Šiaurės ir Pietų Amerika - du didingi žemynai, kurių kontūrai žemėlapiuose atspindi ne tik geografinę įvairovę, bet ir turtingą istoriją, kultūrą bei nuotykius. Šiame straipsnyje panagrinėsime Amerikos žemynų - Šiaurės ir Pietų - geografinius kontūrus, jų ypatumus ir istoriją. Siekiama ne tik pateikti valstybių sąrašą, bet ir apžvelgti, kaip susiformavo dabartinis žemėlapis, kokie istoriniai įvykiai ir politiniai procesai tam turėjo įtakos.
Aptarsime, kaip formuojasi žemynų kontūrai, kokie elementai sudaro žemėlapius ir kaip jie padeda mums pažinti pasaulį. Taip pat prisiminsime svarbius istorinius įvykius, susijusius su Amerikos žemynų atradimu ir tyrinėjimu, bei išnagrinėsime senovinių žemėlapių paslaptis.
Valstybių formavimosi procesai ir kolonizacija
Valstybių formavimasis yra ilgas ir sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio faktorių: geografinės padėties, prekybos kelių, kultūrinės įtakos, karinių konfliktų ir kolonizacijos. Norint geriau suprasti valstybių formavimosi procesus Amerikoje, verta pažvelgti į Afrikos istoriją, kur valstybingumo tradicijos siekia gilią senovę.
Pirmosios valstybės Afrikos teritorijoje susikūrė Egipte, Nilo upės slėnyje, ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų viduryje (senovės Egiptas). Apie trečią tūkstantmetį prieš Kristų Egiptas buvo suvienytas ir tapo vienu svarbiausių senovės pasaulio ūkio ir kultūros centrų. Vėliau, 11 a. pr. Kr., Nubijoje susikūrė Kušo karalystė, o 1 a. pr. Kr. dabartinės Etiopijos šiaurinėje dalyje - Aksumo karalystė. Šiaurės Afrikoje 11 a. pr. Kr. prekybos centrus ir kolonijas ėmė kurti finikiečiai, įkūrę Kartaginą, kuri tapo galinga valstybe. Šiaurės Afrikos istorija buvo paženklinta įvairių imperijų įtakos: graikai, romėnai, arabai. Arabų užkariavimai 7-8 a. atnešė islamą ir arabų kalbą. Vėliau regione įsigalėjo įvairios arabų dinastijos, o 16 a. - turkai osmanai.
Panašūs procesai vyko ir Amerikoje. Nuo 15 a. į Afriką pradėjo veržtis europiečiai, pirmiausia portugalai, o vėliau ir kitos Europos valstybės. Europiečius labiausiai traukė vergai ir auksas. 16 a.-19 a. viduryje iš Afrikos į Ameriką buvo išvežta 12-14 mln. afrikiečių. 15 a. europiečiai pradėjo grobti afrikiečių žemes ir kurti kolonijas.
Kolonizacijos įtaka Amerikos žemėlapiui
Kolonizacija turėjo didžiulės įtakos ir Amerikos žemėlapiui. Europiečiai kolonizavo didžiąją dalį Šiaurės ir Pietų Amerikos, įvedė savo kalbas, kultūrą ir politines sistemas. Kolonijinės imperijos brėžė naujas sienas, dažnai neatsižvelgdamos į vietinių gyventojų interesus ir etninę sudėtį. Dėl to susiformavo dabartinis Amerikos valstybių žemėlapis, kuris yra kolonijinio laikotarpio palikimas.
Dekolonizacija ir nepriklausomų valstybių susikūrimas
Dekolonizacijos procesai vyko ir Amerikoje, tačiau jie buvo skirtingi Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Šiaurės Amerikoje, po ilgo nepriklausomybės karo, susikūrė Jungtinės Amerikos Valstijos, o vėliau ir Kanada. Pietų Amerikoje nepriklausomybės judėjimai buvo įvairesni ir susiję su vietinių gyventojų, vergų ir kolonistų interesais.
Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybės: sąrašas
Šiaurės Amerika
- Kanada
- Jungtinės Amerikos Valstijos
- Meksika
Centrinė Amerika
- Belizas
- Kosta Rika
- Salvadoras
- Gvatemala
- Hondūras
- Nikaragva
- Panama
Karibų šalys
- Antigva ir Barbuda
- Bahamos
- Barbadosas
- Kuba
- Dominika
- Dominikos Respublika
- Grenada
- Haitis
- Jamaika
- Sent Kitsas ir Nevis
- Sent Lusija
- Sent Vincentas ir Grenadinai
- Trinidadas ir Tobagas
Pietų Amerika
- Argentina
- Bolivija
- Brazilija
- Čilė
- Kolumbija
- Ekvadoras
- Gajana
- Paragvajus
- Peru
- Surinamas
- Urugvajus
- Venesuela
Šalys ir valstybės: apibrėžimai ir skirtumai
Norint suprasti politinį žemėlapį, svarbu atskirti sąvokas „šalis“ ir „valstybė“. Lietuvių kalboje žodžiai „šalis“ ir „valstybė“ turi skirtingas reikšmes. Visos valstybės yra šalys, bet ne visos šalys - valstybės.
Dėl 188 valstybių jokių klausimų nekyla - jos yra, egzistuoja ir yra visuotinai pripažintos kitų valstybių. Tačiau yra dar 15 valstybių, kurių situacija keblesnė. Vienos jų yra nepriklausomos, bet nepilnai pripažintos (Izraelis, Kosovas). Kitos nepriklausomos, bet beveik ar visai nepripažintos (Padniestrė, Šiaurės Kipras, Taivanas). Dar dvi valstybės yra iš dalies pripažintos, bet iš tikro didžioji dalis jų žemių okupuota (Palestina, Vakarų Sachara). Sudėjus visas valstybes, iš viso pasaulyje yra 203 valstybės (Lietuva pripažįsta 195 iš jų).
Tos šalys, kurios nėra valstybės, faktiškai yra kitų valstybių kolonijos - nors šis žodis šiais laikais beveik nevartojamas, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija vietoje jo vartoja terminą „Valdos ir kraštai“. Dėl daugelio tokių šalių klausimų nekyla - pvz. visuose šaltiniuose kaip atskira šalis (bet ne valstybė) bus nurodytas Gibraltaras (Jungtinės Karalystės valda) ar Puerto Rikas (JAV valda). Pagal Tarptautinę Standartizacijos Organizaciją (ISO), pasaulyje yra 52 šalys, kurios nėra valstybės.
Detalesnis žvilgsnis į Karibų regioną: Sent Kitsas ir Nevis
Šiame kontekste verta atkreipti dėmesį į Sent Kitsą ir Nevisą - mažiausią Vakarų pusrutulio valstybę. Kadaise ši salelė buvo svarbiausia Britų Imperijos kolonija Karibuose. Jame stūkso vienas didžiausių Karibų fortų, kai kurie istoriniai pastatai atstatyti turistams. Vienintelis visose mažosiose Karibų salose geležinkelis vežioja nebe cukrų, o poilsiautojus. Dauguma turistų apsistoja užsieniečiams užleistame Pietų pusiasalyje, nuo kurio atsiveria nuostabios panoramos. Vietinės kultūros Pietų pusrutulyje ir norėdamas nerasi. Vietiniai ten tik dirba turtingiems turistams, pardavinėja brangius niekučius šalia apžvalgos aikštelių.
Sent Kitso gamtos įdomybė - Juodosios uolos, seniai išsiveržusios lavos „piramidės“, į kurias dūžta galingos bangos. Karibuose ant rankų pirštų gali suskaičiuoti salas, galinčias didžiuotis UNESCO saugomomis vietomis, o Sent Kitsas - viena tokių. Milžiniškas Brimstauno fortas ant aukšto kalno, kur įsitvirtinę britų kariai matydavo ir kaimynines olandų valdomas salas Sabą, Sint Eustatijų. Ilgą laiką mažytis Sent Kitsas buvo netgi padalintas tarp anglų ir prancūzų.
Šimtus metų Karibai gyveno kone nuolatiniame kare: tolimos imperijos „pjovėsi“ dėl jų, pjudė viena kitą piratais. Brimstauno fortas susideda iš dešimčių pastatų ir įtvirtinimų, o ką prieš 100-200 metų fortui netekus karinės svarbos nugriovė iš jo plytų namus sau mūriję vietiniai, tas dabar daugmaž atstatyta. Tokių lentų pilna visame Sent Kitse: ties įvažiavimu į kiekvieną kaimą trumpai nupasakojama jo istorija. Kelionei po Sent Kitsą tokia informacija suteikia spalvų.
Ši mažytė šalis, kurios kaimų aplūžę mediniai namai vietomis primena Afrikos skurdą, stebėtinai gerai prisitaikė prie turistų. Romnio dvaras sudegė, bet žaviame jo sode vietiniai dabar prekiauja ryškiaspalviais batikos darbais. Fairview dvare, kurį kruopščiai iš naujo atstatė ir antikvaru apstatė indų verslininkas, sunku patikėti, kad štai taip kadaise gyveno aristokratiškai turtingi prancūzų kolonistai, kad klestėjo žemės ūkis. Vieninteliai baltaodžiai salose - turistai ir imigrantai.
Didžiausia Sent Kitso investicija - Zantės uostas, supiltas jūroje, kad tilptų ne tik kruizinių laivų prieplaukos, tačiau ir prekybos centras po atviru dangumi. Sent Kitsas vis dar yra svarbus, vis dar savotiška mažųjų anglakalbių Karibų salų širdis. Jame veikia Rytų Karibų centrinis bankas, leidžiantis Rytų Karibų dolerius. Ši valiuta - toks miniatiūrinis euras. Ja atsiskaitoma net aštuoniose regiono šalyse. Sent Kitsas ir Nevis - mažiausia šalis, kada nors surengusi bent dalį pasaulinio lygio sporto planetos čempionato. Šalyje net klesti separatizmas. Sent Kitsas - tiesiog tobula stotelė kruiziniam laivui. Per devynias stovėjimo uoste valandas išsinuomavę automobilį galima pamatyti viską, ką norėjote.
Pietų Amerika: geografinė apžvalga
Pietų Amerika - žemynas, esantis Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos. Jį skalauja Atlanto vandenynas rytuose ir Ramusis vandenynas vakaruose. Didžioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje.
- Plotas: Pietų Amerikos plotas - 17,7 mln. km², o su salomis - 18,3 mln. km², tai sudaro apie 12 % Žemės sausumos ploto.
- Tolimiausi kyšuliai: Tolimiausi žemyninės dalies kyšuliai yra šiaurėje - Gallinaso kyšulys (12° 25′ šiaurės platumos), pietuose - Frowardo kyšulys (53° 54′ pietų platumos), rytuose - Branco kyšulys (34° 47′ vakarų ilgumos) ir vakaruose - Pariñaso kyšulys (81° 21′ vakarų ilgumos). Ugnies Žemės salyne, Horno saloje, yra piečiausias Pietų Amerikai priskiriamas sausumos taškas - Horno kyšulys (55° 59′ pietų platumos).
- Krantai: Pietų Amerikos krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinę dalį. Kranto linijos ilgis - apie 28 700 km. Įlankų daugiausia pietinėje dalyje, didžiausios iš jų: Dariéno įlanka, Venesuelos įlanka, Parijos įlanka (šiaurėje), Guanabaros įlanka, La Platos įlanka, Bahía Blancos, Šventojo Motiejaus, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės (rytuose), Peño, Ancudo, Guayaquilio (vakaruose).
Žemės paviršiaus formavimasis ir žemėlapiai
Žemės paviršius nuolat kinta dėl įvairių gamtinių procesų. Štai keletas iš jų:
- Žemynų kontūrų kaita: Žemės plokštės nuolat juda, todėl žemynų kontūrai ir išsidėstymas laikui bėgant keičiasi.
- Litosfera: Tai kietasis Žemės apvalkalas, kurį sudaro Žemės pluta ir viršutinė mantijos dalis.
- Žemės pluta: Ji skirstoma į žemyninę ir vandenyninę, kurios skiriasi savo sudėtimi ir storiu.
- Dūlėjimas: Tai procesas, kurio metu uolienos ir mineralai yra ardomi fizinių, cheminių ir biologinių veiksnių.
Žemėlapiai yra svarbūs įrankiai, padedantys mums orientuotis pasaulyje. Jie turi įvairių elementų, tokių kaip mastelis, legenda, koordinatės ir kt. Žemėlapiai gali būti įvairios tematikos ir mastelio.
Žmogaus ūkinė veikla gali spartinti uolienų dūlėjimą. Pavyzdžiui, žemės dirbimas, miškų kirtimas ir kasyba gali sukelti dirvos eroziją ir padidinti cheminį dūlėjimą dėl rūgščiųjų kritulių. Titikakos ežeras yra didžiausias ežeras Pietų Amerikoje, esantis Andų kalnuose, Peru ir Bolivijos pasienyje.
Senovinių žemėlapių paslaptys ir hipotezės
Senoviniai žemėlapiai, tokie kaip Piri Reiso žemėlapis, kelia daug klausimų ir spėlionių. Šiame žemėlapyje, sukurtame 1513 m., vaizduojami ne tik žinomi žemynai, bet ir kontūrai, kurie primena Antarktidą be ledo. Kaip tai įmanoma, jei Antarktida buvo atrasta tik XIX amžiuje?
1929 m. Stambule buvo rastas Piri Reiso žemėlapio fragmentas, nupieštas ant gazelės odos. Jame galima atskirti Ispaniją, Vakarų Afriką, Atlanto vandenyną ir Amerikos krantus. Žemėlapyje teisingai pažymėti kalnai ir upės, kurių tuo metu dar niekas nežinojo. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žemėlapyje vaizduojama Antarktida iki apledėjimo, tarsi jis būtų nupieštas prieš 6000 metų.
Piri Reiso žemėlapis nėra vienintelis, kuriame vaizduojama Antarktida. Prancūzo Oroncijaus Finėjaus 1531 m. žemėlapyje taip pat matoma Antarktida, nors ji per didelė ir neteisingai orientuota kitų žemynų atžvilgiu. Prancūzas F. Biuašas 1769 m. sudarė žemėlapį, kuriame vaizduojamos salos, panašios į dabartines.
Yra įvairių hipotezių, paaiškinančių šių žemėlapių paslaptis. Viena iš jų teigia, kad senovės kartografai kopijavo žinias iš senesnių šaltinių, kurių patys nesuprato. Kita hipotezė sieja šiuos žemėlapius su Atlantida - legendine civilizacija, kuri galėjo egzistuoti prieš apledėjimą.
Piri Reisas (apie 1465/70-1554/55) buvo turkų jūrininkas, geografas ir kartografas. Jis dalyvavo jūrų mūšiuose prieš Ispaniją, Genują ir Veneciją. 1521-25 m. Piri Reisas sukūrė navigacijos schemas. Antrasis žemėlapis sudarytas 1528 m.
| Žemėlapio pavadinimas | Autorius | Metai | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Piri Reiso žemėlapis | Piri Reisas | 1513 | Vaizduojama Antarktida be ledo |
| Oroncijaus Finėjaus žemėlapis | Oroncijus Finėjus | 1531 | Vaizduojama Antarktida, bet neteisingai orientuota |
| F. Biuašo žemėlapis | F. Biuašas | 1769 | Vaizduojamos salos, panašios į dabartines |
Žemėlapių spalvinimas: kūrybiškas geografijos mokymosi būdas
Žemėlapių spalvinimas yra kūrybingas ir įdomus būdas susipažinti su geografijos pasauliu. Tai gali būti atliekama naudojant įvairias technikas, pavyzdžiui, pieštukais, rašalu ar flomasteriais. Spalvinant žemėlapius, galima pasirinkti įvairias spalvas, stilius ir motyvus, kurie atitinka asmeninį skonį ir interesus. Tai gali būti naudinga tiek jauniems, tiek suaugusiems, kurie nori pažinti pasaulį ir susipažinti su vietovėmis ir šalimis. Žemėlapių spalvinimas yra naudingas būdas stiprinti geografines žinias ir patikrinti, kiek gerai susipažinome su pasaulio geografija.
Kelionė po Centrinę Ameriką: Panama ir Kosta Rika
Leiskitės į nepamirštamą kelionę po Centrinės Amerikos žiedą su "Grūda"! Čia jūsų laukia gyvybingas, natūralus grožis, kur tropinė gamta savo glėbyje išlaiko kalnus, visžalius atogrąžų miškus, Karibų jūrą ir mangroves. Smaragdinis vanduo glosto lagūnines pakrantes, o rūkstantys ugnikalniai kuria pasakišką įspūdį. Aplankykite Panamą ir iš arti pažinkite vieną stambiausių XX amžiaus geopolitinių statinių - Panamos kanalą. Viešėkite įdomiame Portobelo uoste. Skirtingais būdais pajuskite labiausiai įkvepiantį Kosta Rikos žavesį: keliausite vandens kanalais tropiniuose miškuose Tortuguero nacionaliniame parke, juos stebėsite ir iš viršaus, keliaudami „dangaus tramvajumi“ Arenalio ugnikalnio nacionaliniame parke, tyrinėsite mistika dvelkiantį ūkanotąjį Monteverdės debesų mišką nuo žemės ir nuo padebesyse kabančių tiltų. Tarp lepinančių staigmenų nusimato atokvėpis karštosiose versmėse.
Panama: vartai į Ameriką
Kelionė prasideda skrydžiu į Panamą. Jau lėktuve galite pasinerti į Jus praturtinsiančių intensyvių atostogų viziją. Panama - tai miestas, kuris pulsuoja skirtingų laikmečių bei permainų oru. Pirmiausia jo įkvėpsite senojoje Panamoje (Panama Viejo) - istorinėje miesto dalyje, žyminčioje ankstesniąją krašto sostinės vietą. XVI amžiuje įkurtas miestas gyvavo apie 150 metų, kurie buvo pilni išbandymų ir smarkių įvykių: vergų sukilimas, gaisras, žemės drebėjimas… Apžiūrinėdami anų laikų architektūrą, paveiktą vakarietiško stiliaus, ir tyrinėdami to meto miesto planą, po truputį skinsitės kelią į Panamos istorijos gelmes.
Globalizacija ir noras augti Panamą užkuria verslo plėtrai ir į plotį, ir į aukštį. Išvysite horizontą, būdingą miestams, kurie siekia ekonominių aukštumų bei tarptautinių ryšių. Panamoje daugėja dangoraižių, kuriuose įsikūrę bankai, biržos, prekybos centrai, ištaigingi viešbučiai. Šiuolaikinė stiklinių daugiaaukščių estetika atkartoja Panamos veržlumo ritmus.
Pasivaikščiokite palei Ramiojo vandenyno pakrantę driekiančiuoju Balboa keliu, pavadintu atkaklaus, kovingo ispano vardu. Tas žmogus lėmė didelius posūkius krašto istorijoje. Daugybė atradimų Panamoje, kurie svarbūs europiečiams, priklauso jam. Pasigrožėkite urbanistine romantika pakrantės alėjose Punta Pacifica ir Cinta Costera. Traukite link senamiesčio (UNESCO paveldas). Kasko Viejo dar žinomas kaip San Felipe - Šv. Pilypo kvartalas. Jis pulsuoja XVII amžiumi ir veda į svarbiausius europiečių užkariauto miesto gyvavimo momentus. Senamiesčio širdis - Metropoliteno katedra, žvelgianti į Nepriklausomybės aikštę. Aplankykite Šv. Chosė bažnyčią, spindinčią keliautojų ir piligrimų maršrutuose dėl auksinio altoriaus. Panamoje ne tik platinamas kanalas - užsimota renovuoti visą miestą: vietomis lūšnynus keičia modernūs, blizgūs pastatai.
Panamos kanalas: jungtis tarp vandenynų
Panamos kanalas - itin reikšmingas tarptautiniu lygiu, kadangi jungia Ramųjį ir Atlanto vandenynus, taip palaiko ir skatina prekybą tarp skirtingų planetos kraštų. Beveik 82 kilometrų ilgio vandens arteriją laivas gali perplaukti per 9 valandas. Per parą kanalo vandenis sudrumsčia iki 48 laivų. Per metus juo pergabenama apie 200 milijonų tonų krovinių. Kanalą gali perplaukti ir kariniai laivai.
Pamatysite Panamos kanalo gyvenimą iš vidaus. Iš gido išgirsite stebinančių faktų apie jo istoriją ir statybas. Statybas pradėjo prancūzai, pasinaudoję tuo metu dėl politinės įtakos kilusiais nesutarimais tarp JAV ir Didžiosios Britanijos. Pirmajai bendrovei bankrutavus, leidimą darbams tęsti nusipirko Jungtinės Valstijos. Per 10 metų trukusias statybas lydėjo įspūdingi skaičiai ir aukos. Pirmas laivas Panamos kanalu praplaukė 1914-iais, bet oficialiai jis atidarytas 1920 metais. Pagal 1977 metais pasirašytą sutartį galutinai Panamos vyriausybei kanalo kontrolę JAV perdavė 2000-iais.
Nuo Ramiojo vandenyno iš Panamos miesto pramoginiu laivu per Mirafloreso ir Pedro Migelio šliuzus maždaug per 4,5 - 6 val. pasieksite Gamboa, kur atsiveria vartai į Atlantą. Turistų dėmesį ypač traukia Mirafloreso šliuzas, nes nuo jo kaip ant delno atsiveria visa Panamos kanalo kasdienybė. 2007-aisiais pradėti Panamos kanalo platinimo darbai užbaigti 2016 metais.
Portobelo: istorinis uostas
Gamboa Jūsų lauks autobusas kelionei į „gražųjį uostą“ - Portobelą. Šis Karibų jūros pakrantės žvejų kaimelis, glostomas turkio spalvos vandens, ispanams kadaise buvo vienu svarbiausių uostų Centrinėje Amerikoje. Į Panamos miestą pro Portobelą buvo gabenamas Peru auksas ir rytietiškos brangenybės. Šiuos istorijos fragmentus saugo išlikę kolonijinių laikų gynybiniai įtvirtinimai (UNESCO paveldo objektas nuo 1980 m.).
Bokas del Toro: Karibų rojaus kampelis
Bokas del Toro pavadinta nedidelė Panamos provincija, kurią skalauja Karibų jūra ir kuriai netoli kaimyniškai moja Kosta Rika. Drėgnieji atogražų miškai dengia net beveik pusę viso Panamos ploto, o augalų rūšių čia suskaičiuojama apie 2000. Jūros pakrantes užkloję mangrovių sąžalynai. Nuostabi tropinė Bokas del Toro gamta geba ypatingai lepinti žmones. Tai vienas tų lopinėlių Žemėje, kurie, regis, nejučia apžavi ir įtraukia į vandens malonumų glėbį.
Po pusryčių - kelionė laivu į sielos atgaivą. Plauksite į vaizdingąją Bokatorito lagūną. Galbūt, pasiseks iš arti išvysti delfinus ir pasidžiaugti šių simpatiškų, svetingų būtybių draugija. O gal priartėsite prie pačių vaizdingiausių pakrantės peizažų. Pažadame malonių staigmenų, kurios laukia smaragdiniame, perregimame vandenyje šalia Koralų salos. Ši vieta seniai traukia nardytojus iš viso pasaulio įmantrių formų ir spalvų koraliniu rifu, tapusiu namais egzotiškoms tropinėms žuvims.