Skaidulinis maistas vaidina esminį vaidmenį palaikant sveiką virškinimo sistemą ir bendrą organizmo gerovę. Šios maistinės medžiagos savo svarba nė kiek nenusileidžia kitoms - jos būtinos sklandžiam virškinimui, padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir prisideda prie bendros organizmo sveikatos. Skaidulos (arba maistinės skaidulos) - tai angliavandeniai, kurių yra augaluose arba kurių dedama į maisto produktus ir gėrimus. Jos išsiskiria tuo, jog nėra visiškai suvirškinamos, tačiau atlieka itin svarbias funkcijas.
Kitaip nei kitų angliavandenių, skaidulų mūsų organizmas nesuvirškina. Jas suskaido storojoje žarnoje esančios bakterijos. Nors tai tiesa, tai nereiškia, kad maistinės skaidulos yra mažiau vertingas mūsų mitybos priedas. Skaidulomis turtinga mityba nebūtinai yra brangi - jų gausu paprastuose produktuose, tokiuose kaip pupelės, morkos ar pilno grūdo gaminiai. Paprastai skaidulinis maistas apibrėžiamas kaip maisto produktai, kuriuose yra bent 1 gramas skaidulų 10 gramų angliavandenių.
Skaidulų tipai: tirpios ir netirpios
Maistinės skaidulos būna dviejų tipų - tirpios ir netirpios. Skaidulos skirstomos į du pagrindinius tipus: tirpias ir netirpias. Abu tipai yra svarbūs, tačiau kiekvienas iš jų veikia šiek tiek skirtingai.
Tirpios skaidulos
Šios skaidulos tirpsta vandenyje ir virškinimo metu virsta į gelį panašia medžiaga. Jos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina cholesterolio kiekį. Viena iš tokių skaidulinių medžiagų yra pektinas. Pavyzdžiui, avižų sėlenos, linų sėmenys ar baltasis gyslotis gali sugerti 4-6 kartus daugiau vandens nei sveria patys. Į gelį panaši masė pripildo skrandį ir neleidžia persivalgyti. Tirpių maistinių skaidulų yra tokiuose maisto produktuose kaip avižiniai dribsniai, ankštiniai, mėlynės ar obuoliai.
Netirpios skaidulos
Šios skaidulos netirpsta vandenyje ir padidina išmatų tūrį, palengvindamos tuštinimąsi ir užkirsdamos kelią vidurių užkietėjimui. Vandenyje netirpios skaidulos, tai augalų ląstelių sienelių statybinė medžiaga - celiuliozė žmogui pagreitina žarnyno funkciją, neleisdamos jam kauptis ir užsistovėti. Netirpios maistinės skaidulos netirpsta vandenyje - tai padeda maistui keliauti virškinimo sistema. Netirpios maistinės skaidulos gali paskatinti reguliarų tuštinimąsi. Netirpių skaidulinių medžiagų yra tokiuose maisto produktuose kaip rudieji ryžiai, ankštiniai ar agurkai.
Skaidulų nauda virškinimui ir bendrai sveikatai
Pakankamas skaidulų kiekis mityboje suteikia daugybę privalumų:
- Reguliarus tuštinimasis: Skaidulos padidina išmatų tūrį ir suminkština jas, todėl žarnynui lengviau jas pašalinti. Tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų virškinimo problemų. Kenčiantys dėl vidurių užkietėjimo ar vangaus virškinamojo trakto darbo, turėtų į savo racioną įtraukti daugiau skaidulų, nes jos natūraliai užpildo virškinamąjį traktą, kadangi organizmas jų nevirškina. Tai stimuliuoja žarnyną. Abiejų tipų skaidulinės medžiagos gali padėti sureguliuoti tuštinimąsi.
- Sveikos žarnyno bakterijos: Skaidulos yra puikus maistas gerosioms žarnyno bakterijoms, kurios atlieka svarbų vaidmenį virškinant maistą, stiprinant imuninę sistemą ir gaminant vitaminus. Skaidulos - tai augaliniame maiste esantys angliavandeniai, kurių organizmas nevirškina, todėl jie atlieka puikią valomąją funkciją bei tampa gerųjų bakterijų maistu storajame žarnyne, taip padėdami palaikyti gerą mikroflorą. Atsparus krakmolas maitina žarnyno mikrobiotą. Maistinės skaidulos taip pat aprūpina organizmą probiotikais - medžiagomis, maitinančiomis gerąsias žarnyno bakterijas.
- Cholesterolio kiekio mažinimas: Tirpios skaidulos gali padėti sumažinti "blogojo" (MTL) cholesterolio kiekį kraujyje, taip sumažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kai virškinamajame trakte yra skaidulų, sumažėja cholesterolio absorbcija organizme. Intervenciniai tyrimai parodė, kad padidinus skaidulinių medžiagų suvartojimą, sumažinama koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis.
- Cukraus kiekio kraujyje reguliavimas: Skaidulos lėtina cukraus įsisavinimą į kraują, padėdamos išvengti staigių cukraus kiekio svyravimų, ypač svarbu sergantiems diabetu ar turintiems polinkį į jį. Organizmas paprastai ilgiau užtrunka, kol suskaido daug skaidulų turintį maistą. Dalis tirpiųjų skaidulinių medžiagų susimaišiusios su skysčiu sudaro gelį, kuris padeda sulėtinti gliukozės pasisavinimą skrandyje ir plonojoje žarnoje. Kai kurie tyrimai rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir antro tipo cukrinio diabeto.
- Sotumo jausmas ir svorio kontrolė: Skaidulos užpildo skrandį ir padeda jaustis sotiems ilgiau, todėl lengviau kontroliuoti svorį ir išvengti persivalgymo. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda sulieknėti. Skaidulinės medžiagos taip pat gali būti naudingos metant svorį. 2011 m. atliktas ir „British Journal of Nutrition“ paskelbtas tyrimas parodė, kad skaidulinių medžiagų turintis maistas ar papildai, ypač tais atvejais, kai yra derinami su sveika mityba, skatina svorio kritimą, mažina KMI ir kūno riebalų kiekį.
- Apsauga nuo tam tikrų ligų: Tyrimai rodo, kad pakankamas skaidulų kiekis mityboje gali sumažinti riziką susirgti tam tikromis vėžio formomis, ypač gaubtinės žarnos vėžiu. Vartojant pakankamai skaidulų, galima sumažinti tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant storosios žarnos vėžį, riziką. Mokslinės studijos rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir koronarinės širdies ligos (vainikinių širdies arterijų ligos) išsivystymo. Jos taip pat gali būti naudingos žmonėms, kurie turi problemų dėl šių ligų ir sutrikimų (jomis serga arba yra iškilusi jų išsivystymo rizika): širdies ligų; metabolinio sindromo; antro tipo diabeto; divertikulito.
„Unified Care“ – kaip veikia skaidulos: tirpios ir netirpios skaidulos
Rekomenduojama skaidulų paros norma
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti mažiausiai 25 gramus skaidulų, tačiau daugumos žmonių mityboje jų vis dar trūksta. Nacionalinės sveikatos tarnyba (angl. NHS) neseniai padidino rekomenduojamą skaidulinių medžiagų paros normą iki 30 gramų suaugusiesiems. Pasak Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos, rekomenduojama skaidulinių medžiagų paros norma yra 20-30 gramų. Suaugusios moterys turėtų suvartoti apie 25 g skaidulų per dieną, o suaugę vyrai turėtų suvartoti apie 30 g skaidulų per dieną. Rekomenduojama, jog suaugęs žmogus per parą skaidulinių medžiagų su maistu turi gauti 25-35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos. Tokia pat norma rekomenduojama ir paaugliams.
Skaidulų suvartojimas vaikams priklauso nuo amžiaus: 2 - 5 metų vaikams turėtų suvartoti 15 g skaidulų per dieną, 5 -11 metų vaikai turėtų suvartoti 20 g skaidulų per dieną, o 11 - 16 metų vaikai turėtų suvartoti 25 g skaidulų per dieną. Visgi užfiksuota, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose dauguma žmonių per dieną suvartoja tik apie 15 gramų skaidulinių medžiagų. Kaip rašo leidinys „Healthline“, kasdien rekomenduojama suvartoti apie 14 gramų skaidulų kiekvienam tūkstančiui per dieną gaunamų kalorijų.
Pagrindiniai skaidulinio maisto šaltiniai
Skaidulinis maistas yra augalinės kilmės produktai turintys daug skaidulų. Skaidulų turintis maistas apima vaisius, daržoves, ankštinius, pilno grūdo produktus, riešutus ir sėklas. Skaidulų gausu įvairiuose maisto produktuose, todėl svarbu įtraukti juos į savo kasdienę mitybą. Kuo labiau perdirbtas maistas, tuo mažesnė tikimybė jame aptikti skaidulų. Skaiduliniais produktais laikomas toks daugiausia skaidulų turintis maistas, kaip viso grūdo produktai, ankštiniai, bulvės, daržovės, vaisiai, uogos ir gerųjų riebalų šaltiniai.
1. Viso grūdo produktai
Kitaip nei daugelis mano, viso grūdo produktai yra ne ką mažiau vertingas skaidulinis maistas už vaisius ir daržoves. Avižos yra vieni sveikiausių grūdinių maisto produktų. Avižų kruopos neretai giriamos kaip organizmui naudingų tirpiųjų skaidulų šaltinis. „Avižose esantis beta gliukanas reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, mažina insulino reakciją į suvartojamą cukrų, t. y. reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, skatina virškinamojo trakto gerosios mikrobiotos vešėjimą. Beta gliukaną žarnyne fermentuoja anaerobinės bakterijos, dėl to susidaro trumpųjų grandžių riebalų rūgštys.
Ištyrus daugiau nei 14 tūkst. žmonių, buvo nustatyta, kad asmenys, kurie vartojo daugiausiai viso grūdo produktų, palyginti su vartojusiais mažiausiai, turėjo 20 proc. pilnagrūdis maistas, kaip avižos, rudieji ryžiai, grikiai, bolivinė balanda, bulguras, sorų kruopos ir kukurūzų spragėsiai. Prie jų priskiriama ir duona, makaronai bei miltai, jeigu juose yra daugiau nei 30 proc. pilnų grūdų. Bolivinė balanda, bulguras ir sorų kruopos nėra patys populiariausi pasirinkimai, bet reikėtų nepamiršti ir šių nepaprastai maistingų skaidulų šaltinių. Be to, daug kam gali būti naujiena, kad kukurūzų spragėsiai yra fantastiškas skaidulų šaltinis - netgi 13-15 gramų jų 100 gramų sudėtyje! Tiesa, geriau rinktis natūralius spragėsius be priedų, tik su trupučiu druskos, nes priešingu atveju šis sveikas užkandis greitai virsta kalorijų bomba.
2. Ankštiniai augalai
Dauguma žmonių į sveiką mitybą įtraukia bent viso grūdo produktų, bet dažniausiai pamiršta ankštinius augalus. Vis dėlto ne veltui ankštiniai vadinami supermaistu. Jie gausūs vitaminais, mineralais, baltymais ir, žinoma, maistinėmis skaidulomis. Daugumoje ankštinių kultūrų yra daug baltymų, skaidulų ir įvairių maistinių medžiagų. Tinkamai paruoštos, jos tampa vienais pigiausių kokybiško maisto šaltinių pasaulyje. Štai 100 gramų pupelių yra net 23 gramai baltymų ir 15 gramų skaidulų! Negana to, ankštiniai, tokie kaip pupelės, avinžirniai, lęšiai ir žirniai, - universalūs ingredientai, tinkantys gaminti įvairiausius patiekalus: salotas, sriubas, troškinius, falafelius, takus ar azijietiškus patiekalus. Įdomu ir tai, kad žemės riešutai iš tiesų laikomi ankštiniais augalais. Jie irgi yra neblogas skaidulinių medžiagų šaltinis (9 gramai skaidulų 100 gramų), tačiau, skirtingai nei kiti ankštiniai, nėra geriausias pasirinkimas bandant numesti svorio.
3. Bulvės
Bulvės oficialiai priskiriamos prie daržovių, tačiau dėl didesnio porcijų dydžio jos nusipelno atskiro paminėjimo. Nepaisant aukšto glikemijos indekso, bulvės - vienas sočiausių maisto produktų. Taip yra dėl jose esančio nemažo kiekio vandens ir skaidulinių medžiagų (apie 3 gramai skaidulų 100 gramų). Na, o kadangi daugiausia skaidulų yra bulvių odelėse, rekomenduojama jų nenulupti, ypač jei bulves kepate, o ne verdate.
4. Daržovės
Turbūt niekas nenustebs išgirdęs, kad daržovės, be visų naudingų savybių, pasižymi ir maistinių skaidulų gausa, o ypač - jų tamsesnės rūšys. Daugiau skaidulų yra tokiose daržovėse kaip brokoliai, morkos ar burokėliai. Tačiau jeigu vargstate įtraukdami į savo maisto racioną daugiau daržovių, atminkite, kad neprivalote valgyti tų, kurių nemėgstate. Taigi, rinkitės daržoves, kurias iš tikrųjų mėgstate, ir išmokite jas skaniai pasigaminti.
5. Vaisiai ir uogos
Nors vaisiai laikomi greitaisiais angliavandeniais, jie yra pakankamai sotūs dėl didelio vandens bei skaidulų kiekio, panašiai kaip ir bulvės. Stebina, kad daugiausia maistinių skaidulų randama egzotiniuose vaisiuose, o tarp jų niekas neprilygsta pasifloroms, kurie gali pasigirti netgi 10 gramų skaidulų 100 gramų sudėtyje! Verta paminėti ir uogas, kuriose skaidulinių medžiagų kiekis dažnai viršija vaisių. Štai 100 gramų aviečių yra net 7 gramai skaidulų. Taip pat svarbu priminti, jog vaisius bei uogas galima valgyti šaldytus, konservuotus ar džiovintus, taip sutaupant pinigų ir sumažinant maisto švaistymą. Pavyzdžiui, chia pudingas su šaldytomis uogomis yra tiesiog tobulas derinys.
6. Gerųjų riebalų šaltiniai
Daugiausia skaidulų, atsižvelgiant į porcijų dydį, turi angliavandenių produktai, tačiau jų gausu ir kai kuriuose gerųjų riebalų šaltiniuose, tarp kurių - riešutai, sėklos, juodasis šokoladas bei avokadai. Ypač dideliu skaidulų kiekiu išsiskiria chia sėklos ir migdolai. Skaidulų gausu daugelyje riešutų ir sėklų, pavyzdžiui: šviežiuose kokosuose (9 g), pistacijose (10 g), graikiniuose riešutuose (6,7 g), saulėgrąžų sėklose (11,1 g), moliūgų sėklose (6,5 g). Tik turėkite omenyje, jog gerųjų riebalų šaltiniai yra itin kaloringi, todėl, kad ir koks tai būtų geras skaidulų šaltinis, metant svorį juos reikia vartoti saikingai.
Skaidulinių medžiagų kiekis populiariausiuose maisto produktuose (100 g)
| Kategorija | Produktas | Skaidulų kiekis (g) |
|---|---|---|
| Viso grūdo produktai | Avižos | 10 |
| Grikiai | 10 | |
| Viso grūdo duona | 9 | |
| Viso grūdo makaronai | 8 | |
| Bolivinė balanda | 7 | |
| Bulguras | 13 | |
| Sorų kruopos | 9 | |
| Kukurūzų spragėsiai | 15 | |
| Ankštiniai augalai | Pupelės | 15 |
| Edamame pupelės | 4 | |
| Avinžirniai | 12 | |
| Lęšiai | 11 | |
| Žirniai | 6 | |
| Žemės riešutai | 9 | |
| Bulvės | Bulvės su odele | 3 |
| Batatai su odele | 3 | |
| Daržovės | Briuselio kopūstai | 4 |
| Lapiniai kopūstai | 4 | |
| Brokoliai | 3 | |
| Morkos | 3 | |
| Burokėliai | 3 | |
| Špinatai | 2 | |
| Smidrai | 2 | |
| Žiediniai kopūstai | 2 | |
| Kopūstai | 2 | |
| Kukurūzai | 2 | |
| Saldžiosios paprikos | 2 | |
| Vaisiai ir uogos | Obuoliai su odele | 3 |
| Bananai | 3 | |
| Kriaušės | 3 | |
| Figos | 3 | |
| Apelsinai | 2 | |
| Mandarinai | 2 | |
| Greipfrutai | 2 | |
| Kiviai | 2 | |
| Slyvos | 2 | |
| Pasifloros | 10 | |
| Avietės | 7 | |
| Šilauogės | 2 | |
| Braškės | 2 | |
| Džiovintos datulės | 8 | |
| Džiovintos slyvos | 7 | |
| Gerųjų riebalų šaltiniai | Chia sėklos | 34 |
| Saulėgrąžų sėklos | 9 | |
| Moliūgų sėklos | 7 | |
| Migdolai | 13 | |
| Pistacijos | 11 | |
| Graikiniai riešutai | 7 | |
| Juodas šokoladas, >70% | 11 | |
| Avokadas | 7 |
Skanūs ir sveiki receptai su skaiduliniu maistu
Štai kelios nebrangios idėjos pusryčiams, pietums ir vakarienei. Šie subalansuoti patiekalai ne tik padės paįvairinti kasdienį racioną, bet ir pasiekti rekomenduojamą skaidulų dienos normą.
1. Avižinė košė su obuoliais, saulėgrąžomis ir riešutais
Vienoje porcijoje ~10 g skaidulų. Tai puikus būdas pradėti dieną!
Reikės:
- 50 g pilno grūdo avižų
- 1 vidutinio obuolio su odele
- 1 v.š. saulėgrąžų
- 15 g graikinių riešutų
Gaminame:
- Avižas išvirkite vandenyje arba piene.
- Įmaišykite tarkuotą ar smulkintą obuolį, saulėgrąžas, pagardinkite cinamonu ir riešutais.
2. Lęšių, daržovių ir žalumynų dubenėlis
Vienoje porcijoje ~14 skaidulų. Ši sriuba yra pilna skaidulų, baltymų ir vitaminų. Lęšiai yra puikus ankštinių šeimos atstovas, o daržovės suteikia papildomų maistinių medžiagų.
Reikės:
- 100 g virtų lęšių
- 100 g brokolių
- 1 vnt. vidutinės morkos
- 50 g konservuotų arba virtų avinžirnių
- saujos špinatų arba gražgarsčių
- 1 v. š. alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių
Gaminame:
- Daržoves lengvai apkepkite orkaitėje arba keptuvėje.
- Sumaišykite su lęšiais, avinžirniais ir žalumynais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi bei citrina.
3. Pilno grūdo makaronai su daržovėmis ir pupelėmis
Vienoje porcijoje ~12 g skaidulų. Šis patiekalas yra greitas, paprastas ir pilnas skaidulų. Pilno grūdo makaronai yra geresnis pasirinkimas nei įprasti makaronai, nes jie turi daugiau skaidulų ir maistinių medžiagų.
Reikės:
- 70 g pilno grūdo makaronų
- 80 g konservuotų arba virtų pupelių
- Pusės skardinės konservuotų smulkintų pomidorų
- Pusės cukinijos
- 1 pomidoro
- Saujos špinatų
- 1 v. š. moliūgų sėklų
- Česnako, alyvuogių aliejaus
Gaminame:
- Išvirkite makaronus.
- Keptuvėje apkepkite daržoves su česnaku, supilkite konservuotus pomidorus ir patroškinkite 15 minučių.
- Tuomet įmaišykite pupeles, gautą padažą sumaišykite su makaronais ir pabarstykite moliūgų sėklomis.
4. Skaidulinis kokteilis
Kokteiliai yra puikus būdas greitai ir lengvai įtraukti daugiau skaidulų į savo mitybą. Į kokteilį galite dėti įvairių vaisių, daržovių ir sėklų, kad padidintumėte skaidulų kiekį.
Ingredientai:
- 1 puodelis špinatų
- 1/2 puodelio šaldytų uogų
- 1/2 banano
- 1 šaukštas chia sėklų arba linų sėmenų
- 1 puodelis vandens arba pieno (augalinio ar karvės)
Gaminimas:
- Sudėkite visus ingredientus į blenderį.
- Plakite, kol gausite vientisą masę.
- Jei reikia, įpilkite daugiau vandens, kad pasiektumėte norimą konsistenciją.
Patarimai, kaip padidinti skaidulų kiekį mityboje
Pakanka vos kelių sąmoningų sprendimų, pavyzdžiui, pakeisti įprastus makaronus pilno grūdo gaminiais ar papildyti salotas sauja sėklų, kad skaidulų racione natūraliai atsirastų daugiau. Štai keletas patarimų:
- Pradėkite dieną nuo avižinės košės arba viso grūdo pusryčių dribsnių. Jei rytą pradėsite nuo sočios pilno grūdo kruopų košės, pagardintos maltais linų sėmenimis, avižų sėlenomis ir vaisiais ar uogomis, tai gausite pakankamai skaidulinių medžiagų.
- Valgykite vaisius ir daržoves su odele, nes joje daugiausia skaidulų.
- Į kiekvieną patiekalą įtraukite ankštinių daržovių. Tam tereikia pasirinkti bent pusę lėkštės daržovių.
- Užkandžiaukite riešutais, sėklomis arba vaisiais.
- Vietoj baltos duonos rinkitės pilno grūdo duoną.
- Skaitykite maisto produktų etiketes ir rinkitės tuos, kuriuose yra daugiau skaidulų. Jei ant pakuotės puikuojasi užrašas “skaidulinių medžiagų šaltinis”, tai reiškia, kad 100-te gramų produkto yra bent 3 g skaidulinių medžiagų.
- Gerkite daug vandens, nes skaidulos veikia geriausiai, kai organizmas yra pakankamai hidratuotas.
- Padidinkite skaidulų kiekį palaipsniui, kad išvengtumėte virškinimo problemų, pavyzdžiui, pilvo pūtimo ar dujų kaupimosi.
Svarbu žinoti
Nors skaidulos yra labai naudingos, svarbu nepersistengti su jų kiekiu, ypač jei nesate įpratę valgyti daug skaidulinio maisto. Per didelis skaidulų kiekis nesukelia žalos sveikatai, tačiau per greitas perėjimas gali sukelti pilvo pūtimą ar spazmus. Staigus suvartojamų maistinių skaidulų kiekio pokytis gali sukelti tokius nemalonius virškinamojo trakto simptomus kaip pilvo pūtimas ar žarnyno dujos.
Norintiems išmėginti skaidulinių medžiagų papildus rekomenduojama iš pradžių pabandyti vartoti nedidelį kiekį, o paskui palaipsniui didinti dozę - tai padės išvengti pašalinio poveikio. Skaidulinės medžiagos ne visiems padeda sureguliuoti tuštinimąsi ar išvengti nemalonių virškinamojo trakto simptomų. Tokių virškinamojo trakto problemų kaip dirgliosios žarnos sindromas turintiems žmonėms vartojant papildus su maistinėmis medžiagomis gali nutikti taip, kad jų patiriami simptomai sustiprės. Kai kurios skaidulinės medžiagos gali dirginti žarnų gleivinę. Sveikatos problemų turintiems asmenims, norintiems pradėti vartoti naujus papildus, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Dėl papildų vartojimo su gydytoju pasikonsultuoti taip pat turėtų jaunesni nei šešerių metų vaikai ir besilaukiančios bei maitinančios moterys.
Vidurių užkietėjimą sumažinti taip pat gali padėti su maistinėmis skaidulomis suvartojamas didesnis vandens kiekis. Reikėtų orientuotis į maždaug aštuonias ar devynias vandens stiklines per dieną. Jeigu vartojant skaidulinių medžiagų papildus virškinamojo trakto problemos paaštrėja, derėtų liautis juos vartojus ir kreiptis į gydytoją. Jeigu kasdien sunku surinkti reikiamą kiekį skaidulų vien tik iš maisto, verta į pagalbą pasitelkti funkcinius mišinius. Pavyzdžiui, HUNGER CONTROL skaidulų mišinys su jūros dumbliais ir uogomis padeda valdyti apetitą ir palaiko emocinį stabilumą, o HORMONŲ BALANSO mišinys su ašvaganda ir vitaminais B6 bei C ypač aktualus moterims, siekiančioms nervų sistemos pusiausvyros. Ieškantiems detoksikacijos sprendimo, žaliasis DETOX su 19 supermaisto ingredientų padeda kepenų funkcijai, o odos ir plaukų grožiui - KOLAGENAS su supermaistu ir prebiotinėmis skaidulomis.
tags: #skaidulinis #maistas #receptai