Šiaulių duonos kombinatas - tai istorinis objektas, kurio transformacijos jau ne vieną dešimtmetį kelia susidomėjimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik atsiliepimus apie „Šiaulių duoną“, bet ir įsigilinsime į įmonės veiklą bei dabartinius pokyčius, susijusius su buvusio kombinato teritorija. Taip pat apžvelgsime bendras Lietuvos duonos rinkos tendencijas, vartotojų atsiliepimus bei gilią duonos kultūrinę reikšmę.
Buvusio Šiaulių Duonos Kombinato Teritorijos Transformacija
Buvusio „Šiaulių duonos“ kombinato teritorija Šiauliuose patiria didelius pokyčius. Projekto vadovas Darius Jakubauskas informavo, kad didieji demontavimo darbai turėtų būti atlikti per mėnesį. Darius Jakubauskas prisiminė, kad apie buvusio Duonos kombinato transformaciją naujam gyvenimui buvo pradėta kalbėti dar prieš kelis dešimtmečius.
Planuojami Statybos Darbai
Rekonstruoti numatoma tik vieną, Gaisrininkų gatvėje esantį gamybinį pastatą, kuriam bus pristatytas viršutinis aukštas. Sklype planuojama statyti du daugiabučius gyvenamuosius pastatus su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte.
Architektūriniai Sprendimai
Pagal Trakų gatvę statomas daugiabutis bus atitrauktas nuo gatvės toliau nei buvusio fabriko statinys. Pėsčiųjų patekimas į komercines patalpas numatytas nuo Trakų gatvės, o gyventojai į butus pateks iš vidinio kiemo.
Automobilių Stovėjimo Aikštelė ir Būsimi Butai
Numatytos ir požeminės automobilių stovėjimo vietos po visais pastatais, pusė vietų - su elektromobiliams reikalinga krovimo įranga. Daugiabučiuose bus įrengti 74 butai, viso komplekso bendras plotas apie 6000 kvadratinių metrų.
„Verbūnų Duona“: Šiaulių Krašto Duonos Gamybos Tradicijos
„Verbūnų duona“ - tai prekinis ženklas, gerai žinomas ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir visoje Šiaurės Lietuvoje: Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Telšiai, Plungė, Panevėžys, Naujoji Akmenė, Senoji Akmenė, Mažeikiai. Na, o pats tolimiausias duonos pristatymo taškas Lietuvoje - sostinė Vilnius.
UAB "Verbūnų duona" pirmuosius savo veiklos žingsnius pradėjusi daugiau kaip prieš dešimtmetį, šiandien atrado tvirtą savo poziciją konkurencingoje duonos ir kitų gaminių kepimo rinkoje. Ilgą kelią lydėjo nuolatinės tobulinimo bei tobulėjimo paieškos - iš pradžių pasiekti maži laimėjimai pamažu didėjo ir šiandien leidžia džiaugtis išties dideliais rezultatais.
Klientų Pasirinkimas ir Kainų Pokyčiai
Šiaulių rajono gyventojai pamėgę „Verbūnų duonos“ kepyklos produkciją - tarp perkamiausių patenka jos duona ir dviejų rūšių batonai. Beje, šios kepyklos gaminiai populiarūs ir šiauriau esančiame Joniškio rajone.
„Verbūnų duonos“ direktorius Eugenijus Dajoras teigia, kad įmonė duonos produktus jau kiek anksčiau pabrangino 20 procentų. „Mes nebegalim planuoti branginti, nes duona darosi prabangos prekė“, - sakė jis. Direktorius vardija, kas didina sąnaudas, jau nekalbant apie elektros, dujų ir pačių grūdų kainas. „Ir priedai, ir razinos brango, mielės, cukrus. Nėra tokio produkto, kuris nebūtų brangęs. Ir brangimas ženklus, nuo 50 iki 70 proc.“, - aiškino E. Dajoras. Jis taip pat pastebi, kad dėl užsidariusių Rusijos ir Ukrainos rinkų, lietuvių augintojai grūdus išveža kitur ir išeina disbalansas grūdų rinkoje.
Atsiliepimai apie Darbą Kepyklų Sektoriuje
Atsiliepimai apie įmones, veikiančias duonos gamybos sektoriuje, yra svarbūs tiek potencialiems darbuotojams, tiek pačioms įmonėms. Nors tiesioginių atsiliepimų apie „Šiaulių duoną“ nepateikta, bendros tendencijos atspindi šio sektoriaus darbo specifiką ir sąlygas kitose Lietuvos kepyklose:
| Įmonė | Teigiami aspektai | Neigiami aspektai |
|---|---|---|
| LARAGIS | Šaunus kolektyvas, supratingi vadovai | Blogiausias darbas |
| CRUSTUM | Lankstus grafikas studentams, superinis kolektyvas, gera vieta mokytis, maloni vadovė | Sunkus darbas ant kojų, minimalus atlyginimas, nedamokami pinigai, didelis žmonių srautas |
| THIERRY KEPYKLA | Geras, draugiškas kolektyvas | Didelis spaudimas, mažas atlyginimas, darbas ne pagal pareigas, dažnai keičiasi valdžia, reikia ateiti anksčiau be apmokėjimo |
| UAB BIRŽŲ DUONA | Sumoka normaliai | Darbas naktimis, ilgos darbo valandos |
| UAB FAZER LIETUVA | Tragedija, spartus darbo tempas, didelis krūvis | |
| KMYNINĖ | Draugiška komanda, draugiški vadovai, jaunatviškas kolektyvas | Nereguliarus darbo grafikas |
| BIRŽŲ DUONA | Gera vieta, nuolaidos, supratingi vadovai | |
| SENOJI DUONINĖ | Draugiška aplinka, įdomus darbas | |
| UAB GUDOBELĖ | Su atitinkamu atlygiu | Sunkus, pamaininis, nežmoniškas grafikas |
| UAB NAUJI VERSLO PROJEKTAI KEPYKLĖLĖ | Pagarbos darbuotojui - 0, nuobodus darbas, daug reikalauja be gero atlygio ar žodžio, nemaloni patirtis |
Teigiami atsiliepimai skatina vartotojų lojalumą ir pritraukia naujus klientus, o neigiami - padeda įmonėms identifikuoti problemas ir tobulinti savo produktus bei paslaugas. Informacija apie kitas su maisto pramone susijusias įmones leidžia suprasti rinkos tendencijas ir vartotojų lūkesčius, net ir neturint tiesioginių atsiliepimų apie „Šiaulių duoną“.
Duonos Svarba Lietuvos Kultūroje ir Istorijoje
Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą - ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Duona lietuviams visada buvo daugiau nei tik maistas. Tai - kultūros ir tradicijų dalis, turinti gilias šaknis istorijoje. Vasario 5-ąją, minint Šv. Agotos arba Duonos dieną, prisimenama duonos svarba, jos sakrali vieta mūsų kultūroje, pažvelgiama į šio gaminio istoriją ir reikšmę, jos vietą senojo lietuvio gyvenime ir kas ji žmogui yra dabar.
Lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ pirmiausia dėkojama Dievui už duoną, didžiausią malonę žmonijai. Duona minima smulkiojoje tautosakoje, dainose, sakmėse, pasakose, įvairiose apeigose. Su jos kepimu, laikymu, raikymu ir valgymu yra susiję daugybė tikėjimų, rodančių, kad duonos šventumas turi motyvuotą sakralinį pagrindą.
Lietuviai net ir pačiais sunkiausiais laikotarpiais ne tik daug dirbo, bet sočiai ir gausiai valgė. Visada ant stalo buvo ruginės duonos, kuri tradiciškai buvo valgoma kartu su daugeliu valgiu, o užtepta sviestu su medumi - kaip desertas. Nuo seniausių laikų rugys lietuviams buvo ypatingas augalas, o juoda ruginė duona iki šių dienų labiausiai vertinta ir vertinama. Pagarba duonai yra vienas iš senoviškų lietuvių kultūros bruožų. Nė vienas iš valgių nebuvo taip gerbiamas, kaip duona kasdienė. Ji laikoma šventa, ją numetus, buvo reikalaujama pabučiuoti. Daugeliui lietuvių ji buvo ir yra ne tik maistas, bet ir išties ypatingas, vienas ryškiausių simbolių, primenančių gimtinę ir namus.
Duoną, kaip pagrindinį lietuvių maistą, mini rašytiniai šaltiniai. Jau XV a. lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas Janas Dlugošas rašo apie apeiginę lietuvių duoną, aukotą derliaus šventėse vėlėms ir pagrindinį žemaičių maistą - duoną ir mėsą. Ruginė duona minima ir Vytauto Didžiojo laiške, rašytame 1409 m. Duonos kepimas buvo prilyginamas pasaulio sutvėrimui. Pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus tris dienas trunkantis ruginės duonos ruošimas laikytas šventu ritualu. Etnologas profesorius Libertas Klimka pastebi, kad šiuo labai svarbiu ir garbingu darbu užsiimti galėjo tik namų šeimininkė, kepaliukai buvo puošiami kryželiu, o iškeptą duoną raikydavo tik tėvas arba vyriausias sūnus.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Duonos Kepimo Tradicijos Lietuvos Regionuose
Pasak senųjų papročių žinovės, kokie skirtingi žmonės ir jų gyvenimo sąlygos, tokia skirtinga ir duona, su ja susiję papročiai, gamybos būdai, priedai, rykai:
Aukštaitija
Aukštaičiai kepdavo ir sitninę, pakermošinę duoną. Tokią duoną pagražindavo gimbelėmis, dryželiais ar eglutėmis. Latvijos pasienyje dar kepdavo duonelę - į ruginės duonos minklę dėdavo medaus ar paskrudinto cukraus, grietinės. Šiuose kraštuose pagrandžio bandelė vadinta pempe, jos tešlą kartais gardino plaktais kiaušiniais. Iš javų Aukštaitijoje daugiausia auginta rugių, bet su jais lenktyniavo miežiai, todėl prisimenama ir miežinė duona, dažniau - miežinis ragaišis. Kuo toliau į Lietuvos vidurį, į šiaurę, tuo dažniau užsimenama apie plikytą duoną. Duonos maišymas - ruginis, bet pasitaikydavo, kad pamaišydavo miežinių miltų, įtarkuodavo virtų cukrinių ar baltųjų burokų.
Dzūkija
Dzūkai dažniausiai kepė raugintą ruginę duoną, į ją iš priedų dėjo tik kmynų ir druskos. Kmynus sumaldavo girnomis drauge su grūdais. Iš bėdos, taupant ruginius miltus, į maišymą dėjo virtų, gerai sugrūstų bulvių, ar grikinių, avižinių miltų. Kviečių šiuose kraštuose niekada nebuvo iki valiai, todėl duona buvo balinama juos taupant. Kepė dzūkai ir ruginį pyragą iš šviežių nedzovytų rugių.
Suvalkija
Suvalkijoje kepta ir pagerinta duona, kurią įmaišydavo piene, atminkydavo kvietiniais miltais. Suvalkiečiai, kepdami duoną, rečiau ant ližės dėjo klevo lapus, bet kepė ant ajerų, ąžuolo, krieno lapų. Anksčiau nei kitur šiuose kraštuose atsirado skardiniai indai duonos kepimui. Čia taip pat buvęs populiarus paskutinės, graibytinės tešlos kepaliukas-pagrandukas, dažniau vadintas bakanuku, kepaluku, antele. Į jo vidų dėjo vyšnių, obuolių ar gabalėlį kumpio.
Žemaitija
Žemaitijoje labiausiai vertinta juoda ruginė duona. Jos kepimo būdai, receptūra per šimtmečius mažai kuo pasikeitė. Būtini žemaitiškos duonos komponentai - kmynai, druska. Kartais į ruginę duonos tešlą įdėdavo sėmenų, cukraus. Žemaičiai mėgo duoną atminkyti kvietiniais miltais. Pagrandinė bandelė dažniausiai kepta su lašinukų įdaru. Iš smulkių ruginių miltų kepdavo ir duonpyragį - jį įmaišydavo piene, dėdavo sviesto ar žąsies riebalų, cukraus.
Mažoji Lietuva
Mažojoje Lietuvoje buvo kepama ruginė, minkšta, saldžiarūgštė, plikyta duona. Kartais iškepdavo duonelės, maišytos su sėmenų išspaudomis, alaus tirščiais. Dažnai duoną į krosnį pašaudavo su šiaudine pintinėle, kad būtų gražios skritulio formos. Pamaryje, pajūryje kepti ir vyriško sprindžio dydžio duonos kepalai, vadinti kukuliais. Kad duonos apačia nepriliptų, nedegtų, patį krosnies padą išbarstydavo rupiais miltais, išklodavo klevo ar paparčių lapais. Šio krašto duona turėjo storą plutą, bet užtai ilgai nepasendavo. Kepė ir plokščią duoną, pagardintą lašinukais. Velykoms ant klevo lapo ar džiovinto kopūstlapio pašaudavo „zuikio duoną“, nedidelius kepaliukus su pagardais - džiovintomis uogomis, obuoliais, lašiniukais su raumenuku.
Duonos Kepimo Būdai Senovėje
Lietuvoje ruginė duona buvo kepama paprasta ir plikyta. Indą, kuriame maišydavo ir raugindavo duoną, vadindavo duonkubiliu arba diečka, dečka, dėčka, duonkepe. Tai - medinis apskritas indas, jį dažniausiai darydavo iš ąžuolo. Duonos kepimas grindžiamas tešlos rauginimo menu ir magija.
Paprastos duonos kepimo būdas senesnis ir Lietuvoje buvo labiau paplitęs. Gaminant šią duoną miltai duonkubilyje buvo išmaišomi šiltame vandenyje, tešla per naktį parauginama. Tešla įrūgdavo nuo duonkubilyje likusios praėjusio kepimo tešlos ar nuo paskutinio kepimo palikto tešlos gabaliuko. Rytojaus dieną pridedama miltų, tešla atminkoma ir palaukiama, kol pakyla. Prieš pradedant minkyti, persižegnodavo, o taip pat peržegnodavo tešlą su visa duonkepe. Kepalus darydavo kuo aukštesnius, storesnius, kad būtų daugiau minkštimo, mažiau plutų. Didelio kepalo duonos skonis geresnis, ji ilgiau išsilaiko nepasenusi. Ar duona iškepusi, dzūkai iš Valkininkų tikrindavo taip: „Pirmų bakanų kai ištraukia iš pečiaus, jam suduoda per padą, turi skambėti, atsišaukti. Jei neatsišaukia, neiškepusi duona“.
Iš krosnies ištrauktą dar karštą duoną padėdavo ant suolo, sušlapindavo vandeniu ir apklodavo drobiniu rankšluosčiu, kad pluta suminkštėtų. Plikytą duoną pradėta kepti XX a. pradžioje. Duonkubilyje miltus užpildavo karštu vandeniu ir išmaišydavo. Tešlą raugindavo iki trijų dienų.
Stebuklingos Duonos Galios Per Žiemos Šventes
Per žiemos šventes ypatingas duonos vaidmuo atsiskleisdavo ryškiausiai - ji laikyta pagrindiniu namų simboliu, suvienijančiu šeimą, nulemiančiu sėkmingus, darnius ateinančius metus, pamaitinančiu ne tik gyvuosius, bet ir mirusiuosius. Pradėdamas Kūčių vakarienę namų šeimininkas padalindavo visiems šeimos nariams po ruginės duonos kepaliuko riekelę, taip sustiprindamas tarpusavio ryšį, pabrėždamas dalijimosi, darnos svarbą, atleisdamas šeimos nariams visų metų nuodėmes.
Kūčių vakarą prasidėdavo ilgiausios metų nakties pramogos - būrimai, ateities spėjimai ir ateinančius metus pranašaujančios apeigos. Ir čia ruginė duona turėjo didelę reikšmę. Tikėta, kad Kūčių vakarienėje dalyvauja ne tik gyvieji, bet ir šeimos mirusieji nariai, tad ir duona buvo ne vien gyvųjų maistas. Nakčiai ant stalo kelias riekeles palikdavo artimųjų vėlėms. Mirusiesiems pamaitinti gamindavo ir vėlių duonelę - kūčiukus.
Duonos Vaidmens Pokyčiai Bėgant Laikui
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui duona įgavo vilties ir išgyvenimo reikšmę. Libertas Klimka pasakoja, kad atėjus neramiems laikams duonos vaidmuo pasikeitė: „Karo metais, pokariu duona turėjo gyvybės kainą. Kuriantis kolūkiams už darbadienį mokėdavo ar ne 70 g grūdų, o lageriuose visas maisto davinys - keli šimtai gramų duonos.“ Bet ir tada lietuviai neprarado dvasingumo. Sovietmečiu žemė buvo nusavinta, todėl ir santykis su duona pasikeitė. Profesorius L. Klimka sako, kad kepama nebe namie, duona prarado šventumą ir papročiai jos nebesaugojo. Net duonos rūšių pavadinimai buvo svetimi - Maskvos, Borodino.
Šių Dienų Duonos Vartojimo Tendencijos
Nepaisant istorinių peripetijų, ruginė duona išliko populiari Lietuvoje. Įdomu, jog ištikimybę būtent savo regiono duonai valgytojai yra išsaugoję ir mūsų dienomis. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, tinklo pardavimų duomenys rodo, kad žmonės vertina vietinę produkciją, daugelyje regionų jų duonos gaminiai patenka tarp populiariausiųjų. Anot jos, bene labiausiai vietinį gamintoją vertina pajūrio gyventojai: Klaipėdos rajone į 30-ies perkamiausių duonos gaminių sąrašą šiais metais patenka net septyni „Klaipėdos duonos“ gaminiai. Tarp jų - plikyta duona su saulėgrąžomis, su daigintais kviečiais, kelių rūšių duonos ir batonai. Saviškius taip pat palaiko biržiečiai: šiaurės rytų krašte ypač populiarios „Biržų duonos“ kepamos dviejų rūšių duonos ir pjautinis batonas. Vietinių gamintojų duonos gaminiams pirmenybę taip pat teikia Jonavos, Plungės, Ukmergės rajonų gyventojai.
Nors prisirišimas prie savo regiono dažnai išlieka, duonos vartojimo tendencijos ir žmonių skonis pamažu keičiasi: pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus sumuštinių duonos paklausa tinklo parduotuvėse ūgtelėjo maždaug ketvirtadaliu (25 proc.). Juodos duonos, duonos su priedais ir šviesios duonos su priedais pardavimai išliko stabilūs, o šviesios duonos ir batonų pardavimai sumažėjo atitinkamai 22 ir 26 procentais. Tiesa, vertinant absoliučiais skaičiais, daugiausia žmonės vis dar nuperka tradicinių batonų ir juodos duonos.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Išradingi Duonos Receptai
Žvelgiant į duonos receptus, „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė pastebi, kad lietuvių šeimininkės būdavo labai išradingos ir ypatingomis progomis stengdavosi iškepti gardesnę, saldesnę duoną. „Kiek teko skaityti istorinius šaltinius, buvo naudojamos žaliavos, kurių rasdavo savo daržuose, soduose. Nors pasirinkimas buvo labai ribotas, pasidžiovindavo šeimininkės ir slyvų, ir obuolių. Prabangesni pagardai būdavo bruknės ar spanguolės“, - pasakoja S. Šoblinskienė. Neturint džiovintų vaisių, duoną saldindavo medumi arba jau nuo XX a.
Ir šiandien šventiniam stalui dalis lietuvių renkasi ruginę duoną. „Ta tikroji mūsų skalsi, saldi duona su raugu, plikiniu liko mūsų racione, tik pasipildė naujomis madomis - grūdais, sėklomis. Žiemos švenčių laikotarpiu žmonėms norisi ruginės duonos, nes prie tradicinių Kūčių, Kalėdų patiekalų - silkės, žuvies, mėsos, kepsnių ji labai tinka“, - teigia S. Šoblinskienė. Mėgstantys naujoves taip pat nepamiršta duonos tiek kasdieninėje mityboje, tiek ypatingomis progomis. Išgyvenusi įvairiausius laikotarpius, duona išlieka lietuvių mėgstamu ir vertinamu produktu - tradiciniai receptai atgimsta naujais skoniais, o netikėti duonos ir Kūčių ar Kalėdinių patiekalų deriniai paįvairina šventinių vaišių stalą.
Duonos Sudėtis ir Kepimo Technologijos
Duona kepama iš tešlos, kuri maišoma iš miltų, druskos ir vandens, kai kada dar dedama salyklo, kmynų, cukraus, pieno, išrūgų ar kitų priedų. Tešla dažniausiai rauginama duonos raugu arba keliama mielėmis. Iš neraugintos tešlos kepama švediškoji traškioji duona, maca, paplotėliai.
Ruginėje ir kvietinėje duonoje yra 5-8 % baltymų, 40-50 % organizmo lengvai pasisavinamų angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio druskų), vitaminų (B1, B2, PP). Duonos energinė vertė 8,3-9,2 kJ/g. Žmogus kasdien vidutiniškai suvalgo 150-500 g duonos (Lietuvoje apie 300 g).
Duona kepama pramoniniu būdu kepyklose, rečiau namie. Ruginės duonos tešla maišoma iš ruginių miltų ir vandens su mišriu raugu, kuriame yra mielių ir daug pieno rūgšties bakterijų, ir rauginama 1-3 h. Plikytos duonos plikinys daromas iš miltų, salyklo, kmynų ir karšto vandens. Kvietinės duonos tešla keliama dažniausiai mielėmis. Tešlai rūgstant mielių fermentai skaido cukrų į anglies dioksidą ir alkoholį. Miltų baltymai, sudarantys tešlos glitimą, sulaiko anglies dioksidą ir kelia tešlą. Išrauginta ruginė ir kvietinė tešla minkoma, daromi kepalai (padinė duona) arba dedama į formas. Kepama krosnyse ant metalinių plokščių ar tinklinio konvejerio, ruginė duona 230-280 °C, kvietinė duona 200-240 °C temperatūroje. Iškepusi duona yra 40-47 % drėgnio.
„Biržų Duona“: Tradicijos ir Inovacijos
Nors straipsnyje tiesiogiai neminima „Šiaulių duona“ kaip prekės ženklas, verta paminėti vieną seniausių ir didžiausių lietuviško kapitalo duonos kepyklų - „Biržų duoną“. „Biržų duona“ - viena seniausių ir didžiausių lietuviškų duonos kepyklų. Suvienijus jėgas pavyko ne tik atgaivinti, bet ir išauginti įmonę iki vienos sėkmingiausių ir perspektyviausių kepyklų Lietuvoje, klientų vertinamos dėl inovatyvumo, gaminių šviežumo, tvarumo bei šeimos vertybių puoselėjimo.
Ši kepykla garsėja ruginėmis raugo duonomis, kurių gamybos procesas gali užtrukti ilgiau nei tris paras. „Biržų duona“ ne tik puoselėja tradicijas, bet ir rūpinasi aplinka, naudodama švarią, vietoje pagamintą saulės energiją ir modernią šiluminės energijos taupymo technologiją. Kepimo proceso metu išskiriama energija yra surenkama ir panaudojama pakartotinai. Be kepyklos Biržuose, po visą Lietuvą pabirę mūsų kepinių namai ir „Biržų duonos krautuvės“. Juose rasite itin platų kepinių pasirinkimą: nuo bandelių, duonų, desertų, užkandžių iki keto, be glitimo produkcijos, ledų ar sumuštinių. „Biržų duona“ turi skanėstų namų po visą Lietuvą, kur galima įsigyti šviežiausių kepinių.
Pagalbinės Maisto Pramonės Įmonės ir Personalo Paieška
Maisto pramonės, įskaitant kepyklas, veiklai užtikrinti reikalingi ne tik pačios kepyklos, bet ir pagalbinės įmonės bei kvalifikuoti darbuotojai.
UAB "Įrangos detalių sistema" (IDS), įsikūrusi Kirtimų gatvėje, specializuojasi atsarginių detalių tiekimu profesionaliai restoranų, kavinių, barų, picerijų, kepyklų, konditerijos ir kulinarinių cechų įrangai. IDS sandėlyje Vilniuje yra daugiau nei 10.000 pozicijų detalių, skirtų žymiausių Europos gamintojų įrengimams. Tai svarbus tiekėjas įmonėms, dirbančioms maisto pramonėje, įskaitant ir kepyklas.
Vandžiogalos plente įsikūrusi ATRONA, UAB yra oficialus MOGYI atstovas Lietuvoje. Įmonė skrudina įvairius branduolius, fasuoja juos ir platina. Pagrindinis įmonės tikslas - užtikrinti, kad pirkėjai nuolat gautų geros kokybės ir sveikos mitybos reikalavimus atitinkančius gaminius, kurie būtų visiems įperkami ir pagražintų kasdienybę.
Įvairios įmonės, veikiančios statybų ir maisto pramonės sektoriuose, nuolat ieško kvalifikuotų darbuotojų. VOODOO talentų paieškos/galvų medžioklės agentūra atstovauja statybų sektoriaus įmonių grupei, užsiimančiai vystymo ir generalinės rangos projektais Lietuvoje. Taip pat, VOODOO atstovauja generalinės rangos ir projektavimo paslaugas teikiančiai įmonei, sėkmingai veikiančiai daugiau nei dešimtmetį. Voodoo personalo atrankų ir talentų paieškos agentūra atstovauja licencijuotai ir atestuotai liftų techninės priežiūros ir aptarnavimo įmonei, veikiančiai daugiau nei dešimtmetį. Pavyzdžiui, ieškomas pardavėjas-barista Vilniuje, Kalvarijų gatvėje.
tags: #siauliu #duona #atsiliepimai