Gastritas - dažna virškinimo sistemos liga, paveikianti įvairaus amžiaus pacientus. Ši būklė, kuri apima skrandžio gleivinės uždegimą, gali būti kelių tipų, priklausomai nuo rūgštingumo lygio. Bet kokiu atveju patologijos gydymas yra ilgalaikis. Mityba vaidina esminį vaidmenį tiek gastrito simptomų valdyme, tiek gleivinės gijimo procese. Tinkamai parinkta dieta gali padėti sumažinti skrandžio dirginimą, neutralizuoti perteklinę rūgštį ir skatinti pažeistos gleivinės atsistatymą. Sergant gastritu, svarbu laikytis mitybos rekomendacijų, kad būtų palengvintas virškinamojo trakto uždegimas ir normalizuotas rūgštingumo lygis.
Maisto produktai, skirti gastritui su mažu rūgštingumu, turėtų užtikrinti subalansuotą mitybą, turinčią korekcinę ir funkcinę vertę.
Gastrito tipai ir mitybos svarba
Skrandžio uždegimas, mediciniškai vadinamas gastritu, yra būklė, kai skrandžio gleivinė (vidinis sluoksnis) tampa uždegiminė ar pažeista. Tai gali sukelti įvairius nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas ir sunkumo jausmas pavalgius. Gastritas gali būti ūmus, atsirandantis staiga ir trunkantis trumpai, arba lėtinis, besivystantis palaipsniui ir trunkantis ilgą laiką.
Mityba yra kertinis akmuo, tačiau vien jos dažnai nepakanka. Kiti gyvenimo būdo aspektai taip pat turi didelę įtaką skrandžio sveikatai: streso valdymas. Stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą, gali didinti rūgšties gamybą ir lėtinti skrandžio gijimą.
Gastritas - itin paplitusi XXI amžiaus liga. Kas skatina jos mastus? Prasta mityba, stresas, greitas gyvenimo tempas, net mažas fizinis aktyvumas ir visiškas negebėjimas atsipalaiduoti. Dieta sergat gastritu nėra tokia radikali, kaip daugelis galvoja. Ją sudaro tikrai ne tik košės ir garintos daržovės. Kadangi kiekvienas organizmas ir ligos paūmėjimas yra labai skirtingi - tik profesionalus gydytojas dietologas gali sudaryti Jums labiausiai tinkamą mitybos planą, kuris padės ne tik pamiršti skausmus, tačiau tuo pačiu ir mažinti skrandžio sudirginimą.
Dieta sergant gastritu yra būtina. Tačiau pats žodis dieta - nevisiškai tikslus. Nors tinkama mityba sergant gastritu būtina lygiai taip pat kaip ir gydytojų išrašyti medikamentai - kai kurie išbando natūralius skrandžio sekrecijos mažinimo būdus. Vilniaus dietologijos centro kvalifikuoti gydytojai-dietologai, išsiaiškinę individualius kiekvieno organizmo poreikius, įvertinę sveikatos būklę - sudarys tinkamiausią sveikos mitybos planą, kuris leis saugiai ir su malonumu siekti užsibrėžtų tikslų.

Šviežių kopūstų sulčių nauda ir vartojimas esant mažam rūgštingumui
Šviežių kopūstų sultys yra labai naudingas produktas, turintis teigiamą poveikį skrandžiui. Kopūstų sultys subalansuoja skrandžio rūgštingumą ir mažina skrandžio opų atsiradimą. Šiose sultyse esanti amino rūgštis metioninas, apsaugo skrandį nuo rūgštinės erozijos bei skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimų, o gijimą pagreitina kopūstų sultyse esantis kalcis, nes jis leidžia greitai susidaryti krešuliams. Vitaminas K, taip pat esantis sultyse, padeda kontroliuoti kraujavimą.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad šviežios kopūstų sultys pagreitina opų gijimą 4-6 kartus greičiau nei įprasta dieta. Taip pat pastebėta, kad jos normalizuoja skrandžio sekreciją - tiek per mažą, tiek per didelę. Vadinasi, jeigu turite skrandžio problemų, rekomenduojama 1-2 kartus per dieną išgerti 120-250 ml per dieną, šviežiai spaustų kopūstų sulčių. Tai darykite tuščiu skrandžiu, likus 30 min. iki valgio.
Lėtinio gastrito atvejais rekomenduojama gerti po 0,5 stiklinės kopūstų sulčių 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas trunka apie mėnesį. Jei reikia, jį galima pratęsti.
Per didelis sulčių vartojimas gali išprovokuoti virškinimo sistemos sutrikimus.
5 dienas gėriau purpurinių kopūstų sultis ir štai kas man nutiko
Kaip teisingai gydytis kopūstų sultimis
Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis, būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas ne ilgiau kaip 10 minučių. Geriausia gerti šviežiai spaustas, termiškai neapdorotas sultis. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Kopūstų sultis geriausia gerti ryte prieš valgį, taip greičiau įsisavinamos visos naudingosios medžiagos.
Kopūstų sultis geriausia išgerti per 30 minučių. Kitaip jos greitai praranda savo maistinę vertę dėl oksidacijos proceso, kuris gali suardyti sultyse esančius fermentus, vitaminus ir kitus naudingus junginius, dėl to sultys tampa mažiau veiksmingos ir pasikeičia jų skonis. Jei negalite sulčių išgerti iš karto, laikykite stikliniame sandariame butelyje šaldytuve iki 24 valandų.

Kopūstų sulčių sudėtis ir bendroji nauda
Kopūstų sultys yra vitaminų ir mineralų, būtinų optimaliam organizmo funkcionavimui, šaltinis. Jose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, E, C ir K, folio rūgšties, geležies, jodo, sieros, fosforo ir kalio.
Vitaminas K atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo ir kaulų sveikatos procesuose, o vitaminas C stiprina imuninę sistemą, skatina kolageno gamybą ir palaiko gerą odos būklę. Nors gaminant kopūstų sultis pašalinama didžioji dalis skaidulinių medžiagų, tačiau kopūstuose esančios kitos maistinės medžiagos tampa koncentruotos ir lengviau pasisavinamos.
Kopūstų sulčių poveikis sveikatai
- Uždegimų mažinimas: Kopūstų sultyse esančios maistinės medžiagos organizme virsta sulforafanu, kuris naudojamas kovai su uždegimu ir kancerogeninėmis medžiagomis, sukeliančiomis storosios žarnos ir krūties vėžį. Daugybė kopūstuose esančių antioksidantų mažina galimybę susirgti ūmiomis ar lėtinėmis ligomis.
- Hormonų balanso palaikymas: Geriant kopūstų sultis, organizme subalansuojamas estrogenų kiekis, užtikrinantis moterų reprodukcinę sistemą.
- Antioksidacinės savybės: Kopūstų sultyse yra daug antioksidantų, ypač vitamino C. Raudonųjų kopūstų sultyse yra daug antocianinų - augalinių pigmentų, kurie pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir mažina širdies ligų riziką.
- Kraujo spaudimo reguliavimas: Kalis, esantis kopūstų sultyse, padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gerina kraujotaką, todėl mažėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova.
- Odos būklės palaikymas: Kopūstų sultys sudėtyje turi sieros junginių, kurie natūraliai padeda pašalinti toksinus iš odos, todėl ji tampa sveika ir švytinti. Vitaminai A ir E padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugo nuo ląstelių pažeidimų, todėl gali atitolinti senėjimo požymius.
- Virškinimo gerinimas: Kopūstų sultys didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą - labai gerai, kas turi problemų su skrandžio per žemu pH dėl kurio kyla bėdų su virškinimu.
- Svorio metimui: Kopūstai turi labai mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą. Be to, turi cholino, kuris perdirbtas į acetilcholiną reguliuoja riebalų rūgščių metabolizmą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų.
- Imuniteto stiprinimui: Gali padėti stiprinti imunitetą, tiksliau pasakius gali padėti lengviau atsispirti virusams ir kitoms puolančioms bėdoms dėl didelio kiekio antioksidantų ir vitamino C.
- Kaulų stiprinimui: Gali padėti palaikyti tvirtus kaulus. Kopūstai padeda sustiprinti mūsų kaulus ir juos tokius išlaikyti dėl juose esančio didelio kiekio vitamino K.
- Žaizdų gijimui: Greičiau gyja žaizdos dėl to paties vitamino K kraujas geriau kreša ir tai padeda sparčiau užgyti žaizdoms.
- Atminties gerinimui: Geresnė atmintis ypatingai vyresniame amžiuje. Kopūstai turi cholino - būtinos maistinės medžiagos.
- Regėjimui: Gali padėti gerinti regėjimą dėl didelio kiekio vitamino A bei antioksidantų liuteino ir zeaksantino poveikio mūsų akims.
Kopūstų sultys liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies ir virškinimo trakto negalavimai. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį, šalina užkimimą. Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas.

Kitos naudingos sultys ir mitybos patarimai gastritui
Be kopūstų sulčių, yra ir kitų daržovių, iš kurių galima pasigaminti sveikų ir naudingų sulčių:
- Morkų sultys: Gerina apetitą ir virškinimą, stiprina dantis, gerina imunitetą, teigiamai veikia akis bei odą. Morkų sultys yra labai naudingos vaikams ir besiskundžiantiems nusilpusiu imunitetu ar odos problemomis. Beta karotenas labai naudingas akims. Tačiau jei norite, kad organizmas jį pasisavintų, būtina iš karto suvalgyti kokio nors riebaus maisto, pavyzdžiui, augaliniu aliejumi pagardintų salotų. Per dieną patariama išgerti ne daugiau nei pusę litro morkų sulčių.
- Bulvių sultys: Bulvių sultys, skirtos sergant mažo rūgštingumo gastritu, vertinamos dėl tonizuojančio, skausmą malšinančio, žaizdas gydančio ir baktericidinio poveikio. Jos skatina žarnyno peristaltiką, gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, mažina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Jei padidėjęs rūgštingumas, reikia gerti 2-3 kartus per dieną po 1-2 stiklines šviežiai pagamintų bulvių sulčių 30 minučių prieš valgį.
- Moliūgų sultys: Moliūgų sultyse yra sacharozės, naudingų pektininių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto druskų. Jose yra vitaminų C, B1, B2, B6, E, beta karoteno. Moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Reikia gerti po pusę stiklinės vieną kartą per dieną. Gydymo kursas - 10 dienų.
- Burokėlių sultys: Stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, didina hemoglobino kiekį, valo kepenis, inkstus, tulžies pūslę, mažina kraujo spaudimą ir padeda nuo nemigos. Tačiau grynos burokėlių sultys kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą, todėl rekomenduojama jas skiesti morkų sultimis. Prieš geriant, burokėlių sultis būtina dvi-tris valandas palaikyti šaldytuve, atvirame inde, kad suirtų kenksmingi junginiai.

Mitybos produktai, kuriuos reikėtų įtraukti ir vengti
Maisto produktai, kuriuos reikėtų įtraukti į mitybą:
- Vaisiai ir daržovės: Vaisių ir daržovių sultys turi gydomųjų savybių esant hiporūgštiniam skrandžio uždegimui, teigiamai veikia kasą ir visą organizmą.
- Sultys: Sultis reikia ruošti iš šviežių vaisių ir uogų, vengiant parduotuvėje pirktų ir koncentruotų gėrimų.
- Medus: Pasižymi antibakterinėmis, žaizdas gydančiomis, priešuždegiminėmis ir raminamosiomis savybėmis.
- Pienas: Jį galima vartoti sergant mažo rūgštingumo gastritu. Gėrimame gausu vitaminų A ir D, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, magnio, natrio, jodo ir kitų mineralų.
- Kefyras: Šis fermentuoto pieno gėrimas taip pat tinka vartoti sergant mažo rūgštingumo gastritu. Kefyras normalizuoja virškinimą ir turi probiotinį poveikį.
- Mineralinis vanduo: Turi choleretinių ir tulžį formuojančių funkcijų, kurios žymiai pagerina virškinimą.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti:
- Aštrūs prieskoniai: Česnakas, actas, malti raudonieji čili pipirai, gvazdikėliai, muskato riešutas.
- Riebus, keptas, aštrus, sūrus maistas: Riebalų kiekis dienos racione turėtų būti sumažintas iki minimumo - ne daugiau kaip 2 šaukštai augalinio aliejaus per dieną.
- Rūgštūs produktai: Citrusiniai vaisiai ir jų sultys, pomidorai ir jų produktai, actas, marinuotos daržovės, rūgščios uogos.
- Rūkyti, sūdyti, konservuoti produktai: Dešros, kumpiai, rūkyta žuvis, konservai. Juose daug druskos, konservantų ir kitų dirginančių medžiagų.
- Sunkiai virškinamos daržovės ir ankštiniai: Kopūstai, ridikai, ropės, pupelės, žirniai (gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą).
- Saldumynai: Šokoladas, tortai, pyragaičiai, ypač su riebiais kremais. Cukrus gali skatinti rūgšties gamybą, o riebalai lėtinti virškinimą.
- Kava ir stipri arbata: Kofeinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
- Alkoholis: Stipriai dirgina ir pažeidžia skrandžio gleivinę, skatina uždegimą. Vartojimas sergant gastritu yra griežtai nerekomenduojamas.
- Gazuoti gėrimai: Angliarūgštė dirgina skrandį ir gali sukelti refliuksą.
- Labai karštas arba šaltas maistas ir gėrimai.
- Persivalgymas ir valgymas paskubomis.
- Valgymas prieš miegą (rekomenduojama paskutinį kartą valgyti likus 2-3 valandoms iki miego).
5 dienas gėriau purpurinių kopūstų sultis ir štai kas man nutiko
Atsargumo priemonės vartojant kopūstų sultis
Nors kopūstų sultys turi daug naudingų savybių, svarbu žinoti ir apie galimas atsargumo priemones:
- Skydliaukės veikla: Vartojant didelį kiekį kopūstų sulčių gali būti sutrikdyta skydliaukės veikla. Žaliuose kopūstuose randami didesni goitrogenų kiekiai, todėl žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, pavyzdžiui, hipotiroze, turėtų pasitarti su gydytoju dėl kopūstų sulčių vartojimo. Tačiau termiškai apdorojant dauguma šių medžiagų suyra ir jodo pasisavinimui įtakos nebeturi.
- Sąveika su vaistais: Kopūstuose esantis vitaminas K gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų, tokių kaip varfarinas, gebėjimui užkirsti kelią kraujo krešėjimui. Tad, jei yra vartojami kraują skystinantys vaistai, geriausia vengti kopūstų sulčių.
- Skaidulų trūkumas: Spaudžiant sultis iš kopūstų, pašalinama daug skaidulinių medžiagų. Todėl, vartojant kopūstų sultis, negaunama pakankamai skaidulinių medžiagų ir gali sutrikti žarnyno veikla.
- Žarnyno veiklos sutrikimai: Kai kuriems žmonėms geriant kopūstų sultis gali pasireikšti žarnyno veikos sutrikimai. Kopūstų sultyse gausu fruktanų - angliavandenių, kuriuos žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), dažnai sunku virškinti.
- Kitos kontraindikacijos: Nepaisant to, jog kopūstų sultys turi gydomąjį poveikį skrandžio gleivinei, paūmėjus gastritui ir opaligei, reikėtų jų atsisakyti. O štai nurimus skausmui ir sveikstant šios sultys bus kaip tik.
Kam reikėtų vengti kopūstų
- Esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), Krono ar kitos žarnyno ligoms.
- Žindančioms, priklausomai nuo situacijos.
- Po aukštos temperatūros ar viduriavimo.
- Daržovės, kuriose gausu vitamino K (kale ir briuselio bei brokolio), silpnina kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, veikimą. Antikoaguliantai dažniausiai skiriami po širdies infarkto, tam tikrų traumų, turintiems širdies ritmo sutrikimų ir įvairiais kitais atvejais, kai padidėja kraujagyslių trombozės rizika.
