Kopūstai - neatsiejama lietuviško daržo dalis, vertinama dėl savo maistingumo, universalumo ir galimybių ilgai laikyti derlių. Šių daržovių rūšių bei veislių gausa leidžia mėgautis įvairiais skoniais ir naudotis jų derliumi nuo pavasario pradžios iki pat vėlyvo rudens. Norint užauginti stiprius, sveikus ir gausiai derančius kopūstus, svarbu ne tik tinkama priežiūra, bet ir gerai parinktas sėjos laikas. Kopūstai yra viena tų daržovių, kur sėjos laikas tiesiogiai lemia rezultatą. Per anksti pasėti - daigai ištįsta ir silpsta, per vėlai - nespėja suformuoti gražių gūžių.
Japoniniai kopūstai ir jiems giminingos daržovės
Tarp kopūstinių daržovių rūšių, vis didesnį populiarumą Lietuvoje įgyja ir japoniniams kopūstams giminingos veislės, tokios kaip Pekino, kininiai (Pak-Choi) ir lapiniai kopūstai (Kale). Šios daržovės išsiskiria ne tik unikaliomis skonio savybėmis, bet ir dekoratyvumu bei vertingomis maistinėmis medžiagomis. Jos priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai, kuri yra sena ir kartu jauna kopūstinė daržovė, gimininga žiediniams kopūstams.
Pekino ir kininiai kopūstai (Pak-Choi)
Kininiai kopūstai (Pak-choi) labai panašūs į lapkotinius burokus (mangoldus). Jie reikalauja puveningos, geros struktūros ir pakankamai drėgnos dirvos. Ankstyvųjų Pekino kopūstų sėklas rekomenduojama sėti į šiltnamius vasario antroje pusėje, eilėmis 20 cm atstumu tarp jų, sėjant 3 g/m² sėklos. Po dviejų savaičių jie pikuojami eilėmis per 5 cm viena nuo kitos ir tarp daigų 3 cm atstumais. Kai daigams pasidaro per ankšta, juos retinama dar kartą paliekant 15 x 15 cm tarpus. Temperatūra šiltnamiuose palaikoma dieną 15-18 °C, o nakties metu 10-12 °C šilumos. Vėlyvesniam auginimui galima sėti sėklas tiesiai į dirvą. Daigai išretinami iki reikiamų jiems atstumų.
Ūkininkai pastebi, kad Pekino kopūstus sėti pavasarį nėra pats geriausias metas, nes neišvengiama kenkėjų, kurių aktyvus maitinimosi laikas sutampa su Pekino kopūstų augimu. Raktas į sėkmingą Pekino kopūstų derlių - juos sėti birželį ar net liepą. Tokiu atveju vazonėliuose paruoškite durpių substratą ir sėkite sėklas apie 1 cm gylyje. Auginkite daigus šiltnamyje. Juos persodinkite į dirvą, kai susiformuos tikrieji lapai. Gūželes Pekino kopūstai susuka per 60-80 dienų, tad priklausomai nuo to, kada pasodinote, derlių skinsite rugsėjo-spalio mėnesiais. Kininiai kopūstai Pak-Choi idealūs antrajam derliui. Valgomos yra abi kopūsto dalys. Kotelius tinka kepti, naudoti sriuboms ir troškiniams. Pak-Choi kopūstai sėjami tuo pačiu metu kaip ir Pekino kopūstai.
Lapiniai kopūstai (Kale)
Lapiniai kopūstai, dar vadinami kale arba žieminiais kopūstais, puikiai tinka antrajai sezono pusei. Jų derlių galima skinti iki pat pavasario, net esant -16 °C šalčiui. Lapinius kopūstus sėkite balandžio viduryje, o birželį sodinkite į dirvą. Yra daugybė lapinių kopūstų veislių, pavyzdžiui, 'Oldenbor H' (vidutiniškai ankstyvas hibridas, vegetacija 60-70 dienų, augalų aukštis apie 60 cm), 'Westlandse winter' (auga iki 40-60 cm aukščio, lapai sodrios žalios spalvos, labai garbanoti), 'Kapral' (auga iki 40-60 cm aukščio), 'Fizz' (nesuka gūžių, mezga atskirus lapelius, tinka salotoms ir kokteiliams) ir violetiniai lapiniai kopūstai 'Scarlet' (užauga iki 60 cm aukščio, lapai intensyvios violetinės spalvos, suteikia maistui išskirtinę išvaizdą).
Taip pat auginama veislė 'Toskano', turinti mažesnę vidurinę kietąją lapo dalį ir švelnesnį skonį. Šiuos garbanotus lapinius kopūstus, primenančius dinozaurų odą, sėkite gegužės viduryje, o į lauką sodinkite birželį. Užsiauginti įdomesnių rūšių kopūstų - ne tik įdomus daržininkystės eksperimentas. Pekino ir kiti įdomesni kopūstai gali paįvairinti jūsų šeimos racioną rudenį ir papildyti mitybą įvairesnėmis maistingomis medžiagomis.
Kopūstų sėklų pasirinkimas ir daigų auginimas
Daigų kokybė didžia dalimi priklauso nuo sėklos. Rinkdamiesi kopūstų sėklas, atkreipkite dėmesį į veislės paskirtį: ankstyvieji, vidutinio ankstyvumo ar vėlyvieji. Kiekviena veislė turi skirtingą vegetacijos laiką, todėl sėja turi būti derinama su planuojamu derliaus laikotarpiu. Sėklas reikia pirkti tik žinomų, patikrintų veislių ar hibridų. Senos kopūstų sėklos dygsta lėčiau ir netolygiai.
Sėklų paruošimas
Prieš sėją patartina sėklas išrūšiuoti ir patikrinti jų daigumą. Sėklų dezinfekavimui jos 20 minučių kaitinamos 48-50 °C temperatūros vandenyje, po to greitai atvėsinamos ir išdžiovinamos. Prieš sėją sėklas galite 12-24 val. pamirkyti šiltoje vandens vonelėje, kad paspartėtų dygimas. Po mirkymo sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 °C temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.
Daigų auginimas ir priežiūra
Kopūstų sėklos dygsta geriausiai, kai jos užberiamos 0,5-1 cm dirvožemio sluoksniu. Sėklos neturi būti per giliai, kitaip dygimas bus lėtas. Daigų auginimui šiltnamiai pradedami ruošti iš rudens. Substratas dėžutėse išlyginamas, daromos 0,5-1 cm gylio vagelės kas 5 cm, sėklos išdėstomos kas 0,5 cm, užberiamos žeme ir atsargiai sudrėkinamos. Rekomenduojama auginti daigus dviem etapais: pirmiausia išauginami daigeliai, o po 10-12 dienų, pasirodžius pirmajam tikrajam lapeliui, jie pikuojami į maistinius vazonėlius ar popierinius puodelius.
Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui, daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16-18 °C, kai prigyja sumažinama iki 13-14 °C dieną, ir 10-12 °C naktį. Tinkamai išauginti daigai būna žemi, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais.
Optimalios sąlygos daigams:
- Sėjos gylis ir tarpai: sėklos dygsta geriausiai, kai užberiamos 0,5-1 cm dirvožemio sluoksniu. Daigus rekomenduojama laikyti 3-4 cm atstumu vienas nuo kito.
- Drėgmė: kopūstų daigams reikia nuolatinės, bet ne per didelės drėgmės. Dirva turi būti drėgna, tačiau nešlapia. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvimą.
- Šviesa: jei daigai negauna pakankamai šviesos, jie ištįsta, tampa silpni.
- Temperatūra: optimali temperatūra dygimo metu yra 18-20 °C. Pasirodžius daigams, ji sumažinama iki 6-10 °C, užtikrinamas geras apšvietimas ir vėdinimas. Po 3-4 dienų temperatūra pakeliama iki 16-18 °C dieną ir 10-12 °C naktį.
Dirvos paruošimas kopūstų auginimui
Kopūstai yra gana reiklūs dirvožemio derlingumui ir gerai reaguoja į tręšimą. Tinkamiausios yra priemolio dirvos, pasižyminčios didesniu drėgmės išlaikymu. Kopūstai ypač reiklūs azotui ir fosforui, o kalio poreikis yra mažesnis. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu, todėl tinkamiausios kopūstams dirvos pH yra 6,0-6,5. Ankstyviems baltagūžiams kopūstams dirvos PH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5-5,5.
Dirvos tręšimas ir kalkinimas
Jei dirva rūgštesnė (pH 3,5-4,5), ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo, 1-2 stiklinės į kv. metrą. Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus. Šviežias mėšlas rudenį gali būti naudojamas tik vėlyvoms, laikymui skirtoms gūžinių kopūstų veislėms, normuojant 6-8 kg/m². Ankstyvoms ir vidutinio ankstyvumo veislėms geriau naudoti perpuvusį mėšlą arba kompostą, kartu su mineralinėmis trąšomis. Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui. Į 1 m² dirvos įterpiama 3-4 kg humuso ar komposto ir apie 80-90 g visų trijų pagrindinių mineralinių trąšų. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų.
Sėjomaina
Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Negalima jų sodinti po kopūstų ir kitų bastutinių augalų, taip pat nerekomenduojama po burokėlių ir pomidorų. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8-9 metų. Tinkamiausi sideratai prieš auginant kopūstus - rugiai, vikių vaisių mišinys.
Sodinimas į atvirą gruntą
Optimalus sėjos laikas leidžia kopūstui augti be streso. Daigas iš pradžių ramiai stiprina šaknų sistemą, vėliau pereina į lapų augimą, o tik tada - į gūžės formavimą. Daigai išsodinami į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų. Daigai sodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį.
Kopūstų priežiūra augimo metu
Kopūstas yra gana reikli aplinkos sąlygoms daržovė, reikalaujanti nemažai priežiūros. Per visą vegetaciją augalai sunaudoja apie 500 litrų vandens, arba 0,5 m³ vienam kvadratiniam metrui. Didžiausias vandens poreikis tenka intensyvaus lapų augimo ir gūžės formavimosi laikotarpiui. Svarbi ir didelė santykinė oro drėgmė.
Laistymas
Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienas po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m²). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 °C. Po ilgos sausros gausus laistymas, kai jau susiformavusios gūžės, gali sukelti jų skilinėjimą. Nepaisant didelio vandens poreikio, kopūstai nepakenčia užmirkimo. Žemose vietose jie auginami pakeltose lysvėse.
Purenamas ir kaupimas
Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienas arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau. Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po 8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.
Tręšimas
Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams (praėjus 15-20 dienų), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Vėlyvos azotinės tręšimo normos nepageidaujamos, nes jos skatina nitratų kaupimąsi ir blogina kopūstų laikymo savybes. Intensyvaus gūžės formavimosi laikotarpiu ypač svarbios fosforo ir kalio trąšos, kurios didina augalų atsparumą ligoms. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius.
Pirmą kartą tręšiama apkaupiant. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.
Japoninių kopūstų mikrožalumynų auginimas
Nors straipsnyje konkrečiai neminimas japoninių kopūstų auginimas kaip mikrožalumynų, bendri mikrožalumynų auginimo principai galioja ir jiems. Žalumynų auginimas ant palangės, įskaitant japoninius kopūstus, yra puikus būdas turėti šviežių žalumynų ištisus metus. Mikrožalumynai - tai jaunos, valgomos daržovės ir prieskoniai, skinami ir vartojami dar nepasiekę brandos. Skirtingai nuo daigintų sėklų, mikrožalumynai auginami dirvožemyje ir valgomi be šaknų.
Auginimo žingsniai:
- Sėjos paruošimas: Pasirinkite kokybiškas japoninių kopūstų sėklas. Paruoškite indą su drenažo skylėmis. Užpildykite indą steriliu substratu, skirtu mikrožalumynams arba daržovių auginimui.
- Sėja: Tolygiai paskleiskite sėklas ant substrato paviršiaus. Švelniai įspauskite sėklas į substratą. Apipurkškite sėklas vandeniu. Uždenkite indą plėvele arba dangčiu, kad sukurtumėte drėgną aplinką.
- Dygimas: Laikykite indą šiltoje (18-24°C) ir tamsioje vietoje, kol sėklos sudygs. Reguliariai tikrinkite drėgmę ir, jei reikia, apipurkškite vandeniu. Paprastai sėklos sudygsta per 2-5 dienas.
- Priežiūra po sudygimo: Kai sėklos sudygsta, nuimkite plėvelę arba dangtį. Pastatykite indą šviesioje vietoje, bet venkite tiesioginių saulės spindulių. Laistykite reguliariai, kad substratas būtų drėgnas, bet nepermirkęs. Vėdinkite patalpą, kad išvengtumėte pelėsio atsiradimo. Jei reikia, naudokite dirbtinį apšvietimą, ypač tamsiuoju metų laiku.
- Derliaus nuėmimas: Japoninių kopūstų mikrožalumynai paprastai būna paruošti skinti po 7-14 dienų nuo sudygimo, kai pasiekia 5-7 cm aukštį. Nupjaukite mikrožalumynus virš substrato lygio. Šviežius mikrožalumynus galima laikyti šaldytuve iki 5 dienų.
Japoniniai kopūstai, kaip ir kiti mikrožalumynai, pasižymi didele maistine verte: juose gausu vitaminų (C, K, E ir kt.), mineralų (kalcio, magnio, kalio ir kt.) ir antioksidantų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir gerina virškinimą.
Lapinių kopūstų auginimas hidroponiniu būdu
Ši lapinė daržovė (tame tarpe ir japoniniai kopūstai) tapo daugelio šeimų kasdieninio mitybos raciono dalimi. Štai keletas patarimų, kaip auginti hidroponinius lapinius kopūstus, kuriais vadovaudamiesi šių lapinių daržovių derliumi galėsite mėgautis ištisus metus.
Pagrindiniai hidroponikos principai:
- Sėklų daiginimas: išsirinkus sėklas, prieš persodindami jas į hidroponinę sistemą, turite jas sudaiginti. Sėkite kopūstų sėklas tolygiai ant substrato paviršiaus, palaikykite substratą drėgną, bet ne per drėgną. Daiginimo indą pastatykite tinkamoje temperatūroje, paprastai 20-25 °C šilumos. Sudygus daigams, kantriai laukiama, kol maždaug po 3-4 savaičių išaugs kopūstų šaknys.
- Vandens pH ir temperatūra: idealus hidroponinių kopūstų pH intervalas yra 5,5-6,5. Vandens temperatūra pageidautina nuo 20 °C iki 25 °C.
- Maistinių medžiagų tirpalas (EC): auginant kopūstus hidroponiniu būdu, reikia išlaikyti EC (maistinių medžiagų intensyvumo) intervalą: nuo 1,2 iki 2,2. EC vertę gali tekti koreguoti skirtingais augimo etapais.
- Apšvietimas: geras apšvietimas yra būtinas fotosintezei ir augalų augimui. Kopūstams svarbiausia mėlynos ir raudonos šviesos absorbcija.
- Oro temperatūra: paprastai dirbtinai kontroliuojama 15-25 °C temperatūra, kuri yra tokia, kokią kopūstai mėgsta.
- Genėjimas ir tarpai: reguliarus augalų genėjimas skatina šoninių ūglių augimą ir gerina oro cirkuliaciją. Mažų veislių kopūstai paprastai gali būti auginami 15-20 cm atstumais, o didesnėms veislėms gali prireikti didesnių atstumų.
- Kenkėjai ir ligos: dažniausi hidroponinių kopūstų kenkėjai yra amarai, baltasparniai ir žiedgraužiai. Ligos - antraknozė, kopūstų miltligė. Svarbu palaikyti švarią ir vėdinamą hidroponinę aplinką.
Hidroponinių kopūstų derliaus nuėmimas trunka apie 8-12 savaičių. Indas, kuriame auginsite kopūstus, turėtų būti pakankamai gilus, kad jame tilptų augalo šaknų sistema.
Kopūstų ligos ir kenkėjai
Kopūstams daug žalos padaro tiek įvairios infekcinės ligos, tiek eilė pavojingų nariuotakojų žaladarių. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių.
Dažniausios kopūstų ligos:
- Šakninis gumbas (kilė): šaknyse atsiranda gumbeliai, augalai vysta, gūžės nesiformuoja; plinta rūgščioje dirvoje. Apsauga - sėjomaina, kalkinimas, ekologinė siera, cheminės kalkinės trąšos.
- Juodoji kojelė: pajuoduoja šaknies kaklelis, daigai išgula; skatina drėgmė. Apsauga - dezinfekuota žemė, pelenai, biologiniai preparatai (Trichoderma), siera.
- Netikroji miltligė: lapų apačioje baltas apnašas, viršuje geltonos dėmės; silpnina daigus. Apsauga - sėklų terminis apdorojimas, vario preparatai, ekologiškai - asiūklio nuovirai.
- Sausasis puvinys (fomozė): rudos dėmės su juodais taškais, augalai nyksta, plinta sandėliuojant. Apsauga - sėjomaina, sveikos sėklos, vario fungicidai.
- Baltasis puvinys: gūžės gleivėja ir pūva sandėlyje; skatina drėgmė ir šiluma. Apsauga - optimalus laikymas, gūžių apdulkinimas kreida, kalkės.
- Pilkasis puvinys: pilkas pūkuotas apnašas ant gūžių, jos pūva; plinta esant blogam laikymui. Apsauga - vėdinimas, žema temperatūra, vario preparatai.
- Taškinė nekrozė: vidiniuose lapuose juodi taškai, blogėja kokybė; neinfekcinė. Apsauga - subalansuotas tręšimas, stabilus laikymo režimas.
Kopūstų kenkėjai ir apsaugos priemonės
| Kenkėjas | Aprašymas | Sprendimas |
|---|---|---|
| Kopūstinis baltukas | Vikšrai graužia lapus, apėsdami iš pakraščių lapų minkštimą bei palikdami tik stambesnes gyslas. | Žalias sodo muilas TRIO, NeemAzal, NANO AGRO TOTAL |
| Ropinis baltukas | Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. | Mavrik 2F, NANO AGRO TOTAL, Žalias sodo muilas TRIO |
| Kopūstinis pelėdgalvis | Vikšrai išgraužia augalų lapuose stambokas ovalias skyles. Pažeidžia ir kopūstų gūžes, užteršia išmatomis. | NANO AGRO TOTAL, Mavrik 2F, Žalias sodo muilas TRIO |
| Kopūstinis amaras | Siurbia augalų sultis. Iščiulpti lapai pagelsta, jų pakraščiai užsiraito. Gūžės būna mažesnės ir purios. | FORTIG natūralus insekticidas, NANO AGRO TOTAL, NeemAzal, Boružės, Auksaakės |
| Kopūstinė kandis | Graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras, kartais užsimezgančios gūžės šerdį. | Mavrik 2F, NANO AGRO TOTAL, augalinių liekanų šalinimas, Bt preparatai |
| Kryžmažiedės spragės | Skylutės lapuose, pažeidžia daigus. | Pelenai, tabako dulkės, neem aliejus |
| Kopūstinė musė | Lervos graužia šaknis, augalai vysta. Ypač pavojinga jauniems augalams. | Apkaupimas, tabako dulkės su kalkėmis, gili arima rudenį |
| Šliužai | Pragraužia lapus, gūžes, maitinasi naktį. | Nepašalinant grumstų, žuvusių augalų, piktžolių; rūgštančio alaus tirpalas |
Kopūstų derliaus nuėmimas ir laikymas
Pekino kopūstų gūželes galima skinti rugsėjo-spalio mėnesiais. Lapiniai kopūstai (Kale) gali augti darže iki -16 °C, tad nešaltą žiemą derlių skinsite iki pat pavasario. Dinozaurinius kopūstus galima skinti, kol jie pasiekia norimą dydį.
Laikymas
Ilgalaikiam laikymui atrenkamos vidutinio dydžio, tankios gūžės. Smulkios gūžės greitai vysta, o per didelės linkusios skilinėti. Ant gūžės paliekami 3-4 sandariai prigludę žali lapai. Negalima laikyti gūžių su pašalusiais viršutiniais lapais. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui, todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m³/val. Laikymas iki 9 mėnesių.
Raudonieji kopūstai lapų spalva skiriasi nuo baltagūžių. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą, daugiausia naudojamos kaip salotos prie įvairių valgių.
tags: #seklos #japoniniai #kopustai