Gruodžio 19 dieną mūsų gimnazijos IG-IVG klasių mokiniai leidosi į pažintinę ir edukacinę kelionę, kurios pirmoji stotelė buvo Trakai. Senosios sostinės gatvės ir Galvės ežero pakrantė dvelkė šventine atmosfera, o ramiai tyvuliuojantis ežeras ir didinga pilis sukūrė ypatingą nuotaiką. Pasivaikščiodami mokiniai prisiminė Trakų pilies istoriją, jos reikšmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ir šiandienos kultūroje.
Apsilankymas Trakuose tapo puikiu įvadu į antrąją išvykos dalį - edukacinį užsiėmimą „Šimtalapis - kai tradicija paklūsta eksperimentams“. Šiame užsiėmime mokiniai susipažino su totorių kultūra ir jų kulinariniu paveldu. Edukacinės išvykos metu mokiniai ugdė savo kompetencijas ir praplėtė akiratį.
Kas yra šimtalapis? Totorių pasididžiavimas lietuviškoje virtuvėje
Šimtalapis - tai tradicinis kepinys, gaminamas iš daugybės sluoksnių mielinės tešlos, sluoksniuotų razinomis ir aguonomis. Tai skaniausias desertinis gardėsis, totoriškas pyragas lietuviškoje virtuvėje. Galime teigti, kad pagal savo kilmę šimtalapis artimas kibinams. Žmonės, besivaišinantys kibinais, desertui dažnai pageidauja ne kibino su saldžiu įdaru, o būtent šimtalapio.
Šimtalapis - tai ne tik pyragas, bet ir kulinarinio paveldo dalis, atspindinti Lietuvos ir totorių kultūrų sąveiką. Tai desertas, kurio gamyba reikalauja kantrybės ir įgūdžių, tačiau atlygis - nepakartojamas skonis ir tekstūra, verti kiekvienos pastangos. Tai pyragas, turintis savo svorį tikrąja to žodžio prasme. Taigi tikri šimtalapiai yra sunkūs, labai skanūs ir sotūs pyragai. Kadangi šimtalapis sunkus, tai dydis nėra svarbiausia, net nuo labai mažo gabalėlio galima pasisotinti ir paskęsti pasakiško skonio jūroje.
Autentiško šimtalapio kokybė
Aukštos kokybės pyragas negali būti dirbtinai išpūstas ar sudėtis pakeista pigesniais ingredientais. Šiam pyragui pagaminti naudojamas natūralus pienas, kiaušiniai, natūralus 82 % sviestukas, aguonos ir kt., priklausomai nuo įdaro. Tikras šimtalapis būdavo kepamas iš pačių kokybiškiausių produktų: naminio sviesto, šviežių kiaušinių, pieno.
Šimtalapio istorija: nuo totorių iki Lietuvos širdžių
Totoriai - gilią istoriją turinti tautinė bendrija. Nepaisant to, daugeliui Lietuvių ji atrodo gana egzotiška. Šimtalapis - tai tradicinis totorių kepinys iš mielinės tešlos lakštų, perteptų sviestiniu kremu, bei įdarytas razinomis su trintomis aguonomis, Lietuvoje žinomas nuo maždaug 600 metų, kai Vytautas Didysis atsivežė totorių karius, tarnavusius LDK kariuomenėje bei kunigaikščio rūmų apsaugoje. Šimtalapio istorija Lietuvoje siekia totorių įsikūrimo laikus.
Totoriai, atsikėlę į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, atsivežė ne tik savo kultūrą ir tradicijas, bet ir kulinarinius receptus. Iš pradžių buvęs tik totorių bendruomenės desertas, šimtalapis pamažu įsiliejo į lietuvišką virtuvę ir tapo vienu iš labiausiai vertinamų tradicinių kepinių.
Zita Milkamanovič, gyvenanti Keturiasdešimties Totorių kaime ir puoselėjanti totoriškų patiekalų tradicijas, pasakoja, kad šimtalapį gamino jau jos močiutė, o kepinys - toks išskirtinis, kad jį žino tik Lietuvos totoriai. Įdomu tai, kad pavadinimas „šimtalapis“ šiam pyragui prigijo visai neseniai - sovietmečiu. Iki tol jį tiesiog vadino „pyrog“. Maja Ščuckienė šypsosi galinti išduoti vieną netikėtą paslaptį apie šį desertą: „Šimtalapis yra lietuvių totorių „know-how“, nei Baltarusijoje, nei Tatarstane, nei Kryme tokio pyrago nėra.“
Šimtalapio kepimo menas: kantrybė ir įgūdžiai
Šio pyrago gamyba - tai kruopštumo ir kantrybės reikalaujantis procesas, kuris užtrunka ne vieną valandą. Tačiau jo unikalus skonis atperka visas pastangas. „Šimtalapis - lyg dailininko paveikslas, jo kūrimas reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir širdies šilumos,“ - yra pasakęs R. Chaleckas, vienas iš šimtalapio kepėjų. Norint iškepti tikrai gerą šimtalapį, sugaištama ne viena valanda, tačiau šio puikaus kepinio skonis tikrai to vertas. Maja Ščuckienė, gaminanti šimtalapį, išduoda mažytę, bet nelengvą šimtalapio gaminimo subtilybę - tešlos plonumas. Dar Majos prosenelė sakydavo, kad pro šimtalapio tešlą turi galėti perskaityt laikraštį.
Lietuvoje totorių kulinarinės tradicijos susimaišė su vietos ingredientais ir gaminimo būdais, sukuriant unikalų desertą. Pavyzdžiui, vietiniai miltai, sviestas ir kiaušiniai suteikė šimtalapiui savitą skonį ir tekstūrą. Be to, lietuviai pritaikė šimtalapio gamybos technologiją prie savo sąlygų. Tradiciškai šimtalapis buvo kepamas krosnyje, tačiau Lietuvoje jis dažnai kepamas orkaitėje. Lietuviai eksperimentavo su įdarais, pridėdami vaisių, uogų ar riešutų, kad praturtintų šimtalapio skonį.
Tradicinis šimtalapio receptas: žingsnis po žingsnio
Šimtalapio gamyba - tai kruopštus procesas, reikalaujantis kantrybės ir atidumo. Tačiau, laikantis recepto ir gaminimo technologijos, galima pasiekti puikių rezultatų.
Ingredientai:
Tešlai:
- 500 g miltų
- 250 ml šilto pieno
- 50 g mielių
- 100 g cukraus
- 100 g sviesto
- 2 kiaušiniai
- Žiupsnelis druskos
Įdarui:
- 300 g aguonų
- 150 g cukraus
- 50 g sviesto
- Šaukštelis vanilinio cukraus
- Šlakelis pieno (jei reikia)
Aptepimui:
- 1 kiaušinio trynys
- Šaukštas pieno
Gaminimo eiga:
- Mielių paruošimas: Šiltame piene ištirpinkite mieles su šaukšteliu cukraus. Palikite 10-15 minučių, kol suputos.
- Tešlos ruošimas: Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir druską. Įpilkite suputojusias mieles, išlydytą sviestą ir kiaušinius. Minkykite tešlą, kol ji taps elastinga ir nelips prie rankų. Jei reikia, įpilkite šiek tiek miltų. Uždenkite tešlą ir palikite šiltoje vietoje, kad pakiltų (apie 1-1,5 val.). Miltus berkite po truputį, vis maišydami. Kai tešla ims tirštėti, minkykite rankomis - tešla turi būti elastinga, minkšta, bet nelipti prie rankų.
- Įdaro ruošimas: Aguonas nuplikykite verdančiu vandeniu ir palikite 10 minučių. Nupilkite vandenį ir sumalkite aguonas mėsmale arba kavamale. Sumaišykite aguonas su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir išlydytu sviestu. Jei įdaras per sausas, įpilkite šlakelį pieno.
- Šimtalapio formavimas: Pakilusią tešlą padalinkite į 8-10 dalių. Kiekvieną dalį iškočiokite į ploną lakštą. Pirmą lakštą padėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Aptepkite jį lydytu sviestu ir uždėkite ant viršaus antrą lakštą. Vėl aptepkite sviestu ir dėkite trečią lakštą. Ant trečio lakšto paskleiskite dalį aguonų įdaro. Tęskite sluoksniavimą, kol sunaudosite visą tešlą ir įdarą. Paskutinį lakštą aptepkite tik sviestu. Paruoštus lakštus galite tiesiog sudėti vieną ant kito arba susukti kaip sraigę.
- Kepimas: Suformuotą šimtalapį uždenkite ir palikite 20-30 minučių, kad pakiltų. Užbaigtą šimtalapį dar kartą palikite šiltai 30-40 min. Aptepkite šimtalapį kiaušinio trynio ir pieno mišiniu. Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180°C, apie 40-50 minučių, arba kol šimtalapis gražiai paruduos. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30-35 minutes.
- Atvėsinimas ir patiekimas: Iškepusį šimtalapį atvėsinkite ant grotelių. Ištraukus šimtalapį, leiskite jam kiek atvėsti. Patiekite supjaustytą gabalėliais.
Patarimai ir gudrybės, norint iškepti tobulą šimtalapį
- Tešlos kokybė: Svarbu naudoti kokybiškus miltus, kad tešla būtų elastinga ir gerai kiltų. Svarbiausias žingsnis - tešlos tampymas. Ji turi būti tokia plona, kad matytųsi pirštai ir net nagai. Ilgas tešlos poilsis yra būtinas, kad ji taptų elastingesnė ir lengviau kočiotųsi. Actas tešloje padeda jai tapti puresnei. Jei bloga nuotaika - tešla gali plyšti.
- Sviesto naudojimas: Sviestas suteikia šimtalapiui sluoksniškumą ir skonį. Nebijokite naudoti daugiau sviesto, ypač tepant lakštus. Sviestas įdarui turi būti minkštas, bet ne ištirpęs. Kambario temperatūros sviestas geriausiai išsiplaka su cukrumi ir sukuria purią masę.
- Įdaro konsistencija: Įdaras neturėtų būti per sausas, kad šimtalapis nebūtų trapus. Jei reikia, įpilkite šiek tiek pieno. Įdaras turi būti tolygiai paskirstytas ant tešlos lakštų. Per daug įdaro gali padaryti šimtalapį sunkų ir sunkiai iškepantį.
- Kočiojimas: Tešlą reikia kočioti labai plonai, beveik permatomai. Kuo plonesni lakštai, tuo sluoksniuotesnis bus šimtalapis. Jei lakštai plyšta ar netelpa į formą - nesijaudinkite! Kaimiškas šimtalapis mėgsta natūralumą.
- Kepimo temperatūra: Stebėkite kepimo temperatūrą, kad šimtalapis neprisviltų. Jei viršus pradeda ruduoti per greitai, uždenkite jį folija. Šimtalapį reikia kepti gerai įkaitintoje orkaitėje, kad jis tolygiai iškeptų ir gražiai paruduotų.
- Atvėsinimas: Prieš pjaustant, šimtalapį reikia visiškai atvėsinti, kad jis nesubyrėtų.
Kaimiškas šimtalapis: paprastumas ir autentiškumas
Ar kada nors svajojote išsikepti tikrą kaimišką šimtalapį savo virtuvėje - tokį, kuris traška, sklinda sviesto ir aguonų aromatu, o suplėšius gabalėlį, sluoksniai tiesiog byra tarp pirštų? Jauskitės drąsiai - net jei niekada nekepėte mielinės tešlos, nes čia svarbiausia - žmogiška šiluma, o ne tobula forma. Leiskite parodyti, kodėl kaimiškas šimtalapis - tai daug daugiau nei desertinis kepinys.
Šimtalapis - tai daugiau nei desertas. Tai šeimos istorija, tradicijų tąsa, jausmas, kad prisilietėte prie kažko tikrai autentiško. Dar daugiau - namuose keptas šimtalapis visada bus be jokių konservantų, tik su tuo, ką pasirinkote patys.
Variacijos ir interpretacijos: šimtalapis šiandien
Šimtalapis - tai universalus pyragas, kurį galima pritaikyti pagal savo skonį ir pageidavimus. Nors klasikinis šimtalapis su aguonomis yra nepakeičiamas, niekas netrukdo kurti naujų skonių: riešutų įdaras, džiovinti vaisiai, citrinos žievelė arba apelsinų žievelė, prieskoniai. Anksčiau šimtalapiai buvo gaminami tik su aguonomis - apie įdarus su varške, slyvomis ar obuoliais niekas net nesvarstydavo. Štai keletas populiarių šimtalapio variacijų:
- Šimtalapis su varške: Šioje versijoje aguonų įdaras pakeičiamas varškės įdaru. Varškė sumaišoma su cukrumi, kiaušiniais ir vaniliniu cukrumi. Šimtalapis su varške yra švelnesnio skonio ir tekstūros.
- Šimtalapis su obuoliais: Šioje versijoje tarp tešlos sluoksnių dedami plonai pjaustyti obuoliai, apibarstyti cukrumi ir cinamonu. Šimtalapis su obuoliais yra gaivesnio ir aromatingesnio skonio.
- Šimtalapis su riešutais: Šioje versijoje į aguonų įdarą pridedami smulkinti riešutai (graikiniai, lazdyno ar migdolai). Riešutai suteikia šimtalapiui traškumo ir papildomo skonio.
- Šimtalapis su šokoladu: Šioje versijoje dalis aguonų įdaro pakeičiama lydytu šokoladu. Šimtalapis su šokoladu yra intensyvesnio ir dekadentiškesnio skonio.
- Šimtalapis su mėsa: Raižiškiai kepa šimtalapius ir su mėsa, jei žmonės užsimano. Jei žąsukę nutykai - ypač gardu. Šimtalapis su žąsiena - tikras delikatesas.
Šimtalapio edukacijos Trakuose
Trakų kraštą dažnas sieja su karaimų tradicijomis, ir lietuviai, ir užsienio svečiai čia atvyksta degustuoti kibinų. Kibinai ir šimtalapiai, aišku, yra Trakų pasididžiavimas. Trakų krašto tradicinių amatų centras - tai daugiafunkė erdvė, kurioje dalintis savo kultūra, tradicijomis ir žiniomis bei įgyvendinti veiklas gali skirtingų tautų žmonės. Mokiniai stebėjo, kaip gaminamas legendinis pyragas „Šimtalapis“ - tradicinis kepinys, gaminamas iš daugybės sluoksnių mielinės tešlos, sluoksniuotų razinomis ir aguonomis.
Edukacijos metu virtuvės meistrė ne tik parodė gamybos techniką, bet ir dalijosi totorių tradicijų istorijomis, atskleisdama, kaip maistas gali tapti kultūrinio identiteto dalimi. Dalyvių lauks parodomoji virtuvės meistrų pamoka, pasakojant šimtalapio istoriją. „Šimtalapis - lyg dailininko paveikslas, jo kūrimas reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir širdies šilumos. Taip saugomos ir puoselėjamos senosios totorių tradicijos”. Užsukite į „Senąją kibininę“ ir mūsų virtuvės meistrės parodys kaip puikiai įvaldžiusios jo paruošimo meną. Kol šimtalapis keps, Jums pasiūlysime paragauti šio nuostabaus kepinio skonio su karšta garuojančia arbata. Pamokėlės kaina su šimtalapio degustacija 25 Lt vienam asmeniui. Mažiausia pamokėlės grupė nuo 10 asmenų. Trukmė- apie 1val.
Dažniausiai užduodami klausimai apie šimtalapį
- Ar šimtalapio tešla visada gaminama su mielėmis? Taip! Šimtalapio esmė - sluoksniuota tešla, todėl įdarą galite rinktis pagal savo skonį: varškę, riešutus, džiovintus vaisius ar net obuolių košę.
- Kaip geriausiai laikyti šimtalapį? Geriausia laikyti sandariai uždarytame inde vėsioje vietoje. Sluoksniai išliks traškūs bent 2-3 dienas. Jei norite ilgesnio galiojimo - supakuokite plėvele ir laikykite šaldytuve.
- Ar galima šimtalapį užšaldyti? Taip, šimtalapis puikiai tinka užšaldymui. Tiesiog supjaustykite norimais gabalėliais, sandariai supakuokite ir laikykite šaldiklyje iki 2 mėnesių.
- Kodėl mano šimtalapis nesluoksniuotas? Dažniausia priežastis - per mažai sviesto tarp sluoksnių arba per stora tešla.
Šimtalapio patiekimas ir derinimas
Šimtalapis geriausiai patiekiamas atvėsęs arba kambario temperatūros. Jis puikiai tinka prie kavos, arbatos ar pieno. Taip pat šimtalapis gali būti patiekiamas su ledais arba plakta grietinėle. Apačioje dažnai susidaro maloni karamelė - sviesto, cukraus ir aguonų draugystės rezultatas.
tags: #simtalapio #kepimas #trakuose