Istorija yra sudėtinga ir daugialypė - praeitis yra kompleksiška, kupina pilkų atspalvių, o ne vien juoda ar balta. Vienas iš pranešėjų, Pietų Afrikos žmogaus teisių komisijos komisaras prof. T. Madlingozi, pabrėžė, jog istorinių faktų vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo to, kieno akimis į juos žvelgiame. Jo teigimu, 2024-aisiais Pietų Afrikos Respublikai švenčiant demokratijos 30-metį, šią šalį galima laikyti pavyzdiniu atveju pasaulio istorijoje dėl ją lydėjusių įvykių.
Pietų Afrikos Respublikos istorinis kontekstas
Pietų Afrikos Respublika - valstybė su turtinga, bet kartu ir sudėtinga istorija. Pirmiausia, tai viena iš trijų Afrikos valstybių, kurios savo pavadinimuose naudoja kontinento pavadinimą. Be to, Pietų Afrika žymiai ilgiau už kitas žemyno šalis kentėjo nuo kolonializmo: pirmosios jo apraiškos čia buvo pastebėtos dar 1510-aisiais, kai likusi Afrika buvo kolonizuota tik nuo XIX amžiaus.
Nepaisant gilios priespaudos istorijos, Pietų Afriką galima laikyti ir vilties pavyzdžiu. Šie vilties švyturiai - tai Nelsonas Mandela, Desmondas Tutu, pažangi konstitucija ir Tiesos ir susitaikymo komitetas (angl. Truth and Reconciliation Committee, TRC), skirtas apartheido pasekmėms numalšinti.
Tiesos ir susitaikymo komisijos (TSK) tikslai ir veikla
Pietų Afrikos Tiesos ir Susitaikymo Komisija (TSK) - tai unikalus bandymas įveikti apartheido palikimą. Ši komisija buvo įkurta 1995 m., siekdama ne tik atskleisti tiesą apie praeities nusikaltimus, bet ir skatinti susitaikymą tarp aukų ir kaltininkų. Pagrindinis TSK tikslas buvo atskleisti tiesą apie žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus apartheido laikotarpiu (1960-1994 m.).
Tam buvo siekiama įgyvendinti kelis pagrindinius tikslus:
- Tiesa: Komisija rinko aukų ir kaltininkų liudijimus, tyrė žmogaus teisių pažeidimus ir rengė viešus posėdžius, kuriuose aukos galėjo pasidalinti savo patirtimi.
- Atleidimas: Kaltininkams, kurie prisipažino įvykdę politiškai motyvuotus nusikaltimus ir atskleidė visą tiesą, galėjo būti suteikiamas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata buvo labai prieštaringa, tačiau ji buvo laikoma būtina siekiant atskleisti tiesą ir skatinti susitaikymą.
- Susitaikymas: Komitetas siekė skatinti visuotinį susitaikymą visuomenėje.
TSK pasiekė reikšmingų rezultatų:
- Atskleidė tiesą apie daugybę žmogaus teisių pažeidimų.
- Suteikė aukoms galimybę pasidalinti savo istorijomis ir būti išgirstoms.
- Skatino dialogą tarp aukų ir kaltininkų.
- Prisidėjo prie apartheido palikimo įveikimo.
WILD SOUTH | Amazing Nature of Southern Africa Full Documentary
Tarptautiniu mastu Tiesos ir susitaikymo komitetas dažnai apibūdinamas kaip žmogiškumą skatinusi organizacija, kuri suderino tiek kaltininkų, tiek aukų interesus ir skatino visuotinį susitaikymą.
TSK trūkumai ir kritika
Tačiau Tiesos ir susitaikymo komisijos veikla turėjo ir trūkumų, kuriuos lėmė įvairūs instituciniai, teisiniai ir kultūriniai barjerai. Prof. T. Madlingozi iškėlė naują požiūrį į tuometinius įvykius ir Pietų Afrikos Tiesos ir susitaikymo komisijos darbą. Anot jo, komisija, suformuota po tragiškos apartheido politikos sugriuvimo, nesuteikė tinkamų reparacijų ar reabilitacijos, trūko teisingumo tiek aukoms, tiek nusikaltėliams.
Štai pagrindiniai TSK veiklos trūkumai:
- Tik nedidelė dalis aukų sulaukė reparacijų.
- Patirta kolektyvinė psichologinė trauma liko neįveikta.
- Komitetas apsiribojo tik daliniu apartheido pasekmių pašalinimu, ignoruodamas didesnę žalą, kurią sukėlė kolonializmas ir kurios padariniai iki šių dienų nėra atlyginti.
Aptariant masinius žiaurumus, tokius kaip apartheidas, galima išskirti dviejų tipų aukas: „blogas“ ir „geras“. „Geros“ aukos - tos, kurios be pasipriešinimo priima pasikeitimus, kompromisus ir primestą susitaikymą. Tačiau T. Madlingozi kviečia pažvelgti ir į komiteto trūkumus, kuriuos akcentuoja „blogosios“ aukos. Pavyzdžiui, Khulumani liaudies judėjimas (1995 m.), kurį ir sukūrė nukentėjusieji nuo apartheido, siekė paversti aukas aktyviais ir įsitraukusiais piliečiais, suteikti joms balsą, galimybę pasidalinti savo autentiška patirtimi iš pirmų lūpų, taip siekiant teisingumo, restitucijų ir žalos atlyginimo.
Prof. T. Madlingozi pažymėjo, jog tam tikrų faktų ignoravimas ar atmetimas prisideda prie kolektyvinės amnezijos kūrimo. Puikus to pavyzdys yra Pietų Afrikos konstitucija - joje tarp „praeities konfliktų“ nėra tiesiogiai įvardinto kolonializmo. Taip atmetama tiesos svarba susitaikymui ir ilgalaikiam taikos procesui.
TSK veiklos apžvalga: Tikslai, pasiekimai ir trūkumai
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai Tiesos ir susitaikymo komisijos veiklos aspektai:
| Aspektas | Tikslai | Pasiekimai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Tiesa | Atskleisti tiesą apie žmogaus teisių pažeidimus | Atskleidė daugybę žmogaus teisių pažeidimų | Kolektyvinės amnezijos kūrimas ignoruojant kolonializmą |
| Susitaikymas | Skatinti susitaikymą tarp aukų ir kaltininkų | Skatino dialogą tarp aukų ir kaltininkų | Neįveikta kolektyvinė psichologinė trauma; susitaikymas primestas „gerosioms“ aukoms |
| Teisingumas ir reparacijos | Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkams, atskleidusiems tiesą | Aukos galėjo pasidalinti istorijomis ir būti išgirstoms | Tik nedidelė dalis aukų sulaukė reparacijų; trūko teisingumo aukoms ir kaltininkams |
| Žalos atlyginimas | Numalšinti apartheido pasekmes | Prisidėjo prie apartheido palikimo įveikimo | Ignoravo didesnę žalą, sukeltą kolonializmo; padariniai neatlyginti |
| Aukų įgalinimas | Suteikti balsą ir galimybę autentiškai pasidalinti patirtimi | Suteikė aukoms galimybę būti išgirstoms | Aukos nepakankamai įgalintos, „blogųjų“ aukų ignoravimas |
Pamokos iš TSK patirties: Teisingumas, tiesa ir atsakomybė
Žvelgiant į TSK poveikį, galima išmokti svarbių pamokų apie susitaikymo procesą. Profesorius T. Madlingozi pažymėjo, kad kompromisas gali būti veiksmingas, tačiau tik tuo atveju, kai jis paremtas teisingumu ar jo siekimu bei konflikto pasekmių panaikinimu. Viso pranešimo metu autorius akcentavo tiesos ir įvairiapusių istorinių faktų svarbą. Tiesiogiai įvardydami priespaudos ar žiaurumo apraiškas, užtikriname, jog to neteks patirti ateities kartoms.
T. Madlingozi išsakyta frazė „Istorija slypi dabartyje“ ne tik pabrėžia Pietų Afrikos kultūrai būdingą laiko cikliškumą, tačiau ir parodo, kaip svarbu mokytis iš praeities klaidų. Autorius pateikė Tiesos ir susitaikymo komitetą kaip pavyzdį, kai siekiant susitaikymo, tačiau ignoruojant istorijos poveikį dabarčiai ir ateičiai, sudėtinga pilnai įvykdyti teisingumą.