Nyderlandai, oficialiai Nyderlandų Karalystė, yra Vakarų Europos valstybė, pasižyminti unikaliu geografiniu kraštovaizdžiu. Didelė šalies dalis yra žemiau jūros lygio, todėl kova su vandeniu yra neatsiejama nuo olandų istorijos ir kultūros. Šalies pavadinimas reiškia „žema šalis“, rodantis, kad didžioji dalis valstybės teritorijos yra žemiau jūros lygio. Patarlė sako: „Dievas sukūrė Žemę, o olandai Olandiją“, ir šis posakis tik patvirtina olandų pasididžiavimą savo tėvyne, kurią jie atkovojo iš vandens.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime Nyderlandų aukščio virš jūros lygio ypatumus, iššūkius, kuriuos tai kelia, ir inovatyvius sprendimus, kuriuos olandai sukūrė, kad apsaugotų savo žemes ir klestėtų.
Geografinė padėtis ir reljefas
Valstybė įsikūrusi prie Šiaurės jūros, ribojasi su Vokietija rytuose ir Belgija pietuose. Nyderlandų plotas yra 41 863 kv. km, įskaitant vidaus vandenis. Nyderlandų kranto linijos ilgis - 451 kilometras. Krantai labai žemi, o lėkšta pajūrio teritorija šalies vakarinėje ir šiaurinėje dalyje tolydžio grimzta (10-20 cm per 100 metų).
Šalies reljefas yra itin plokščias. Apytikriai 27 procentai Nyderlandų teritorijos yra žemiau jūros lygio. Tuose 27 procentuose teritorijos gyvena 60 procentų visos šalies gyventojų. Vidutinis visos Nyderlandų sausumos aukštis virš jūros lygio siekia vos 11 metrų. Nyderlanduose aptinkama žemiausia vieta pagal jūros lygį visoje Vakarų Europoje ir Europos Sąjungoje. Detalesnė informacija apie šalies aukštį virš jūros lygio atskleidžia šiuos faktus:
- Net 24 proc. teritorijos yra žemiau jūros lygio.
- Dar 9 proc. yra 0-1 metras virš jūros lygio.
- Kraštas įsiskolinęs… jūrai, kadangi 40 proc. žemių yra tiesiogiai atkovotos iš vandens telkinių.
Prie šiaurės vakarinių krantų yra Vakarų Fryzų salos, o pietuose kopos suskaidytos Šeldės, Maso ir Reino upių žiočių.
Aukštumos
Nors Nyderlandai dažnai asocijuojasi su žemumomis, šalyje yra ir aukštesnių vietovių. Šalies rytinėje ir pietinėje dalyje, vadinamuosiuose Aukštutiniuose Nyderlanduose, lygumos aukštesnės, susidariusios daugiausia iš pleistoceno smėlių ir žvyrų. Vietomis jas paįvairina moreninės kalvos. Į pietus nuo Reino ir Maso aliuvinių slėnių yra Šiaurės Brabanto aukštuma (iki 20-30 m aukščio), pačiuose Nyderlandų pietuose - klintinė Limburgo aukštuma. Didžiausias šalies aukštis siekia apie 320 m virš jūros lygio.
Klimatas
Nyderlanduose vyrauja jūrinis vidutinių platumų klimatas, kuris pasižymi švelniomis žiemomis ir vėsesnėmis vasaromis. Žiemos mėnesiai įprastai nebūna šalti, vyrauja 1-6 laipsnių šiluma. Kartais pasitaiko sniego, tačiau jis greitai ištirpsta, daug dažniau čia vyrauja šlapdriba bei lietūs. Vasaros mėnesiais (nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos) temperatūra įprastai svyruoja nuo 17 iki 27 laipsnių šilumos, retkarčiais perkopdama 30 laipsnių termometro stulpelį. Vyrauja vakarų vėjai, jie atneša drėgną orą iš Atlanto vandenyno ir Šiaurės jūros. Dažni rūkai ir krituliai (daugiausia lietus).
Olandų kova su vandeniu: istorija ir megaprojektai
Olandija turi ilgą potvynių istoriją, kurių metu žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Problema yra ta, kad bet koks jūros lygio svyravimas sukelia didelius potvynius visoje planetoje. O žemumose gyvenantys olandai tai ypač jaučia. Su šia problema jau šimtmečius jie kovojo statydami pylimus, didindami upės keteros aukštį ir taip reguliuodami vandens lygį žemyninėje dalyje.
Tragiški potvyniai ir „Delta“ planas
Vienas skaudžiausių įvykių Olandijoje buvo 1530 metais lapkričio 5 dieną įvykusi stichinė nelaimė, kurios metu audra išlaužė užtvanką ir pylimus. Taip žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Tačiau užtvankos dažnai neatlaiko milžiniškų vandens kiekių ir sugriauna pylimus. Zelandijos provincija, esanti Nyderlandų pietvakariuose, prie Šiaurės jūros, ypač nukentėjo. 1953 metais potvynis buvo toks stiprus, kad suardė visus pakrantės pylimus, užtvankas ir sienas. Ši nelaimė nusinešė 1 836 žmonių gyvybių, žuvo 200 tūkst. galvijų ir buvo užtvindyta 200 tūkst. hektarų žemės.
Po šio įvykio valdžia skubiai priėmė sprendimą kažką keisti. Taip atsirado
Vandens valdymo sistemos ir polderiai
Nyderlandai garsėja savo vandens valdymo sistemomis, kurios apima pylimus, užtvankas, siurblines ir kanalus. Olandai nuolat kovoja su jūra, statydami pylimus ir sausindami žemę, sukuria
- 1950 m. - 32 400 km²
- 1972 m. - 36 600 km²
- 1989 m. - 39 100 km²
Per Nyderlandus teka Reino, Maso ir Šeldės žemupiai. Upės yra reguliuotos ir kanalizuotos. Šalies teritorijoje gausu kanalų, jungiančių upes ir uostus. Pavyzdžiui, Amsterdamo uostą Šiaurės Olandijos kanalas jungia su Den Helderio uostu, Šiaurės jūros kanalas - su IJmuideno uostu, Amsterdamo-Reino kanalas - su Waalio upe. Rotterdamo uostą Naujojo vandens kelio kanalas jungia su Šiaurės jūra.
Ežerų sausinimas ir Zuiderzės projektas
Nyderlanduose yra daug ledyninės kilmės nedidelių ežerų. Nuo XVII a. buvo nusausinta keliasdešimt ežerų Šiaurės Olandijos, Pietų Olandijos ir Zelandijos provincijose. Žymiausias pavyzdys - 1848 m. nusausintas Haarlemmermeerio ežeras, buvęs tarp Amsterdamo, Haarlemo ir Leideno. XX a. pirmoje pusėje Afsluitdijko šliuzų pylimu buvo atitverta buvusios Zuiderzės įlankos pietinė dalis - susidarė gėlas IJsselmeerio tvenkinys. Nyderlandų pietvakarinėje dalyje, siekiant apsaugoti pajūrį nuo audrų sukeltų potvynių, 1956-97 užtvankomis nuo jūros buvo atitvertos Reino, Maso ir Šeldės upių žiotys.
Vandens valdymas Nyderlanduose: 225 metai Rijkswaterstaat
Šiuolaikiniai iššūkiai ir tvari ateitis
Kadangi jūros lygis nuolat kyla, Nyderlandų vyriausybė aktyviai ieško būdų šiai problemai spręsti. Globalinio atšilimo grėsmė ir kylantis vandens lygis jūrose verčia olandus rimtai žiūrėti į savo žemių saugumą, nes jie pirmi eilėje. Olandai vis dar kenčia nuo potvynių, tačiau su šiuolaikinėmis technologijomis, jiems pavyksta sumažinti žalą iki minimumo. Kylantis jūros lygis - tai iššūkis, kuriam Nyderlandai nuolat ieško būdų, kaip dirbti su aplinka, o ne prieš ją.
Ekologinė aplinka ir saugomos teritorijos
Natūralios augalijos Nyderlanduose išlikę nedaug, vyrauja kultūrinis kraštovaizdis. Apie 30 % Nyderlandų paviršiaus užima upių estuarijų ekosistemos, kartu arba pakaitomis veikiamos upių ir druskingo jūros vandens. Pajūryje auga halofitai, toliau nuo jūros - kopų, pelkių augalai. Nacionaliniuose parkuose saugoma kopos, vandens užliejamos teritorijos, upių slėniai, salos, vandens paukščių lizdavietės, miškai, pelkės, durpynai, viržynai ir kiti gamtos objektai. Saugomos teritorijos užima 11,24 % Nyderlandų paviršiaus. Waddenzės įlanka nuo 2009 m. įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kultūrinis ir istorinis kontekstas
Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoja gyvybinę erdvę iš jos. Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną iš užtvankų skylių.
Amsterdamas, dažnai vadinamas Šiaurės Venecija, yra populiarus turistų traukos centras. Miestas garsėja savo kanalais. Kadangi Amsterdamas faktiškai pastatytas ant vandens arba ant labai minkšto pagrindo, namai lengvai krypsta. Ir nors pasitelkiamos technologijos leidžiančios sustabdyti „krypavimą“, tačiau vaikštant miesto gatvėmis galima pamatyti nemažai namų, kurie truputėlį „sukumpę“, kurių sienos gana kreivos ar pakrypusios.
Olandija - tulpių, sūrio, malūnų ir kanalų šalis, viliojanti turistus iš viso pasaulio, kurie čia atvyksta, norėdami patirti tą laisvės ir vėjavaikiškumo pojūtį, kuriuo garsėja Olandija. Tai marga, tolerantiška ir nepakartojama šalis įsimintinoms atostogoms. Miestuose taip pat patogu keliauti dviračiais, čia visur yra jiems skirti takai, perėjos, specialūs stovai ir net aikštelės dviračiams laikyti, kas rodo lygaus reljefo pranašumus.
Nyderlandai ar Olandija? Pavadinimų skirtumai
Visi suprantame apie ką kalbame, nesvarbu ar naudojame pavadinimą Nyderlandai ar Olandija. Visgi, šie pavadinimai turi skirtingas reikšmes ir jų nederėtų painioti. Tarp pavadinimų yra reikšmingų geografinių skirtumų:
- Nyderlandų Karalystė - tai Europinė Nyderlandų dalis ir Nyderlandams priklausančios kolonijos: Aruba, Saint Martenas, Kiurasao ir BES salos.
- Olandija - dvi iš 12 Nyderlandų provincijų. Pietų Olandija (Zuid-Holland), kurios administracinis centras yra Haga ir Šiaurės Olandija (Noord-Holland), kurios administracinis centras yra Harlemas.
Bet iš kur mes ir kitos šalys sugalvojome vadinti Nyderlandus Olandija, kuomet tai tik dalis šalies? Už pavadinimų sumaišties slypi turtinga šalies istorija. Būtent Pietų ir Šiaurės Olandijos provincijos savo laiku, ir net dabar, buvo turtingiausios, užmezgusios svarbiausius verslo ryšius. Didžiausi ir svarbiausi miestai yra būtent šioje dalyje - Roterdamas, Amsterdamas, Haga, Harlemas. Tad natūralu, jog dėl Olandijos įtakos pasauliui, visai šaliai „prilipo“ Olandijos pavadinimas. Vis dėlto šiandien būtų teisinga šalį vadinti Nyderlandais, kad ir kaip ant liežuvio kirbėtų Olandijos pavadinimas. Beje, kalbant apie žmones, gyvenančius Nyderlanduose, jie visgi vadinami olandais. Ir sūris olandiškas…
tags: #nyderlandai #aukstis #virs #juros #lygio