Parfė (pranc. parfait) - tai prancūziškas šaldytas desertas, kurio pavadinimas, verčiant iš prancūzų kalbos, reiškia „puikus“, „tobulas“.
Šis prancūziškas šaldytas desertas dėl savo įvairiapusiškumo ir skonių paletės yra mėgstamas visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime parfė istoriją, sudėtį, įvairius variantus ir netgi pikantiškas interpretacijas.
Kas yra Parfė?
Tradicinis parfė gaminamas iš kiaušinių trynių, cukraus ir plaktos grietinėlės. Dažnai jis pagardinamas vaisiais, likeriu, romu ar kitais alkoholiniais gėrimais. Parfė gali būti panašus į ledus su vaisių ar morengų sluoksniais. Šis desertas pasižymi minkšta, bet tiršta konsistencija. Paprastai tiekiamas aukštoje taurėje, kuri prieš serviravimą atšaldoma.
Parfė variantai pasaulyje
Nors pagrindiniai ingredientai išlieka tie patys, parfė interpretacijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir individualaus skonio.
Amerikietiškas parfė
Amerikoje parfė dažnai reiškia sluoksniuotą desertą, patiekiamą aukštoje taurėje. Jį sudaro vaisiai, ledai, biskvitas ir plaktos grietinėlės viršūnėlė. Pagrindinis ingredientas yra ledai, tačiau naudojamas ir šerbetas, jogurtas bei įvairūs priedai. Amerikietiškas parfė primena paprasčiausius grietininius ledus, užpiltus sirupu, su vaisiais, riešutais, grietinėle, traškiais dribsniais su medumi (granola) ar želė gabalėliais.
Japoniškas parfė
Japonai šiuo terminu taip pat apibūdina desertą, visiškai atitinkantį amerikietiškuosius ledus su saldžiais priedais: nuo vaisių, uogų ar smulkintų riešutų iki karšto šokolado.
Sveikuoliškas parfė
Na, o sveikos mitybos šalininkai išpopuliarino desertą, pagamintą jogurto pagrindu. Toks patiekalas, pagardintas vaisiais ir saldžiais kepintais dribsniais (granola), valgomas ne tik kaip desertas, bet ir kaip sotus, sveikas pusryčių valgis.
Kaip paruošti Parfė?
Yra daugybė būdų paruošti nuostabų parfė. Pasitelkite fantaziją ir mėgaukitės kūrybiniu procesu!
Uogų parfė
Labai paprastai galite paruošti uogų parfė. Pertrinkite per sietelį norimas uogas ir pagardinkite cukrumi. Riebią grietinėlę išplakite iki tirštų putų, atsargiai sumaišykite su uogomis ir sudėkite į gražias stiklines taures, kuriose jau būsite paruošusios uogų želė pagrindą. Prieš patiekdamos, įdėkite kelioms valandoms į šaldymo kamerą.
Arba paruoškite želė, ant kurios dėkite vanilinio pudingo sluoksnį. Sušaldykite ir, prieš patiekdamos, papuoškite uogomis.
Kavos skonio parfė
Kavos skonio parfė paruošite išplakusios 240 g grietinėlės (prieš plakdamos, palaikykite ją šaldytuve) su šaukštu vanilinio cukraus. Atskirai suplakite 4 kiaušinius, o plakdamos atsargiai po truputį įmaišykite iš anksto pasiruoštą cukraus sirupą (apie 120 g). Įpilkite arbatinį šaukštelį kavos ekstrakto ir įmaišykite visus produktus į grietinėlės masę. Įmeskite cukruje pakepintų riešutų ir atsargiai padalykite desertą į 6 taures. Uždenkite ir šaldykite maždaug 4 val. prieš patiekdamos.
Kiti skonių deriniai ir konsistencijos
Kreminei parfė konsistencijai išgauti tiks plakta grietinėlė, jogurtas, pudingas, plikytas kremas, citrininis kremas ir dar daugybė kitų priedų, kuriuos galite derinti su mėgstamais ingredientais. O tarp minkštų sluoksnių gali slėptis ir sausainių ar pyrago gabalėliai, kurie permirks ir desertas taps panašus į tiramisą.
Parfė kaip pikantiškas patiekalas
Terminu „parfė“ vadinami ne tik saldūs, bet ir pikantiški patiekalai. Galima sutikti parfė su jūrų gėrybėmis, brokoliniais kopūstais ir netgi žąsų kepenėlėmis, o visiems jiems bendra yra kreminė konsistencija ir patiekimas stikliniame inde.
Tai puikus patiekalas vakarėliams, galintis pasitarnauti ir kaip užkandis, ir kaip desertas, o gal net ir kaip pagrindinis patiekalas.
Amerikietiškas "Barbekiu parfė"
Amerikiečiai nesiskundžia fantazijos trūkumu ir kai kuriose greitojo maisto užkandinėse netgi siūlo „barbekiu parfė“, paruoštą iš bulvių košės, kepsnių padažo ir ant grotelių apkeptos mėsos gabalėlių.
Kepenėlių parfė
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ jos vedėja Beata Nicholson pristato purų kepenėlių parfė - prancūzišką vištų kepenėlių paštetą.
„Šiandien gaminsiu vištų kepenėlių parfė arba tiesiog tobulą vištų kepenėlių paštetą, - iškilmingai prancūziškos virtuvės gardėsį pristato Beata Nicholson. - Paštetą galima gaminti įvairiais būdais, bet šis išsiskiria glotnumu. Čia bus daug grietinėlės.“
Norintiems pasigaminti nepriekaištingo skonio kepenėlių paštetą, Beata pataria jį kepti lėtai ir ilgai. Šio patiekalo proporcijos, tikina virtuvės šeimininkė, visiškai nesudėtingos. „Pradžioje smulkiai sumalsiu kepenėles, įmaišysiu grietinėlę, kiaušinius. Grietinėlės dedu daug - tiek, kiek kepenėlių. Tai duos minkštą ir glotnią tekstūrą. Prancūziškas kepenėlių paštetas yra nesudėtingai pagaminamas, atrodo įspūdingai, o skonis - dangiškas!“
Šeimininkė čia pat į kokteilinę sudeda pasiruoštų vištų kepenėlių ir jas užpila grietinėle. „Norint, kad lengviau plaktųsi, įberkime žiupsnelį druskos ir pusę šaukštelio džiovinto česnako. Taip pat gausiai įtarkuosiu muskato. Taip pat įmušu tris kiaušinius. Jie sutvirtins paštetą. Plaksiu neintensyviai, nes nenoriu, kad kiaušiniai išsiplaktų ir gautų oro. Jei išplaksite intensyviai, kepant paštetas pakils, išsipūs, o to visiškai nereikia, - pataria virtuvės šeimininkė. - Taigi, plakame greitai ir efektyviai. Paskutinis etapas - perleisti per sietelį.“
Šalia vištų kepenėlių parfė Beata rekomenduoja patiekti agurkėlių, kaparėlių, geros duonos bei čatnio. „Gal nuo Kalėdų liko spanguolių padažo? Čia jis labai tiktų. Viskas, vakarėlis prasideda! Te kiekvienas šeimos narys ar svečias prieina, užsitepa šio nuostabaus parfė ir - festivalis prasideda!“, - įvairioms šventėms, gimtadieniams tinkantį patiekalą entuziastingai pristato laidos vedėja ir virtuvės šeimininkė B.
Vištienos kepenėlių parfė – Bruno Albouze
Kiti žymūs prancūzų desertai
Karalius Liudvikas XIV savo valdymo metais nusprendė - po iškilmingų pietų reikia nurinkti visus indus. O tada ant stalo turi atkeliauti saldūs patiekalai. Nuo tada Prancūzija - romantikos, meno ir išskirtinės virtuvės karalienė - kuria ir gamina daugybę nuostabių desertų, pavergusių viso pasaulio žmonių širdis ir receptorius. Prancūzų konditerijos technika reikalauja tikslumo ir įgūdžių, todėl daugelis prancūziškų desertų tapo nesenstančia klasika. Lankydamiesi vietinėse konditerijose ir kepyklėlėse galite susipažinti su prancūzų kasdienybe, kurioje desertas yra ne tik maistas, bet ir malonumo bei pasimėgavimo akimirka.
Prancūziški desertai - tikri meno kūriniai, kuriems pagaminti reikia ne tik aukščiausios kokybės ingredientų, bet ir tikslumo, laiko ir šiek tiek kantrybės. Visgi norintiems išmokti pasigaminti prancūziškų skanėstų ir nustebinti savo šeimą ar draugus neverta išsigąsti. Šiandien kiekvienas, sekdamas receptus, ekspertų patarimus ir kaupdamas patirtį, gali tapti tikru konditerijos šefu!
Crème brûlée
Pirmą kartą šis desertas aprašytas 1691-aisiais, prancūzų šefo François Massialot kulinarinėje knygoje. Tai yra klasika. Norint paruošti crème brûlée reikia vos trijų bazinių ingredientų: cukraus, itin riebios grietinėlės ir kiaušinio trynių. Pagaminti nėra itin sunku, tačiau patyrę konditeriai žino: yra kelios svarbios taisyklės. Pavyzdžiui, visi produktai, prieš gaminant, privalo būti kambario temperatūros. Jokiu būdu negalima perkepti - desertas turi švelniai „banguoti“. Ir žinoma - itin svarbi cukraus plutelė ant viršaus. Ji turi būti preciziška: traški, tačiau ir ne per stora.
Macarons
Macarons - tai prancūziški sausainėliai, nuo kurių tiesiog neįmanoma atitraukti akių. Šie spalvingi migdoliniai sausainiai tapo prancūziškos elegancijos simboliu. Švelniai traškūs išorėje, minkšti viduje macarons būna įvairių skonių - nuo klasikinių vanilės ir šokolado iki egzotiškų derinių, pavyzdžiui, rožių ir ličių.
Jų istorija siejama su Italija, kur pirmieji sausainėliai pradėti kepti dar VIII a. Prancūziją receptūra pasiekė XVI a. pirmoje pusėje, kai italų didikė Kotryna Mediči ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Henriko II. Italijoje sausainėliai buvo tik vieno sluoksnio, tačiau prancūzų konditeriams kilo mintis juos patobulinti, padarant „sumuštinį“ iš trijų dalių: sausainėlio, šokoladinio pertepimo ir antro sausainėlio. Nuo to laiko macarons tapo Prancūzijos konditerijos simboliu. Populiariausi skoniai - tradiciniai: braškių, šokolado, vanilės. Norėdami pasigaminti šiuos sausainius, jums prireiks migdolų miltų, cukraus pudros, kiaušinių baltymų, cukraus ir trupučio vanilės ekstrakto. Pertepimas įprastai gaminamas riebios grietinėlės pagrindu.
Eklerai
Eklerai - tai klasikiniai prancūziški pyragėliai, pagaminti iš plikytos tešlos, įdaryti tirštu kremu ir padengti blizgiu glajumi. Šie pailgi pyragaičiai, užpildyti plakta grietinėle, karamele ar kitu kreminiu įdaru, yra dar vienas mėgstamas desertas Prancūzijoje ir už jos ribų. Spėjama, kad ekleras, kokį žinome šiandien, buvo patobulintas prancūzų konditerijos šefo Marie-Antoine Carême, gyvenusio XIX amžiaus pradžioje. Įdomu ir tai, kad šio pyragaičio pavadinimas „éclair“ yra kilęs iš prancūziško žodžio „žaibas“, kuris, kaip manoma, siejamas su greičiu - juk šis desertas toks gardus, kad norisi kuo greičiau suvalgyti!
Kanelės
Kanelės - dar vienas prancūziškas saldėsis, kuris populiarus visame pasaulyje. O ar žinojote, jog pirmosios šį subtilų kepinį ėmė gaminti vienuolės dar XVIII a.? Deserto gamybai reikalingų trynių joms atiduodavo vyndariai, kurie vyno skaidrinimui naudodavo tik baltymus. Kanelėmis vienuolės vaišindavo nepasiturinčius. Vis dėlto, „tikrųjų“ kanelių receptas gimė kiek vėliau - 1985-aisiais. Bordo regione konditeriai ištobulino senąjį vienuolių receptą. Svarbiausia - atšaldytos varinės formelės, kurios ištepamos bičių vaško ir dygminų aliejaus mišiniu. Į jas pilama šalta tešla ir kanelės kepamos gerai įkaitintoje orkaitėje. Idealus rezultatas, kai kanelių vidus minkštutėlis, o išorė - traški ir karamelinė.
Šiandien tradicinės kanelės gaminamos iš tešlos, kurią sudaro pienas, cukrus, miltai, kiaušiniai ir vanilė. Tešla dažnai pagardinama romu ir paliekama per naktį, kad išryškėtų savitas kanelių skonis. Svarbu pabrėžti, kad kanelės kepamos specialiose formose, kurios yra būtinos norint pasiekti tobulą cilindro formą ir karamelizuotą plutą.
Mille-feuille (Napoleonas)
Mille-feuille, dar vadinamas „Napoleonu“, yra subtilus prancūziškas desertas, gaminamas iš plonos sluoksniuotos tešlos ir plikyto kremo. Pyragaitis subtiliai sluoksniuojamas ir pripildomas gardžiu kremu, ant viršaus užtepamas firminis glaisto raštas.
Madlenos
Madlenos - tai maži, kriauklės formos biskvitiniai pyragėliai, paprastas, bet elegantiškas skanėstas. Nepaprastai skanūs sviestiniai biskvito pyragaičiai, primenantys jūros kriaukles, yra klasikinis prancūziškas desertas, vis dažniau randamas ir Lietuvoje. Madlenos gardinamos citrina arba migdolais ir dažnai valgomos su puodeliu arbatos.
Paprastai madlenos gaminamos paprastai: iš miltų, cukraus, kiaušinių, sviesto ir kvapiųjų medžiagų, tokių kaip citrinos žievelė arba vanilės ekstraktas, o išskirtinumo šiam desertui suteikia elegantiška forma, kuriai išgauti reikalinga speciali madlenų kepimo skardelė.
Klafutis
Iš Limuzeno regiono kilęs klafutis yra kaimiškas desertas su šviežiomis uogomis, dažniausiai vyšniomis, keptomis kremo pavidalo tešloje.
Kruasanai
Tikriausiai pritarsite, jog kruasanai iš karto asocijuojasi su prancūzų virtuve. Vis dėlto, net ir čia galime jus nustebinti: pasirodo, šie pusmėnulio formos kepiniai kilę iš... Austrijos! Į Prancūziją juos atvežė princesė Marija Antuanetė. Ištekėjusi už karaliaus Liudviko XVI moteris persikraustė į Prancūziją ir ėmė itin ilgėtis namų skonio - išorėje traškių, o viduje minkštučių kipferl (taip jie vadinti Austrijoje). Neilgai trukus karališkieji kepėjai jau mokėsi kepti pusmėnulio formos kepinius, kuriems Prancūzijoje suteiktas kruasanų vardas. 2012-aisiais kruasanai oficialiai įgijo saugomo geografinio produkto statusą.
Šie sviestiniai, pusmėnulio formos kepiniai yra pagrindinis Prancūzijos pusryčių patiekalas. Kruasanai gaminami iš sluoksniuotos sviestinės tešlos, kuri kelis kartus perlenkiama bei kočiojama, kad susidarytų sluoksniai ir iškepami iki auksinės spalvos. Šiais laikais kruasanų būna įvairiausių: tiek paprastų, be jokio įdaro, tiek gardintų įvairiausiais skoniais: šokoladu, migdoliniu kremu, uogomis ir pan.
Lietiniai blyneliai Crêpes
Į šį sąrašą negalėjome neįtraukti ir dar vieno, klasikinio prancūziško deserto - lietinių blynelių crêpes. Jų receptūra kilusi iš Bretanės regiono: vietiniai žemdirbiai, gindamiesi nuo bado, iš lengvai išaugintų grikių miltų sugalvojo maišyti tešlą ir kepti itin plonus blynelius. Kiek vėliau lietiniai blyneliai tapo vasario 2-osios patiekalu - šią dieną katalikai švenčia Grabnyčias. Prancūzai šventės proga ėmė masiškai kepti lietinius blynelius.
Sūrių lenta - prancūziškų patiekalų tradicijos dalis
Sūrių lenta dažnai yra pateikiama po deserto, kaip vakarinis užkandis, dažnai ir vietoj deserto su galybe džemų, desertinių vynu ar portu. Mūsų krašte ji populiaresnė kaip užkandis prieš maistą.
Ruošiant sūrių lėkštę ar lentą, pagrindinė taisyklė yra improvizuoti. Nebūtina tiesiai iš sąrašo rinktis visus pagardus, tai - puiki proga pridėti savo mėgstamų produktų ar sunaudoti šaldytuve esamus džemus, o spintelėse to laukiančius krekerius. Juk svarbiausias čia - sūris.
Patarimai ruošiant užkandžių lentą su sūriais
- Ruošiant gausią sūrių lėkštę, stenkitės parinkti kuo skirtingesnių tekstūrų sūrių, taip kiekvienas ras savo derinį.
- Sūriai neatsiejami nuo džemų ir uogienių, nebijokite improvizuoti rinkdami juos.
- Krekeriai, duonos lazdelės, sūrūs sausainukai - dera puikiai. Serviruodami batoną ar duoną, trumpai pašildykite jį orkaitėje arba pagaminkite skrebučius.
- Vaisiai, uogos - ne tik puoš lentą, bet ir puikiai derės prie sūrių.
- Įvairūs kumpiai, vytintos dešrytės dažnai puikiai dera su sūriais.
- Atsižvelgiant į sezoną, miksuokite šviežias uogas bei vaisius su džiovintais.
- Dažnai sūris turi riešutiško poskonio, tad riešutai užkandžių lentoje tiks puikiai.
- Nepamirškite ir daržovių: pomidoriukai, marinuotos daržovės dera ant užkandžių lentos.
- Alyvuogės, kaip ir sūris, kumpis ir duona - užkandžių klasika.
- Nepabijokite ir dekoro: eukalipto lapeliai ar sezoninės gėlės sukurs ypatingą vaizdą bei aurą.
Ant jūsų lentos ar lėkštės netelpa visi sūriai? Nieko tokio - tegul lėkštė lieka tik pavadinimas, džemus ar kai kuriuos sūrius sudėkite į indus šalia - turėsite puikų užkandžių stalą.
Sūriai ir siūlomi deriniai
Čia pateikiame keletą populiarių sūrių ir jų derinių idėjų, kurios padės jums paruošti nepriekaištingą sūrių lentą.
| Sūris | Deriniai |
|---|---|
| Sūris su pomidorais ir alyvuogėmis | Mėlynių džemas, įvairių tipų duona, vytinta dešra. |
| Kietasis sūris su raudono vyno luobele | Šilauogės, raudonos vynuogės, duonos lazdelės, kumpis. |
| Kietasis sūris Roviner | Krekeriai, duonos lazdelės, sūrūs sausainukai, vynuogės, kumpis. |
| Puskietis sūris St.Galler | Daržovės, kumpis ar virta dešra. |
| Kietasis avių pieno sūris Pecorino | Džiovinti pomidorai ar mėgstamas džemas. |
| Prancūziškas sūris Camembert | Prancūziškas batonas, gabalėlis kumpio, braškių, aviečių džemai ar net pati braškė. |
| Le Brie sūris | Obuolių, kriaušės skiltelės, žaliosios vynuogės, slyvų džemas ar riešutai. |
| Sūris Bretagne | Skrebutis ir sviestas, krekeriai, aviečių, abrikosų džemas bei šviežios braškės, avietės. |
| Sūris Normandie | Įvairūs džemai (net pomidorų ar karamelizuotų svogūnų), krekeriai, duonos lazdelės ar prancūziškas batonas. |
| Sūris Tomme du pays Basque | Vynuogės, saldūs mėlynių ar slyvų džemai, įvairių tipų duona, vytinta dešra. |
| Lydytas sūris su graikiniais riešutais | Įvairūs krekeriai, duona. |
| Pelėsinis sūris „Gorgonzola“ | Figos, kriaušės, riešutai, duonos lazdelės, vynas. |
| Sūris su mėlynuoju pelėsiu „Blu Fou“ | Užkepti su persikais, figomis, kriaušėmis; dera įvairiuose troškiniuose ar makaronuose. |
tags: #tai #prancuziskas #saldytas #desertas #kurio #pavadinimas