Slenkančia ekliptika Saulės pusiaujinės koordinatės nepaliaujamai kinta. Rektascensija visus metus kinta viena linkme - didėja, o deklinacija per tą laiką atlieka pilną svyravimą intervalu nuo +23°26' iki -23°26'. Žemės ašis nėra statmena Žemės orbitai, kuria Žemė skrieja aplink Saulę, todėl Saulė nevienodai apšviečia įvairias Žemės dalis.
Astronominės saulėgrįžos ir lygiadieniai
Kovo 21 d. (kartais 20 d.) Saulė būna pavasario lygiadienio taške ir pereina iš pietinio dangaus į šiaurinį. Ši diena vadinama pavasario lygiadieniu: visame Žemės rutulyje diena lygi nakčiai. Birželio 22 d. (kartais 21 d.) Saulė pasiekia vasaros saulėgrįžos tašką. Šiuo momentu šiauriniame Žemės pusrutulyje ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, o pietiniame, atvirkščiai, ilgiausia naktis ir trumpiausia diena.
Rugsėjo 23 d. (arba 22 d.) Saulė vėl kerta dangaus pusiaują, tiktai šį kartą rudens lygiadienio taške. Saulei persiritus į pietinį dangų, Žemės pusrutuliai pasikeičia vaidmenimis. Į ekliptikos žiemos saulėgrįžos tašką Saulė ateina gruodžio 22 d. (kartais 21 d.). Tą dieną Saulė kulminuoja zenite geografinėje platumoje φ = -23°26', visai nenusileidžia platumose ≤ -66°34' ir nepateka platumose > +66°34'.
Geografinės platumos įtaka
Ypatinga savo padėtimi išsiskiria keturios Žemės rutulio geografinės lygiagretės: šiaurės ir pietų atogrąžos bei šiaurės ir pietų poliaračiai. Tiktai atogrąžose ir tarp jų Saulė vidurdienį gali būti zenite. Poliaračiai atskiria sritis, kuriose jau būna poliarinės dienos ir poliarinės naktys.
Tam tikroje geografinėje platumoje Saulės aukštis vidurdienį h = 90° - φ. Artėjant prie Šiaurės ašigalio, diena darosi vis ilgesnė ir pagaliau platumose ≥ + (90° - δ) Saulė tampa nenusileidžiančiu šviesuliu - prasideda poliarinių dienų zona.
Saulės padėties stebėjimo lentelė (apytikslė)
| Data | Įvykis | Saulės deklinacija |
|---|---|---|
| Kovo 21 d. | Pavasario lygiadienis | 0° |
| Birželio 22 d. | Vasaros saulėgrįža | +23°26' |
| Rugsėjo 23 d. | Rudens lygiadienis | 0° |
| Gruodžio 22 d. | Žiemos saulėgrįža | -23°26' |
Orientavimasis aplinkoje pagal Saulę ir žvaigždes
Keliaujant ar atsidūrus ekstremaliose situacijose, svarbu mokėti orientuotis vietovėje. Žiemą ir vasarą Saulė būna pietuose apie 13 val. Pietų kryptis iki 13 val. bus į dešinę nuo Saulės, o po 13 val. - į kairę. Atminkite, kad Saulė teka tiksliai rytuose, o leidžiasi tiksliai vakaruose tik lygiadienių metu!
Nidos saulės laikrodis
Naktį patogiausia orientuotis pagal Šiaurinę žvaigždę, kuri visą laiką kabo virš šiaurės horizonto. Didžiųjų Grįžulo ratų karštines „vežimo“ žvaigždes sujungus tiese ir pratęsus ją penkis kartus, atsiremiama tiesiai į Šiaurinę žvaigždę. Atsistojus veidu į Šiaurinę, dešinėje bus rytai, kairėje - vakarai, o už nugaros - pietūs.
Daugelio medžių žievė šiaurinėje pusėje grubesnė, o beržo žievė baltesnė ir švaresnė pietinėje pusėje. Medžiai, akmenys, mediniai ar čerpių stogai šiaurinėje pusėje labiau padengti kerpėmis ir samanomis. Skruzdėlynai dažniausiai būna pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, o jų šiaurinis šlaitas statesnis nei pietinis.