Pavasaris Lietuvoje neatsiejamas nuo sulos sezono - tai laikas, kai gamta bunda, o medžiai dalijasi savo gyvybės vandeniu. Beržų ir klevų sula - natūralus, lengvas ir sveikas gėrimas, kurį žmonės vertina jau šimtmečius. Lietuvių protėvių tradicijos, susijusios su beržų sula, gyvuoja ir šiandien. Šis gamtos gėrimas ne tik numalšina troškulį, bet ir naudojamas įvairiems patiekalams bei gėrimams gaminti. Tradicinė lietuviška virtuvė yra daugialypė ir turtinga, besikeičianti per amžius ir priklausanti nuo regiono bei socialinio sluoksnio. Nors dažnai įsivaizduojame ją kaip vienalytę, svarbu prisiminti, kad skirtinguose Lietuvos regionuose apstu savitų patiekalų ir įvairuojančių to paties patiekalo ruošimo būdų. Ši įvairovė atsispindi ir gėrimų gamyboje, įskaitant raugintą beržų arba klevų sulą, kuri yra ne tik gaivinantis gėrimas, bet ir puikus ingredientas sriubai.
Sulos Sezonas ir Rinkimo Ypatumai
Kovo-balandžio mėnesiais jau galima bandyti tekinti beržų ir klevų sulą. Sula pradeda tekėti, vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 °C, ir teka apie porą savaičių. Sula - tai maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, kuris pavasarį kamienu perduodamas į medžio šakas pumpurams brandinti. Todėl jos sezonas nėra ilgas ir baigiasi pirmiesiems pumpurams išsprogus.
Beržų ir Klevų Sula: Skirtumai
Klevai sulą ima duoti maždaug savaite anksčiau, nei beržai, ją galima leisti kovo mėnesį, kai, paprastai, dar būna įšalas. Klevų sula yra saldesnė už beržų, nes joje yra daugiau fruktozės ir gliukozės. Oro temperatūrai pakilus keliais laipsniais ir išsilaikius porą savaičių sulos ima duoti ir beržai. Jos išgaunama gausiau. Kitų medžių sula dažnai yra kartoko skonio, todėl nėra tokia populiari.
Sulos Rinkimo Taisyklės ir Atsakomybė
Norint prisileisti sulos, medžio kamieno apačioje gręžiama nedidelė skylutė, į kurią įstatomas latakėlis sulai surinkti. Anot gamtininkų, skylė sulai leisti turi būti gręžiama grąžtu, jokiu būdu ne kertama kirviu, nes tai pražudo medį. Grąžtas turi būti laikomas šiek tiek jį pakreipiant į viršų. Mama pasakojo, kad jos seneliai kaime, rūsyje turėjo labai didelę medinę bačką, kurią kiekvieną pavasarį pripildydavo beržų sulos, o jos viršų užberdavo avižomis (grūdais). Tos avižos laikui bėgant sudygdavo ir natūraliai apsaugodavo sulą nuo surūgimo. Vertinant visus tris sulos paruošimo būdus, man skaniausias buvo pats pirmasis, tik su razinomis, toks mažiausiai atitolęs nuo tikro sulos skonio.
Labai patogus būdas yra naudoti medicinines lašalines. Vaistinėje nupirkus lašalinių (medicininių) ir pragręžus beržuose visai nedideles skylutes, jas įstačius sulai lašėti, sula švariai teka tiesiai į butelį. Medinį latakėlį labai paprasta pasidaryti iš paprasčiausios lazdos. Latakėliui skylė gręžiama įstrižai, maždaug 45 laipsnių kampu, o latakėlyje padaroma nedidelė įpjova. Ant tokio latakėlio galima įtvirtinti surinkimo indą.
Remiantis laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka ir Aplinkos ministerijos taisyklėmis, sulą galima leisti iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, planuojamų kirsti ne vėliau kaip po 5 metų. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis medienoje - iki 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Per sezoną iš vieno brandaus beržo ir klevo galima surinkti kelias dešimtis litrų sulos ir medžiams nepadaryti žalos. Sulos bėginimas medžiui nei kiek nepakenkia - svarbu po to užkalti skylę mediniu kaiščiu, kad į medį neįsimestų puvinys. Baigus leisti sulą, skyles būtina užkimšti. Tam tinka mediniai kaiščiai (tos pačios rūšies medžio, iš kurio buvo gaunama sula), kuriuos reikia užtepti moliu, derva arba specialiu sodo tepalu. Gamtininkai rekomenduoja sulą leisti į stiklinį (ne plastikinį) indą, anot jų, stiklas geriau padeda išsaugoti vitaminus ir skonį. Jį reikia laikyti pridengtą, kad neprikristų vabalų ar šapelių.
Sulos Savybės ir Nauda Organizmui
Apie sulos naudą esame girdėję visi. Vaistažolių knygose rašoma, kad beržų sula yra labai sveikas daug vitaminų turintis gėrimas, ypač naudingas inkstams. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė beržų sulą vadina „medžių krauju“ ir pabrėžia jos svarbą augalams, taip pat sula yra gamtinis organizmo gaiviklis, veikiantis čia ir dabar. Svarbiausias sulos uždavinys yra greitai medžio kamienu aukštyn nunešti giliai jo šaknyse sukauptas skystas reikalingas maistines medžiagas ir užgydyti pažeistas vietas.
Sulos Cheminė Sudėtis ir Nauda
Suloje yra 0,5-2 % sacharidų (gliukozė, fruktozė), organinių rūgščių, vitaminų C, PP, kalio, kalcio, geležies druskų ir daug kitų mineralinių medžiagų. Klevų suloje dar daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, tad šis gėrimas dar vadinamas skystuoju auksu. Klevų sulos sudėtyje esantis didelis fruktozės kiekis stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir taip smaližiams sumažina saldumynų potraukį. Arbatinis šaukštelis klevų sulos gali pakeisti lygiai tokį pat kiekį cukraus. Sula tonizuoja, reguliuoja medžiagų apykaitą, bendrai stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Sula padeda iš organizmo pašalinti susidariusius akmenis, teršalus, toksinus, druskas, stiprina ir valo organizmą, reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Sula rekomenduojama gerti sunkius fizinius darbus dirbantiems, intensyviai sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, infekcinėmis ligomis persirgusiems, vitaminų stokojantiems žmonėms. Pasak pirtininkų, sula yra vienas tinkamiausių gėrimų išsivanojus pirtyje.
Mitybos specialistų požiūris
Sveikos mitybos instruktorė Lauryna Nelkinė teigia, kad mokslinių tyrimų dėl beržų sulos vartojimo įtakos žmogaus sveikatai yra nedaug, todėl teigti absoliučias išvadas sudėtinga. Tačiau iš esamų tyrimų galima daryti tokius pastebėjimus:
- Dėl skirtingų beržų rūšių ir aplinkos poveikio, sulos sudėtis gali labai skirtis.
- Natūralaus cukraus kiekis suloje didesnis tekėjimo pradžioje ir mažesnis pabaigoje, tačiau kiekis nedidelis, todėl sula yra sveikesnė alternatyva saldiems gėrimams.
- Pagrindiniai mineralai suloje - kalcis, kalis, magnis ir natris - elektrolitai, kurie gali būti naudingi daug prakaituojant ar dehidratavus.
- Suloje yra nedidelių kiekių antioksidantų, tačiau klevų sula turi net du kartus daugiau antioksidantų.
- Tam tikrų rūšių beržų sulos vartojimas gali būti papildomas mitybos šaltinis norint gauti reikalingų mineralų.
L. Nelkinė pabrėžia, kad beržų sula neturėtų būti traktuojama kaip magiškų galių turintis preparatas, o tik kaip mitybos priedas, kuris jokiais būdais nepakeičia visavertiškos mitybos. Šviežią sulą reikėtų išgerti per 2-3 dienas, per dieną jos išgerti galima iki poros litrų, geriausia gerti likus pusvalandžiui iki valgio.
Sulos Išsaugojimas: Ruginimas ir Šaldymas
Kai sulos būna tiek, kad jos visos išgerti nesugebame, jos rauginimas padeda kiek ilgiau medžių syvais gardžiuotis. Anksčiau žmonės sulą raugindavo medinėse statinėse, ant viršaus pripildami avižų ar kokių kitų grūdų. Sudygę grūdai sulos paviršiuje sudaro velėną, kuri nepraleidžia oro ir apsaugo sulą nuo perrūgimo. Be to, nuo grūdų sula įgauna giros skonį.
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė teigia, kad norint išsaugoti sulą ilgesniam laikui, labiausiai tinka ją rauginti arba šaldyti. Rūgimo metu sula tampa silpnu alkoholiniu gėrimu. Ji mėgsta suloje rauginti įvairius augalus, uogas, vaisius, kadangi jie taip tarsi įgauna papildomų gydomųjų savybių. O sulos užšaldymas, anot pašnekovės, yra vienas iš geriausių būdų išsaugoti ją nepakitusią net dvejus metus - užšaldoma sula tarsi kristalizuojasi, kaupia gerąją pavasario nuotaiką.
Tradiciniai Raugintos Sulos Receptai
Yra įvairių būdų rauginti beržų sulą, suteikiant jai skirtingų skonių ir savybių:
- Rauginta sula su razinomis: Į butelį su sula subėriau razinas ir pastačiau šaltai. Po penkių dienų sulą perkošiau. Jos skonis kiek saldesnis nei šviežios sulos su kiek jaučiama rūgštele. (10 vnt. razinų į butelį)
- Rauginta sula su serbentų šakelėmis: Gaminau, taip pat, kaip ir pirmąją sulą, tik dar papildomai įdėjau serbentų šakelių, kurios suteikė gėrimui specifinio juodųjų serbentų aromato.
- Sulos gira su medumi ir duona: Suloje ištirpinau medų ir sudėjau duoną. Rauginau 5 paras, po to perkošiau. Pagal originalų receptą, reikėjo po 2 parų rauginimo, įmesti ąžuolo žievės, bet aš jos nedėjau. Sulos gira gavosi salstelėjusi su gazeliu ir gelsvos spalvos.
Modernesnis rauginimo būdas, siekiant išvengti acto susidarymo, apima sulos laikymą sandariame plastikiname kibire, kurio dangtyje yra įstatyta žarnelė. Žarnelės galas įmerkiama į stiklinę su vandeniu. Kai sula ima rūgti, pro žarnelę išeina susidariusios dujos, o deguonis į vidų negali patekti. Tokiu būdu yra rauginamas ir vynas. Jeigu norite giros skonio, galite primesti duonos plutų arba grūdų. Kiti beria razinų (sula nuo jų greičiau rūgsta), o stiprumo mėgėjai dar įpila cukraus ir pasigamina tokį pusiau vyną. Klevų sula yra saldesnė už beržų, todėl rauginta turėtų būti stipresnė.
Beržų sulos spaudimas ir beržų sirupo gaminimas
Sulos Konservavimas
Be rauginimo, sulą galima ir konservuoti, kad būtų galima mėgautis ja visus metus:
- Konservavimas su cukrumi ir citrinos rūgštimi: Į 10 litrų beržų sulos įdėti 0,5 kg cukraus, 20 gr citrinos rūgšties ir pakaitinti iki 70-80°C, pastoviai maišant, kad ištirptų cukrus. Po to nukošti ir supilstyti į tarą.
- Konservavimas su mielėmis ir vynu: 12 litrų beržų sulos sumaišyti su 3,2 kg cukraus ir virti nuimant putas, kol liks 9 litrai sulos. Tada perkošti, atšaldyti, sudėti 3-4 valg. šaukštus mielių, įpilti 3 stiklines balto vyno, 4 citrinas supjausytas riekelėmis ir padėti rūgti.
Sulos galiojimo laiką iki dviejų trijų dienų galima pratęsti laikant sandariame stikliniame inde šaldytuve. Vėliau sula gali turėti nuodingų savybių. Yra ir toks sulos apdirbimo būdas - supilti perteklinę sulą į lengvo plastiko butelį (nepripilti jo iki pat kakliuko, o palikti šiek tiek vietos ir laikyti šaldiklyje).
Raugintos Sulos Sriubos Tradicija ir Receptas
Lietuvoje nuo seno buvo geriama beržų ir klevų sula - tiek šviežia, tiek rauginta. Rauginta sula, įgavusi šiek tiek rūgštumo ir lengvo alkoholio, puikiai tinka ne tik kaip gaivinantis gėrimas, bet ir kaip pagrindas įvairiems patiekalams, įskaitant sriubas. Lietuviška virtuvė - tai ne tik cepelinai ir šaltibarščiai, bet ir daugybė kitų patiekalų, kurių receptai perduodami iš kartos į kartą. Vienas iš tokių - sriuba iš raugintos beržų ar klevų sulos. Šis patiekalas, nors ir ne toks populiarus, yra puikus būdas panaudoti pavasarį surinktą sulą, ypač jei jos turite daug.
Kodėl Rauginta Sula Sriubai?
Rauginta sula sriubai suteikia ypatingą, gaiviai rūgštų skonį, kuris puikiai dera su įvairiomis daržovėmis ir žalumynais. Rūgimo procesas ne tik pagerina skonį, bet ir padidina sulos maistinę vertę, praturtindamas ją vitaminais ir probiotikais. Be to, rauginta sula padeda geriau išsaugoti sriubą, prailgindama jos galiojimo laiką.
Raugintos Sulos Sriubos Receptas
Konkretaus, vienintelio teisingo sriubos iš raugintos sulos recepto nėra. Kiekviena šeimininkė ją gamina savaip, naudodama tai, ką turi po ranka. Šis receptas yra tik vienas iš daugelio galimų variantų, nes kiekviena šeimininkė gali jį pritaikyti pagal savo skonį ir turimus ingredientus.
Ingredientai:
- 1 litras raugintos beržų arba klevų sulos
- 200 g bulvių
- 100 g morkų
- 1 svogūnas
- 1-2 skiltelės česnako (nebūtinai)
- 1 šaukštas aliejaus arba sviesto
- Druska, pipirai pagal skonį
- Švieži krapai, petražolės arba svogūnų laiškai (pagal skonį)
- Kietai virtas kiaušinis (patiekimui, nebūtinai)
Gaminimo Eiga:
- Daržovių paruošimas: Bulves, morkas ir svogūną nulupkite. Bulves supjaustykite kubeliais, morkas - griežinėliais arba kubeliais, svogūną - smulkiai.
- Daržovių kepimas: Puode arba keptuvėje įkaitinkite aliejų arba sviestą. Sudėkite svogūną ir kepkite, kol suminkštės ir taps skaidrus. Įdėkite morkas ir kepkite dar kelias minutes. Jei naudojate česnaką, įdėkite jį kartu su svogūnais.
- Sriubos virimas: Į puodą su daržovėmis supilkite raugintą sulą. Įdėkite bulves, druską ir pipirus. Užvirkite ir virkite, kol bulvės suminkštės (apie 15-20 minučių).
- Pagardai: Kol sriuba verda, smulkiai supjaustykite krapus, petražoles arba svogūnų laiškus. Kietai virtą kiaušinį nulupkite ir supjaustykite ketvirčiais arba kubeliais.
- Patiekimas: Sriubą pilkite į lėkštes, apibarstykite smulkintais žalumynais ir įdėkite kiaušinio gabalėlių (jei naudojate).
Patarimai ir Variacijos:
- Mėsa: Jei norite sotesnės sriubos, galite įdėti rūkytos šoninės, dešrelių arba kitos mėsos. Mėsą supjaustykite kubeliais ir pakepkite kartu su svogūnais ir morkomis.
- Grybai: Sriuba puikiai dera su grybais. Galite naudoti šviežius arba džiovintus grybus. Džiovintus grybus prieš naudojimą pamirkykite vandenyje.
- Kruopos: Į sriubą galite įdėti kruopų, pavyzdžiui, perlinių kruopų arba grikių. Kruopas prieš naudojimą išvirkite atskirai.
- Raugintos daržovės: Sriubai puikiai tinka rauginti agurkai arba kopūstai. Juos supjaustykite smulkiai ir įdėkite į sriubą likus 5-10 minučių iki virimo pabaigos.
- Prieskoniai: Eksperimentuokite su prieskoniais. Sriubai tinka lauro lapai, kvapieji pipirai, kmynai arba kiti mėgstami prieskoniai.
- Vegetariškas variantas: Norėdami pagaminti vegetarišką sriubą, nenaudokite mėsos. Vietoj to galite įdėti daugiau daržovių arba grybų.
Kitos Sulos Panaudojimo Galimybės
Be sriubos, sula gali būti naudojama įvairiems kitiems patiekalams ir gėrimams gaminti:
- Gira
- Sidras
- Kokteiliai
- Arbata
- Naminės grožio priemonės (losjonai, kaukės)