Švedija ir Pietų Korėja, nors ir nutolusios viena nuo kitos geografiniu atstumu, palaiko santykius, kurie apima tiek politinį dialogą, tiek ekonominį bendradarbiavimą.
Diplomatiniai santykiai ir istorinė perspektyva
Pietų Korėja palaiko diplomatinius santykius su daugiau nei 191 Jungtinių Tautų (JTO) valstybe. Santykiai su Švedija oficialiai užmegzti 1991 m. spalio 4 d., Korėjai tų pačių metų rugsėjo 5 d. pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Švedija diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja palaiko nuo 1973 metų. 1975-aisiais šalis atidarė savo diplomatinę atstovybę Pchenjane, kuri buvo pirmoji Vakarų valstybės ambasada šioje izoliuotoje valstybėje. Švedijos ambasada Pchenjane atstovauja JAV, Kanados ir Australijos diplomatiniams interesams Šiaurės Korėjoje ir vaidina svarbų vaidmenį palaikant diplomatines derybas.
Po Korėjos karo abi šalys santykius atnaujino 1972 m. Tuomet įvyko keli aukšto lygio susitikimai, pradėtos derybos dėl glaudesnio bendradarbiavimo, tačiau jos žlugo neradus bendro sutarimo. 1974 m. Santykių atšilimą žymėjo 1984 m. pradėtos naujos derybos humanitariniais, ekonomikos, sporto klausimais. Jos vyko palyginti sėkmingai ir kitais metais buvo leista susitikti per karą išskirtoms šeimoms, vyko kultūriniai mainai. Pasibaigus Šaltajam karui šalių santykiai vėl tapo įtempti dėl Šiaurės Korėjos vykdomos branduolinės programos. 1996 m. Šiaurė paskelbė nesilaikysianti po Korėjos karo pasirašytų paliaubų ir įvedė karinius dalinius į demilitarizuotą zoną. 1998 m. naujai išrinktas Pietų Korėjos prezidentas Kim Dedžiunas inicijavo naujos bendravimo su Šiaurės Korėja strategijos kūrimą. Ji buvo pavadinta Saulės Šviesos politika ir rėmėsi bendradarbiavimo skatinimu.

Ekonominiai ryšiai ir bendradarbiavimas
Europos Sąjungą (ES) ir Pietų Korėją sieja svarbūs prekybiniai ryšiai. 2010 m. rugsėjį abi pusės patvirtino laisvos prekybos sutartį, kuri įsigaliojo 2011 m. Švedija yra viena iš socialiai atsakingiausių šalių pasaulyje, kurioje ypatinga reikšmė teikiama lygybei ir žmogaus teisėms. Švedijos ambasadorius Lietuvoje Larsas Wahlundas pabrėžia, kad pasitikėjimas kitais ir savo valstybe yra pagrindinis Švedijos bruožas.
Pietų Korėjos ekonomika pagrįsta eksportu, pagrindiniams produktams esant elektroninėms prekėms, automobiliams, laivams, naftos produktams ir robotų technikai. Šalis yra gerai išvystyta, yra OECD ir G20 narė, ketvirta turtingiausia valstybė Azijoje. Pagal BVP šalis yra trylikta pasaulyje ir ketvirta tarp Azijos šalių. Ketvirtajame dešimtmetyje šalis buvo viena skurdžiausių Azijoje, tačiau buvusio šalies lyderio Generolo Pak Čionhi dėka, 1962 m. šalies ekonomika pradėjo sparčiai augti.

Švedijos požiūris į verslą ir bendravimą
Švedijoje versle ypatinga reikšmė teikiama lygybei ir nenorui išsiskirti. Švedai vieni į kitus kreipiasi vardais, nesvarbu, koks jų socialinis statusas. Apranga neturėtų pernelyg išskirti iš kitų - vengiami prabangūs aksesuarai. Švedai naudoja savoką „lagom“, reiškiančią „tiek, kiek reikia“, „pakankamai“. Tai pasireiškia ir versle - svarbu produktyviai išnaudoti laiką, kalbėti tiesiai apie rūpimus klausimus ir vengti nereikalingų išvedžiojimų. Vertinamas sugebėjimas planuoti ir laikytis procedūrų. Švedai vertina asmeninę erdvę, vengia liesti pašnejovį (išskyrus rankos paspaudimą) ir beveik nenaudoja kūno kalbos ar gestų. Jie taip pat vengia kalbėti apie privatų gyvenimą ir reikšti emocijas, todėl gali sudaryti griežtumo įspūdį.
Tarptautinės derybos ir Švedijos vaidmuo
Švedija, būdama viena iš 10 nenuolatinių JT Saugumo tarybos narių, gali atlikti svarbų vaidmenį tarptautinėse derybose. Švedijos pareigūnai ir užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom dalyvavo derybose su Šiaurės Korėjos atstovais, kuriose daugiausia dėmesio skirta Korėjos pusiasalio denuklearizacijos temai bei galimam JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimui. Švedija yra pasirengusi imtis vaidmens organizuojant tokius susitikimus, jei bus paprašyta.
Švedijos liguistas susižavėjimas Šiaurės Korėja... 🇸🇪🤝🇰🇵
Pietų Korėjos kelias į gerovę ir iššūkiai
Pietų Korėjos istorija nuo 1948 m. yra nuolatinio augimo ir atsparumo pavyzdys. Po Korėjos karo šalis patyrė didelių sunkumų, tačiau sparčiai modernizavosi. Dauguma pietų korėjiečių gyvena miestuose dėl spartaus ekonomikos augimo ir migracijos iš kaimų. Šalyje veikia trys valdžios: vykdomoji, teisminė ir įstatymų leidžiamoji. Pietų Korėja yra konstitucinė demokratija, kurioje veikia dvi pagrindinės politinės partijos - Didžioji Nacionalinė partija ir Demokratų partija.
Nors Pietų Korėja pasiekė aukštą pragyvenimo lygį, ji susiduria su iššūkiais, tokiais kaip demografiniai pokyčiai ir regioninė atskirtis. Šalies ateitis priklauso nuo gebėjimo pritraukti investicijas, talentus ir sumažinti regioninę atskirtį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkosaugą ir siekti klimatui neutralios ekonomikos.

Švedijos ambasadorius Lietuvoje Larsas Wahlundas pabrėžia, kad lyčių lygybė ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbūs veiksniai siekiant gerovės. Švedija daug dirba lyčių lygybės srityje ir dažnai yra pavyzdys kitoms šalims. Taip pat svarbu stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, kalbėti apie saugumą ir karinį bendradarbiavimą.
