręs Pilies gatvėje, nenustoja stebinti savo lankytojų. Jauki aplinka, stilingas interjeras, atnaujintas valgiaraštis - dar ne visos naujienos. Restoranas pradėjo darbą anksčiau - dabar dirba nuo 9.30 val. Siūlomas pusryčių meniu - vos įžengus pro duris, matyti ant baro patiekti gardūs sumuštiniai, lavašas, keksiukai. Tiesa, skubantys gali pasiimti pusryčius išsineštinai, su garuojančia kava ar arbata.
Nuo 12 iki 17 valandos lankytojams siūlomi dienos pietūs. „Aulos“ lankytojų patogumui galima pasirinkti didelį arba mažą komplektą arba vieną iš trijų kategorijų: gėrimą arba patiekalą. Standartiniai valgiaraščio patiekalai yra tie patys, o sriuba, karštas patiekalas bei desertas keičiamas kasdien. Be dienos pietų, restoranas „Aula“ gali pasiūlyti net dvigubą meniu - pagrindinį, su virtuvės šefo siūlomais patiekalais, bei alaus valgiaraštį. Tai patiekalai, kurių gamyboje naudojamas alus, o taip pat jie puikiai dera prie skirtingų „Švyturio“ alaus rūšių.
„Aula“ studentams: kaina ir kokybė
Vis dėlto, ne visi lankytojai patenkinti „Aulos“ kainos ir kokybės santykiu. Vienos studentės teigimu, apsilankius studentų bibliotekos restorane, meniu kainos yra šiek tiek didelės, o porcijos - mažos. Pavyzdžiui, varškės apkepo kaina - 2,4 eurai, vištiena meksikietiškai - 3,4 eurai, daržovių apkepas su jautiena - 2,90 eurai (garnyras prie karšto patiekalo skaičiuojamas atskirai), dienos pietūs (sriuba ir karštas patiekalas) - 3,9 eurai, kava „Latte“ didelė (išsinešti) - 2,10 eurai.
Studentė teigia, kad šio studentiško restorano porcijos net neužtenka, o ypač kai bibliotekoje tenka praleisti net po 10 - 12 valandų. Restorano maisto kainos ir kokybės santykis tiesiog stebina ir kelia ironišką šypseną. Atvėsę patiekalai, mažos porcijos, o skonis piktina net ir patį neišrankiausią studentą.
DELFI papildomai kreipėsi į kavinės „Aula“ administraciją, kuri pateikė komentarą į studentės skundą. „Trečius metus dirbame MKIC kavinėje, mūsų personalas kartu leidžia su studentais ilgus sesijos vakarus, pasitinka nuo pačio ryto su kava. Šitame „Aula“ taške savęs neįvardiname kaip restoraną, o kaip bibliotekos greito maisto kavinę. Kaip straipsnio autorė domėjosi, mūsų įmonė laimėjo MKIC kavinės konkursą, atitikę visus reikalavimus ir pateikę geriausią pasiūlymą. Turime sutartyje numatytas kainas, kurių mes ir laikomės, be to, kiekvienam VU studentui suteikiame nuolaidą. Esame privati įmonė, todėl neprivalome ir neturime pardavinėti produktų už savikainą. Jau 20 metų esame maitinimo versle, todėl mes visuomet adekvačiai reaguojame į objektyvią kritiką, tai verčia mūsų įmonę ir personalą pasitempti ir mokytis iš savo klaidų. Nedaro klaidų tik nedirbantys. Labai liūdna, kad 20 piktų feisbuko komentatorių garsiai už visus lankytojus formuoja bendrą nuomonę apie kavinę.“ Administracija taip pat paminėjo, kad bendradarbiaudami su studentais, skyrė 5 stalus savo maistui valgyti, kur buvo pastatyta mikrobangų krosnelė asmeniniam naudojimui.
Kitos Vilniaus maitinimo įstaigos
Vilniuje yra kelios vietos, kur galima pasimėgauti vietnamietiškos virtuvės skoniu (Saigon, Asia Viet, HaNoi, kt.). Prieš kelias savaites, J.Basanavičiaus g. 9, įsikūrė nauja užeiga „Pho Viet“. Prieš daugiau kaip mėnesį, Rinktinės g. 5 Vilniuje, duris atvėrė užeiga su “šarman” pavadinimu „Brussels Mussels“.
- Kavinė "Agapė": Organizuoja banketus, furšetus, dienos pietus, gedulingus pietus. Siūlo alų ir kitus alkoholinius gėrimus.
- Kavinė - čeburekinė: Maistas išsinešimui. Banketai, pokylių ir pobūvių salė (iki 40 asm.), furšetai (iki 60 asm.), gedulingi pietūs (iki 70 asm.).
- Jaukus armėnų virtuvės restoranas: Greitas ir skanus maistas, kebabai. Skanus ir šviežias maistas, malonios padavėjos. Nepamirštami įspūdžiai pačiame Vilniaus centre!
- "Takeway" Panoramoje arba Verslo trikampyje (Jasinskio g.): Ekologiškas, labai skanus rytietiškas maistas.
- Restoranas Ridikiai: Meniu kasdien keičiasi.
