Prieskoniai nuo seniausių laikų užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime. Jau akmens amžiuje žmonės paskanindavo savo maistą žolelėmis ir įvairių augalų šaknimis, jų pėdsakų aptinkama prieš 6000 metų egzistavusiose gyvenvietėse. Visuotinio prieskonių vartojimo istorija prasidėjo Artimuosiuose Rytuose. Senovės Egipto papirusuose, datuojamuose 2800 m. pr. Kr., minimi tokie prieskoniai kaip mėta, mairūnas ir cinamonas, kurie buvo naudojami ir gydymo tikslais. Plačiausiai antikos laikais buvo paplitęs pipiras - tai vienas seniausių žmonijos prieskonių. Romos imperijoje jis turėjo kone šventenybės statusą, o venecijos pirkliai rengė jūrų ekspedicijas siekdami praplėsti prieskonių rinką. Garsus keliautojas Markas Polas grįžo iš kelionės po Aziją su naujienomis apie beribę prieskonių rinką Rytuose, o Kristupas Kolumbas 1492 m. leidosi į kelionę, tikėdamasis atrasti Indijos turtus - auksą ir prieskonius.
Prieskonių savybės ir kokybė
Prieskoniai - tai medžiagos, skirtos pagerinti maisto ar gėrimų skonį bei suteikti jiems atitinkamo aromato. Prieskoniai paprastai būna maltos, grūstos arba apdorotos sėklos, šaknys arba žievė. Svarbiausia paskirtis - pagerinti maisto skonį ir aromatą, sukelti apetitą, o kartais užslėpti nepageidaujamas savybes. Vartojamos įvairios augalų dalys: džiovintos sėklos, vaisiai, šaknys, žievė grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskonių skonį ir kvapą lemia juose esantys eteriniai aliejai, taip pat sudėtingi eteriniai junginiai (aldehidai, terpenai). Priklausomai nuo prieskonių kokybės, juose eterinių aliejų sudėtinės dalys svyruoja nuo 1% iki 6% sausos masės (kuo aukštesnė prieskonių kokybė, tuo juose daugiau eterinių aliejų). Aukštos kokybės prieskoniuose yra labai daug eterinių aliejų bei aromatinių medžiagų, todėl jų reikia mažiau nei prastos kokybės.
Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., krapai) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai - tik sudžiovinti.
Šiandien kokybiškais prieskoniais laikomi tie, kuriuose nėra nepageidaujamų priemaišų - dulkių, akmenų, smėlio, juose yra išlikęs didžiausias eterinių aliejų ir aromatinių medžiagų kiekis, taip pat jie išlaikę spalvą, yra tinkamos drėgmės, nesupeliję, nėra žalingų mikroorganizmų. Prieskonių žaliava turi būti kruopščiai atrenkama, patikrinama laboratorijose, vėliau pašalinamos priemaišos, susmulkinama arba sumalama ir pakuojama. Nuo pakuotės kokybės taip pat priklauso prieskonių kokybė.
Prieskonių sauga ir higiena
Dauguma prieskonių auginami tropinėse arba pusiau tropinėse šalyse, kur sanitarinės ir maisto tvarkymo sąlygos ne visada yra geros. Dėl higienos sąlygų šiuose regionuose prieskoniai gali būti užteršti per maistą plintančiais ligų sukėlėjais. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad nors prieskoniai paprastai sudaro labai mažą galutinio produkto dalį, tačiau, jei jie užteršti patogeniniais mikroorganizmais, produktuose gali susidaryti sąlygos mikroorganizmams augti ir daugintis. Todėl labai svarbu prieskonius laikyti ir naudoti tinkamai.
Kai kurie patogeniniai mikroorganizmai randami vietiniame dirvožemyje, kiti patenka per dulkes, purvą, vabzdžių ir gyvūnų ar žmonių išmatas. Ligų sukėlėjai gali patekti į prieskonius bet kurio jų tvarkymo proceso metu tarp derliaus nuėmimo ir patekimo į vartotojo namus - plaunant, džiovinant, transportuojant, maišant, pakuojant, sandėliuojant ar platinant. Mikrobiologinę taršą prieskoniuose gali sukelti aerobiniai gedimo organizmai, sporas sudarančios bakterijos, aukštai temperatūrai atsparios toksinus gaminančios bakterijos, proteolitinės ir dujas gaminančios bakterijos bei mikotoksinus gaminantys mikroorganizmai. Nemažai mikroorganizmų yra sunaikinami prieskonių ir žolelių džiovinimo metu, tačiau daugelis bakterijų ir pelėsinių grybų gali išgyventi.
Salmonelės yra labiausiai paplitęs bakterinių infekcijų sukėlėjas, siejamas su susirgimais ir protrūkiais, kilusiais dėl prieskonių. Net maži salmonelių kiekiai maiste gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Salmonella bakterijos yra labai stabilios sausoje aplinkoje bei gali išgyventi gamybos ir platinimo etapus. Yra atvejų, kai ligą sukėlė mažai drėgmės turintys maisto produktai, kuriuose salmonelių kiekis tebuvo <1 ksv/g. Svarbu paminėti, kad salmonelėmis užteršti maisto produktai paprastai neturi jokių sensorinių (juslinių) pakitimų, nors ligų sukėlėjų produkte yra labai daug.
Salmonelių augimui reikalingas drėgmės kiekis daug didesnis negu rekomenduojamas prieskoniuose. Tačiau drėgmė į prieskonius gali patekti, jeigu pakuotė ar sandėlys, kuriame laikomi prieskoniai, nėra atsparūs drėgmei, jeigu patalpos nėra tinkamos prieskonių saugojimui, taip pat gaminant maistą, kai į prieskonių pakuotes pakliūna garų.
Prieskonių mikrobiologinė tarša: tyrimų duomenys
Europos Komisijos skubių pranešimų dėl nesaugaus maisto ir pašarų sistemos (RASFF) pagalba valstybėms narėms pranešama apie nustatytą rimtą tiesioginį ar netiesioginį pavojų žmonių sveikatai dėl nesaugaus maisto ar pašarų. 2015 - 2017 metais šia sistema buvo išsiųsti 78 pranešimai dėl prieskoniuose nustatytų mikroorganizmų. ES teisės aktais prieskonių mikrobiologinė tarša nėra reglamentuota.
Žemiau pateikiami tyrimų rezultatai, rodantys dažniausiai užterštus prieskonius:
| Prieskonis | Nustatyti mikroorganizmai | Aerobinių mikroorganizmų skaičius (ksv/g) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Juodieji pipirai | Aerobiniai mikroorganizmai | >106 | Didžiausias skaičius |
| Paprika | Milijonai bakterijų | Milijonai | Gali būti didelis užterštumas |
| Salierų sėklos | Milijonai bakterijų | Milijonai | Gali būti didelis užterštumas |
| Kalendra | Milijonai bakterijų, Salmonella, E. coli, Bacillus spp., Listeria, enterobakterijos, lūžinės klostridijos, koliforminės bakterijos, mielės, pelėsiniai grybai | Milijonai | Gali būti didelis užterštumas |
| Ciberžolė | Milijonai bakterijų | Milijonai | Gali būti didelis užterštumas |
| Čiobreliai | Milijonai bakterijų | Milijonai | Gali būti didelis užterštumas |
| Bazilikai | Milijonai bakterijų | Milijonai | Gali būti didelis užterštumas |
| Kmynai | Salmonella, E. coli, Bacillus spp., Listeria, enterobakterijos, lūžinės klostridijos, koliforminės bakterijos, aerobiniai mikroorganizmai, Bacillus cereus, mielės, pelėsiniai grybai | Nenurodyta | 4 iš 9 labiausiai užterštų mėginių |
Iš visų prieskonių didžiausias aerobinių mikroorganizmų skaičius nustatomas juoduosiuose pipiruose. Paprikoje, salierų sėklose, kalendroje, ciberžolėje, čiobreliuose, bazilikuose ir kituose prieskoniuose taip pat gali būti nustatomi milijonai bakterijų viename grame. Iš 9 labiausiai bakterijomis užterštų prieskonių mėginių net 4 buvo kmynų mėginiai. Tokie tyrimų rezultatai rodo Gerosios praktikos stoką gamyboje ir nepakankamą žaliavų kontrolę.
Todėl labai svarbu prieskonius laikyti ir naudoti tinkamai. Jei produktas pakankamai sausas, dauguma pelėsinių grybų ir bakterijų negalės juose augti. Bet jei yra nedidelis kiekis bakterijų, o prieskonis yra įdedamas į vidutiniškai arba daug drėgmės turinčius maisto produktus, juose gali pradėti daugintis mikroorganizmai. Prieskonius svarbu ne tik tinkamai laikyti, bet ir nevartoti jų, pasibaigus galiojimo laikui.
Prieskonių naudojimas kulinarijoje
Prieskoniai suteikia patiekalams apetitišką išvaizdą ir pagerina virškinimą. Dedant į maistą prieskonius nedideliais kiekiais, galima išvengti jų pertekliaus. Jeigu gamindami maistą naudojate keletą prieskonių, būtina išlaikyti jų dermę. Būkite atsargūs, jei dedate daug prieskonių. Stambūs prieskoniai dedami į patiekalus, kuriems pagaminti reikia ilgesnio laiko. Prieskonius į maistą tinka dėti gaminimo pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Nepatartina ragauti patiekalo iškart po to, kai įdėjote prieskonių, nes aromatai dar nebus įsigėrę į maistą. Nekantrus ragavimas gali būti prieskonių pertekliaus patiekale priežastis. Turintys krakmolo produktai (ryžiai, bulvės, makaronai) sugeria daugiau prieskonių.
Prieskoniai gali pakeisti ir gaminamo maisto spalvą. Spalvai išgauti naudojami: karis, suteikiantis tamsiai geltoną spalvą, šafranas - auksinę, geltoną), paprika - šviesiai rudą, ciberžolė - geltoną. Prieskonių saugojimo laiką apsprendžia eterinių aliejų kiekis ir malimo lygis. Kuo daugiau eterinių aliejų ir kuo smulkiau sumalti prieskoniai, tuo greičiau prieskonis praranda savo aromatą. Didžiausi prieskonių priešai yra saulės šviesa, šiluma, oras ir drėgmė. Netinkamai saugomų prieskonių aromatas gali išnykti per keletą savaičių. Saulės šviesa sugeba per trumpą laiką pakeisti prieskonių spalvą. Lentynėlė su prieskoniais neturi būti arti viryklės.
Kai kurie specifiniai prieskonių naudojimo pavyzdžiai:
- Kvapiaisiais anyžiais tinka pagardinti gaiviuosius ir svaigiuosius kokteilius.
- Džiovintų bazilikų galite berti į karštą ar šaltą pomidorų padažą, šviežių daržovių salotų užpilą, žuvų troškinį, paukštienos, kruopų ir daržovių sriubas, mėsos faršą.
- Imbierai suteikia gerą skonį ir kvapą įvairiems paukštienos, žuvų patiekalams, taip pat mėsiškoms sriuboms, žuvų sultiniams.
- Ypač vilioja kardamonu kvepiančios bandelės su razinų įdaru.
- Dėl kvapo muskato galima įberti į grūdų košę, sausainių tešlą. Malti muskatai puikiai dera su veršienos, paukštienos skoniu, tinka įmaišyti į žuvų marinatą.
- Mėtomis tinka pagardinti ant grotelių kepamą kiaulieną. Nuostabi arbata iš džiovintų mėtų šakelių.
Vegetarizmas: mitybos principai ir nauda
Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų. Vegetarizmas - tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles šlakais, trumpinančiais gyvenimą. Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai.
Veganizmas: kuo jis skiriasi?
Nors pastaruoju metu apie veganizmą kalbama vis daugiau ir informacijos apie tai išties nestinga, ne visiems aišku, kokia yra veganinė mityba. Veganai nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų: mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, kiaušinių, medaus, pieno ir visų jo gaminių. Vietoj to, jie renkasi įvairias daržoves, vaisius, ankštinius augalus, grūdus, riešutus ir sėklas. Tikrai ne vien morkomis ir salotų lapais. Tad drauge paieškokime sveikesnio maisto alternatyvų.
Ko gero, pats populiariausias su veganine mityba susijęs mitas, kad nevalgydami mėsos žmonės negauna pakankamai kokybiškų baltymų, geležies. Esą mėsa yra nepamainomas šių medžiagų šaltinis. Kad iš augalų gaunami baltymai gali visiškai patenkinti organizmo poreikius, patvirtinta moksliškai. Pagal baltymų ir riebalų sudėtį, su soja, ko gero, negalima palyginti nė vieno produkto: jų miltuose yra apie 40 proc. baltymų ir riebalų. Sojose taip pat gausu organizmui reikalingų aminorūgščių. Sojų aminorūgščių sudėtis artima mėsos aminorūgščių sudėčiai, o baltymų joje 1,5‒2 kartus daugiau negu mėsoje. Tiesa, sveikos gyvensenos propaguotojai į sojų produktus žiūri gana atsargiai, nes jie gali būti iš genetiškai modifikuotų sojų. Veganišką mitybą tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad užtektinai žalialapių daržovių valgantys asmenys dėl baltymų stygiaus gali nesijaudinti.
Veganai kiaušinienę ar omletą ruošia iš sojų varškės sūrio. 50 g obuolių tyrės taip pat pakeis kiaušinį. Pusė trinto banano irgi puiki kiaušinio alternatyva. Medaus veganai nevalgo, nes mano, kad negalima atimti iš bičių jų sunkiai surinkto maisto. Mitybos specialistai dėl to neprieštarauja, nes medus nėra gyvybiškai svarbus produktas, be to, jis priskiriamas prie alergenų. Cukrus, gautas iš cukrinių runkelių, yra veganiškas produktas. Bet cukranendrių cukraus tikri veganai atsisako, nes jis filtruojamas per galvijų kaulų anglies filtrus. Vietoj cukraus jie renkasi kitus saldumynus: agavų, klevų, stevijų, valgomųjų verpstinių sirupus, kokosų žiedų cukrų, melasą, lukumos miltelius, džiovintus saldžius vaisius (bananus, datules, figas) ir pan.
Indiškų prieskonių magija ir ajurveda
Vegetarizmas, įkvėptas indiškų prieskonių, atveria duris į nuostabų skonių ir aromatų pasaulį. Indiškas maistas, žinomas dėl savo įvairovės, spalvų ir gausybės skonių, yra vienas iš labiausiai pamėgtų visame pasaulyje. Jis yra ne tik skaniai pagardintų patiekalų rinkinys, bet ir Indijos kultūros ir tradicijų atspindys. Indijos virtuvė neįsivaizduojama be prieskonių. Jie suteikia patiekalams unikalų skonį, aromatą ir spalvą. Indiškos virtuvės pagrindą sudaro įvairūs, savitai naudojami ingredientai, kurie yra būtini norint pasiekti autentiškus skonius ir aromatus. Dažnai naudojami tokie prieskoniai kaip asafetida, fenugreek, juodieji garstyčių sėklos, lauro lapai ir daugelis kitų.
Ajurvedinis požiūris į mitybą
Ajurveda, senovės Indijos medicinos sistema, teigia, kad mityba yra svarbi tiek ligų prevencijai, tiek gydymui. Ajurveda skirsto žmones pagal jų prigimtinę kūno konstituciją ir rekomenduoja valgyti tokį maistą, kuris atitinka jų individualius poreikius. Ajurveda remiasi penkių elementų teorija: ugnis, žemė, eteris, vanduo ir oras. Taip pat sakoma, kad visa Visata ir kiekviena būtybė bei daiktas yra sudaryti iš šių elementų, tik skirtingais santykiais. Žmogus neturėtų valgyti daug maisto, kuris atitinka jo kūno konstituciją, nes taip jis išbalansuos ją.
Dar viena lygiagreti ajurvedinės mitybos teorija remiasi 6 skonių subalansavimu: tai kartus, sūrus, rūgštus, saldus, aštrus ir gaižus (sutraukiantis). Sakoma, kad žmogus dienos eigoje, o dar idealiau kiekvieno valgymo metu, turėtų iš maisto gauti visų šių skonių. Kiekvienas skonis turi ir savo gydomąsias savybes ir gali padėti gydyti kai kurias ligas. Na ir trečioji teorija, kuri taip pat neatskiriama nuo kasdienės mitybos, tai atsižvelgiama į maisto poveikį žmogaus sąmonei, nes sąmonės lygis turi įtakos ligų atsiradimui.
Prieskonių poveikis virškinimui ir sveikatai
Prieskoniai pasižymi antiseptinėmis, dezinfekuojančiomis ir antibakterinėmis savybėmis. Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius teigia, kad gaminant sunkesnį maistą svarbu nepamiršti prieskonių, kurie ne tik suteikia maistui išskirtinio skonio, bet ir padeda jį geriau suvirškinti. Geriausiai šiai užduočiai tinka prieskoniai - gardindami jais maistą, padedame virškinimui ir pasisaviname reikalingus elementus. Pavyzdžiui, mūsų mėgstamos bulvės ir jų patiekalai. Jų virškinimas išties sudėtingas, jame dalyvauja ne tik skrandis, bet ir nervų sistema. Bet jei bulves gardinsime aštriais arba karčiais prieskoniais, jie veiks kaip fermentas, padės skaidyti krakmolą ir gauti angliavandenių. V. Skirkevičius pataria sunkesnius patiekalus gardinti pankoliais, kmynais, krapais, kalendromis, petražolėmis. Ajurvedoje yra unikalūs patiekalų receptai, kurie gaminami naudojant daug įvairių prieskonių. Jei patiekale puikiai subalansuoti prieskoniai, tuomet ir skonis geresnis.
- Pankolio sėklos gerina virškinimą, jei jas pakramtysite po valgio.
- Kmynai ir kalendra aktyvina virškinimo liaukų veiklą, taip pagerina virškinimą.
- Kuminai skatina apetitą ir gerina virškinimą.
- Žirniai bei kiti ankštiniai sukelia nemalonius virškinamojo trakto pojūčius, todėl juos reikia pamirkyti per naktį, o gaminant pagardinti asafetida, kuminu (arba kmynais) bei kalendra.
- Bulves palanku gaminti su juodaisiais pipirais, kalendra, petražolėmis.
- Česnakas turi net 5 skonius: jis saldus, sūrus, kartus, aštrus, sutraukiantis. Ajurvedos tradicijoje laikoma, kad kuo daugiau skonių turi augalas, tuo jis naudingesnis. Tiesa, reikėtų atsiminti, kad česnakas, kaip ir svogūnas, turi stimuliuojančių savybių, jo užvalgius gali būti sunkiau susikaupti. Kita vertus, jeigu jums nuolat šąla rankos arba kojos, šis prieskonis - jums.
- Ciberžolė - natūralus priešuždegiminis antibiotikas. Valo kraują, valo iš organizmo toksinus. Joje esantis kurkumino ekstraktas yra bioaktyvus. Kurkuminas laikomas neblogu antibiotiku, gali padėti virškinti, turi antiuždegiminių, antibakterinių savybių. Ciberžolė pasižymi 3 skoniais - ji karti, aštri ir sutraukianti. Vartojant ciberžolę kaip prieskonį, jos nauda priklauso nuo suvartojimo kiekio ir derinio. Pavyzdžiui, derinant su pipirais arba imbieru, pagerinsime jos įsisavinimą.
Apskritai, labai svarbu įsidėmėti, kad deriniai - kalbant ir apie maistą, ir apie prieskonius, veikia geriau nei pavieniai ingredientai. Pavyzdžiui, gerkite arbatą su imbieru ir medumi, šie produktai padeda vienas kitą geriau įsisavinti. Kuo toliau nuo monodietų, kurių pagrindas - vienos maisto grupės atsisakymas arba vien jos vartojimas - tuo geriau organizmui.
Patarimai pradedantiesiems vegetarams ir dažniausios klaidos
Kiekvienas žmogus, pradėjęs eiti savęs pažinimo ir sveiko gyvenimo būdo keliu, susiduria su tuo, kad senas mitybos būdas jau jam nebetinka šiame vystymosi etape, tuomet jis kreipiasi į vegetarizmo idėją. Ir čia, kaip taisyklė, kyla klausimas: nuo ko pradėti vegetariškai maitintis. Pas kiekvieną savas kelias. Kažkas staigiai nustoja vartoti gyvulinį maistą, kažkam reikalingas laikas ir laipsniškas perėjimas, dėl įsitvirtinusių įpročių tam tikriems skoniams.
Patarimai pradedantiesiems vegetarams:
- Aiškiai suvokite savo motyvus. Priminkite sau apie priežastį, kurios dėka jūs nusprendėte atsisakyti nuo mėsos ir pereiti prie vegetarizmo. Tai pagrindas, kuris palaikys jus visada.
- Koncentruokitės ne į tai, ko atsisakote, o į tai, ką įgausite. Nesilaikykite už minties, nuo ko jums reikia atsisakyti, o sudarykite tų produktų sąrašą, kurie ateis į jūsų gyvenimą.
- „Vegetariškas“ ne visada reiškia „naudingas“. Nepasimeskite. „Viskas, kas vegetariška yra naudinga“. Nesukurkite sau klaidingų apribojimų.
- Subalansuokite savo mitybą. Stebėkite, kad jūs gautumėte visas būtinas medžiagas. Įveskite į savo racioną vaisius ir visų įmanomų spalvų daržoves, pilno grūdo produktus, neapdirbtas kruopas (rudieji ryžiai arba bolivinė balanda), naudingi riebalai (alyvuogių aliejus ir riešutai), baltymai (tofu), ankštiniai (lęšiai).
- Stenkitės vartoti sezoninius produktus. Daržovės ir vaisiai, užaugę natūraliu būdu, atneš maksimalią naudą jūsų organizmui, pripildys jį būtinomis mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Be to, sezoniniai produktai turi natūralų skonį skirtingai nuo tų daržovių ir vaisių, kurie brendo veikiami kažkokių dirbtinių stimuliatorių.
- Nepamirškite apie porcijos dydį. Pereinant į augalinę mitybą, pirmu laiku, jeigu mityba dar nevisiškai subalansuota, gali pasirodyti, kad jųs neprivalgote ir čia būtina vengti persivalgymo. Prisiminkite, kad tai ne paskutinis maisto valgymas!
- Būkite sudominti. Mūsų aukštų technologijų amžiuje neegzistuoja kliūtys ir ribos, kad rastume būtiną informaciją. Jeigu įrašytumėte į paiešką žodį „vegetarizmas“, tai atsiras apie 2 mln nuorodų.
- Klauskite patarimų. Dažnai būna sunku išsiaiškinti su visu informacijos kiekiu, kuris liečia vegetarizmą. Uždavinėkite klausimus specialistams ir žmonėms, kurie ne pirmus metus gyvena vegetarišką gyvenimo būdą, domėkitės kitų patirtimi - ten daug atsakymų.
- Eksperimentuokite virtuvėje. Pereinant į vegetarišką mitybą, pas žmogų atsiranda suvokimas, kad galima įvairinti ir kurti patiekalus.
Dažniausios klaidos pereinant prie vegetariškos mitybos:
- Rafinuotų angliavandenių vartojimas. Tokie „tušti“ angliavandeniai yra baltuose miltuose, cukruje. Kai kurie žmonės, atsisakę mėsos produktų, pereina į vegetariškus kepinius, sausainius, cukraus turinčias sultis, vartodami tai tik dėl to, kad juose nėra mėsos. Tačiau tokie angliavandeniai neduoda organizmui jokios naudos, o atvirkščiai, suteikia neigiamą efektą - padidina cukraus kiekį kraujyje. Mėsos atsisakymas turi būti dar vienas žingsnis jūsų tobulėjime, tačiau neturėtų kurti naujus apribojimus.
- Naudingų riebalų trūkumas racione. Klaida tame, kad pereinant į vegetarišką mitybą žmonės nenumato organizmo poreikio maitintis įvairiai, kas aprūpina visą kūną visais būtinais elementais. Nustatykite ar jūsų racione yra naudingi augaliniai riebalai, kuriuos galima rasti tokiuose produktuose, kaip riešutai, avokadas, augaliniai aliejai, saulėgrąžos. Nesotieji riebalai pagerina odos ir plaukų būklę, daro teigiamą įtaką širdžiai ir kraujagyslėms.
- Per didelis baltyminių produktų vartojimas.
Vegetariški receptai su indiškais prieskoniais
Baklažanų troškinys su prieskoniais
Ingredientai:
- 2 valg. š. sviesto
- 1 raudonasis svogūnas, smulkintas
- 2 skiltelės česnako, smulkintos
- 1 arbat. š. imbiero, smulkinto
- 1 aštrioji paprika, smulkinta (nebūtinai)
- 1 arbat. š. kmynų
- 1 arbat. š. kalendros
- 1 arbat. š. ciberžolės
- 0.5 arbat. š. asafetidos
- 1 baklažanas, supjaustytas kubeliais
- 2 pomidorai, supjaustyti kubeliais
- Šlakelis vandens (jei reikia)
- Druska pagal skonį
Paruošimas:
- Didelėje keptuvėje išlydome truputį sviesto ir dedame smulkintus raudonuosius svogūnus, česnaką, imbierą, smulkintą aštriąją papriką, beriame prieskonius.
- Keletą minučių apkepiname, kol svogūnai pradės minkštėti, o prieskoniai atskleis savo aromatą.
- Tuomet dedama kubeliais pjaustytą baklažaną ir pomidorus, gerai išmaišome, kad prieskoniai tolygiai pasiskirstytų.
- Jei reikia įdedame dar truputėlį sviesto ir troškiname uždengtoje keptuvėje ant vidutinės ugnies apie 10-15 minučių.
- Jei iš pomidorų atsiradusių sulčių nepakanka įpilame į keptuvę šlakelį vandens.
Sriuba "Charčio" vegetariškai
Ingredientai:
- Sviestas: 4.00 valg. š.
- Džiovintos raugerškio uogos: 1.00 valg. š.
- Džiovintos saldžiosios paprikos dribsniai: 1.00 valg. š.
- Džiovintos aštriosios paprikos ankštys: (arba 2 vnt.) 1.00 vnt.
- Druska: 15.00 g (1,5 arbat. š.)
- Cukrus: 1.00 valg. š.
- Krapai: 1.00 arbat. š.
- Petražolės: 1.00 arbat. š.
- Grietinė: 2.00 valg. š.
- Asafetida: (0,5) 1.00 arbat. š.
- Ryžiai: 1.00 st.
- Pomidorai: 2.00 vnt.
Paruošimas:
- Užkaiskite sriubai skirtą puodą ir įdėkite 2 šaukštus išvalyto lydyto sviesto „ghee“. Kai sviestas įkais, suberkite asafetidą ir įmeskite lauro lapus. Po keliolikos sekundžių suberkite išplautus ir išdžiovintus ryžius.
- Tuo metu į verdantį vandenį kelioms minutėms pamerkite pomidorus, išgriebkite, perliekite šaltu vandeniu ir nunerkite odelę.
- Užkaiskite gilią keptuvę ir įdėkite 2 šaukštus išvalyto lydyto sviesto „ghee“. Kepkite prieskonius keliolika sekundžių ir sukrėskite pomidorus. Išmaišykite ir uždenkite.
- Keptuvę atidenkite, pasūdykite likusia druska, suberkite juoduosius pipirus ir cukrų.
- Supilkite pomidorų tyrę į išvirusius ryžius ir išmaišykite.
- Sudėkite prieskonines žoleles. Išmaišykite, užvirkite ir po minutės nukaiskite.
- Patiekite su šlakeliu grietinės, duona ir šviežiu brinzos sūriu.
Indiškas guliašas su sojų kubeliais
Ingredientai:
- Morkos: 1.00 vnt.
- Paprikos: 1.00 vnt.
- Aitrioji paprika: 1.00 vnt.
- Kmynai: 1.00 arbat. š.
- Asafetida: (0,5) 1.00 arbat. š.
- Druska: 2.00 arbat. š.
- Miltai: 2.00 valg. š.
- Cukrus: 1.00 arbat. š.
- Sojos kubeliai: 1.00 st.
Paruošimas:
- Daržoves galite pasirinkti kokias norite, tačiau žalios spalvos paprika šiam receptui yra būtina. Sojos kubelius užpilkite nurodytu kiekiu vandens, pasūdykite 0,5 šaukštelio druskos ir užkaiskite. Virkite 5-7 minutes, nukaiskite ir nukoškite. Kubelių nuoviro neišpilkite - jo prireiks padažui ruošti.
- Pomidorą panardinkite minutei-dviem į verdantį vandenį, perliekite šaltu vandeniu, nunerkite odelę ir supjaustykite smulkiais kubeliais.
- Gilioje didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Į įkaitusį aliejų suberkite kmynus arba kmyninį kuminą, aitriąją papriką ir skrudinkite keliolika sekundžių kol kmynai patamsės. Suberkite asafetidą ir saldžiosios paprikos miltelius.
- Dar po keliolikos sekundžių sudėkite morkas, paprikas, šparagines pupeles ir gerai išmaišykite. Sumažinkite ugnį, keptuvę uždenkite, troškinkite daržoves apie 7-10 minučių. Troškindami kartkartėmis pamaišykite.
- Suberkite sojų kubelius. Viską išmaišykite ir kepkite, kol lengvai apskrus. Suberkite miltus. Kepkite turinį nuolat maišydami, kol miltai tolygiai padengs daržoves ir miltai pradės tamsėti.
- Po kelių minučių sudėkite pomidorus. Kepkite maišydami, kol pomidorai išsileis.
- Supilkite sojos kubelių nuovirą, pasūdykite ir suberkite cukrų bei džiovintas petražoles. Padažas akimirksniu sutirštės. Keptuvę uždenkite ir troškinkite guliašą dar kelias minutes.
- Nukaiskite, kai daržovės visiškai suminkštės. Pabarstykite smulkiai sukapotais krapais.
- Patiekite dar karštą su virtomis bulvėmis arba kitokiu mėgstamu garnyru bei salotomis.
tags: #su #vegetarizmu #ir #indiskais #prieskoniais