Skanus torto gabalėlis: nuo saldaus malonumo iki sąmoningo vartojimo

Prisipažinkite, kiekvienas turime valgomų pagundų, kurioms kartais pasiduodame. Vieniems sunku atsispirti, kai prieš akis pamato mėgstamo torto gabalėlį. Malonumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės atiduoda prioritetą saldumui, nes saldumas, tas cukraus pojūtis yra kaip tam tikras narkotikas.

Nepamirškime vieno dalyko - valgymas yra malonumas. Tik tiek, kad vieniems tas malonumas išvirsta į labai rimtas pasekmes, į nutukimą ir visokias kitokias problemas. Kai kurie mokslininkai jau šiandien pasaulyje kalba ir netgi drastiškai teigia, kad cukrus yra faktiškai pavojingesnis narkotikas nei kokainas. Aišku, nereiktų daryti tokių prielaidų ir būti toks drąsus, tačiau dalis tiesos tame yra ir kai kam labai nelengva to cukraus atsisakyti.

Skanus torto gabalėlis ant lėkštės

Emocinis valgymas ir cukraus potraukis

Emocijos dažnai skatina valgyti: būdami laimingi valgome iš džiaugsmo, liūdni - mėginame save paguosti, supykę ieškome kuo pakeisti supykdžiusį žmogų. Retkarčiais toks nuklydimas nieko blogo nereikš, tačiau ilgainiui gali neigiamai paveikti bandymus reguliuoti svorį ar net pakenkti sveikatai.

Kodėl valgome, kai nesame alkani?

Yra keletas šio reiškinio priežasčių:

  • Laikotės dietos. Kūnas turi atmintį, todėl mitybos specialistai nepataria laikytis griežtų dietų, trumpalaikių mitybos planų ir iškrovos dienų. Nesąmoningai prisimindamas buvusį alkį, kūnas eina prieš mūsų tikruosius norus ir stengiasi prisivalgyti ateičiai, kai jam neva reikės badauti, todėl galų gale mes atsikelime nuo stalo jausdamiesi persivalgę.
  • Draudžiate sau to, kas kenkia. Ilgą laiką draudęs sau ką nors daryti, pradedi apie tai svajoti, nes uždraustas vaisius yra saldus. Dėl to, kai kontrolė sumažėja, pavyzdžiui, kai prasideda emocinio valgymo priepuoliai arba priešingai, kai norite save apdovanoti maistu už ką nors gero, suvalgote draudžiamo maisto ne tik šiek tiek, o tikrai labai didelį kiekį ir galiausiai persivalgote.
  • Kankina stresas. Maistas mus atpalaiduoja, nes dažniausiai žmonės yra įpratę stresą tiesiog suvalgyti. Tačiau, kai persivalgote, stresas tik sustiprėja: prisideda dar ir kaltės jausmas dėl to, ką suvalgėte, kuris taip pat gali būti sunkiai kontroliuojamas. Tai sudėtingas užburtas ratas, dėl kurio prasideda stipriausio persivalgymo priepuoliai.
  • Valgote per greitai. Maisto suvalgymas greitosiomis apgauna kūną: jis tiesiog neturi laiko susiorientuoti ir duoti signalą, kad jam užtenka. Galite valgyti daug, bet nesijausti sotūs. Taip yra todėl, kad skrandis vidutiniškai užtrunka 15-20 min., kol išsiųstų signalą apie sotumo jausmą smegenims. Tai reiškia, kad sustojate tik tada, kai jau suvalgėte tiek daug, kad tiesiog į skrandį daugiau nebetelpa.

Neskanaus maisto žmogus iš principo dažnai nevalgo ir dar jeigu gretintume tą emocinę būklę, kai žmogus blogai jaučiasi, tai valgydamas neskanų maistą sukeliame sau dar papildomą diskomfortą. Emocinis alkis dažniausiai yra spontaniškas, lydimas noro suvalgyti kokį nors specifinį produktą (dažniausiai riebų, sūrų arba saldų). Tam, kad suprastumėte ar tikrai turite sutrikusį santykį su maistu, reiktų kelias dienas stebėti savo valgymo įpročius. Kaskart prieš valgant, pabandykite stabtelėti ir atkreipti dėmesį, kaip tuo metu jaučiatės.

Žmogus valgantis desertą esant stresui

Cukraus žala organizmui ir sąmoningas valgymas

Pavojaus varpais dėl cukraus vartojimo skambina ne tik endokrinologai, bet ir kardiologai, gastroenterologai, nes tai siejama su įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tyrimai rodo, kad cukrus alina kepenis. Žmonės, kuriems nustatytas suriebėjusių kepenų uždegimas, suvartoja fruktozės net triskart daugiau nei sveiki.

Fruktozės ir kitokių angliavandenių perteklius organizme virsta riebiosiomis rūgštimis, kurios kaupiasi kepenų ląstelėse ir lemia nealkoholinį kepenų suriebėjimą (steatozę). Be to, fruktozės perteklius didina šlapimo rūgšties kiekį organizme, o tai yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, nes lemia padidėjusį kraujospūdį. Docentė Aida Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad norintys sumažinti cukraus vartojimą neturi apsiriboti vienu, kad nesaldina arbatos ar kavos. Reikėtų atidžiai peržiūrėti valgiaraštį, nes daug cukraus yra padažuose, majoneze, liesame jogurte, dešrose ir mėsos gaminiuose, marinuotose daržovėse, net saldžiarūgštėje silkėje.

Vizualizacija, kaip cukrus veikia kepenis

Kaip sumažinti potraukį saldumynams?

Jei dažnai jaučiate potraukį saldumynams, štai keletas patarimų, kaip jį sumažinti:

  • Valgykite reguliariai. Praleidus valgymus, cukraus kiekis kraujyje gali nukristi, todėl padidėja noras valgyti saldumynus. Stenkitės valgyti reguliariai, kas 3-4 valandas.
  • Vartokite daug baltymų. Baltymai padeda ilgiau jaustis sotiems ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Į kiekvieną valgį įtraukite baltymų šaltinį, pavyzdžiui, kiaušinius, vištieną, žuvį, pupeles ar lęšius.
  • Rinkitės sudėtingus angliavandenius. Sudėtingi angliavandeniai, tokie kaip pilno grūdo produktai, daržovės ir vaisiai, virškinami lėčiau ir padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
  • Venkite perdirbtų maisto produktų. Perdirbtuose maisto produktuose dažnai būna daug cukraus, druskos ir riebalų, kurie gali sukelti potraukį saldumynams.

Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė įsitikinusi, jog žmogaus gyvenime svarbūs visi skoniai ir negalima manyti, jog tai, kas saldu, nėra naudinga. Anot jos, noras smaguriauti ir paragauti kažko saldaus yra natūralus prigimtinis jausmas. „Valgant desertą išsiskiria daugiau insulino ir baltymai, vadinami triptofanu, iš kraujo patenka į smegenis.“ Nuvykus pas italus vakarėlis prasidės ne nuo pagrindinio patiekalo, o nuo deserto. Išvertus iš prancūzų kalbos, desertas reiškia „po visko“, tačiau tai nėra teisinga. Skanėstas turi būti valgomas pirmiausiai, nes tai yra ilgai virškinama angliavandenių ir riebalų dozė, kurią po sotaus valgio organizmui pernelyg sunku išskaidyti.

Mitybos ekspertės rekomenduojamas sveikas desertas, kurį galima pasigaminti namuose patiems ir valgyti be jokios baimės - granola. Tai yra orkaitėje pakepinti avižiniai dribsniai, į kuriuos galima įmaišyti kakavos gabaliukų, džiovintų vaisių, sėklų, sviestmedžio. Vis dėlto, ne visi desertai mums yra naudingi. G. Jonaitytės teigia, jog desertų sudėtyje dažnai randamos trys sudedamosios dalys, kurių turėtume vengti: tai rafinuotas cukrus, aukščiausios rūšies miltai ir hidrinti riebalai. Todėl geriausia desertus gamintis patiems ir vietoje šių sudėtinių dalių rinktis organizmui naudingas alternatyvas.

Vietoje rafinuoto cukraus G. Jonaitytė siūlo rinktis saldumynus, kuriuose yra fruktozės, nes tai - gyvas ir natūraliai susiformavęs cukrus iš vaisių. Aukščiausios rūšies miltuose yra blogųjų angliavandenių, kurie užkemša kraujagysles ir neturi jokios naudos žmogaus organizmui, todėl juos siūloma keisti pilno grūdo speltų miltais. Kalbant apie riebalus, gaminant skanėstus galima naudoti sviestą, tačiau reikėtų vengti hidrintų margarinų ir aliejų, kurie nėra aukšto spaudimo. Vietoje jų geriau rinktis kakavos sviestą, sviestmedį, kokoso pieną ir aliejų.

Mėgstantiems pasigardžiuoti įvairiais batonėliais G. Jonaitytė pataria įsitikinti, jog 100 g produkte nėra daugiau nei 40 g cukraus. Reikia vengti netikro šokolado, kuriame kakavos yra mažiau nei 70 proc. - tai mitybos ekspertė vadina tuščiomis kalorijomis. Tuo metu tikras šokoladas naudingas, nes jis yra geležies ir magnio šaltinis, o guminukai ir ledinukai yra išvis beverčiai saldumynai, mat jų sudėtyje - vien cukrus, konservantai, vanduo bei skonio ir stiprikliai.

Torto porcijos dydis ir saugumas

Tortas yra vienas mėgstamiausių desertų daugeliui žmonių, todėl jis dažnai puošia vaišių stalą. Vis dėlto, svarbu žinoti, kiek torto yra saugu suvalgyti, kad nesukeltume neigiamo poveikio sveikatai ar figūrai. Pasak specialistės, standartinė torto porcijos norma suaugusiam žmogui yra 150 gramų. Tačiau toks gabalėlis gali turėti net 40-70 gramų cukraus, kas gali neigiamai paveikti sveikatą ir kūno linijas. Vaikams torto porcijos turėtų būti dar mažesnės. Specialistė pataria rinktis gabalėlius, kurie sveria ne daugiau kaip 75 gramus, kad cukraus kiekis neviršytų saugaus lygio. Pasaulinė Sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau 25 gramų cukraus per dieną (6 arbatiniai šaukšteliai).

Didesnį susirūpinimą kelia perteklinis cukraus kaip skonio stipriklio ir konservanto vartojimas maisto pramonėje. Todėl svarbu atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis tuos, kuriuose yra mažiau cukraus. Vienas torto gabalėlis savaime nėra tragedija. Svarbiausia - saikas ir bendras mitybos balansas. Kaip teigia Aistė Bikauskė, jei 80 procentų valgai teisingai, tada likę 20 gali būti tai, kas tau patinka.

Japoniškas požiūris į desertus: mažos porcijos ir sąmoningumas

Japonų kultūra siūlo alternatyvų požiūrį į desertų vartojimą, kuris iš esmės skiriasi nuo vakarietiško. Pirmas dalykas, kuris stebina japonų konditerijose - mažos porcijos. Tai, ką europietis suvalgo per vieną kartą, japonas tris ar keturis kartus. Vienas torto gabalėlis Tokijuje yra tokio dydžio kaip mūsų degustacijos pavyzdys. Tyrimai rodo, kad smegenims reikia 15-20 minučių, kad suvoktų sotumą. Maža porcija leidžia „apgauti“ sistemą - gauti malonumą iš saldumynų, neperkraunant organizmo cukrumi. Japonijos konditeriai specialiai kuria tokio dydžio desertus, kad juos būtų galima suvalgyti per 3-4 mažus kąsnius. Kiekvienas kąsnis yra kruopščiai apdorojamas burnoje, mėgaujamasi jo skoniu.

„Valgyk, kol pasisotinsi 80 %“ - senovės Okinawa išmintis, kurios laikosi japonai. Tai taikoma ne tik pagrindiniams valgymams, bet ir desertams. Kalbant apie saldumynus, tai reiškia, kad geriau suvalgyti nedidelį desertą ir pasimėgauti, nei kankintis atsisakydami ir tada suvalgyti visą tortą. Įdomus faktas: Okinawoje, kur ši filosofija ypač populiari, yra mažiausias nutukimo lygis Japonijoje ir viena iš ilgiausių gyvenimo trukmių pasaulyje.

Aspektas Vakarietiški desertai Japoniški desertai
Porcijų dydis Dažnai didelės Mažos, degustacinės
Pagrindiniai ingredientai Sviestas, grietinėlė, rafinuotas cukrus, miltai, želatina Azuki pupelės, ryžių miltai, agar-agar, juodasis sezamas
Kaloringumas Dažnai aukštas Mažesnis
Vartojimo būdas Gali būti valgomi skubant Sąmoningas vartojimas, ceremonija, rami atmosfera
Sezoniškumas Mažiau akcentuojamas Stipriai akcentuojamas, ingredientai pagal metų laikus
Skonio balansas Daugiausia saldus Derinamas saldumas su kartumu (pvz., matcha arbata)

Japonų desertai savo sudėtimi iš esmės skiriasi nuo vakarietiškų. Vietoj sviesto, grietinėlės ir rafinuoto cukraus - azuki pupelės, ryžių miltai, agar-agar, juodasis sezamas. Adzuki - raudonos pupelės, daugelio japonų saldumynų pagrindas - turi augalinių baltymų, ląstelienos ir antioksidantų. Azuki pasta yra daug mažiau saldi nei europietiškas kremas, bet sotesnė. Agaras, gaunamas iš jūros dumblių, naudojamas vietoj želatino. Jis beveik neturi kalorijų, bet yra turtingas jodu ir padeda iš organizmo pašalinti toksinus.

Japonų kultūroje desertas - tai ne greitas užkandis skubant, o visa ceremonija. Gražus pateikimas, specialūs indai, rami atmosfera. Psichologai tai vadina „sąmoningu vartojimu“. Kai jūs sutelkiate dėmesį į skonį, tekstūrą, aromatą, smegenys gauna maksimalų malonumą iš kiekvieno kąsnio. Japonai niekada nevalgo saldumynų stovėdami ar eidami. Desertui skiriamas laikas, sukuriamas atmosfera. Japonijos konditeriai kuria desertus pagal metų laikus. Pavasarį populiarūs saldumynai su sakura, vasarą - su vaisiais ir ledu, rudenį - su kaštainiais ir persikais, žiemą - su citrusiniais vaisiais ir cinamonu. Kai desertas yra prieinamas tik tam tikru metų laiku, jis labiau vertinamas. Nereikia visam laikui atsisakyti saldumynų - pakanka palaukti mėgstamo skanėsto „sezoną“. Tradicinė japonų arbatos ceremonija derina saldų desertą su karčia matcha arbata. Tai neatsitiktinumas - kartumas neutralizuoja saldumo saldumą ir padeda kontroliuoti porciją. Japonai yra pasirengę mokėti daugiau už kokybiškus ingredientus ir konditerio meistriškumą.

Įvairūs japoniški mochi ir mažų desertų asortimentas

Saldžių kūrybos džiaugsmas: kepimas namuose

„Aš irgi kažkadais baisiausiai tortų bijojau - vaje vaje, kokie ten sudėtingi reikalai atrodė - o dabar mielai kepu ir sau, ir kitiems, ir tiek daug džiaugsmo man tie krapštymaisi teikia!“ Todėl aukščiau nosytę ir daugiau pasitikėjimo - aš tikrai manau, kad dar ir kaip pavyktų! Yra ir receptas, o ir nėra čia viskas taip sudėtinga kaip gali pasirodyti. Todėl linkiu pasiryžti ir išmėginti!

„Raffaello“ tortas - patikrintas favoritas

„Raffaello“ tortas yra jau kelis kartus išbandytas ir niekad nenuvylęs, o biskvitas yra labai skanus, skanesnis už pirktinius. Kepusieji tikina, kad pavyksta viskas puikiai, biskvitas gaunasi nuostabus, kremas labai skanus. Šiaip tortams idealiausia ir stipriai rekomenduotina naudoti 36 proc. grietinėlę, nors kartais sudėtinga jos rasti parduotuvėse, tačiau iš bėdos galima išsiversti ir su 35 proc.

Tortų pertepimams 35 proc. grietinėlė gal ir neturi didžiulės įtakos, o va jei puošiant tortus grietinėle (dzibuojant konditeriniu maišeliu), toji 35 proc. tikrai negražiai „stovi“ - tada jau arba standiklis gelbėja, arba reikia ieškoti 36 proc. Aš visada dedu standiklio ir nerizikuoju nedėti - per didelės investicijos būtų, jei vien dėl to tortas nesustingtų. Viename pakelyje yra 9 gramai standiklio, skirti 0,2 - 0,25 l. grietinėlės. Grietinėlės standiklio visad būna prie visų kepimo miltelių, sausų mielių, esencijų ir t.t. Kremo gamybai sviesto jokiu būdu negalima tirpinti. Jį geriausia mediniu šaukštu ištrinti su kondensuotu pienu iki vientisos masės - tam tikslui sviesto ir kondensuoto temperatūros turi būti vienodos. Grietinėlę reikia plakti mikseriu iki standžių putų. Beje, grietinėlė turi būti riebi - geriausia 36 proc.

Biskvitas kuris nesukrenta / lengvas receptas /vanilla sponge

Biskvito kepimo ypatumai

Biskvitą pjaunu su labai ilgu peiliu arba niekad neapgaunantis antras būdas - paprastas tvirtesnis siuvimo siūlas. Reikia kraštelius truputį įpjauti aplink visą biskvitą, paskui apjuosti per tą įpjovimą siūlą ir traukti į save, sukryžiavus. Geltonas rožes galima padaryti, į balto šokolado ir medaus masę įbėrus geltonų maistinių dažų. Rožytes dariau iš baltojo šokolado „Princas“ ir tikrai esate teisi - dėjau geltonų maistinių dažų, nes kitaip rožytės gautųsi tiesiog šokolado.

Mėginau, žinoma, tačiau viską suversti ir iškepti per kartą, o tuomet jau supjaustyti, man kažkaip ir greičiau, ir paprasčiau. Ir tikrai niekada nebuvo iškilusi tavo aprašytoji problema - visad gražiai iškepa visas biskvitas, niekas neperkepa, o persipjauna Raffaello biskvitas tiesiog pavydėtinai lengvai. Jeigu biskvitas kyla kūgiu, tą kūgį nuopjauname. Jei biskvitas sukrito ar vidus žalias, galima kepti atskirtus biskvitus ir ramiai pasidaryti tortą. Torto sulaistymui aš naudojau 2 arbatinius šaukštelius cukraus, bet čia jau pagal skonį - maišant reikia vis paragauti, ar jau malonus skonis. Sulaistant biskvitus nereikėtų persistengti, nes tada tortukas gali būti labai jau netvirtas, bet ir ne čiut-čiut - sakyčiau, vidutiniškai.

Raffaello tortas su kokoso drožlėmis ir biskvitiniais piršteliais

Tortai be kepimo: paprastumas ir universalumas

Tortų be kepimo populiarumas nuolat auga dėl kelių priežasčių: paprastas paruošimas, greitas pagaminimas, universalumas, lengvumas ir nėra kepimo klaidų rizikos. Jie puikiai tinka ir kasdieniam skanėstui, ir šventiniam stalui.

Pagrindiniai tortų be kepimo ingredientai:

  • Pagrindas: sausainiai („Selga“, šokoladiniai, smėliniai), meduoliai, biskvitiniai pagrindai (pirkti parduotuvėje).
  • Kremas: varškė, grietinėlė, maskarponė, jogurtas, kondensuotas pienas, šokoladas, vaisių tyrės.
  • Sustiprinantys ingredientai: želatina, agar-agaras, krakmolas (rečiau).
  • Priedai: vaisiai (braškės, avietės, persikai, ananasai), uogos (mėlynės, serbentai, vyšnios), riešutai (graikiniai, migdolai, lazdyno), šokoladas (juodas, pieniškas, baltas), kokoso drožlės, džiovinti vaisiai.

Populiariausi tipai:

  • Tortai su sausainiais: vienas populiariausių tipų, sausainiai sluoksniuojami su kremu ir kitais ingredientais.
  • Varškės tortai: pagrindinis ingredientas - varškė, suteikianti tortui lengvumo ir gaivumo.
  • Jogurtiniai tortai: dar lengvesni ir mažiau kaloringi, naudojant jogurtą.
  • Šokoladiniai tortai: pagrindinis ingredientas - šokoladas, nuo paprastų sluoksnių iki sudėtingų mousų.
  • Vaisiniai tortai: pagrindinis ingredientas - vaisiai.

Patarimai ir gudrybės, kad tortas pavyktų tobulai: naudokite kokybiškus ingredientus, atkreipkite dėmesį į sausainių drėgnumą, gerai atšaldykite tortą (geriausia per naktį), eksperimentuokite su skoniais, dekoruokite kūrybiškai, atkreipkite dėmesį į želatinos kiekį ir naudokite tinkamą formą. Venkite tokių klaidų kaip per daug skysčio, per mažai želatinos, netolygus kremas, nepakankamas atšaldymas ar per didelis cukraus kiekis.

Tortai be kepimo: sluoksniuoti sausainiai su kremu ir uogomis

Kiti tortų receptai ir įkvėpimai

Saldumynai be kiaušinių - su tortų, pyragų ar kitų receptų nevalgantiems kiaušinio paieškomis susiduria dauguma mamų. Šis įrašas skirtas palengvinti ieškojimus - į vieną įrašą surinkti visi išbandyti, išragauti ir pamėgti saldumynų receptai be kiaušinių. Greitas rudeninis tortas be kiaušinių - geras savo paprastumu, sveikesne sudėtimi ir sparčiu paruošimu. Dar vienas greituolis - vaflinis tortas, kurio nereikia kepti. Kondensuotas pienas, šokoladas, sviestas - šis receptas tikriems saldumynų mėgėjams. Vaisių pica - šis sveiko torto receptas tiks ne tik nevalgantiems kiaušinių, bet ir miltų. Jo pagrindas - migdolai ir datulės.

Ant torto pakylos gali lipti ir trupininis obuolinis pyragas be kiaušinių. Ypač jei patieksime jį šiltą, su šaukšteliu vanilinių ledų. Tačiau ir vienas pats jis puikus, be to, puikiai tinkamas ir patiems mažiausiems. Drąsiai galima gaminti pirmajam gimtadieniui. Cukinijų šokoladainis - tikras rudens hitas, kai reikia įprasminti virtuvę šturmuojantį cukinijų derlių. Cake popsais gali tapti ir šokoladuoti bananai. Žaibiškai paruošiami keksiukai iš ledų. Jei gaminsime iš pirktinių ledų, pažiūrėkime, kad jų sudėtyje nebūtų kiaušinių.

Skaičių tortas: vietoj skaičių galima gaminti raides ar kitokias norimas formas. Kad skaičiai būtų dailesni, nusipiešiu juos ant lapo popieriaus, iškerpu - bus skaičių iškarpos. Ant stalo dedu kepimo popieriaus lapą, pabarstau miltų. Kočėlą apibarstau miltais ir iškočioju ploną maždaug 26×18 cm dydžio lakštą. Dedu ant jo skaičiaus „iškarpą“, peiliu išpjaunu skaičių. Taip pasiruošiu visus skaičius. Kepsiu torto paplotėlius po vieną įkaitintoje 180C orkaitėje ~5min - viršus apačia be vėjelio. Iškepusius skaičius dedu ant lygaus paviršiaus ir palieku atvėsti.

Torto užsakymas iš konditerio

Kiekvienos šventės šventinio stalo epicentre yra tortas, todėl nutariau skirti visą dėmesį tik jo didenybei. Naujų taisyklių torto svorio apskaičiavimui tikrai neišrasime, todėl galite drąsiai vadovautis čia išdėstytais patarimais. Kalbant apie individualiai užsakomo torto svorį, noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad paprastai kiekvienas konditeris turi nusistatęs minimalų galimo užsakyti torto svorį. Užsakomų tortų svoris paprastai prasideda nuo 2 kg, labai retais atvejais - nuo 1,5 kg. Jei tokios sąlygos netinka, visada galima tortą pasigaminti pačiam ar rinktis iš jau pagamintų, esančių vitrinoje, tortų.

Svarbiausi aspektai užsakant tortą:

  1. Skonis - totaliai individualus reikalas. Vieni mėgsta šokoladą, kiti uogas, treti nori sūrio pyrago, ketvirtiems norisi traškučio. Noriu juodu ant balto parašyti, kad visi tortai riebūs ir saldūs (juk todėl ir tortas!), tik nelygu pojūtis, kai torto gabalėlis paliečia jūsų liežuvį. Net ir tie putėsiniai, kurie atrodo lengviausi, puriausi, taip maloniai nuslystantys gomuriu, na, tokie nekalčiausi tortai yra riebūs.
  2. Torto išvaizda - fantazijos reikalas. Tai dar labiau individualu, nei torto skonis. Renkantis tortą, pavartykite to konditerio tortų albumą, kad suprastumėte, ar tikrai norite pas šį specialistą užsakinėti tortą. Kiekvienas konditeris, kaip ir dailininkas, siuvėjas, juvelyras, turi savo braižą, stilių, todėl nereiktų pykti, jei pamatęs Jūsų norus, konditeris atsisakys gaminti norimą tortą. Daugeliu atvejų tai nereiškia, kad jis nemoka/negali, tiesiog kiekvienas profesionalas sieks išsaugoti savo stilių ir viziją. Ir be abejo, jei konditerio vizija netenkina Jūsų norų, visada turite teisę rinktis tokį konditerį, kuris sutiks įgyvendinti Jūsų svajonę.
  3. Užsakymo laikas. Optimalus laikas gimtadieninio torto užsakymui yra 2 savaitės prieš šventę, tuo tarpu krikštynų/vestuvių tortus reikėtų užsakinėti bent prieš mėnesį. Prie kritinių datų taip pat priskirtinos visos šventės - Kalėdos, Naujųjų Metų sutikimas, Velykos, išleistuvės mokyklose ir darželiuose, Mamos/ Tėčio dienos. Tad, kuo anksčiau rezervuosite datą, tuo ramiau galėsite laukti šventės. Jei norite torto su figūrėlėmis/ gausybe gėlių/ netradicinės formos, planuokite torto užsakymą iš anksto.
  4. Kaina. Suprantu, kad, kai esi tik valgytojas ir tavo kiekviena diena nėra susijusi su saldumynais, svarbiausia yra pats faktas - skanus ir gražus arba gražus ir skanus tortas. Kalbant apie tuos atvejus, kai ir skanu, ir gražu, reikia žinoti, kad pigu negali būti. Individualus kepinys, kaip ir individualiai siūtas drabužis, individualiai suprojektuota spinta ir t. t., visada turės savo kainą. Nenustebkite, jei gaminio kaina išauga dėl įvairių detalių, kurių gamyba užima kartais daugiau laiko nei pats tortas, arba dėl to, kad užsakinėjate paskutinę minutę. Tai nėra noras iš jūsų pasipelnyti, o greičiau kompensacija už papildomas konditerio darbo valandas.

Jei jau tikrai torto reikia čia ir dabar, einate į gerą vardą turinčią kepyklėlę ir renkatės iš to, kas padėta vitrinoje. Jei visgi turite 1 ar kelias dienas, bandykite užsakyti skanėstus pas savąjį konditerį. Visada yra šansas, kad pasiseks.

Individualaus užsakymo torto dizaino eskizas

tags: #skanus #torto #gabalelis

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.