Luksoras - tai Senovės Egiptas be piramidžių. Jis, galima sakyti - civilizacijos viršūnė. Piramidės supermasyvios, superdidelės ir supersenos. Bet jos ir kažkiek nuvalkiotos: jau prieš važiuodamas iš gausybės nuotraukų žinai, ką ten rasi. Kas kita su Luksoro faraonų kapais: jokia nuotrauka neperteiks viso jų grožio, kurį jauti pats būdamas ten, po žeme, 4000 metų senumo meno apsupty.
Nilo slėnis tebėra pagrindinė Egipto transporto arterija. Senovės Egipto istorija truko apie 4000 metų. Civilizacija gyvavo ilgiau nei bet kuri kita pasaulio istorijoje, klestėjo dar tris tūkstantmečius po piramidžių statybų. To „brandžiojo“ ir „meniškojo“ Senovės Egipto širdis buvo dabartinis Luksoras.
Luksoro ir Karnako šventyklos - religinė Senovės Egipto širdis
Rytiniame Nilo krante Luksore stūksojo šventyklos, buvusios viso Senovės Egipto religine širdimi. Mažesnė Luksoro ir pati didžiausia Karnako šventyklos jungia apie 3 km sfinksų alėja. Anksčiau šventyklą su Karnaku jungė 3 kilometrų ilgio sfinksų alėja, kuri šiuo metu yra restauruojama.
Luksoro šventykla, pastatyta ant Nilo kranto, buvo skirta Amono, jo žmonos Mut ir sūnaus Chonsu kultui. Šventykla išsiskiria įspūdinga kolonada, Ramzio II statulomis ir puikiai išsilaikiusiais bareljefais. Viduje buvo atkurtas simbolinis „laivas“, ant kurio stovėdavo auksinė dievo statulėlė. Puikiai išliko įspūdingos kolonų salės, kuriose gigantiškos kolonos slegia tave taip pat, kaip ir Senovės Egipto aukštuomenę prieš 3000 metų.
Karnakas - didžiausias išlikęs senovės religinis kompleksas pasaulyje, statytas daugiau nei 2000 metų. Centrinė Amono-Ra šventykla stebina savo masteliu - vien didžioji kolonų salė turi 134 masyvias kolonas, kurių aukščiausios siekia 21 metrą. Komplekse pamatysite šventąjį ežerą, kuriame buvo inicijuojami žyniai, o paprasti mirtingieji baudžiami mirtimi vien už jo vandens palietimą. Čia turėsite galimybę apeiti aplink stebuklingąjį skarabėją, išpildantį norus ir atiduoti pagarbos duoklę Amžinajam Egiptui. Šviesų šou Karnake - tarsi naktinė ekskursija: šviesos paryškina čia vieną, čia kitą objektą, o koks nors „faraonas“ apie jį patosiškai pasakoja per garsiakalbius.
Vakarinio Nilo kranto laidojimo kompleksai
Vakariniame Luksoro krante rasite didingiausius Egipto kapus ir laidojimo šventyklas, kuriose buvo atliekami ritualai mirusiems faraonams, „iškvietus“ iš tolimų slaptų kapų jų dvasias. Dieną galite pradėti prie Memno kolosų - dviejų masyvių 17 m. aukščio akmens statulų, saugančių įėjimą į pomirtinę faraono Amenhotepo III šventyklą ir jau beveik tris su puse tūkstančio metų stovinčių Tėbų nekropolyje.
Faraonės Hatšepsutos šventykla Deir el-Bahari
Deir el-Bahari - įspūdinga šventykla-kapavietė, pastatyta faraonei Hatšepsutai, vienai iš nedaugelio moterų, valdžiusių Egiptą. Ši unikalaus grožio šventykla dar vadinama "Djeser-Djeseru" (Šventųjų šventykla arba Švenčiausia iš šventųjų). Ji skirta Hatšepsutės ir dievo kūrėjo Amono istorijai pažymėti. Karalienė Hatšepsut šventyklą laikė priemone savo įvaizdžiui visuomenėje pakelti ir savo vardui įamžinti, o ją pastačius buvo pasiekti abu tikslai. Apie 1479 m. pr. m. e. valdovė Hatšepsut davė įsakymą pastatyti didingą šventyklą, kuri pasakotų jos gyvenimo istoriją ir po mirties primintų jos egzistavimą.
Šventyklą kruopščiai suprojektavo Hatšepsutos žynys bei architektas Senenmot, rėmęsis Mentuhotepo II šventykla, buvusia šalia, tačiau kiekvieną jos aspektą dar labiau išplėtęs. Manoma, kad statyba truko apie penkiolika metų. Šventyklos vieta buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o atlikus tikslius skaičiavimus. Ji yra Karnako Amono šventyklos ašyje ir kartu labai arti kapavietės, skirtos pačiai Hatšepsutai, esančios kitoje kalno pusėje esančiame Karalių slėnyje. Freskos ant šventyklos sienų pasakoja apie Hatšepsutos valdymo laikus ir vykusius įvykius.
Šventykla yra trijų lygių, o trijuose iš jų tiksliai atsispindi vaizduojama kolonada. Dabar Hatšepsutos šventykla yra praktiškai dykumoje - netoliese nėra nė vieno medžio, tačiau kadaise šioje teritorijoje buvo tikras sodas su egzotiškais augalais bei baseinu. Būtent pirmame lygyje buvo sodas su egzotiškais medžiais iš Hatšepsutės ekspedicijų į Puntą, tačiau iki šių dienų neišlikęs. Pro arkas galima patekti į antrąjį lygį, kuriame yra du atspindintys baseinai ir sfinksai, kurie buvo iškloję kelią į kitą rampą. Čia taip pat yra deivės Hator (Hathor) šventykla, kuri vaizduojama su moters veidu ir karvės ausimis, laikanti muzikos instrumentą. Hator (Hathor) buvo viena iš pagrindinių bei svarbiausių religijos deivių Egipte, atlikusi daugybę įvairių vaidmenų: meilės, grožio, muzikos, šokių, vaisingumo ir malonumų.
Dešinėje rampos pusėje yra "Gimimo" kolonada, pasakojanti apie Ahmozės (Hačepsut motinos) su Amonu susiliejimą ir Hačepsut gimimą, o kairėje rampos pusėje esanti Punto kolonada atskleidžia jos šlovingą ekspediciją į paslaptingąją "Dievų šalį". Taip pat yra deivės Hator (Hathor) koplyčia, kurioje yra hipostilinė salė su dvylika gražių kolonų su Hator deivės galvomis ir Anubio koplyčia, kurioje yra hipostilinė salė su dvylika rievėtų kolonų bei astronominėmis lubomis. Trečiajame lygyje yra portikas su dvigubomis kolonų eilėmis, nukreiptomis į priekį. Už kiemo taip pat yra Amono šventykla. Visi karalienės Hačepsutės atvaizdai buvo sunaikinti ir pakeisti karaliaus Tutmozio III atvaizdais. Ši nuostabi šventykla stūkso ant trijų didžiulių terasų, sujungtų rampomis.
Karalienės Hatšepsutos laidojimo šventykla
Medinet Habu
Aplankysite ir Medinet Habu - Ramzio III šventyklą, pastatytą 1153 m. pr. m. e. Giliai įrėžti hieroglifai ir reljefai Medinet Habu šventykloje Luksoro vakariniame krante mena faraono galybę.
Šventyklos į pietus nuo Luksoro
Toliau į pietus nuo Luksoro Nilo slėnyje galima atrasti dar daugiau įspūdingų šventyklų. Pavyzdžiui, Kenos mieste, prie kurio prisijungia gidas, tęsiama kelionė į Abydos. Senovėje čia stovėjo miestas, vadintas Abdu, kurį graikai „perkrikštijo” į Abydos.
Abydos šventykla
Abydos šventykla, skirta svarbiausio senovės Egipto dievo Ozyrio garbei, ezoterine prasme garsėja kaip „laiko mašina“. Čia jaučiamas ir Ozyrio brolio Seto - dykumų, karo ir jėgos valdovo - buvimas. Šventykla buvo pastatyta Ramzio II tėvo Seto I atminimui ir stebina puikiai išsilaikiusiomis ir restauruotomis freskomis bei Nilo vandeniu užlietais požemiais, kuriuose plaukioja žuvys. Sakoma, kad šis vanduo pasižymi stebuklingomis gydomosiomis galiomis.
Denderos šventykla
Tęsiant kelionę į Denderą, aplankysite Denderos šventyklą, skirtą grožio, menų ir seksualumo deivei Hator, kartais vaizduojamai karvės pavidalu. Deivės Hator šventykla - tai puiki vieta pasimelsti už meilę, grožį, kūrybiškumą ir laimingą seksualumą savo gyvenime. Tai vienintelė keturių aukštų šventykla visame Egipte, kurioje net stogas puikiai išliko, išlaikydamas savo spalvas. Šioje šventovėje pamatysite senąjį romėnų kalendorių, dabar plačiai naudojamą Egipto mene.
Vos 60 kilometrų nuo Luksoro (į Hurgados pusę) įsikūręs Kenos miestelis slepia ir neįtikėtinų paslapčių. Denderos šventyklos rūsyje galima aptikti tikrų tikriausią elektros lemputę! Sienos raižinys pasakoja daugiau nei dviejų tūkstantmečių istoriją, kurioje pavaizduota elektros lemputė, paskirstytojas ir elektros laidai. Sraigtasparnio, povandeninio laivo „submarino“ ar kalašnikovo automato atvaizdą galima pamatyti visai čia pat. Domina pirmieji animaciniai filmai? Vieną tokį galite pamatyti tiesiog ant šventyklos sienos.
Edfu šventykla
Edfu miestelyje, Luksoro pašonėje ptolemėjų statytoje Edfu šventykloje, rasite užuominą į pirmuosius pieštus animacinius filmukus. Ši šventykla yra puikiai išsilaikiusi ir atspindi vėlyvojo Egipto šventyklų stilių.
Asuano regiono šventyklos ir UNESCO gelbėjimo operacija
Senovės Egiptas vingiavo kartu su Nilo slėniu iki sunkiai praplaukiamų Nilo slenksčių anapus dabartinio Asuano miesto, kur galingais fortais atsiremdavo į juodaodžių gyvenamą Nubiją. Fortai nuskendo. Nilo slenksčiai irgi nuskendo 1960-1970 m., pastačius Asuano užtvanką. Laimė, bent jau nuostabiausias regiono egiptiečių šventyklas UNESCO išgelbėjo: supjaustė į gabalus, uola po uolos vilko aukštyn.
Abu Simbel šventyklos
Pati žymiausia, Abu Simbelas, buvo išskobtas uoloje, kurią prarijo Nilas. Abu Simbel šventyklos - architektūros stebuklas, kurį sudaro dvi šventyklos: Didžioji, skirta faraonui Ramziui II, ir Mažoji, skirta jo žmonai Nefertari. Šventyklų fasadus puošia milžiniškos 20 metrų aukščio sėdinčių faraonų statulos. Žiūrėdamas į keturias Ramzio skulptūras prie šventyklos įėjimo ir dar aštuonias viduje (Egipto faraonams niekur nepakakdavo vienos), į visus aukojimų dievams bareljefus mistiškai tamsiame interjere nė nebemąstai, kad visa šventykla „perkelta į betoną“. Viskas atrodo tikra. Yra tikra.
Ši Abu Simbelio šventykla pelnytai vadinama dvigubu stebuklu. Neįprastą architektūrinį šedevrą senovės meistrai iškaldino kalne. Ar esi girdėjęs apie šventyklą, statytą prieš daugiau nei 3000 metų didžiojo Egipto valdovo Ramzio paliepimu, kurios tolimiausią kampelį - šventorių, apšviečia ryto tekanti saulė du kartus į metus? Abu Simbel saulės festivalis švenčiamas du kartus per metus - vasario 22 d. ir spalio 22 d. Šiomis dienomis saulės spinduliai prasiskverbia per šventyklos įėjimą ir apšviečia tris iš keturių dievų statulų giliausioje šventyklos dalyje. Abu Simbelas ir šiandien - tolimiausias Egipto taškas. Tokių „iškeltų“ šventyklų palei Nasero ežerą yra daugiau, bet į visas spėti galima nebent su Nasero ežero kruizu.
Filės Izidės šventykla
Filės sala - Izidės šventykla dažnai vadinama „Nilo perlu“ dėl savo nepaprasto grožio. Kaip ir Abu Simbel, ši šventykla buvo perkelta į Agilkijos salą, kad būtų išsaugota nuo užliejimo. Šventyklų kompleksas, statytas ptolemėjų ir romėnų laikais, išsiskiria puikiai išsilaikiusiais bareljefais ir hieroglifais.
Asuano apylinkės ir Nubijos kultūra
Asuano užtvanka - vienas didžiausių XX amžiaus inžinerijos projektų. Ji sukūrė Nasero ežerą - didžiausią dirbtinį vandens telkinį pasaulyje. Asuano miestas palieka dvejopą įspūdį. Vienoje Nilo pakrantės pusėje - paradinis Asuano miesto fasadas, kitoje - dykos geltonos smėlio kopos. Pačiame Nile yra eilė salų, kurių svarbiausia - Elefantinos sala. Viename jos gale - vienos svarbiausių senovės Egipto gyvenviečių griuvėsiai. Būtent čia, pirmajame Egipto mieste, būdavo nustatoma, geras ar ne tais metais bus Nilo potvynis. Per salos vidurį - nubių kaimas su spalvingais pastatais. Nubiai - juodaodžiai, kurių istorija persipynusi su egiptiečių. Jie ir kariavo, ir prekiavo su senovės Egiptu, vienu metu net buvo tapę faraonais. Jie gyveno aukštutiniame Nilo slėnyje ir visa jų tėvynė tikrąja to žodžio prasme nuskendo pastačius Asuano užtvanką.
Senovės Egipto šventyklų architektūra ir menas
Visų Naujosios Karalystės Senojo Egipto šventyklų architektūra ir menas yra panašūs. Egiptiečiams tai net nebuvo menas, o amatas: buvo „tinkamas“ būdas vaizduoti kiekvieną dievą, kiekvieną sceną (pvz., užsimojusį šauti lanku ar trenkti lazda faraoną), o kažkoks išradingumas tebūtų buvusi tokia pat klaida, kaip šiandien parašyti 2+2=5. Todėl šimtmetis po šimtmečio, tūkstantmetis po tūkstantmečio egiptiečiai kūrė labai panašiai: dievai vaizduoti kaip gyvūnai arba žmonės to gyvūno galvomis; žmonių kojos ir galvos vaizduotos šonu, o torsas - priekiu; svarbesnės asmenybės vaizduotos didesnės.
Egipto monarchų pareiga buvo pagerbti savo dievus ir valdovus bei išsaugoti jų amžiną atminimą statant kapavietes bei šventyklas. Senovės Egipto civilizacija virš 1000 metų buvo tiesiog užmiršta. Ne taip užmiršta, kaip senovės Roma ar Graikija, kurių filosofija, raštai, teisė, raidynas, tikėjimas ir kalbos niekad neišnyko. Egiptas, atrodė, išnyko visiškai. Ir tik XIX-XX a. archeologų dėka viskas vėl atrasta iš naujo.
Patarimai keliaujantiems po Pietų Egipto šventyklas
Jeigu į Egiptą atvykstate poilsio ir apsistojate Hurgadoje, Luksoras - artimiausias tikras Senovės Egipto skonis ir jį patirti būtina, galima atvykti ir vienai dienai. Daugelis atvykusiųjų į Luksorą atvyksta ekskursijomis autobusu iš Hurgados. Pati egiptietiškiausia Nilo slėnio kelionės patirtis yra kruizas Nilu: plaukite keletą dienų nakvodami laive, o dienomis išlipkite prie įvairiausių Senovės Egipto šventyklų ir miestų. Galite pasijausti ir kaip senovės egiptietis, plukdantis kokį obeliską, ir kaip XIX a. keliautojas: pirmosios kelionės į Egiptą iš Europos irgi būdavo kruizai Nilu.
Geriau nuodugniai pažinti keletą šventyklų, nei eiti į visas iš eilės. Tiesa, pasiruoškite susidurti su itin įkyriais felukų valdytojais ir karietų vežikais palei Nilą - vos pabėgus nuo vieno, tuoj pripuola kitas. Lankytinų vietų prižiūrėtojai, kurie siūlosi vesti ekskursijas, o paskui nori pinigų, gali būti naudingi, nes jie leidžia praeiti ten, kur šiaip oficialiai negalima.
tags: #sventyklos #pietu #egipte