Žurnalistas Paulius Jurkevičius savo publikacijose dažnai analizuoja maisto kultūrą, lygindamas skirtingų šalių patirtis bei atsigręždamas į istorinį kontekstą. Vertinant aukštas maisto kainas prabangiuose kurortuose, pavyzdžiui, Kortinoje, naudinga atkreipti dėmesį į tai, koks dėmesys ten skiriamas maistui. Paulius Jurkevičius pastebi, kad nors kainos čia aukštos, jos atspindi pasaulinio lygio kurorto statusą.
Maistas kaip kultūros ir istorijos dalis
Analizuojant maistą, neįmanoma išvengti istorinių sąsajų. Paulius Jurkevičius atkreipia dėmesį, kad sovietinė virtuvė buvo ne tik maisto gaminimo būdas, bet ir ideologijos dalis. 1940 metais Lietuvą okupavę sovietai pakeitė ne tik filmus kino afišose, poeziją knygose, jie pakeitė ir valgiaraščius Kauno restoranuose. Atsirado balta mišrainė, „pachliobkės“, „padlivkos“ ir žuvies diena.
Kai žiūriu į 1968 metų Vilniaus valgyklų tresto meniu, kuriame yra „jautienos befstrogenas“, „kiaulienos natūralus šnicelis“ ir lygiai tą patį randu po 54 metų Lietuvos Respublikos Seimo valgiaraštyje, norisi netikėti. Norisi tarstelėti: „Nejaugi? Taip netoli nužygiavome?“
Tutkus išdėsto konkrečius faktus apie Europos gynybinę strategiją
Sovietinės virtuvės palikimas ir realybė
Sovietinei virtuvei buvo būdinga:
- Paprasti, pigūs ingredientai.
- Dideli kiekiai.
- Maistingumas, siekiant užtikrinti fizinę jėgą.
- Ribota produktų įvairovė.
Atsižvelgiant į tai, galima spėti, kad sovietinė sriuba galėjo būti kopūstų sriuba (šči) arba perlinė kruopų sriuba - pigus ir maistingas patiekalas, dažnai patiekiamas kariuomenėje ir valgyklose. Stasio Mikštos prisiminimai apie tarnybą sovietų kariuomenėje atskleidžia, kad toks maistas greitai įkyrėjo, o mėsos porcijos buvo minimalios.
Lietuviška tradicija ir šiandienos iššūkiai
Paulius Jurkevičius kelia klausimą: „Ar mes norime, galime pietauti lietuviškai?“ Vietoje pasaulinės kulinarijos banalybių, tokių kaip „meksikietiška čili sriuba“ ar „jautiena teriyaki padaže“, autorius siūlo atsigręžti į vietos ūkininkus. Jo manymu, būtų logiška mąstyti taip: tautos išrinktieji turėtų valgyti lietuviškai.
Štai keletas pavyzdžių iš Seimo kavinės meniu, kuriuos kritikuoja autorius:
| Patiekalas | Kritikos esmė |
|---|---|
| Meksikietiška čili sriuba | Globalizuotos kulinarijos pavyzdys |
| Jautienos befstrogenas | Sovietinės virtuvės klasika |
| Traškūs kalmarų žiedai | Nekvepia lietuviška tradicija |
Reikėtų rinkti ne geriausių restoranų topus, ne garsenybių lankomą trisdešimtuką, o mūsų - lietuviškųjų osterijų elitą, - tą, kuris meldžiasi ne aštuonkojams, ne čioriso dešrai, o teritorijai ir tradicijoms. Maistas, panašiai kaip ir sportas, yra politika.
tags: #sovietine #sriuba #jurkevicius