Duona - pagrindinis angliavandenių šaltinis ir produktas, kurį vartoti galima įvairiame amžiuje, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą duonos rūšį. Nemaža dalis žmonių mano, kad duonos gaminiai ir sveika mityba yra du nesuderinami dalykai. Dėl gausesnio cukraus kiekio ar glitimo neretai duonos nusprendžiama išvis atsisakyti. Vis dėlto, gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė tvirtina, kad visiškai atsisakyti duonos racione nėra būtina, svarbu ją rinktis kuo maistingesnę, sveikatai palankesnę.
Pastaruoju metu žmonės vis dažniau ieško produktų, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau maisto priedų. Duona taip pat ne išimtis. Šiuolaikinis žmogus - skubantis žmogus, tačiau vis daugiau dėmesio skiria maisto produktų kokybei ir ieško gaminių be konservantų bei įvairių priedų. Jam svarbu, kad duonos gamybos procese būtų naudojamos tik natūralios žaliavos. Tik natūraliai iškeptoje duonoje itin gausu žmogaus organizmui būtinų medžiagų, ir būtent tokia duona yra sveikesnė.
Duonos vertė ir maistingumas
Duona, kartu su kitais grūdiniais produktais, vaisiais ir daržovėmis, sudaro maisto piramidės pagrindą. Tai vienas iš svarbiausių angliavandenių šaltinių, užtikrinančių organizmo energijos poreikius. Duonoje mažai riebalų ir cukraus, bet gausu maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Ruginėje ir kvietinėje duonoje yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų: 5-8 proc. baltymų, 40-50 proc. gerai organizmo pasisavinamų angliavandenių.
Duona taip pat yra vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, ypač B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kalio druskų. Grūdinių produktų patariama valgyti 5-6 ir daugiau kartų per dieną, o porciją sudaro, pavyzdžiui, viena riekelė duonos.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad duonos maistingumas priklauso nuo to, iš kokių miltų ji kepama. Tačiau jei duona kepta iš viso grūdo miltų, praturtinta skaidulomis, sėklomis, ji ne tik suteiks energijos angliavandenių pavidalu, bet ir vitaminų B1, B2, B3, E bei mineralinių medžiagų, tokių kaip magnis, geležis, manganas, cinkas, fosforas, kalis.
Kaip išsirinkti sveikesnę duoną?
Renkant duoną svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių kriterijų:
- Miltų rūšis: Visuomet prioritetą teikite iš viso grūdo dalių miltų iškeptai duonai, nes joje didesnis organizmui naudingų skaidulų kiekis. Rupaus malimo miltų duona yra pati maistingiausia, nes daugiausia sveikatai naudingų medžiagų (mineralų, vitaminų, skaidulų) yra grūdo apvalkale. Kuo labiau jis išvalomas, t. y. perdirbamas, tuo mažiau mikroelementų jame lieka.
- Grūdų rūšis: Visagrūdė duona yra tinkamiausias pasirinkimas ieškant vertingos duonos. Ant pakuotės sutinkamas žodis „viso grūdo“ arba „100 proc. kviečiai“ nebūtinai reiškia, kad tai viso grūdo produktas. Produkto spalva šiuo atveju taip pat neturėtų būti pasirinkimą lemiantis faktorius - produkto spalvai gali būti naudojami dažikliai, pavyzdžiui, razinų sulčių koncentratas arba natūralus dažiklis - salyklas, naudojamas spalvai suintensyvinti.
- Cukraus, druskos ir skaidulų kiekis: Ieškantiems sveikesnės duonos rekomenduojama rinktis tokią, kurios sudėtyje yra ne daugiau nei 5 g cukraus šimte gramų, druskos - ne daugiau nei 2 g, o skaidulų kiekis yra ne mažesnis nei 6 g.
- Raugas: Natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikroorganizmus, pagerina tešlos savybes, pailgina duonos senėjimo procesą, padidina duonos maistinę vertę, suteikia sotumo jausmą.
- Duona su priedais: Rinkdamiesi duoną atkreipkite dėmesį ir į priedus, tokius kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai, konservantai. Kepimo metu linų sėmenyse esantis aliejus virsta transriebalais, kurie itin kenksmingi sveikatai. Tad rinkitės duoną be linų sėmenų, nebent jais būtų apibarstyta jau iškepusi ir atvėsusi duona. Atsargiau reikėtų rinktis duoną su džemu, nes jis aukštoje temperatūroje karamelizuojasi.
„Rakto skylutės“ ženklinimas
Lietuvoje nuo 2014 m. sausio mėn. įvestas maisto produktų ženklinimas „Rakto skylutės“ simboliu. Juo paženklintų produktų sudėtyje yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų. „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurio savininkė - Švedijos Nacionalinė maisto agentūra. Tai plačiausiai Europoje paplitęs simbolis tarp panašios paskirties ženklų, jį Europos Komisija laiko pozityviu ir objektyviausiu.
Šis simbolis žymi įprasto maisto produktus, tačiau sveikatai palankesnius. Į „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamus maisto produktus neleidžiama dėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai. Lietuvos aktyvumas yra džiuginantis, šalies gamintojai vis labiau atsigręžia į sąmoningą vartotoją ir rūpinasi savo produkcijos kokybe bei sveikumu.
Mielės ar raugas?
Stengiantis atrasti sveikesnę duoną dažnai kyla dvejonių ir dėl mielių. Manoma, kad sveikatai palankesnė yra bemielė duona, gaminama natūralaus fermentavimo būdu. Su mielėmis, greitu būdu iškelta duona būna sausesnė ir linkusi džiūti, o natūraliai išrauginta (bemielė) ilgiau nepraranda savo skoninių savybių bei ilgiau išlieka šviežia. Tačiau neigiamą mielių poveikį galima pajusti jas suvartojus tik „aktyvias“, mat besidauginančios mielės išskiria anglies dioksidą, todėl gali sukelti diskomfortą pilve.
Natūralus raugas lemia tai, kad duona yra mažiau puri, tankesnė, tačiau tuo pačiu metu ir sotesnė. Tikras raugas gaminamas iš miltų ir vandens, be dirbtinių priedų. Tokia duona turi mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų. Su mielėmis kepta duona netinka žmonėms, linkusiems į grybelius ar turintiems tam tikrų kepenų ligų.
Lietuvos duonos pramonė: didžiausios kepyklos ir inovacijos
Lietuvos duonos pramonė yra gyvybiškai svarbi šalies maisto pramonės dalis, užtikrinanti nuolatinį vieno pagrindinių maisto produktų - duonos - poreikį. Duonos kepimo tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Nuo namų ūkiuose keptos ruginės duonos iki modernių pramoninių kepyklų, duonos gamyba nuėjo ilgą evoliucijos kelią.
Didžiausios Lietuvos duonos kepyklos:
- „Vilniaus Duona“: Viena seniausių ir didžiausių duonos kepyklų Lietuvoje, įkurta 1882 metais. Gamina platų duonos ir kepinių asortimentą, nuolat investuoja į naujų technologijų diegimą ir produktų tobulinimą.
- „Mantinga“: Didelė ir moderni duonos kepykla Marijampolėje, specializuojasi šaldytų kepinių gamyboje. Produkcija eksportuojama į daugelį Europos šalių, daug dėmesio skiriama produktų kokybei ir natūralumui.
- „Fazer Lietuva“: Tarptautinės įmonių grupės „Fazer“ padalinys Lietuvoje, gaminantis įvairius duonos ir konditerijos gaminius.
- „Biržų duona“: Viena seniausių lietuviško kapitalo duonos kepyklų, įkurta 1953 metais Biržuose. Puoselėja lietuviškas gamybos tradicijas, naudoja unikalias technologijas.
Duonos gamybos technologijos
Lietuvoje kepama įvairių rūšių duona, atitinkanti skirtingus vartotojų skonius ir poreikius:
- Ruginė duona: Tradicinė lietuviška duona, gaminama iš ruginių miltų, pasižymi tamsia spalva, rūgščiu skoniu.
- Kvietinė duona: Gaminama iš kvietinių miltų, yra šviesesnė ir minkštesnė.
- Mišri duona: Gaminama iš ruginių ir kvietinių miltų mišinio.
- Sėklų duona: Duona su įvairiomis sėklomis, maistingesnė ir turi daugiau skaidulų.
- Duona be mielių: Kildinama raugu, turi mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų.
- Pilno grūdo duona: Maistingesnė, skaidulų gausi.
Kaip Pasigaminti Levain Sourdough Duonos Kepimui. Patestuotas Natūralaus Raugo Duonos Metodas.
Šiuolaikinės duonos kepyklos naudoja įvairias gamybos technologijas, įskaitant tradicinę gamybą, pramoninę gamybą ir šaldytų kepinių gamybą.
Sumuštiniai - greitas ir sveikas sprendimas
Kai energijos reikia čia ir dabar, sumuštiniai daugeliui tampa patogiu ir greitu sprendimu. Nors ilgą laiką šis patiekalas buvo laikomas daugiau užkandžiu, šiandien pasirinkus kokybišką, geros sudėties duoną ir visaverčius ingredientus - lėtai keptą mėsą bei maistingas užtepėles - paprastas skonių derinys tarp dviejų riekių gali tapti subalansuotu ir nebrangiu patiekalu.
Maistingo sumuštinio paslaptis slepiasi visai ne produktų gausoje, o jų kokybėje ir tekstūrų dermėje. Kertinis kiekvieno sumuštinio ingredientas - duona. Pirkėjai vis dažniau ieško sveikesnių jos alternatyvų - pavyzdžiui, jau plačiai pamėgtos speltos raugo duonos. Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, prekybos tinklo tiekėjai savo ruožtu nuolat atnaujina duonos receptus, bandydami pasiūlyti pirkėjams gardžius ir sveikesnius kepinius.
Pakanka pakeisti įprastą batoną pilno grūdo ar raugo duona, o riebų padažą - trintu avokadu, ir sumuštinis iš „nuodėmės“ virsta naudingu energijos šaltiniu. Pasirinkus kokybiškus, tarpusavyje derančius ingredientus, sumuštinis gali tapti restorano verta vakariene ar puikiai subalansuotais darbo pietumis vos už kelis eurus, o pasigaminti užtrunka kelias minutes.
Sumuštinių receptai
Sumuštinis su kepta vištiena, traškiu obuoliu ir garstyčių-medaus jogurtiniu padažu
Nors sumuštiniai dažniausiai laikomi pusryčių patiekalu, egzistuoja nemažai receptų, tinkamų pietums. Vienas tokių - sumuštinis su kepta vištiena, traškiu obuoliu ir garstyčių-medaus jogurtiniu padažu.
Tai subalansuotas, gaivus ir netikėtas, kasdienai puikiai tinkantis derinys. Švelni, baltymų turtinga vištiena sukuria sotų pagrindą, obuolys įneša lengvos rūgštelės, o padažas subtiliai sujungia ingredientus į harmoningą visumą. Lidl speltos duona su vitaminais čia tampa tvirtu pagrindu, kuris išlaiko tekstūrų kontrastą ir papildo skoniu kiekvieną kąsnį.
2 sumuštiniams reikės:
- 2-4 riekių „Lidl“ speltos raugo duonos su vitaminais
- 120-150 g keptos vištienos krūtinėlės
- 1 nedidelio traškaus obuolio
- Saujos gražgarsčių arba špinatų
Padažui:
- 2 v. š. „Pilos“ natūralaus graikiško jogurto
- 1 a. š. grūdėtų garstyčių
- 1 a. š. medaus
- Žiupsnelio druskos, pipirų
Paruošimas:
- Duoną lengvai paskrudinkite.
- Jogurtą sumaišykite su garstyčiomis, medumi, pipirais ir druska.
- Ant duonos tepkite padažą, dėkite plonai pjaustytą vištieną, obuolio griežinėlius ir žalumynus. Galite patiekti su antra rieke ant viršaus, arba be jos.
Speltos duonos sumuštinis su tunu, kaparėliais ir citrinos žievele
Lengvas, bet išraiškingas tuno, kaparėlių ir citrinos žievelės derinys į jūsų dieną įneš kiek intensyvesnio skonio. Dėl kaparėlių sūrumo ir citrininio aromato švelnus tunas įgauna daugiau charakterio, o „Lidl“ speltos duona su vitaminais padeda išlaikyti sumuštinio struktūrą ir sujungia skonius į vientisą, bet neperkrautą patiekalą.
2 sumuštiniams reikės:
- 2-4 riekių speltos raugo duonos su vitaminais
- 1 skardinės tuno savo sultyse
- 1 v. š. „Pilos“ natūralaus jogurto arba majonezo
- 1 a. š. kaparėlių (smulkintų)
- Žiupsnelio tarkuotos citrinos žievelės
- Šlakelio citrinos sulčių
- Saujelės žalumynų: gražgarsčių, špinatų ar salotų lapų
Paruošimas:
- Tuno gabalėlius sumaišykite su jogurtu ar majonezu, kaparėliais, citrinos sultimis ir žievele.
- Duoną paskrudinkite, dėkite tuno mišinį ir žalumynus.
Beatliekės gamybos principai ir duonos pramonė
Siekiant patenkinti nuolat augantį maisto poreikį, būtina kuo racionaliau naudoti išteklius - orientuotis į beatliekę maisto produktų gamybą. Vienas iš šių dienų ekonomikos tikslų yra sumažinti aplinkosaugines, socialines ir ekonomines sąnaudas, didinti ekonominį konkurencingumą, mažinti skurdą ir užtikrinti visiems gyventojams kokybiško maisto prieinamumą.
Pasaulyje kuriama daug įvairių produktų vadovaujantis beatliekės gamybos principais. Pavyzdžiui, sukurti batonėliai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis - alaus gamybos proceso metu naudoti salykliniai miežiai. Kitas pavyzdys - mažmenininkų, smulkių duonos kepėjų neparduotų duonos gaminių panaudojimas alaus gamybai. Dienos pabaigoje neparduota duona yra surenkama ir naudojama aukštos kokybės alui gaminti. Šalutinių perdirbimo produktų panaudojimas, beatliekė maisto gamyba, lemia naujų technologijų bei darbo vietų kūrimą, naudą aplinkai ir žmonėms.
Šalutinius perdirbimo produktus, susidariusius maisto produktų gamybos proceso metu, panaudoti galima įvairiai: tiesiogiai naujų maisto produktų gamybai, bioaktyvių komponentui išskyrimui. Iš šalutinių perdirbimo produktų naudojant mikrobangas, ultragarsą, fermentus gali būti išskiriami įvairūs biokomponentai - polifenoliniai junginiai, karotenoidai, kurie vėliau naudojami kosmetikoje, farmacijoje ar maisto pramonėje bei bioplastikų gamybai.
tags: #sveikesniu #duonos #gaminiu #pletra