Sprando vaiskumas (NT), anksčiau vadintas "sprando raukšle", yra vaisiaus kaklo srityje susikaupusio skysčio kiekis, matuojamas ultragarsinio tyrimo metu nėštumo pradžioje. Šis matavimas yra svarbus prenatalinės patikros etapas, padedantis įvertinti chromosominių anomalijų, tokių kaip Dauno sindromas, riziką.
Gimdos dugno aukščio kreivė yra vienas iš rodiklių, padedantis spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje. Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą.
Metodika. Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites.
Klinikinė testo interpretacija. Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje:
- Kai kreivė kyla greitai, įtariamas daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, didelis vaisius, gimdos navikas.
- Kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas, oligohidramnionas, žuvęs vaisius.
Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas. Gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi.
20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos, 24-ąją savaitę - siekia bambą, 28-ąją - esti per du pirštus virš jos. 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Sprando vaiskumo matavimo esmė ir norma
Sprando vaiskumo matavimas atliekamas ultragarsu 11-13 nėštumo savaitę (11+0 - 13+6). Tyrimo metu nustatomas vaisiaus amžius, įsitikinama, ar auga vienas vaisius, ar dvynukai, įvertinama gimdos ir placentos kraujo apytaka, gimdos kaklelio ilgis, apžiūrima, ar nematyti anomalijų (apsigimimų). Šio tyrimo metu matuojamas ir sprando vaiskumas.
Embriono sprando vaiskumas neturėtų būti didesnis nei 3 mm. Jeigu sprando vaiskumo matmuo yra ≥ 2,5 mm, nėščiajai rekomenduojama pirmojo ar antrojo nėštumo laikotarpio prenatalinė diagnostika (pirmenybe teikiant pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinei diagnostikai). Kuo didesnis sprando vaiskumo matmuo, tuo didesnė chromosominių anomalijų rizika (apsigimimų).
Šio matavimo tikslumas nėra šimtaprocentinis ir priklauso nuo gydytojo patirties, vaisiaus pozicijos ir kitų veiksnių. Sprando vaiskumo matmuo ir nosies kaulo buvimas ar nebuvimas leidžia įtarti arba atmesti chromosomines vaisiaus ligas, dažniausiai 21 chromosomos trisomiją, t. y. Dauno sindromą. Jam būdinga stora vaisiaus sprando raukšlė: kuo ji storesnė, tuo Dauno sindromo tikimybė yra didesnė.
Tyrimo rezultatas bus aiškus iš karto. Svarbu, kad embriono sprando vaiskumas nebūtų didesnis nei 3 mm. Kuo didesnis sprando vaiskumo matmuo, tuo didesnė chromosominių anomalijų rizika (apsigimimų). Atminkite, kad šio matavimo tikslumas nėra šimtaprocentinis - priklauso nuo gydytojo patirties, vaisiaus pozicijos ir kt. Šio metodo patikimumas 80 proc. Ir atvirkščiai, jei sprando vaiskumo tyrimas nerodė rizikos, tai nereiškia, kad vaikutis tikrai gims sveikas.
Jeigu sprando vaiskumo matmuo yra ≥ 2,5 mm, nėščiajai rekomenduojama pirmojo ar antrojo nėštumo laikotarpio prenatalinė diagnostika (pirmenybe teikiant pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinei diagnostikai). Jums bus duotas siuntimas į perinatalinį centrą (Kauno klinikose arba Vilniaus Santaros klinikose).
Labai svarbu! Dauguma vaisių, kurių išmatuotas sprando vaiskumo matmuo būna per didelis, gimsta sveiki ir jų tolesnė raida būna normali.
Jei sprando raukšlės matavimas parodo, kad Dauno sindromo rizika yra didesnė nei 0.25%, tai laikoma reikšminga rizika. Tokiu atveju nėščiajai rekomenduojama atlikti amniocentezę (vaisiaus vandenų tyrimą) ar choriono gaurelių biopsiją (placentos audinio tyrimą). Šių tyrimų rezultatai labai tiksliai atsakys į klausimą ar vaisius serga Dauno sindromu, tačiau patys tyrimai gali kelti persileidimo riziką.
LSMUL Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė sako, kad dažniausia priežastis, kodėl moterys yra nukreipiamos vaisiaus chromosominių anomalijų patikrai, yra amžius. „Didžiausią dalį tyrimų atliekame dėl vyresnio moters amžiaus - tai sudaro net 85 proc. visų tyrimų. Ir nors šią patikrą galima atlikti visoms nėščiosioms, tačiau Lietuvoje yra remiamasi padidintos rizikos veiksnių metodika“, - pastebi specialistė.
Kaip minėjau, ją atlikti galima visoms moterims, tačiau Lietuvoje yra vadovaujamasi padidintos rizikos veiksnių metodika, tad patikra yra atliekama moterims, kurios turi rizikos veiksnių, t. y. gimdymo metu bus 35-eri ir daugiau metų, taip pat jeigu moters vyrui yra 42 metai ir daugiau, jeigu moteris yra gimdžiusi arba nutraukusi nėštumą dėl vaisiaus raidos ydų, pagimdžiusi vaiką su chromosomine patologija, ji ar vaiko tėvas serga paveldima liga, buvę du ir daugiau persileidimų, jeigu ultragarsu matomi pakitimai, jeigu atliko kraujo tyrimą ir jis rodo padidintą riziką, buvo paveikta teratogeninių veiksnių, pavyzdžiui, karščiavo nėštumo metu, vartojo nėštumo metu neleistinus medikamentus, buvo atliktas rentgenologinis tyrimas ir pan.
Riziką vertina tas medikas, kuris prižiūri nėščiąją. Lietuvoje nėščiąsias prižiūri akušeriai, akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai. Kai besilaukianti moteris kreipiasi pirmą kartą į vieną iš minėtų specialistų, jie turi aptarti rizikas, kad esant tam tikroms jau aptartoms indikacijoms arba peržengus 35-erių metų slenkstį, yra reikalinga genetiko ar akušerio ginekologo konsultacija ir apžiūra perinataliniame centre.
Jaunesnės moterys taip pat gali atlikti genetinius tyrimus, kurie atliekami daugelyje klinikų, tačiau reikia žinoti, kad šie tyrimai pacientėms, kurios nepatenka į rizikos grupę, yra mokami. Pacientė yra tiriama ultragarsu, žiūrima kiek yra vaisių, kur yra placenta, kiek yra vaisiaus vandenų, kokio dydžio vaisius - labai svarbu nustatyti nėštumo trukmę, ir yra ieškoma tam tikrų chromosominių anomalijų žymenų: matuojama vaisiaus sprando vaiskuma (moterų dar vadinama „sprando raukšle“), vertinamas nosies kaulas, kraujotaka, taip pat imamas kraujo tyrimas ir pagal tai suvedami duomenys į sistemą ir apskaičiuojamos tam tikrų chromosominių ligų rizikos.
Tai yra vienas iš matavimų, kuris atliekamas ultragarsinės patikros metu. Dėl ko jis reikalingas? Jeigu gydytojai, prižiūrintys nėščiąją poliklinikose ar ligoninėse pamatuoja, kad vaisiaus sprando vaiskuma yra 2,5 mm ir daugiau, tai pavojaus signalas ar žymuo, kad pacientę turėtume ištirti detaliau. Jeigu sprando vaiskuma yra didesnė nei 3,5 mm, tuomet siūlome invazines procedūras, tokias kaip choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, kurios tiksliai atskleidžia būklę, kadangi jų patikimumas yra 100 proc. Šiais tyrimais yra tiriamas vaiko kariotipas, ir galime pasakyti, kokia jo būklė, pavyzdžiui, turi jis Dauno sindromą ar ne. Padidėjusi sprando vaiskuma gali būti susijusi ne tik su Dauno sindromu, bet ir su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, vaisiaus širdies yda, pačios pacientės prasirgtomis infekcinėmis ligomis ir daugybe kitų infekcinių ligų. Dėl to šitas matavimas yra įtrauktas į ultragarsinės patikros protokolą ir matuojamas visoms moterims.
Padidėjusi sprando vaiskuma gali būti susijusi ne tik su Dauno sindromu, bet ir su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, vaisiaus širdies yda.
Hormoninė diagnostika nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną, estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt.
Chorioninis gonadotropinas (hCG) pagal cheminę struktūrą - glikoproteidas, kurį pradeda gaminti sincitiotrofoblasto ląstelės po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Didžiausia koncentracija motinos kraujyje - apie 60-ąją nėštumo dieną. Nuo 80-osios dienos jo produkcija mažėja ir išlieka nedidelė iki nėštumo pabaigos. hCG skatina estrogenų sintezę placentoje, progesterono gamybą geltonkūnyje, hormonų steroidogenezę vaisiaus antinksčiuose, vaisiaus kiaušidžių raidą. Apie 10 proc. cirkuliuojančio hormono išsiskiria su šlapimu. Ankstyvieji nėštumo testai pagrįsti šio hormono nustatymu moters šlapime. Pirmuoju nėštumo trimestru jo kraujyje būna 40-60 mU/ml, o su šlapimu išsiskiria 3 000-40000 mU/ml. Sergant trofoblastine liga, Dauno liga hCG produkcija ryškiai padidėja.
PAPP-A (angl. pregnancy associated plasma protein-A) tai specifinis nėštumo glikoproteinas, kurį sintetina trofoblastas. Šis baltymas aptinkamas motinos serume nuo 28-os pastojimo dienos. Maža jo koncentracija nustatoma, kai vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija.
Chorioninis gonadotropinas (hCG) ir su nėštumu susijęs plazmos proteinas A (PAPP-A) tiriami nuo 11-os nėštumo savaitės iki 13-os savaitės + 6 d. (dvigubas testas).
Estrogenai gaminami placentoje ir vaisiaus antinksčiuose. Jie sukelia fiziologinę gimdos raumenų hipertrofiją ir hiperplaziją, minkština gimdos kaklelį, veikia jungiamąjį audinį, pieno liaukas. Estriolio koncentracija nėštumo pabaigoje - 350-1900 ng/ml. Jis išsiskiria su šlapimu.
Progesteronas gaminamas placentoje. Šio hormono produkcija didėja nuo 9-osios iki 32-osios savaitės (10-100 kartų). Progesteronas svarbus kiaušinėlio implantacijai, mažina gimdos tonusą, skatina augti gimdą, vešėti pieno liaukas.
Alfa fetoproteinas (AFP) - glikoproteinas, gaminamas trynio maišelyje, o vėliau - vaisiaus kepenyse ir virškinimo trakte. Vaisiaus kraujyje ir vandenyse jo koncentracija didėja iki 13- osios nėštumo savaitės, vėliau mažėja. Motinos kraujyje alfa fetoproteino galima aptikti nuo 10-osios nėštumo savaitės, jo koncentracija didėja iki 32-osios nėštumo savaitės. Motinos kraujyje AFP koncentracija padidėja esant vaisiaus nervinio vamzdelio, virškinimo sistemos raidos ydų, daugiavaisiam nėštumui ir kt. Dauno liga sergančio vaisiaus kepenyse AFP sintezė sulėtėja.
14-21-ąją nėštumo savaitę gali būti atliekamas trigubas („triple“) testas: nustatoma chorioninio gonadotropino, estriolio ir alfa fetoproteino koncentracija motinos kraujyje. Biocheminis nėščiosios kraujo serumo žymenų tyrimas (dvigubas ir trigumas testai) naudojamas atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms, chromosominei patologijai, ypač Dauno ligai (jautrumas - 60-75 proc.). Joms atliekami invaziniai prenatalinės diagnostikos metodai.
Vaisiaus judesiai ir širdies veikla
Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Paskaičiuota, kad vaisius per vieną ciklą miega vidutiniškai apie 23 min.
Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.
Vertinimas. Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Vaisiaus širdies auskultacija
Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms.
Metodika. Moteriai gulint ant nugaros ar ant šono (kai esti v. cava sindromas), akušerinis stetoskopas glaudžiai prispaudžiamas prie nėščiosios pilvo sienelės ir klausančiojo ausies, nelaikant jo ranka. Skaičiuojamas vaisiaus širdies ritmas tarp sąrėmių, t. y. bazinis ritmas per 1 minutę. Vieta, kur geriausiai girdima širdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje. Lyginamas vaisiaus širdies ritmas su motinos a. radialis pulsu.
Klinikinė interpretacija. Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-115 širdies susitraukimų per minutę (spm).
Tachikardija vadinamas dažnesnis nei 150 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 10 minučių. Vaisiaus tachikardija, karščiavimas, medikamentai ir kt.
Bradikardija - retesnis nei 110 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 3 minutes. Bradikardija esti sunki, kai vaisiaus širdis susitraukinėja rečiau nei 100 spm. Tai rodo nepatenkinamą jo būklę gimdoje.
Nustačius vaisiaus tachikardiją, bradikardiją ar aritmiją, būtina užrašyti kardiotokogramą, įvertinti vaisiaus ir placentos kraujotaką ir kt.
Akušerinė echoskopija ir ultragarsinė patikra
Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Jam kontraindikacijų nėra.
Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Moksliniais įrodymais pagrįstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą yra svarbus vaisiaus anomalijoms, nėštumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti. Ultragarsinio tyrimo vertė trečiuoju nėštumo trimestru yra diskutuotina. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.
Pirmojoje nėštumo pusėje, 16-20-ąją savaitę, nustatoma:
- Nėštumo lokalizacija
- Daugiavaisis nėštumas
- Nėštumo laikas
- Nėštumo raida
- Apsigimimai
- Gimdos ir kiaušidžių navikai.
Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma:
- Vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas
- Vaisiaus biometrija, svoris
- Placentos lokalizacija, storis, sandara
- Vaisiaus vandenų tūris
- Apsigimimai
- Vaisiaus augimo sutrikimai
- Kraujavimas iš gimdos.
Papildomų ultragarsinių tyrimų nėštumo laikotarpiu indikacijos:
- Kraujavimas iš gimdos
- Įtariamas negimdinis nėštumas
- Gimdos dydžio ir nėštumo laiko nesutapimas
- Gimdos anomalijos
- Gimdos ir kiaušidžių dariniai
- Nėštumas ir spiralė
- Daugiavaisis nėštumas
- Įtariamas žuvęs vaisius
- Įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas
- Įtariama vaisiaus hipoksija
- Netaisyklinga vaisiaus padėtis
- Polihidramnionas
- Oligohidramnionas
- Rh izoimunizacija
- Invazinės procedūros (choriono biopsija, amniocentezė, kordocentezė)
- Nepalanki genetinė anamnezė.
Metodika ir vertinimas
Ultragarsinis tyrimas atliekamas realaus laiko režimu:
- Pro pilvo sieną - naudojant sektorinį ar linijinį 3,5 mHz ir didesnio dažnio daviklį.
- Pro makštį - naudojant 6,5-7,5 mHz daviklius.
Pacientės paruošimas. Šlapimo pūslė turi būti pilna tiriant pro pilvo sieną - pirmąjį nėštumo trimestrą bei antrąjį ir trečiąjį trimestrą - vertinant gimdos kaklelį, įtariant placentos pirmavimą. Tiriant pro makštį, šlapimo pūslė turi būti tuščia.
Vertinimas. Echoskopija pirmuoju nėštumo trimestru:
- Gemalinė pūslė (GS, angl. gestational sac): apvalios ar ovalios formos echonegatyvi struktūra; matoma nuo 4-osios nėštumo savaitės, 2 mm dydžio; sienelė 3 mm storio, ryškiai echopozityvi; didėja 1 mm per parą.
- Trynio maišas: plonasienė cistinė struktūra tarp amniono ir choriono membranų; matoma nuo 4-5-osios nėštumo savaitės; dydis - 3-6 mm.
- Embrionas (CRL, angl. crown-rump length): matomas nuo 5-osios nėštumo savaitės arba kai GS > 18 mm; auga 10 mm per savaitę; kai CRL > 5 mm, 6-ąją nėštumo savaitę matomas širdies plakimas (100-160 k./min.). Matuojant CRL, nėštumo laikas nustatomas 3-5 dienų tikslumu.
Būtina įvertinti gimdą, gimdos kaklelį, kiaušides. Sprando raukšlės storis vertinamas 10-14-ąją nėštumo savaitę (norma < 3 mm).
Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai. Atliekama vaisiaus biometrija:
- BPD (angl. diameter biparietalis) - tarpmomeninis matmuo.
- FO (angl. diameter frontooccipitalis) - pakaušio- kaktos matmuo.
- HC (angl. head circumference) - galvos apimtis.
- ABD (angl. diameter abdominalis) - pilvo matmuo.
- AC (angl. abdomen circumference) - pilvo apimtis.
- Fe (angl. femur) - šlaunikaulio ilgis.
Remiantis vaisiaus biometrijos duomenimis, nustatomas nėštumo laikas (tiksliausiai 18-20-ąją savaitę), apskaičiuojamas vaisiaus svoris.
Vertinama vaisiaus anatomija:
- Galva - kaukolės kontūras, forma, vidurinė linija, skaidriosios pertvaros ertmė, gumburas, užpakalinė duobė.
- Stuburas - sagitalinėje ir koronarinėje plokštumose.
- Krūtinės ląsta.
- Širdis - „keturių kamerų“ vaizdas.
- Skrandžio pūslė.
- Kepenys, blužnis.
- Pilvo siena, virkštelės prisitvirtinimo vieta.
- Inkstai.
- Šlapimo pūslė.
- Lyties organai.
- Galūnės.
- Virkštelės kraujagyslių skaičius.
Vertinama placentos lokalizacija, storis, sandara. Apskaičiuojamas vaisiaus vandenų indeksas, AFI amniotic fluid index, - vaisiaus vandenų „kišenių“, matuojamų centimetrais keturiose nėščiosios pilvo kvadrantuose, suma (norma - 8-20 cm). Vaisiaus vandenų tūris, AFV amniotic fluid volume, - vertinamas matuojant vertikaliai giliausią vandenų „kišenę“ (norma - 2-8 cm). Taip pat vertinama gimdos ir kiaušidžių struktūra, jų dariniai. Kai yra rizikos veiksnių, matuojamas gimdos kaklelio ilgis, vidinių gimdos kaklelio žiočių išsiplėtimas.
Kardiotokografija (KTG)
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Dabar KTG yra plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas.
Indikacijos kardiotokografijai nėštumo laikotarpiu:
- Įtariama vaisiaus hipoksija.
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Pernešiojimas.
- Hipertenzinės nėščiųjų būklės.
- Gresiantis priešlaikinis gimdymas.
- Vaisiaus vandenų patologija.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Diabetas.
- Rh izoimunizacija.
Indikacijos KTG gimdymo metu: vaisiaus būklei stebėti ir vertinti. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.
Netiesioginė (išorinė) KTG registruojama ant šono gulinčiai nėščiajai, uždėjus kardiotokografo daviklius, registruojančius vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus. Vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su gimdos susitraukimais. Jei nėra gimdos susitraukimų, tiriama 10-30 min., kol sulaukiama ne mažiau kaip 2 vaisiaus judesių. Vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su vaisiaus judesiais. Tai nestresinis testas (žr. NST).
Klinikinė interpretacija
Pagrindiniai KTG elementai:
- Bazinis dažnis - tai vyraujantis momentinis dažnis (norma - 110-150 k./min.).
- Tachikardija - vaisiaus širdies ritmas dažnesnis kaip 150 k./min., ryški tachikardija - > 170 k./min. Ją sąlygoja prasidėjusi vaisiaus hipoksija, chorioamnionitas, motinos karščiavimas, vaistų (beta mimetikų) poveikis.
- Bradikardija - vaisiaus širdies ritmas mažesnis kaip 100 k./min., trunkantis ilgiau kaip 3 min. Kai ritmas < 100 k./min., gali būti vaisiaus hipoksijos požymis, ypač kai sumažėjęs variabiliškumas.
- Vaisiaus širdies ritmo variabiliškumas - tai momentinis širdies ritmo kitimas, apibūdinamas amplitude (10-25 k./min.) ir svyravimų dažniu (norma - 6-15 k./min.). Sumažėję svyravimų amplitudė ir svyravimų dažnis yra blogas prognozinis vaisiaus būklės požymis, rodantis progresuojančią hipoksiją.
- Laikinieji širdies ritmo kitimai: akceleracija (padažnėjęs širdies ritmas), deceleracija (sulėtėjęs širdies ritmas). Jie atsiranda veikiant dirgikliams - vaisiaus judesiams ar gimdos susitraukimams. Jei vaisiaus širdis reaguoja į dirgiklius akceleracija, tai jo būklė gera. Deceleracija dažniausiai yra sutrikusios virkštelės (variabili deceleracija) ar placentos (vėlyvoji deceleracija) kraujotakos ir vaisiaus hipoksijos požymis. Ankstyvoji deceleracija būna dėl vaisiaus galvutės suspaudimo sąrėmių metu. Pasibaigus sąrėmiui, širdies ritmas normalizuojasi.
Kardiotokogramos vertinimo kriterijai nurodyti 2.28 lentelėje.
Nestresinis testas (NST)
Reaktyvi KTG: dvi ir daugiau akceleracijų per 20 min., amplitudė - 15 k./min., 15 sek. Trukmės po vaisiaus judesių. Kartojama pagal indikacijas.
Nereaktyvi KTG: motorinių vaisiaus judesių yra mažiau kaip 2 per 20 min., nėra akceleracijų. Kai yra nereaktyvi ar abejotina KTG, kreivės registruojamos iki 30-40 min. Atliekamas stimuliavimo testas (pvz., Hono mėginys - vaisiaus sujudinimo testas). Nesikeičiant kreivei, registruojama kartotinai po 2 val., atliekama doplerometrija, vertinamas biofizinis vaisiaus profilis. Kai yra patologinė KTG, žali vaisiaus vandenys- nėštumas užbaigiamas pagal akušerinę situaciją.
Amniocentezė
Amniocentezė - vandenmaišio punktavimas pro nėščiosios pilvo sieną kontroliuojant ultragarsu. Komplikacijų rizika: 0,5-1,0 proc. Procedūra gali būti atliekama ambulatoriškai.
Indikacijos:
- Rh izoimunizacija.
- Vaisiaus plaučių brandumui vertinti.
- Polihidramnionas.
- Vaisiaus kariotipui nustatyti.
- Įtariama intrauterinė infekcija.
- Įtariamos vaisiaus medžiagų apykaitos ligos.
Kontraindikacijos: reguliari gimdymo veikla; infekcinės pilvo organų ligos.
Metodika. Amniocentezė atliekama nuo 14-16-osios nėštumo savaitės stacionare ar ambulatoriškai. Tiriant ultragarsu, parenkama punkcijos vieta ir 20-22 G storio bei 9-15 cm ilgio adata su mandrenu įkišama į amniono ertmę nepažeidžiant placentos ir vaisiaus. Vietinė anestezija dažniausiai netaikoma. Tirti imama 15-30 ml vaisiaus vandenų. Diagnostinė amniocentezė kartojama po 7-14 dienų atsižvelgiant į indikacijas. Kai yra polihidramnionas, atliekama gydomoji amniocentezė. Su švirkštu ištraukiama vidutiniškai 500-1000 ml vaisiaus vandenų. Procedūra gali būti kartojama kas 1-3 dienas.
What to expect when you do amniocentesis GENESYS FERTILITY CENTER
Kai yra rizikos veiksnių, matuojamas gimdos kaklelio ilgis, vidinių gimdos kaklelio žiočių išsiplėtimas.
Ką daryti, jei tyrimai nustato chromosomines anomalijas? Jeigu tyrimai nustato chromosomines anomalijas, kiekvienas atvejis yra labai individualus bei jautrus ir yra sprendžiamas atsižvelgiant į situaciją. Organizuojamas gydytojų konsiliumas, pacientė yra konsultuojama specialistų ir tik tuomet pasirenkamas vienas ar kitas variantas.
Invaziniai ir Neinvaziniai Tyrimai. Svarbu suprasti skirtumą tarp invazinių ir neinvazinių tyrimų:
- Invaziniai tyrimai (amniocentezė ir choriono gaurelių biopsija): Šie tyrimai yra labai tikslūs, tačiau jie kelia nedidelę persileidimo riziką.
- Neinvaziniai tyrimai (PRISCA ir NIPT): Šie tyrimai yra saugesni, nes jie neatliekami invaziniu būdu, tačiau jų patikimumas yra mažesnis nei invazinių tyrimų. Gavus tiek vieno, tiek kito tyrimo patologinius rezultatus, yra privaloma patikrinti invaziniu tyrimu.
Jeigu sprando vaiskumo matmuo yra ≥ 2,5 mm, nėščiajai rekomenduojama pirmojo ar antrojo nėštumo laikotarpio prenatalinė diagnostika (pirmenybe teikiant pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinei diagnostikai). Jums bus duotas siuntimas į perinatalinį centrą (Kauno klinikose arba Vilniaus Santaros klinikose).
Jei sprando raukšlės matavimas parodo, kad Dauno sindromo rizika yra didesnė nei 0.25%, tai laikoma reikšminga rizika. Tokiu atveju nėščiajai rekomenduojama atlikti amniocentezę (vaisiaus vandenų tyrimą) ar choriono gaurelių biopsiją (placentos audinio tyrimą). Šių tyrimų rezultatai labai tiksliai atsakys į klausimą ar vaisius serga Dauno sindromu, tačiau patys tyrimai gali kelti persileidimo riziką.
Choriono gaurelių biopsija yra ankstyva procedūra, kurią galima atlikti jau nuo 11 savaičių, o amniocentezę galima atlikti nuo 15 savaitės. Choriono gaurelių biopsijos skaičius didėja, nes moterims vis anksčiau galime pasakyti rizikos dydį, o jos nori žinoti kuo greičiau tikslų atsakymą. Kai kalbame apie invazinę procedūrą, reikia žinoti, kad kiekviena moteris patiria bazinę tikimybę persileisti, nepriklausomai nuo minėtų invazinių procedūrų. Tai reiškia, ar buvo atlikta procedūra, ar ne, moteris gali persileisti. Jeigu atliekama choriono gaurelių biopsija, tuomet prie bazinės persileidimo rizikos prisideda 0,22 proc. (bendra suma apie 2 proc.), o jeigu amniocentezė - 0,11 proc. (bendra suma apie 1 proc.). Kiekviena moteris patiria bazinę tikimybę persileisti, nepriklausomai nuo invazinių procedūrų. Realiai ta rizika tikrai nėra didelė, taip pat verta žinoti, kad jeigu pacientė nešioja vaisių su chromosomine anomalija, persileidimo rizika ir taip yra didesnė nei tos, kuri nešioja sveiką vaiką.
Kauno klinikose atliekama 300-400 procedūrų per metus, persileidžia 1 pacientė.
Jeigu tyrimai nustato chromosomines anomalijas, tačiau yra peržengta 12-kos savaičių riba, kokie tolimesni sprendimai? Kiekvienas atvejis labai individualus bei jautrus ir yra sprendžiamas atsižvelgiant į situaciją. Organizuojamas gydytojų konsiliumas, pacientė yra konsultuojama specialistų ir tik tuomet pasirenkamas vienas ar kitas variantas. Sprendimai nepriimami lengvai.
Jeigu šeimoje yra genetinė problema, tuomet jie turėtų būti konsultuojami genetikų. Sakyčiau, kad reikėtų pasikonsultuoti su genetiku ir vyrui, ir moteriai dar iki nėštumo. Tačiau kai kurių apsigimimų, pavyzdžiui, nervinio vamzdelio apsigimimo, gali padėti išvengti folio rūgšties vartojimas. Pirmiausia mes turime šviesti poras, kad jos privalo planuoti nėštumą, o prieš planuodamos pradėtų vartoti folio rūgštį, nes labai dažnai šis dalykas yra užmirštamas arba pradedamas daryti per vėlai. Pirmiausia, mes turime šviesti poras, kad jos privalo planuoti nėštumą. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog moterys vis labiau ruošiasi nėštumui, skiria tam dėmesio ir emocine bei psichologine prasme, kreipia dėmesį į mitybą ir savo sveikatos stiprinimą. Nemanau, kad kiekvienai moteriai privaloma apsilankyti pas genetiką, jeigu nėra rizikų ar kitų indikacijų - svarbiausia ruoštis nėštumui iš anksto.