Šildymo sistemos mūsų šalyje yra reikalingos maždaug pusę metų, tad labai svarbu pasirūpinti, kad šilumos tinklai neleistų prarasti šilumos energijos ir užtikrintų pakankamą šildymo efektyvumą. Šildymas trunka pusę metų, todėl svarbu, jog šildymo tinklai susilauktų pakankamai dėmesio, kad šiluma nebūtų prarandama veltui. Daugelis galvoja, jog užtenka tinkamai pasirinkti šildymo sistemą namuose, aukštu šilumos išsaugojimo rodikliu pasižyminčius duris, langus. Be abejo, visa tai labai svarbu, tačiau svarbiausia tinkamai sumontuoti bei teisingai eksploatuojami bei prižiūrimi šilumos kanalai. Jei visi darbai iš pat pradžių bus atlikti nekokybiškai, tuomet neverta tikėtis, jog įrengus net moderniausią šilumos sistemą nebus išvengta tam tikro kiekio šilumos praradimo.
Šilumos Tinklų Klasifikacija ir Struktūra
Šilumos tinklai yra skirstomi į tris grupes: tai - magistraliniai tinklai, skirstomieji ir įvadiniai pastatų tinklai. Šilumos tinklai įprastai skirstomi į tris didžiausias grupes, tai - magistraliniai, skirstomieji bei įvadiniai pastatų tinklai, kuriais šiluma keliauja nuosekliai išvardinta seka.
Šilumos Perdavimo Procesas
Šildymo tinklų sistema yra sudaryta iš šilumos šaltinio, kur pagaminama šiluma, vamzdynų, kuriais keliauja šiluma, ir reguliuojamų tinklų, kuriais šiluma pasiekia vartotojus. Pirmiausia šiluma iš šilumos šaltinio patenka į magistralinius tinklus, tuomet skirstomieji šilumos tinklai nukreipia šilumą įvadiniams šilumos tinklams, ir galiausiai šiluma pasiekia individualius vartotojus. Iš pradžių šiluma iš šilumos šaltinio, kuriame sukuriama šiluma, keliauja magistraliniais kanalais, tuomet skirstomaisiais nukreipiama įvadiniams pastatų tinklams, kur keliauja individualiems vartotojams. Kamieniniai vamzdynai - tai vamzdynai, iš kurių atsišakoja kiti vamzdynai, vadinami atšakomis.
Vėdinimo sistemos | Šildymo sistemos - Colis
Šilumos Tinklų Projektavimas ir Montavimas
Projektavimo Etapai ir Reikalavimai
Šie darbai yra pradedami nuo šilumos tinklų projekto parengimo. Prieš pradedant šilumos tinklų montavimo darbus svarbu parengti planuojamų inžinerinių tinklų projektus. Vienu metu gali būti ruošiamas tik šilumos tinklų arba kelių inžinerinių tinklų įrengimo planas - tai priklausys nuo konkrečių jūsų poreikių. Gali būti paruoštas tik šildymo sistemos tinklų arba bendras kelių tinklų planas, kuris turi būti sudaromas atsižvelgiant į keliamus bendruosius saugos reikalavimus. Jei tuo pat metu bus įrengiami keli inžineriniai tinklai, reikės laikytis tam tikrų atstumų, kurie garantuos, kad visi darbai bus atliekami saugiai ir be jokių trūkumų. Jei statomas naujas namas bei tiesiami inžineriniai tinklai, pravartu žinoti, jog skirtingi tinklai, pavyzdžiui, šildymo, vandentiekio, dujotiekio, elektros, gali būti montuojami vienu metu, negaištant laiko, kol vieni ar kiti bus pabaigti, tik svarbu atsižvelgti, įvertinti skirtingų inžinerinių tinklų įrengimui, montavimui, eksploatacijai, jų derinimui ir sąveikai tarpusavyje, keliamus reikalavimus.
Saugumo ir Ilgaamžiškumo Užtikrinimas
Šilumos tinklų montavimas yra atliekamas laikantis ypatingai aukštų saugos reikalavimų bei standartų, nurodančių, kokie veiksmai yra patikimi, ir kurie yra priskiriami prie rizikos faktorių. Šildymo tinklai montuojami atsižvelgiant į aukštus saugos reikalavimus bei standartus, nurodančius kokie veiksmai yra patiki, o kokie turėtų būti priskirti prie rizikos veiksnių, todėl svarbu darbus patikėti profesionalioms įmonėms, kurios visa tai išmano ir prisiima visą atsakomybę už atliktus darbus, rūpinasi tolesne įrenginių priežiūra. Turi būti pasirūpinama, kad įrengti šilumos tinklai būtų atsparūs galimam neigiamam aplinkos poveikiui (pavyzdžiui, dideliems temperatūrų svyravimams, ir pan.), o įrengtos konstrukcijos nedarytų neigiamo poveikio aplinkai. Šilumos tinklai turi būti saugūs ir atsparūs galimam neigiamam aplinkos poveikiui (drėgmei, temperatūrų svyravimams, transporto priemonių sukeliamam spaudimui, korozijos poveikiui), o ir pačios įrengimo konstrukcijos neturi kelti jokios grėsmės aplinkiniams (trūkimo galimybė) - pagal tai turi būti parenkamos medžiagos, kurias galima naudoti.
Šilumos tinklai įrengiami po žeme ir virš jos, čia turi tvyroti ir būti palaikomas nustatytas vandens slėgis bei temperatūra, kurie negali viršyti didžiausios leistinos normos, tačiau ir nukristi žemiau rekomenduojamos. Tiesa, grįžtamo vandens slėgis yra mažesnis, kadangi nereikia pamiršti, jog pašildytas vanduo naudojamas ir buitinėms reikmėms, todėl į bendrą sistemą nebegrįžta. Projektuojant ir jau įrengiant šildymo sistemą, reikia žinoti, koks galimas vamzdynų nuolydis, kokiu mažiausiu atstumu nuo žemės paviršiaus turi būti sumontuoti visi įrenginiai. Aktualus ir jų nutolimas nuo kitų esančių komunikacijų tiek po žeme, tiek paviršiuje.
Šilumos Punktų ir Vartotojų Sistemų Valdymas
Šilumos punktų funkcijos ir techniniai sprendimai
Šilumos punktas - prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.
Pramonės įmonių ir įstaigų, užimančių kelis pastatus, šilumą naudojančios sistemos jungiamos prie šilumos tiekimo tinklų per grupinį šilumos punktą. Esant galimybei, atskirus pastatus leidžiama jungti tiesiogiai per individualius šilumos punktus.
- Šilumos punkte turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas.
- Šilumos punkto patalpoje turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai.
- Šilumos punkte esančių įrenginių sukeliamas triukšmas gyvenamosiose patalpose neturi pažeisti statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai.
Vartotojų sistemų specifika
Pastato šildymo ir karšto vandens sistema - pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti.
Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, o slėgių skirtumas tarp tiekiamo ir grąžinamo šilumnešių šilumos punkte viršija 0,4 MPa, reikia įrengti slėgio skirtumo reguliatorių. Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, jose, grąžinimo vamzdynuose tarp šilumokaičio ir pirmosios sklendės turi būti įrengti išsiplėtimo indai. Purvo gaudytuvai įrengiami tik tais atvejais, kai tai nurodyta projektavimui išduotų techninių sąlygų apraše.
- Reguliavimo armatūra turi būti atspari dalelių, mažesnių kaip 1 mm, kurių nebesulaiko filtras, poveikiui.
- Filtrai turi sulaikyti nešmenis, didesnius kaip 1 mm dydžio.
- Prieš filtrą ir už jo įrengiami manometrai, jeigu vartotojų sistemos yra priklausomosios.
- Jeigu papildymas vyksta automatiškai, turi būti įrengta šviesinė ir garsinė signalizacija, kuri pradeda veikti, kai papildymas užtrunka ilgiau kaip vieną valandą arba vyksta dažniau kaip kartą per savaitę.
- Šilumos punkte draudžiama naudoti gumines tarpines, jeigu šilumnešio slėgis > 0,5 MPa arba temperatūra > 80 °C.
Buitinio karšto vandens temperatūrai matuoti naudojami tik panardinamieji jutikliai.
Esant nepriklausomai šildymo sistemai turi būti numatyta galimybė ją papildyti termofikaciniu vandeniu iš šilumos tiekimo tinklų. Jeigu slėgis papildymo vamzdyne yra nepakankamas, turi būti įrengtas siurblys. Papildomo vandens apskaitai turi būti įrengtas karšto vandens skaitiklis.
Šilumos skaitiklis - neatsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas šilumos vartotojų butuose ar kitose patalpose ir matuojantis suvartotą šilumos kiekį.
Konkurencinis šilumos vartotojas - šilumos vartotojas, esantis šilumos tiekimo konkurencinėje zonoje, nustatytoje savivaldybės tarybos patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane, arba kitas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas šilumos vartotojas, suvartojantis daugiau kaip 1 procentą šilumos tiekėjo per praėjusius kalendorinius metus realizuoto šilumos kiekio.
Šilumos Tiekimo Modernizavimas ir Kainodara
Energetikos pokyčiai ir Kauno energijos pavyzdys
„Kauno energija“ reikšmingai sumažino iškastinio kuro naudojimą šilumai gaminti. Apie 90 proc. bendrovė tiekiamos šilumos yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių - biokuro. Atitinkamai sumažintas ir CO2 bei kitų Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas į aplinką. 2012 metais „Kauno energija“ pradėjo investuoti į šilumos gamybą iš atsinaujinančio biokuro. Bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje (Kaune, Kauno r. ir Jurbarke) buvo pastatyta 12 atsinaujinantį biokurą naudojančių įrenginių. Taip pat, Kaune į šilumą iš biokuro gaminančius įrenginius investavo ir keli nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Bendra naujų įrenginių galia leido maždaug 90 proc. Tiek per 2012-2021 m. kainos mažėjimą lėmė mažėjanti kuro kaina bei pigesnė šilumos gamyba nuosavuose šilumos gamybos įrenginiuose.
Šilumos kainų analizė Jonavoje
Jonavos gyventojams aktuali šilumos kainos informacija pateikiama reguliariai. Paskelbta 2025 metų gruodžio mėnesio šilumos kaina Jonavos gyventojams - 8,70 ct/kWh. Galime pasidžiaugti, kad gruodžio mėnesio kaina net 15 procentų mažesnė, lyginant su lapkričio mėnesiu ir 6 procentais mažesnė nei praėjusių metų gruodį.
Š. m. vasario mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė - 7,5 0C šalčio. Vasario mėnesio vienos kilovatvalandės kaina išliko ta pati kaip ir sausį, gyventojams su 21 proc. Šių metų lapkričio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams - 10,03 cento, kai pernai lapkritį kaina buvo 8,81 cento. Š. m. spalio mėnesio vienos kilovatvalandė gyventojams kainavo 10,04 cento su 9 % PVM, kai pernai spalį buvo 7,61 cento su 9 % PVM.
Žemiau pateikiamas šilumos kainų Jonavoje apibendrinimas:
| Mėnuo (Metai) | Kaina (ct/kWh) | Pastabos |
|---|---|---|
| Spalis (praėję metai) | 7,61 su 9% PVM | |
| Lapkritis (praėję metai) | 8,81 | |
| Spalis (š.m.) | 10,04 su 9% PVM | |
| Lapkritis (š.m.) | 10,03 | |
| Gruodis (2025 m.) | 8,70 | 15% mažesnė nei lapkritis, 6% mažesnė nei praėjusių metų gruodis |
Suplanuoti darbai ir modernizacija
Gyventojams, norintiems pasikeisti radiatorius ar dėl kitų priežasčių norintiems išleisti vandenį iš šildymo sistemos, primename, kad pasibaigus šildymo sezonui, visi radiatoriai butuose yra užpildyti vandeniu ir po slėgiu, todėl savarankiškai šių darbų vykdyti negalima. 2026 m. kovo 23 dieną (pirmadienį) nuo 8.00 val. iki 20.00 val. 2026 m. kovo 24 dieną (antradienį) nuo 8.00 val. iki 20.00 val. šildymo sistemos gali būti paveiktos dėl suplanuotų darbų.
Pasirinkite skyrelyje „Sluoksniai" norimą laikotarpį (mėnesį) ir susiraskite žemėlapyje norimą objektą. Norimą objektą galite rasti ir pasinaudoję paieškos langeliu, suvedę namo adresą. Pavyzdžiui, galite peržiūrėti duomenis už 2025 m.lapkričio mėn., 2025 m.kovo mėn., 2025 m.vasario mėn., 2024 m.rugsėjo mėn., 2024 m.rugpjūčio mėn., 2024 m.liepos mėn., 2024 m.birželio mėn., 2024 m.gegužės mėn., 2024 m.sausio mėn., 2023 m.gruodžio mėn., 2023 m.lapkričio mėn., 2023 m.spalio mėn., 2023 m.rugsėjo mėn., 2023 m.rugpjūčio mėn., 2023 m.liepos mėn., 2023 m.birželio mėn., 2023 m.kovo mėn., 2023 m.sausio mėn., 2022 m.gruodžio mėn., 2022 m.spalio mėn., 2022 m.liepos mėn., 2022 m.balandžio mėn., 2021 m.lapkričio mėn., 2021 m.spalio mėn., 2021 m.rugsėjo mėn., 2021 m.rugpjūčio mėn., 2021 m.kovo mėn., 2021 m.vasario mėn., 2021 m.sausio mėn., 2020 m.spalio mėn., 2020 m.rugsėjo mėn., 2020 m.liepos mėn., 2020 m.birželio mėn., 2020 m.balandžio mėn., 2020 m.kovo mėn., 2020 m.vasario mėn., 2020 m.sausio mėn., 2019 m.gruodžio mėn., 2019 m.lapkričio mėn., 2019 m.spalio mėn., 2019 m.rugpjūčio mėn., 2019 m.liepos mėn., 2019 m.kovo mėn., 2019 m.vasario mėn., 2019 m.sausio mėn., 2018 m.lapkričio mėn., 2018 m.spalio mėn., 2018 m.rugpjūčio mėn., 2018 m.liepos mėn., 2018 m.birželio mėn., 2018 m.gegužės mėn., 2018 m.balandžio mėn., 2018 m.kovo mėn., 2018 m.vasario mėn., 2017 m.gruodžio mėn., 2017 m.lapkričio mėn., 2017 m.kovo mėn., 2017 m.vasario mėn., 2017 m.sausio mėn., 2016 m.kovo mėn.
Teisinis Reguliavimas ir Terminologija
Pagrindinės sąvokos šilumos ūkyje
- Magistraliniai tinklai - nuvestus nuo šilumos šaltinio iki atšakų į kvartalus, taip pat iki atskirų vartotojų grupinių šilumos punktų, kurių projektinė šilumos galia yra 5 MW ir daugiau.
- Lauko projektinė temperatūra (skaičiuojamoji lauko oro temperatūra) - penkių šalčiausių iš eilės parų lauko oro vidutinė temperatūra, išrinkta iš 8 šalčiausių penkiadienių per pastaruosius 50 metų.
- Šilumnešio projektinė temperatūra - nustatyta šilumnešio temperatūra, kuri turi būti, kai išorės oro temperatūra lygi išorės projektinei temperatūrai. Pagal ją priimami projektiniai sprendimai, apskaičiuojami šilumnešio debitai šildymui, parenkami įrenginiai ir t.
Teisės aktai ir taisyklės
Siūlome susipažinti su Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) taikomos projektuojant ir statant naujus ir rekonstruojamus šilumos tiekimo tinklus ir šilumos punktus.
Šilumos tinklų veikla yra reguliuojama įvairiais teisės aktais ir jų pakeitimais, kurie užtikrina sistemos patikimumą, efektyvumą ir vartotojų teisių apsaugą. Pavyzdžiui, šilumos tiekimo srityje aktualūs įstatymai buvo keisti ir papildyti 2009 12 21 įstatymu Nr. (Žin., 2010, Nr.), 2016 11 03 įstatymu Nr. (TAR, 2016, Nr.), 2018 03 29 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr.), 2023 04 06 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr.), 2025 06 05 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr.) ir kitais.