Pastaraisiais metais keletas keleivinių lėktuvų tapo raketų atakų aukomis, sukeldami dideles tragedijas ir tarptautinius ginčus. Šiame straipsnyje apžvelgsime du didžiausio atgarsio sulaukusius įvykius: Ukrainos keleivinio lėktuvo numušimą Irane ir „Malaysia Airlines“ reiso MH17 numušimą virš Rytų Ukrainos. Aptarsime įvykių aplinkybes, tyrimų rezultatus, teisinius procesus ir atsakomybės klausimus.
„Malaysia Airlines“ reiso MH17 tragedija virš Rytų Ukrainos
Trečiadienį, praėjus dešimčiai metų, kai danguje virš karo draskomos Ukrainos buvo susprogdintas reisu MH17 skridęs „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas, aukų šeimos rinksis prisiminti tragediją, tačiau viltis, kad už tai atsakingi asmenys netrukus atsidurs už grotų, blėsta. Tikimasi, kad šimtai giminaičių, vyriausybės atstovų ir garbingų asmenų dalyvaus renginyje memorialiniame parke netoli Šipholio oro uosto, iš kurio giedrą vasaros dieną, 2014 m. liepos 17-ąją, pakilo pasmerktas lėktuvas. Jis skrido į Kvala Lumpūrą. Po kelių valandų „Boeing 777“ buvo numuštas Rusijos gamybos „žemė-oras“ raketa BUK virš Rytų Ukrainos, visi 298 jame buvę žmonės žuvo.
Per minėjimą trečiadienį bus perskaityti visų aukų, tarp jų 196 olandų, vardai ir pavardės, pranešė organizatoriai. Tarp aukų iš dešimties šalių buvo ir 43 malajai bei 38 australai. Atminimo ceremonijos planuojamos ir kitur, pamaldos vyks Australijos parlamente. Tarptautinis tyrimas nustatė, kad lėktuvas buvo numuštas Rusijos gamybos „žemė-oras“ raketa BUK, paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos.
Teisinis procesas ir atsakomybės klausimai
Nyderlandų teismas už akių nuteisė kalėti iki gyvos galvos tris vyrus už jų vaidmenis numušant lėktuvą virš separatistų kontroliuojamos prorusiškos teritorijos ankstyvojoje karo, per kurį Maskva užėmė Krymo pusiasalį, stadijoje. 2022 m. lapkritį Nyderlandų teisėjai pripažino kaltais rusus Igorį Girkiną ir Sergejų Dubinskį bei ukrainietį Leonidą Charčenką dėl jų vaidmens numušant lėktuvą. Trys įtariamieji atsisakė dalyvauti teisminiame procese ar pripažinti savo vaidmenį šiame įvykyje. Ketvirtasis vyras Olegas Pulatovas buvo išteisintas.
Teisėjai nusprendė, kad I. Girkinas, S. Dubinskis ir L. Charčenka gali būti laikomi atsakingais už BUK raketos pervežimą iš karinės bazės Rusijoje ir dislokavimą paleidimo aikštelėje, net jei patys ir nepaleido raketos. Pernai tarptautiniai tyrėjai sustabdė savo darbą sakydami, kad nėra pakankamai įrodymų patraukti baudžiamojon atsakomybėn daugiau įtariamųjų. Tačiau tyrėjai padarė išvadą, kad yra „stiprių požymių“, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino lėktuvą numušusios raketos pervežimą. Rusija neigia prisidėjusi prie lėktuvo numušimo ir atmetė 2022 m. teismo nuosprendį kaip „skandalingą“ ir „politiškai motyvuotą“.
Žuvusiųjų artimieji sako netikintys, kad atsakingi asmenys atliks bausmę. Dėl invazijos į Ukrainą ir karo eskalavimo sunku būtų patikėti, kad kuris nors iš jų netrukus būtų suimtas, sako jie. „Galiausiai mums nepavyko nė vieno pasiųsti už grotų“, - pripažino Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas. „Tas teisingumo jausmas yra, bet galiausiai ne toks, koks turėjo būti“, - sakė jis visuomeniniam transliuotojui NOS.
Monrealyje įsikūrusi Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) pareiškė, kad Australijos ir Nyderlandų pateikti ieškiniai dėl MH17 reiso lėktuvo numušimo yra „faktiškai ir teisiškai pagrįsti“. ICAO teigimu, Rusija nesilaikė savo įsipareigojimų pagal tarptautinę oro teisę. Rusija nuolat neigia bet kokį vaidmenį MH17 tragedijoje.
Ukrainos keleivinio lėktuvo numušimas Irane
2020 m. sausio 8 d. Irano pajėgos per klaidą numušė Ukrainos keleivinį lėktuvą, skridusį iš Teherano į Kijevą. Per šią tragediją žuvo visi 176 lėktuve buvę žmonės. Iš pradžių Irano valdžia neigė savo atsakomybę ir teigė, kad lėktuvas sudužo dėl techninio gedimo. Tačiau vėliau, spaudžiant tarptautinei bendruomenei, Iranas pripažino, kad lėktuvas buvo numuštas per klaidą.
Naujas vaizdo įrašas, paskelbtas „New York Times“ ir „Wall Street Journal“, rodo, kad į orlaivį pataikė dvi raketos 20-30 sekundžių intervalu. Šis įrašas gali paaiškinti, kodėl nesuveikė lėktuvo ryšio sistema prieš pataikant antrai raketai. Po tragedijos Teherane kilo demonstracijos, kuriose žmonės protestavo prieš valdžios melą. Irano užsienio reikalų ministras teigė, kad jis ir prezidentas Hassanas Rouhani apie lėktuvo numušimą sužinojo tik po kelių dienų.
Teherane kilo protestai po to, kai Iranas prisipažino „netyčia“ numušęs Ukrainos lėktuvą
Katastrofos aplinkybės ir TOR-M1 sistema
„Boeing“ buvo numuštas praėjus 4 valandoms po Irano balistinių raketų atakų prieš JAV ir koalicijos bazes Irake. Ankstyvą sausio 8-osios rytą į vakarus nuo Teherano, netoli tarptautinio oro uosto dislokuota 25-oji divizija su nerimu laukė atsakomojo JAV smūgio, kuris atrodė neišvengiamas. Įtampa, ilgas laukimas, sunkiausias paros metas, kai budrumas mažiausias ir valandą pakilti vėlavęs ukrainiečių lėktuvas galėjo tapti tų veiksnių kokteiliu, kuris galėjo lemti sprendimą paleisti raketas į neatpažintą taikinį.
Iranui neigiant kaltinimus dar daugiau intrigos įnešė vienas vaizdo įrašas ir socialiniuose tinkluose kelias dienas plitusios nuotraukos. Jose užfiksuota Irano turimos rusiškos priešlėktuvinės gynybos sistemos TOR-M1 galvutė, kaip spėjama, likusi gulėti netoli katastrofos vietos. Liudininkas užblokuotas, įrodymai liko. Nuotraukoje užfiksuotos TOR-M1 raketos dalies geolokacinės padėties nustatyti jau neįmanoma. Dar vienas tinklapis, „Defense blog“, kuris vienas pirmųjų pradėjo platinti šią nuotrauką, ketvirtadienį patyrė masinę kibernetinę ataką. Nepaisant to, nuotraukos plitimo jau buvo nebeįmanoma sustabdyti. Joje matoma tai, kas liko, kaip spėjama, iš vienos TOR-M1 raketų 9K331. Iš viso, kaip teigiama, buvo paleistos dvi tokios raketos.
Į šiaurę nuo Teherano oro uosto, iš kur pakilo Ukrainos „Boeing“, yra Irano revoliucinės gvardijos aerokosminių pajėgų tyrimų centras. Būtent jį pietrytiniame kampe saugo sistemos TOR-M1 - nuo sparnuotųjų raketų ar žemai skraidančių naikintuvų smūgių. Būtent virš šio centro turėjo skristi pakilęs Ukrainos lėktuvas - ar jį išties numušė iš ten atskriejusios TOR-M1 raketos dar gali parodyti tarptautinis tyrimas, kuriam Iranas iš pradžių viešai priešinosi, o dabar viešai deklaruoja pasiryžęs išsklaidyti abejones, nors lėktuvo sudužimo vietoje jau net nebeliko nuolaužų ar kitų įrodymų.
TOR-M1 raketos yra modernizuotos, dar Šaltojo karo laikais kurtų artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų TOR raketos, kurias Rusija suskubo tobulinti po NATO antskrydžių kampanijos prieš serbus Bosnijoje 1995 metais. Iranui 2007 m. už 700 mln. dolerių 29 tokias sistemas pardavusi Rusija pati tokias raketas, kaip įtariama, yra išbandžiusi Ukrainoje 2014-2015 m. kovų metu. Tuomet ukrainiečiai fronto linijoje rado ne vieną panašią raketos 9K331 galvutę.
Šios raketos 2,8 kartus greičiau už garsą skriejančios raketos skirtos numušti taikinius, esančius mažiausiai už 1,5 km, minimaliame 10 metrų aukštyje. Maksimalus šūvio nuotolis - 12 km, o aukštis - 6 km. Viena 3 m. ilgio raketa sveria 167 kg ir turi 15 kg kovinę galvutę. Tačiau ji yra ne raketos smaigalyje, kaip galbūt galima būtų tikėtis vertinant kitas raketas, o maždaug per raketos vidurį. Būtent Irane rastos 9K331 priekyje su kryptiniais sparneliais įtaisyti raketos valdymo ir navigacijos prietaisai - pačios raketos sprogstamoji dalis detonuoja šalia taikinio. Skeveldros gali ne tik nesunkiai prakiurdyti pakilimo metu ypač pažeidžiamą orlaivį, bet ir pažeisti jo kritines sistemas. Kaip pranešama, lėktuvo pilotas dar bandė apsisukti ir grįžti į oro uostą, tačiau nesugebėjo suvaldyti krentančio lėktuvo ir šis rėžėsi į žemę. Įtarimus, jog Iranas galėjo per klaidą numušti Ukrainos keleivinį lėktuvą stiprina ne tik JAV, Kanados pareiškimai, vaizdo įrašas ir nuotraukos.
Apmaudžios klaidos ir atsakomybės klausimai
Nenoras prisiimti atsakomybę už tokios katastrofos sukėlimą Iranui gali būti nesunkiai suprantamas - net jei tai buvo apmaudi ir tragiška klaida, tektų viešai atsiprašinėti už šį gėdingą incidentą, mokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms. Paradoksalu, kad Iraną apkaltinę amerikiečiai, o ir savų piliečių bei lėktuvo netekę ukrainiečiai puikiai žino, ką tai reiškia.
Istoriniai lėktuvų numušimo atvejai dėl klaidos
Be minėtų tragedijų, yra ir kitų atvejų, kai keleiviniai lėktuvai buvo numušti arba apšaudyti per klaidą. Štai keletas pavyzdžių:
| Metai | Incidentas | Aukos | Raketa / Sistema | Atsakingas | Kompensacijos |
|---|---|---|---|---|---|
| 1988 | Irano „Airbus A330“ | 290 | SM-2 (nuo „USS Vincennes“) | JAV karinis laivas | 62 mln. USD artimiesiems, 70 mln. USD už lėktuvą |
| 2001 | Rusijos „Tu-154“ (virš Juodosios jūros) | 78 | (Ginčytina versija) | Ukrainos kariškiai (pratybų metu) | 15,6 mln. USD artimiesiems |
Dar 1988 metais, praėjus keliems mėnesiams po JAV baudžiamosios karinės operacijos „Praying Mantis“ prieš Teheraną, kai amerikiečiai atsakydami į iraniečių provokacijas antskrydžiais paskandino pusę Irano laivyno, per klaidą buvo numuštas Irano keleivinis lėktuvas Airbus A330. Priešlėktuvinę raketą SM-2 į šį orlaivį paleidęs JAV kreiseris „USS Vincennes“ manė, kad ginasi nuo atakuojančio Irano naikintuvo F-14, tačiau vietoje jo numušė keleivinį orlaivį su 290 žmonėmis. Nė vienas jų neišgyveno. Iš pradžių atsakomybę atsisakiusios prisiimti JAV galiausiai 1996 metais pasiekė susitarimą su Iranu. Nelaimė buvo pripažinta tragiška žmogiška tragedija, o žuvusiųjų artimiesiems buvo išmokėtos beveik 62 mln. dolerių kompensacijos ir dar 70 mln. dolerių už numuštą lėktuvą Airbus A330.
Ukraina taip pat turi skaudžios patirties su priešlėktuvinės gynybos sistemų panaudojimu. 2001 m. spalio 4-ąją bendrose karinėse pratybose su rusais Kryme dalyvavę ukrainiečių kariškiai per klaidą virš Juodosios jūros numušė Rusijos keleivinį lėktuvą Tu-154, kuriuo iš Tel Avivo į Novosibirską skirdo 78 žmonės, daugiausiai izraeliečių turistai. Ir nors tiesiogiai savo kaltės Ukraina taip ir nepripažino, o tyrėjai pateikė ginčytiną versiją, kokios sistemos raketa numušė lėktuvą, Ukraina sutiko išmokėti 15,6 mln. dolerių žuvusiųjų artimiesiems.
Vienas iš tokių incidentų įvyko 1998 m. gruodžio 25 d., kai Kazachstane sudužo „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas, skridęs iš Baku į Grozną. Vėliau pasirodė pranešimų, kad lėktuvą numušė Rusijos oro gynybos sistema. Taip pat pranešama apie lemtingą Rusijos „Pancir“ raketinės gynybos sistemos operatorių klaidą, kai jie keleivinį lėktuvą palaikė Ukrainos dronu. Iš Minsko skridęs lėktuvas buvo apšaudytas, kai artėjo prie Maskvos Šeremetjevo oro uosto.