Sveiki atvykę į pasaulį, kuriame kiekvienas patiekalas yra istorija, o kiekvienas skonis - nuotykis! Šiame straipsnyje leisimės į kulinarinę kelionę, tyrinėdami įvairių šalių virtuves ir atrasdami skaniausius receptus, kurie pavergia mūsų skonio receptorius. Nesvarbu, ar esate patyręs kulinaras, ar tik pradedantysis virtuvės entuziastas, čia rasite įkvėpimo ir idėjų, kaip praturtinti savo kasdienį meniu ir nustebinti artimuosius.
Kulinarinių atradimų metas. Šiandien, kai vis daugiau laiko praleidžiame namuose, tai puiki proga pasinerti į kulinarinius eksperimentus ir atrasti naujus skonius. Stebint, kas vyksta gastronomijos pasaulyje, akivaizdu, kad maistas yra daugiau nei tik būtinybė. Tai kultūra, istorija ir aistra, įkūnyta kiekviename patiekale.
Ar kada nors susimąstėte, ką pasidaryti valgyti, kad pietūs šeimai būtų ne tik sotūs, bet ir skanūs? Ar ieškote įkvėpimo, kaip praturtinti savo kasdienius patiekalus? Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori atrasti naujų ir paprastų receptų, kad maistas namuose taptų dar skanesnis ir įvairesnis. Čia rasite daugybę idėjų, kurios patenkins įvairiausius skonius ir poreikius - nuo tradicinių pietų šeimai iki egzotiškų patiekalų, kurie papuoš bet kokį stalą. Šie skanūs ir gana greiti receptai padės jums lengvai paruošti maistą, suteiks galimybę išbandyti naujus skonius ir patirti malonumą, kiekvieną kartą einant į virtuvę. Kai norime pasiruošti skanų maistą namuose, svarbu žinoti, kokie patiekalai geriausiai tinka konkrečiam paros metui. Kartais, kai laikas yra ribotas, norisi greitai ir lengvai paruošti karštus naminius patiekalus.
Pasaulio Virtuvių Ikona: CNN Skaniausių Patiekalų Sąrašas
CNN.com komanda sudarė 50 skaniausių kada nors sukurtų patiekalų sąrašą, kuris tapo puikiu gidu kulinarinių kelionių mėgėjams. Šiame sąraše rasite patiekalų, dėl kurių žmonės valandų valandas triūsia virtuvėse arba keliauja tūkstančius kilometrų, kad paragautų autentiško skonio.
Pasaulio Virtuvės Klasika ir Populiariausi Patiekalai
Lazanija: itališka klasika
Lazanija - kone pats žymiausias patiekalas pasaulyje. Jei prisimenate katiną Garfildą, žinote, kad tai jo mėgstamiausias patiekalas. Lazanijos variacijų yra begalė, todėl tiek mėsos mėgėjai, tiek vegetarai atras sau tinkamą variantą. Sluoksniuoti makaronai, pomidorų padažas ir mėsa - tai derinys, kuris pavergė milijonų žmonių širdis.
Burgeris: amerikietiška ikona
Didysis kanjonas, Niagaros kriokliai, Laisvės statula, Times Square - tai Jungtinės Amerikos Valstijos, o kartu ir burgeris! Tai vienas labiausiai mėgstamų ir dažniausiai ruošiamų patiekalų, tapęs tikra amerikietiška ikona.
Sušiai: japoniškas minimalizmas ir harmonija
Keliamės į Aziją! Čiupkite sukimo kilimėlius, pagaliukus ir ryžius - gaminsime sušius! Šis patiekalas reikalauja atidumo ir laiko, tačiau rezultatas to vertas. Ryžiai, pagardinti actu, dumbliai ir žalia žuvis - tai derinys, kuris užkariavo pasaulį. Nors lietuviški sušiai gal ir negali konkuruoti su tikrais japoniškaisiais, tačiau jie vis tiek yra labai populiarūs. Šie ryžių, pagardintų actu, dumblių ir žalios žuvies suktinukai Lietuvoje taip pat įsilieja į pirmaujančiųjų gretas, nes puikiai tinka tiek pietums ir vakarienei, tiek prašmatniam vakarėliui. Nors dauguma pyksta, kad lietuviškų sušių nėra ko lyginti su tikrais japoniškaisiais, tačiau, nepaisant to, vis tiek gardžiuojasi.
Turkiški ryžiai: paprastumas slypi skonyje
Šis patiekalas yra toks paprastas, kad galėtų būti priskiriamas prie garnyrų. Bet neapsigaukite - skonis slypi paprastume! Tuštinkite spintelių atsargas ir išsivirkite turkiškų ryžių! Juos galėsite naudoti troškiniams, garnyrui arba valgyti tiesiai iš keptuvės.
Gaspačo: gaivumas iš Ispanijos
Ispanija ilgus amžius buvo valdoma Maroko, o šios šalies įtaka ypač juntama tradicinėje Andalūzijos virtuvėje. Čia ruošiama visame pasaulyje garsi gaspačo sriuba. Tai gaivi šaltsriubė, gaminama iš pomidorų, agurkų ir saldžiųjų paprikų, gardinama svogūnais, česnakais ir šviežiais bazilikais. Karštomis vasaros dienomis tai tikra atgaiva.
Tiramisu: itališkas desertų karalius su istorija
Jis tiesiog tirpsta burnoje, pasižymi aksominiu skoniu ir suteikia dangiško malonumo. Tiramisu - tai itališkas desertas, kuris pavergė pasaulį. Švelnus kremas, stipri kava ir kakava - tai derinys, kuriam sunku atsispirti. Yra dvi tiramisu atsiradimo versijos: viena - kasdieniška, kita - romantiška.
Kruasanai: prancūziškas pusryčių džiaugsmas
Tai sviestinis pusmėnulio formos kepinys, kurį prancūzai dievina valgyti per pusryčius. Jis pagamintas iš sluoksniuotos mielinės tešlos. Šie raguoliai itin mėgstami ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse, kuriose gali būti tiekiami su pačiais įvairiausiais priedais.
Plovas: istorija ir skonis iš Rytų
Šis patiekalas žinomas jau nuo seniausių laikų, t. y. Artimuosiuose Rytuose ir Indijoje dar II-III a. pr. Kr. Pagrindiniais ingredientais tapo ryžiai (galima rasti, kad buvo naudojamas ir kitos kruopos), mėsa ir prieskoniai. Plovas - tai patiekalas, kuris turi gilias istorines šaknis ir skirtinguose regionuose įgavo savitų skoninių ypatybių.
Rizotas: itališkas ryžių stebuklas
Rizotas gana jaunas patiekalas. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie jį aptinkami tik XIX amžiuje. Itališkai risotto reiškia „maži ryžiai“, ir jie kilo nuo Šiaurės Italijos. Rizotas - tai kreminės tekstūros patiekalas, kuriam galite naudoti įvairiausius ingredientus.
Paelija: ispaniškas troškinys su jūros gėrybėmis
Visame pasaulyje garsios paelijos gimtinė yra Valensija, tačiau kiekvienas Ispanijos miestas turi savą šio sotaus troškinio receptą. Ryžiai, šafranas ir alyvuogių aliejus - trys svarbiausi produktai, be kurių neįmanoma paruošti tikros paelijos. Visa kita priklauso nuo virėjo skonio ir išradingumo.
| Patiekalas | Šalis / Regionas |
|---|---|
| Sviestinis česnakinis krabas | Indija |
| Champ | Airija |
| Lazanija | Italija |
| Pokė | JAV |
| Kruasanai | Prancūzija |
| Arepas | Venesuela |
| Bunny chow | Pietų Afrika |
| Shish kebabas | |
| Omaras | |
| Pastel de nata | Portugalija |
| Pierogi | Lenkija |
| Spurgos | JAV |
| Kukurūzų burbuolės | |
| Piri-piri vištiena | Mozambikas |
| Rendangas | Indonezija |
| Vištiena muamba | Gabonas |
| Ledai | |
| Tom yum goong | Tailandas |
| Penang assam laksa | Malaizija |
| Hamburgeris | Vokietija |
| Pekino antis | Kinija |
| Sušiai | Japonija |
| Šokoladas | Meksika |
| Neapolietiška pica | Italija |
| Massaman karis | Tailandas |
LRT Kultūra. Akistata su Trumpu. Dokumentinis filmas l 2017-11-28 anonsas
Sveikos ir Skanios Mitybos Principai bei Receptai
Tai, kaip jaučiamės kiekvieną dieną, labai priklauso nuo to, kaip maitinamės ir ar esame fiziškai aktyvūs. Nesubalansuota mityba, greitas maistas, fizinio aktyvumo trūkumas - visa tai sukelia įvairius sveikatos sutrikimus, priaugama svorio, netenkame energijos. Antsvoris nėra grožio problema! Tai visų pirmiausia - sveikatos sutrikimai. Šiuolaikiniai žmonės vis dažniau domisi sveika mityba, įvairiomis dietomis, sportu, tačiau nepaisant to, pasaulyje vis daugėja viršsvorio turinčių žmonių. Žmonės dažnai griebiasi bet kokios dietos nepasidomėję, ar ji tikrai tiks būtent jiems, o tai gali sukelti žalą organizmui ir psichologinių sunkumų. Užbaigus tokią dietą su džiaugsmu grįžtama prie įprastos mitybos (nesubalansuotos), o tuomet visi kilogramai grįžta, kartais net su kaupu.
Pagrindiniai Sveikos Mitybos Patarimai
Jei skaitote šį straipsnį, tikime, kad Jums aktuali informacija susijusi su sveika mityba ir svorio valdymu. Štai keletas svarbių principų:
- Nėra vieno būdo, kuris visiems padės numesti svorio. Kiekvieno žmogaus organizmas individualus. Tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Skirtingi žmonės gali turėti skirtingų ligų, negalavimų, kurie taip pat įtakoja svorio augimą ar kritimą. Taip pat nerekomenduojama rinktis abejotinų dietų.
- Valgykite reguliariai! Mitybos rėžimas yra būtinas, jei norite, kad kristų svoris. Be to, tai padės suaktyvinti ir medžiagų apykaitą.
- Valgykite dažniau, bet mažiau. Klaidinga manyti, kad jei valgysite tik kartą ar du per dieną, sulieknėsite. Tai lėtina medžiagų apykaitą, o organizmas įjungia bado rėžimą ir viską kaupia. Todėl rekomenduojama valgyti 5 kartus per dieną, išlaikant 2,5 - 3 val. tarpą. Beje, mažesnės porcijos tikrai nereiškia, kad turite badauti.
- Pusryčiaukite! Pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis. Jis suteiks energijos, neleis peralkti.
- Rinkitės tinkamus angliavandenius. Dažnai išgirdus šį žodį manoma, kad visi angliavandeniai blogi. Tačiau kruopos taip pat angliavandeniai, o jas valgyti rekomenduojama. Taip pat galite papildomai vartoti skaidulų. Jos suteiks sotumo, padės išvalyti žarnyną.
- Valgykite daugiau daržovių ir vaisių. Juose taip pat gausu skaidulų.
- Išgerkite pakankamai vandens. Negerkite jo likus mažiau nei pusvalandžiui iki valgio.
Skanūs ir Sveiki Receptai Kasdienai
Noriu pasidalinti su Jumis 3 receptais, kurie puikiai tinka norint maitintis skaniai ir sveikai. Tai gali būti vienos dienos meniu pavyzdys! Prieš pietus ir vakarienę, likus 30-čiai minučių, visada galite išgerti skaidulų, kurios padeda sumažinti apetitą, o pavalgius ilgiau išlieka sotumo jausmas.
1. Grikių kotletukai su varškės padažu
Šis receptas puikiai tinka pusryčiams ar lengviems pietums, suteikdamas energijos ir sotumo jausmą.
- Tau reikės:
- 100 g grikių (sausų)
- 2 kiaušinių
- 1 morkos
- 1 svogūno
- Druskos ir pipirų pagal skonį
- Nerafinuoto aliejaus kepimui
- 100 g varškės
- 3 v. š. natūralaus jogurto (arba kito baltymingo padažui)
- 1 skiltelės česnako
- Grikius išvirkite ir leiskite atvėsti.
- Keptuvėje apkepkite sutarkuotą morką ir susmulkintą svogūną.
- Į grikius sudėkite keptas daržoves, įmuškite kiaušinius, paskaninkite druska ir pipirais. Gerai išmaišykite.
- Formuokite kotletukus ir kepkite keptuvėje 5-7 min.
- Padažui sumaišykite varškę su jogurtu. Įspauskite česnako ir įberkite druskos pagal skonį.
2. Vištiena su daržovėmis kokosų piene
Lengvas, aromatingas ir sotus patiekalas, puikiai tinkantis pietums ar vakarienei.
- Tau reikės:
- 150 g vištienos filė
- 40 g šparaginių pupelių
- 40 g žirnelių (tinka šaldyti)
- 100 g žiedinių kopūstų
- ½ svogūno
- 1 skiltelės česnako
- ½ skardinės kokosų pieno (iš skardinės)
- Druskos, pipirų pagal skonį
- Mėgstamų žolelių
- Trupučio alyvuogių aliejaus kepimui
- Vištienos filė supjaustykite nedideliais gabalėliais. Paskaninkite druska, pipirais, žolelėmis. Pakepinkite keptuvėje su trupučiu alyvuogių aliejaus.
- Atskirai pakepinkite smulkintus svogūnus ir smulkintus česnakus.
- Šparagines pupeles, žirnelius, žiedinius kopūstus sudėkite į puodą, užpilkite vandens. Turi apsemti 1/3 daržovių. Uždenkite puodą ir patroškinkite apie 10 min.
- Tuomet sudėkite svogūnus, česnakus ir vištieną. Supilkite kokosų pieną ir įberkite mėgstamų žolelių, jei trūks skonio, įberkite dar druskos. Uždenkite ir ant silpnos ugnies patroškinkite dar 5-7 min.
3. Gaivios avokado ir mocarelos salotos
Paprasta ir greita užkandėlė ar lengva vakarienė, kupina gaivos ir gerųjų riebalų.
- Tau reikės:
- 1 pomidoro
- 1 mocarelos rutuliuko
- 1 avokado
- Šiek tiek citrinos sulčių
- Pipirų pagal skonį
- Balzaminio acto
- Supjaustykite pomidorą ir mocarelą riekelėmis. Dėkite į lėkštę.
- Sutrinkite avokadą, įpilkite šiek tiek citrinos sulčių ir pagardinkite pipirais.
- Dėkite gautą padažą ant pomidorų su mocarela.
- Pagardinkite viską balzaminiu actu.
4. Baba Ganušas su kukurūzais: Artimųjų Rytų skonis
„Rimi“ atstovai pranešime žiniasklaidai teigia, kad pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia daržovių pagrindu ruošiami užkandžiai, kuriuose dera sodrus skonis, paprastas paruošimas ir maistingesnė sudėtis. „Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalai populiarėja todėl, kad jų pagrindą sudaro daugelyje namų lengvai randami ingredientai - daržovės, ankštiniai produktai, prieskoniai ir alyvuogių aliejus. Tokie receptai lengvai pritaikomi namuose, o sezoniškos daržovės leidžia kaskart atrasti naujų skonių derinių“, - sako ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė. Baba ganušas kilęs iš Levanto regiono virtuvės - tai viena žinomiausių baklažanų užtepėlių pasaulyje, tradiciškai gaminama iš ant ugnies keptų baklažanų, tahini sezamų pastos, citrinos sulčių ir česnako. Jis tinka kaip užtepėlė, garnyras prie mėsos ar žuvies, padažas prie keptų daržovių arba lengva vakarienė su duona ir salotomis. Šio patiekalo išskirtinumas - dūminis skonis. Kepant baklažanus aukštoje temperatūroje arba tiesiogiai ant ugnies, jų minkštimas tampa švelnus, o odelė suteikia lengvą skrudėsių skonį. Būtent todėl net paprasta kelių ingredientų užtepėlė įgauna sodrų charakterį. Didžiausia klaida - nepakankamai iškepti baklažanai. Jei minkštimas lieka standus, užtepėlė bus mažiau kremiška. Baklažanus verta kepti tol, kol jų odelė susiraukšlėja, o vidus tampa visiškai minkštas. Ne mažiau svarbu neskubėti maišyti. Iškepus baklažanus verta kelioms minutėms palikti dubenyje ar uždengtame inde - taip lengviau nusilups odelė, o minkštimas išlaikys daugiau drėgmės. Skonį sustiprina kontrastai. Kreminiam baklažanų pagrindui itin tinka saldesni priedai - kepti kukurūzai, sultingi pomidoriukai, granatų sėklos ar šviežios žolelės. Todėl moderniose versijose baba ganušas dažnai papildomas traškiais ir gaiviais ingredientais. Prekybos tinklo atstovai dalinasi baba ganušo receptu, kurį nesudėtingai pasigaminsite namuose.
- Baba ganušui su kukurūzais Jums reikės:
- 2 baklažanų
- 1 pakelio virtų kukurūzų burbuolių
- 2 v. š. tahini pastos
- 1 česnako skiltelės
- 2 v. š. citrinos sulčių
- 3 v. š. alyvuogių aliejaus
- Druskos, pipirų
- 200 g mažųjų pomidorų
- Saujelės salotų mišinio
- Žiupsnio rūkytos paprikos
- Šviežių petražolių ar kalendrų
- Patiekimui:
- Skrudintos duonos
- Salierų stiebų
- Morkų
- Agurko
- Baklažanus subadykite šakute ir kepkite iki 220 °C įkaitintoje orkaitėje apie 35-40 minučių, kol suminkštės ir odelė apskrus. Šiek tiek atvėsinkite, nulupkite odelę, minkštimą sudėkite į sietelį, kad nuvarvėtų skystis.
- Minkštimą dėkite į dubenį ar virtuvinį kombainą. Įmaišykite tahini pastą, smulkintą česnaką, citrinos sultis, 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, druską ir pipirus. Sutrinkite arba sutrinkite šakute iki norimos konsistencijos.
- Kukurūzus apkepkite sausoje keptuvėje, kol lengvai apskrus. Pabarstykite rūkyta paprika ir žiupsniu druskos.
- Baba ganušą paskleiskite lėkštėje, ant viršaus dėkite keptus kukurūzus, perpjautus pomidorus, salotų lapelius ir žoleles. Apšlakstykite likusiu alyvuogių aliejumi.
- Patiekite su morkų, agurko ar salierų lazdelėmis arba skrudinta duona. Skanaus!
Lietuvos Kulinarinis Paveldas: Tradicijos ir Regioniniai Skoniai
Šiandien svarbu ne tik domėtis pasauline virtuve, bet ir atsigręžti į savo šaknis, pasidomėti, iš kur atsirado mūsų taip pamėgti lietuviški patiekalai. Tradiciniai krašto valgiai ir valgymo kultūra neatsiejama ne tik materialinės, bet ir dvasinės kultūros dalis. Skirtingai nei kitas liaudies menas, kulinarinis paveldas, veikiamas aplinkinių regionų ir kitų tautų įtakos, kito labiausiai. Kiekvienas kaimas, kiekviena šeima ir šeimininkė turi savas tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą, tačiau kiekvienas regionas turi tik jam būdingų patiekalų bei įvairių jų ruošimo būdų.
Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia: „Mūsų prekybos tinkluose gausu lietuviškos produkcijos, todėl norime puoselėti regionų virtuvę ir supažindinti žmones, iš kokių kraštų yra atėję jų mėgstami maisto produktai ar patiekalai. Mūsų tinklas veikia visoje Lietuvoje, todėl mums svarbu, kad kiekvienas turėtų galimybę paragauti skirtingų regionų valgių ir galėtų susipažinti su jų tradicijomis. Tam parengėme ir leidinį „Geriausi Lietuvos receptai“, kuris pirkėjams leidžia ne tik sužinoti apie specialius pasiūlymus, bet ir gauti informacijos apie aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių ar žemaičių virtuvę.“
Senovinės Lietuvos Kaimo Virtuvės Ypatumai
Panevėžio kraštas visada garsėjo savo gardžiais blynais, virtiniais ir alumi. Panevėžys atspindi tipišką vidurio Lietuvos kulinarijos paveldo tradiciją: iš šiaurės aukštaičių mes perėmėme alų, iš rytų žemaičių - košes. Pasak etnologės V. Vasiliauskaitės, kaimo žmogus ruošdamas valgius žiūrėjo, kad būtų skalsu ir su saiku. Maistas turėjo būti riebus, pasotinamas, kad dirbdamas sunkius darbus žmogus greitai neišalktų, bet maisto nebuvo daug. Dažniausi patiekalai - duona, kopūstų arba burokėlių viralas su mėsa, blynai su riebiais dažiniais, bulvės ar bulvių košė, pieno produktai. Net šventinis stalas būdavo saikingas.
Pasak etnologės V. Vasiliauskaitės, pagrindinis valgis - pieniškos sriubos: daržovių, kukulienė („zacirka“) ar naminių makaronų. Šventėms maistas buvo gaminamas ilgiau ir daug skanesnis. Ant šventinio stalo atsirasdavo ir įvairių kvietinių miltų kepinių, įdarytų varške ar uogomis, „babkų“ iš daug kiaušinių. Jos teigimu, šventėms buvo ruošiama taip pat daug mėsinių patiekalų. Buvo vartojama ne kiauliena, o veršienos kumpis, dažnai prismaigstytas lašinių, arba aviena, vištiena. Kiekviena šventė, talka ar giminės suvažiavimas neapsieidavo be alaus.
Senosiose lietuvių pirkiose ir trobose gyvenimo ritmas buvo nusistovėjęs. Paprastai kiekvieną rytą, įpūtus žarijas, būdavo užkuriama krosnis. Šeimininkės virdavo pusryčius. Tai mėsa ir sriuba, blynai ar kitas maistas. Jis krosnyje uždarytas išlikdavo šiltas ir iki pietų. Vienas seniausių ir pagrindinių maisto produktų - duona. Labiausiai vertinta juoda ruginė duona. Skirtingai negu Aukštaitijoje, dažnai duoną minkydavo ir vyrai, bet pašauti į krosnį jiems nepatikėta. Kaip populiariausias maistas minimi ruginė košė, valgyta su kresnomis (kepintais lašiniais), įspraustu silkės gabalu, rūgusiu pienu ar šankia. Žemaičiai mėgo kiaulieną. Ant medinių kartelių netoli ugniakuro džiovino dešras. Sunaudodavo ir avių, kiaulių kraują. Populiarus buvo patiekalas, vadintas našta ar rinkiniu. Pusryčiams virdavo sriubas. Dažniausiai - raugintų kopūstų su neluptom bulvėm. Taip pat raugintų burokėlių. Juos raugdavo plonai nuluptus medinėje statinėje. Vasaros sriuba - rūgštynių, kurių parsinešdavo iš laukų. Tokiai sriubai nereikėdavo mėsos, paskanindavo virtais kiaušiniais. Dar virdavo bulvynę su perlinėmis kruopomis, kurių pasigamindavo iš miežinių grūdų.
Dažniausias pietų patiekalas - košės. Mėgo vadinamąją pusmarškonę. Jai pagaminti išvirdavo bulves, nusunkdavo į atskirą indą, tada bulves sugrūsdavo, supildavo tą nusunktą vandenį, dėdavo ruginių miltų ir atsargiai maišydavo, mat košė labai taškėsi, todėl dar buvo vadinama „piktąja koše“. Virdavo ir ruginių miltų košę. Pavakarius „parnešdavo gandras“. Šis posakis atsirado iš įpročio pavakarius taisyti gandrams parlėkus. Patiekdavo kastinio, duonos, sviesto, kmynų arba mėtų arbatos. Vakarienė būdavo pati nesočiausia. Virdavo kruopų sriubą, kleckynę, kartais trintynę. Kleckynei darydavo pitliavotų miltų kleckiukus, juos sudėdavo į verdantį vandenį, išvirdavo ir užbalindavo liesu pienu. Ligonį palepindavo virtu kiaušiniu, blynais. Bulvynei mėsą išvirdavo, įdėdavo bulvių, miežinių kruopų, svogūną, lauro lapų, grietinės. Mėsą valgydavo kartu su sriuba. Į kruopynę įsipjaustydavo namuose keptos duonos plutą, užbalindavo pienu. Į burokynę dar dėdavo pupų. Ją gamindavo ir be mėsos, kurią pasikepdavo atskirai, o taukais gardindavo sriubą. Salantiškių minimas įprastas šeimininkavimo ritualas: vakare suplaudavo indus, rytą užkurdavo ugnį, dažniausiai virdavo košę, gamindavo mirkalą (šmakalą), pakepindavo lašinių kresnų. Patiekdavo su rūgščiu pienu. Panašūs ir Jakštaičių maitinimosi ypatumai. Ypač skani ir daug rankų darbo reikalavusi buvo duona, kurios suvalgydavo daug, ypač per talkas. Arbatas ruošdavo ne tik su mėlynėmis, aviečių šakelėmis, bet ir su padegintu cukrumi. Kaip desertą valgydavo cukrinių runkelių sirupą. Virdavo obuolių ir bruknių uogienes.
Per Kūčias nevalgydavo mėsos. Išsivirdavo žirnių, bulvių, cibulynės. Ant anglių išsikepdavo popieriuje suvyniotos silkės, valgydavo su rūgščiu pienu. Virdavo džiovintų obuolių kisielių. Kiaulę pjaudavo Kalėdoms. Iš paskerstos kiaulės galvos virdavo šaltieną, iš plaučių darydavo plautinę dešrą. Dešroms į žarnas sukimšti turėjo specialų medinį įtaisą. Rūkydavo savo rūkykloje su kadagiais, alksninėmis malkomis. Kepdavo pyragus, sausainius, spurgas. Pasninkaudami valgydavo spirgynę, cibulynę. Pasigamindavo aguonų pieno: su mediniu brūkliu puodely sutrindavo aguonas, užpildavo vandeniu. Tuo pienu gardindavo bulvių ar žirnių košes. Iš kanapių, kurių pasėdavo visą darželį, pakepintų, sutrintų su miltais sėklų pasigamindavo spirgynės.
Žemaičių Virtuvės Perlas: Kastinys ir Kugeliai
Sakoma, kad nuo seno žemaičiai mėgsta valgyti gausiai ir skalsiai, todėl čia populiaresni riebūs patiekalai. „Labiausiai gali nustebinti didžkukuliai, kuriuos žemaičiai įdaro ne tik kiaulienos faršu, bet ir morkomis, obuoliais, rūkytu kumpiu arba silke su grybais. Šaltibarščiai šame regione yra skaninami kmynais, o bulvių košė neretai trinama su miltais, grietine ir lašiniais“, - Žemaitijos virtuvės išskirtinumus vardija V. Juodkazienė. Žemaičiai turi ir Lietuvoje ypač išpopuliarėjusių patiekalų. Šio krašto žmonės labai mėgsta gaminti visiems gerai žinomą kastinį, kuris puikiai tinka prie bulvių, taip pat čia populiarus bulvių plokštainis, dar vadinamas kugeliu.
Bulvė - Lietuvos Virtuvės Karalienė
Akivaizdu, kad lietuvių virtuvės karalienė - bulvė. Nuo senų senovės tautiečiai mėgaujasi dešimtimis receptų iš bulvių: jas verda, kepa, tarkuoja, pjausto gabaliukais, mėgaujasi su lupena ar be jos. „Lietuvių kūrybiškumas gali stebinti ne vieną užsienietį. Iš vieno ingrediento - bulvės - galima pagaminti daugybę patiekalų. Be tradicinių cepelinų ir kugelio vis dar labai populiarūs bulviniai ir „Žemaičių“ blynai, vėdarai, kepti bulvių gabalėliai su šonine. Populiariausias garnyras prie beveik visų patiekalų vis dar išlieka bulvių košė. Egzotiškesni ar sudėtingiau pagaminami bulviniai patiekalai populiarumą po truputį praranda, tačiau abejotina, ar jie kada nors išnyks iš mūsų virtuvių. Pavyzdžiui, kraujinių vėdarų paragautų tikrai ne kiekvienas, o autentišką dzūkišką bandą galėtų iškepti tik tikras to regiono atstovas“, - teigia V. Juodkazienė.
Lietuviškų Lašinių Unikalumas ir Istorija
Turbūt nėra lietuviškesnio valgio, kaip rūkyti lašiniai. Jau vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traški odelė, skanus rūkymo dūmelio aromatas, kvepiantis kadagiais. Lietuvos miestiečiai, dažniausiai sėdimojo darbo atstovai, mano, kad pernelyg didelio kiekio riebalų, esančių lašiniuose, neįsisavina žmogaus organizmas. Tačiau kaimiečiai bei miestų darbininkai, kuriems tenka daug ir sunkiai dirbti, gerai žino, kad ir nedidelis lašinių kąsnelis, priešingai, pagerina cholesterino apykaitą. O naujaisiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad lašiniai ne tik skanus, bet ir ypač naudingas maistas. Jų biologinis aktyvumas yra penkis kartus aukštesnis, nei jautienos riebalų arba sviesto.
Nė viena pasaulio tauta savo mityboje nenaudoja tiek daug kiaulės lašinių, kaip Šiaurinėje Žemės pusrutulio dalyje gyvenantys lietuviai. Kepti, marinuoti, rūkyti, sūdyti, švieži, troškinti, virti, malti, gardinti druska ir prieskoniais, lašiniai drebučiuose, net lašiniai su medumi ir šokoladu. Senovės turguose, jomarkuose (kermošiuose) parduodantys, o ir perkantys rūkytus lašinius, žinojo šiuos dalykus, todėl savo reikmėms, savo negalėms ar ligų gydymui ieškodavo lašinių, rūkytų alksniu, beržu, drebule, juodalksniu, gudobele, guoba, lazdynu, klevu, uosiu, vinkšna, kriauše, obelimi, vyšnia.
Dešros, netikras zuikis, paštetai, terinai Lietuvoje gaminami su lašiniais. Lašinukais prismaigstomi liesesnės mėsos didieji kepsniai, kad mėsa kepant arba troškinant gautųsi sultingesnė, riebesnė, geresnio skonio. Lietuvių aukštojoje virtuvėje be lašinių iš viso negalima gaminti bebrienos, briedienos, danielienos, kiškienos, lokienos, laukinės arklienos, stirnienos, stumbrienos. Aukštoji lietuvių virtuvė visus kepamus arba troškinamus laukinius paukščius apdėliodavo arba apraišiodavo lašiniais. Lietuvių kaimiškoji virtuvė, nors ir prastesnio lygio už aukštąją, pasaulio gurmanus gali žavėti bandelėmis su lašinukais, pagardintais cinamonais; šmotmėsiu su lašinių įdaru; duonkukuliais, blynais paliepsniais, žirninių miltų blynais papalaniais, skryliais, švilpikais, pupinukais, kiunke, slope, šiupiniu, tarke, virtinukais, kurie patiekiami su lašinių spirgais. Šie patiekalai galėtų būti gaminami kaimo turizmo sodybose, pakelės smuklėse ir karčiamose, o miestuose tik tose vietose, kur pristatoma autentiška kaimiškoji kultūra ir kulinarija.
Maistui lašiniai vartojami švieži, sūdyti, rūkyti, marinuoti, kepti, virti, troškinti, taip pat kaip daugelio patiekalų ingredientas, iš jų daromi riebūs lietuviški padažai. Unikali lašinių savybė - jų neįmanoma persūdyti. Lietuviai nuo senų senovės žinojo, kad lašiniai privalo būti sūdomi tik tamsioje patalpoje ir be salietros. Gerai atvėsusius lašinius iš visų pusių įtrinti druska (10 % mėsos svorio). Sudėtus į indus lašinius dar reikia apibarstyti druska. Lašiniai įsisūri per 2-3 savaites. Aukštaičiai, dzūkai ir žiemgaliai mėgdavo lašinius valgyti žalius arba spirgintus. Ir nors vėlesniais amžiais šios lietuvių gentys jau rūkydavo lašinius, bet vis tiek žmonėms, ypač kaimiečiams, mielesni valgymui būdavo sūdyti ir įvairiai prieskoniuoti lašiniai. Senovėje taip ruoštais lašiniais dvaro darbininkai būdavo maitinami per sunkiuosius darbymečius. Senoviniai virinti lašiniai iš „pa Utenas“. Šie lašiniai per darbymečius būdavo dažni pietūs, nes specialiai ruošti karštų pietų nereikėdavo, padėjai talkininkams su duonos kepalu, svogūnais, raugintais agurkais, raugintais kopūstais arba obuoliais - visi sotūs, užganėti ir laimingi. Šiaulių greitieji lašiniai. Verdančiu vandeniu su česnakais ir prieskoniais užpilti lašiniai įgaudavo kitokį taurų skonį ir kvapą. Kas pirmasis sugalvojo šį patiekalą, šiandien sunku pasakyti, bet tai tikrai turėjo būti garsus gurmanas. Žemaičių lašininskis. Žemaičių užtrinas. Šaltai rūkyta prieskoniuota kiaulės taukinė, senovėje kermošiuose būdavo pardavinėjama pintuose krepšiuose, kuriuose užtriną būdavo galima laikyti ištisus metus. Darbymečiuose duodamas prie duonos vietoje sviesto.
Ar nereikėtų surengti pasaulinio lygio liaudies šventės „Lašinių fiestą“ su TV, koncertais, konkursais, kermošiumi ir skaniomis vaišėmis? Specialiomis, prašmatniai išsiuvinėtomis prijuostėmis, kad valgant lašiniais nenusitaukuotų pilvai, būtų galima apdovanoti lietuviškų patarlių apie lašinius rinkėjus, dainininkus, šokėjus. Rengti skaniausių valgių iš lašinių, ploniausiai supjaustytų lašinių, labiausiai riebaluotų lūpų konkursus, kautynes su lašinių paltimis, vaikų pasivažinėjimus ant lašinių bryzo, lipimą ant stulpo, ištepto lašiniais, ėjimo rąstu, ištepto lašinais, ir t.t. Lašinių fiestą jau nuo pirmų dienų būtų galima išgarsinti visame pasaulyje, surengus bent kelis Gineso ir Lietuvos rekordų knygoms tinkančius renginius: ilgiausio pasaulyje spirgų vėrinio, ilgiausios lašinių išpjovimo juostos, storiausios lašinių kasos pynės, greičiausią lašinių palties suvalgymą, didžiausią lašinių panaudojimo buityje demonstraciją. Lašinių fiestos metu visi svečiai iš kareiviškų virtuvių turėtų būti vaišinami bulvių koše su spirgučiais. Be to, daugelis maitinimo įmonių galėtų dalyvauti Lašinių fiestoje su savo pagamintais valgiais su lašiniais.
Mėsos Patiekalų Reikšmė Lietuvių Mityboje
Įvairiausi maltiniai, mėsos vyniotiniai, rūkytos ir vytintos dešros įsišaknijo nacionalinėje virtuvėje. „Dėl mūsų regiono specifikos mėsos vis dar suvalgome daugiausiai. Nors vegetariški ar žuvies patiekalai užima vis didesnę vietą, o sveika mityba po truputį tampa prioritetu, mėsiški patiekalai iš lietuvių virtuvės dar tikrai nepasitrauks. Balandėliai iš kopūstų ir maltos mėsos populiarūs visuose Lietuvos regionuose, o kotletų ar spirgučių padažo prie gausybės patiekalų taip pat dar niekas neišstūmė. Populiarumą praranda tik labai egzotiški ar sudėtingai pagaminami mėsos patiekalai. Pastebima, kad jaunoji karta rečiau renkasi šaltieną, keptą kiaulės koją ar ausis su žirniais“, - sako V. Juodkazienė.
Didikų Stalas: Žygimanto Senojo Velykų Puota
Štai kaip XVI amžiaus pradžioje metraštininkai aprašė Lietuvos valdovų Šventųjų Velykų pietus: „Ant Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo Kazimieraičio Jogailaičio (1506-1548) bei jo brolio Vladislavo, kuris tuo metu buvo Čekijos ir Vengrijos karalius, Šventųjų Velykų stalo buvo dedamas keptas įdarytas avinėlis, simbolizuojantis Dievo avinėlį. Stalo kampuose būdavo keturi kepti šernai, garbinantys keturis metų laikus. Šernai būdavo įdaryti keptais paršiukais, kumpiais ir dešromis. Dvyliką keptų paukštiena įdarytų elnių su paauksuotais ragais vaizduodavo dvyliką mėnesių. Aplink šiuos fantastinius kulinarijos stebuklus būdavo sudėlioti 365 ragaišiai, žemaitiški grybais, kiaušiniais ir kopūstais įdaryti pyragai, paskui mozūrai (saldūs pyragai), žemaitiški papločiai, papuošti meduje mirkytais džiovintais vaisiais. Būtinai ant stalo būdavo dedami įvairiausiai rūkyti, virti, sūdyti, kvapiomis žolelėmis prieskoniuoti lašiniai: sniego baltumo lašiniai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traškia odele ir gardaus rūkymo dūmelio aromatu, dvelkiančiu kadagiais; sūdyti balti kaip gulbės; virti gintariniai (dažyti svogūnų lukštais) minkštučiai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, virti aitrūs su įvairiausiais prieskoniais. Šiandien niekas tokių lašinių ir akimis nėra regėjęs. Ant šventinio stalo dar būdavo ragaišis ir banda. Šiandien net etnologai jau nebežino kuo...“
Kiti Skanūs Receptai ir Ingredientai
Mūsų kulinarinėje kelionėje sutinkame ir daugiau įdomių patiekalų bei naudingų ingredientų, kurie praturtina kasdienį stalą.
- Kepta menkė su kus kus‘u: Lengvo patiekalo, paprastas receptas, kurį, manau, daro daugelis savo namuose. Svarbiausia šviežia menkė, tačiau tiks ir šaldyta. Nors pasistenkite rasti šviežios, kadangi vis lengviau jos rasti. Šviežios ir šaldytos menkės, kaip ir kitos žuvies skonis skiriasi „kaip diena nuo nakties“.
- Alyvuogės su sūriu: Alyvuogės ir sūris yra nuostabūs užkandžiai, o kartu jie sudaro puikų derinį. Sūrį supjaustykite kubeliais. Ant smeigtuko sumaukite po vieną alyvuogę ir sūrio kubelį. Paprasta, skani ir greitai paruošiama užkandėlė - vėrinukas.
- Kiaušinių mišrainė su marinuotais agurkais: Greitai paruošiama mišrainė vėlyviems pusryčiams. Taip pat puikiai tinka kaip užkandėlei. Ilgiausiai trunka išvirti kiaušinius, tačiau jei jau turite virtų, tai užtruksite tik 5 minutes.
- Kiaulienos išpjovos kepsniukai: Kiaulienos išpjova puiki mėsa pagal savo struktūrą. Iš kiaulienos išpjovos galima pagaminti daugybę patiekalų ir įvairiausių variantų: nuo kepimo iki troškinimo. Šis receptas skirtas išsikepti kiaulienos išpjovos kepsnius, o tikriau - kepsniukus. Puikiai tinka vakarienei dviem.
- Stintos: Stintos - viena mėgstamiausių žuvų Lietuvoje. Žiemą taip skaniai pakvimpa namų laiptinės iš virtuvių skleidžiamu keptų stintų kvapu.
- Vėžiai: Vėžiai dedami į stipriai sūdytą verdantį vandenį. Priklausomai nuo dydžio, vėžiai virami nuo 15 iki 25 minučių.
- Bazilikas: Bazilikas - Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Azijos. Pirmiausia pradėtas auginti Indijoje. Buvo gerai žinomas senovės Graikijoje ir vadinamas karališkuoju prieskoniu. Stiebas stačias, 30-50 cm aukščio, keturbriaunis, prie pagrindo plikas, viršuje plaukuotas. Lapai kotuoti ovalūs arba pailgi, į pagrindą susiaurėję, retai dantyti arba lygiakraščiai, žalsvi arba rausvi.
