Šimtalapis - tai tradicinis totorių tautos kepinys, turintis gilias istorines šaknis Lietuvoje. Šis sluoksniuotas kepinys, pasižymintis sodriu skoniu ir tekstūra, yra ne tik puikus desertas, bet ir svarbus kultūrinis elementas, perduodamas iš kartos į kartą.
Šimtalapio Istorija ir Kultūrinė Reikšmė
Totorių migracija į Lietuvą prasidėjo XIV amžiuje, o kartu su jais atkeliavo ir jų kultūra, įskaitant kulinarines tradicijas. Šimtalapis, kaip manoma, yra vienas iš tų patiekalų, kuris bėgant amžiams adaptavosi prie vietinių ingredientų ir skonių, tačiau išlaikė savo esminius bruožus. Išskirtinis dalykas yra tas, kad tik Lietuvoje gyvenę totoriai turėjo dabar jau kultūriniu paveldu laikomą šimtalapį pyragą. LDK laikais Lenkijoje ar Baltarusijoje gyvenę totoriai tokiu pyragu pasidžiaugti negalėjo.
Šimtalapis nėra tik pyragas - tai simbolis, atspindintis totorių bendruomenės istoriją, jų gebėjimą išsaugoti savo identitetą svetimoje kultūroje. Anksčiau šimtalapis būdavo kepamas ypatingomis progomis, tokiomis kaip vestuvės, gimtadieniai ar religinės šventės, ir laikomas prabangos bei svetingumo ženklu.
Pasak Zitos Milkamanovič, kilusios iš Alytaus rajono, Dzūkijos krašte šimtalapis buvo itin paplitęs, o Vilniaus krašte ir kitose apylinkėse jo kepti nemokėjo. Šimtalapio vardas šiam kepiniui prilipo gana neseniai - sovietmečiu. Iki tol jis buvo vadinamas tiesiog pyragu - „pyrog“. Tačiau kartą totoriai dalyvavo didžiulėje parodoje, kur kaip tautinė mažuma pristatė tautinį paveldą. Parodos organizatoriams pastebėjus, kad pyragas negali būti vadinamas tiesiog „pyragu“, nutarta jį pakrikštyti šimtalapiu - nuo perpjovus pyragą atsiveriančio šimto sluoksnių vaizdo.
Tradicinis Šimtalapio Receptas
Nors egzistuoja daugybė šimtalapio receptų variacijų, pagrindiniai ingredientai ir gaminimo principai išlieka tie patys. Tiesa, kad ir kaip mėgstamas Lietuvoje, šimtalapis - tradicinis totorių tautos kepinys. Ir nors pagal įprastinį receptą šis yra gaminamas iš mielinės tešlos bei įdaromas razinomis ir aguonomis, šiandien dažnai sutinkamos ir įvairios jo variacijos.
Ingredientai:
- Tešlai:
- 500 g aukščiausios rūšies miltų (rekomenduojami 405D miltai)
- 250 ml šilto pieno
- 100 g sviesto (82% riebumo) arba margarino, ištirpinto
- 2 su puse kiaušinių
- 1 šaukštelis acto (9%)
- Žiupsnelis druskos
- 25 g mielių
- 140 ml pieno
- 1 a. š. cukraus
- Apie 400 g miltų (gali prireikti ir daugiau)
- 14 g sausų arba 25 g šviežių mielių
- 140 ml pieno
- 2 kiaušiniai
- 1 a. š. cukraus
- 100 g sviesto arba margarino, ištirpinto
- 2 kiaušiniai
- 1 šaukštelis acto (9%)
- Žiupsnelis druskos
- Apie 300 g sviesto
- 1 stiklinės cukraus
- Pusės stiklinės aguonų (nuplikykite ir sutrinkite)
- 1 saujos spanguolių (nuplikykite)
Gaminimo Eiga:
- Mielių paruošimas: Mieles dėkite į dubenėlį, užberkite žiupsneliu cukraus bei užpilkite šaukštu drungnu pieno. Viską permaišykite ir palikite 20-30 min. šiltoje vietoje, kad pakiltų.
- Tešlos paruošimas: Į molinį indą įmuškite kiaušinius, pilkite likusį pieną ir viską gerai išsukite. Supilkite mieles, nuolatos maišant, po truputį berikite miltus ir minkykite tešlą. Kadangi tešla lipni, rankas nuolatos reikia tepti riebalais. Tešlą minkykite apie 30 minučių, kol ji taps elastinga ir nelips prie rankų. Minkant tešlą, turėtų girdėtis pokštelėjimas - tai rodo, kad tešloje yra oro pūslelių, kurios yra būtinos geram rezultatui. Suformuokite tešlą į rutulį, aptepkite aliejumi, apgaubkite drobe arba maistine plėvele ir uždenkite pašildytu dubeniu. Taip palaikykite 1 val.
- Įdaro paruošimas: Aguonas užplikyti karštu vandeniu, perkošti, su mėsmale permalti. Įdedame truputį cukraus ir kiaušinio. Razinas išplaukite ir nusausinkite.
- Šimtalapio formavimas: Pakilusią tešlą dalinkite į tris lygias dalis, aptepkite sviestu, uždengite audeklu ir palikite 30 min. pakilti. Paimkite vieną iš pakilusių rutuliukų, pakočiokite ir ištampykite, kol tešla bus visai plonytė, beveik permatoma. Tada tepkite išlydytą sviestą ir apiberkite cukrumi. Su kitais dviem rutuliukais padarykite tą patį, tik ant trečiojo sluoksnio viršaus papildomai užberkite razinų ir aguonų. Vėliau suformuokite rutulį ir dėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Aptepkite kiaušinio plakiniu. Palei krašto sudedame nuplikytas aguonas. Nuo krašto suvynioti volelį, susukti ir jį perkelti į kepimo formą.
- Kepimas: Kepkite 200 laipsnių karštyje nuo 40 iki 50 min, kol parus. Būtina uždengti jį kepimo popieriumi. Jei šimtalapis pradeda per greitai ruduoti, uždenkite jį folija. Iškepusį šimtalapį truputį atvėsinti, išimti iš kepimo formos. Kai visiškai atvės apibarstyti cukraus pudra.
Gaminimo Paslaptys ir Patarimai
Norint, kad šimtalapis pavyktų tobulas, svarbu laikytis kelių gaminimo paslapčių ir patarimų:
- Tešla: Tešla turi būti minkšta, elastinga ir gerai išminkyta. Ilgas tešlos poilsis yra būtinas, kad ji taptų elastingesnė ir lengviau kočiotųsi. Actas tešloje padeda jai tapti puresnei. Gaminant negali būti jokio skersvėjo, uždaryti visi langai ir privaloma tik gera nuotaika. Jei ūpas prastas, tešla gali neiškilti, o po to, kai reikės tampyti, tešla ims plyšti ir nepavyks.
- Sviestas: Sviestas įdarui turi būti minkštas, bet ne ištirpęs. Kambario temperatūros sviestas geriausiai išsiplaka su cukrumi ir sukuria purią masę.
- Kočiojimas: Tešlą reikia kočioti labai plonai, beveik permatomai. Kuo plonesni lakštai, tuo sluoksniuotesnis bus šimtalapis. Tešla turi būti tokia plona, kad galėtumėte matyti savo pirštus ir nagus.
- Įdaras: Įdaras turi būti tolygiai paskirstytas ant tešlos lakštų. Per daug įdaro gali padaryti šimtalapį sunkų ir sunkiai iškepantį.
- Kepimas: Šimtalapį reikia kepti gerai įkaitintoje orkaitėje, kad jis tolygiai iškeptų ir gražiai paruduotų. Jei šimtalapis pradeda per greitai ruduoti, uždenkite jį folija.
- Produktai: Labai svarbu tinkami produktai, žaliavos. Jie turi būti kokybiški ir itin atidžiai atrinkti. Bene svarbiausias šimtalapio ingredientas yra miltai. Jie turi būti su, kaip sakoma, geru glitimu. Tešla privalo tampytis, o ne plyšti, kitaip tinkamo šimtalapio iškepti nepavyks. Taip pat, kepinio gamybai itin svarbu naudoti tik natūralų sviestą. Negalima į tešlą dėti margarino ar kitų riebalų, kurie negrįžtamai sugadina skonį.
- Praktika: Iš pirmo karto gali nepavykti, tačiau nereikėtų nusiminti. Reikalinga praktika ir gera nuotaika.
Ka gatavot Simtalapis. Localtaste.lt
Šimtalapio Variacijos
Nors tradicinis šimtalapis yra gaminamas su saldžiu įdaru, egzistuoja ir kitokių variacijų. Pavyzdžiui, Ogmios mieste įsikūrę šimtalapių namai „Lapė kepė“ klientus džiugina šiuos kepinius įdarydami pačiais netikėčiausiais produktais - varške, obuoliais ar netgi kumpiu. Renata Venckienė teigia, jog nereikėtų apsiriboti tik tradiciniu skoniu: „Saldėsio įdarai gali būti įvairūs ir patys įdomiausi. Tarkime, mes pabandėme sukurti šimtalapį su varške. Šis receptas itin puikus, jo pardavimai beveik lygiuojasi su tradicinio šimtalapio. Sunku patikėti, kad labai skanus yra ir šimtalapis su kumpiu - jį mūsų parduotuvėje renkasi vyrai”, - tvirtina pašnekovė ir priduria, jog svarbu nebijoti eksperimentuoti, kadangi tik taip atrandama tai, kas geriausia.
Taip pat galima rasti sūrių šimtalapių, kur vietoj saldaus įdaro naudojamas sūrio, mėsos ar daržovių įdaras, šokoladinių šimtalapių, į kurių įdarą dedama kakavos arba šokolado, bei vaisių šimtalapių, į kurių įdarą dedama šviežių arba konservuotų vaisių.
Šimtalapis Šiandien
Šiandien totoriškas šimtalapis išlieka populiarus ne tik tarp Lietuvos totorių, bet ir tarp kitų gyventojų. Jį galima rasti įvairiose kavinėse, kepyklose ir restoranuose. Be to, šimtalapis dažnai kepamas namuose, perduodant receptus iš kartos į kartą. Šimtalapis yra ne tik skanus desertas, bet ir svarbus kultūrinis paveldas, kuris turi būti saugomas ir puoselėjamas.
Šimtalapis - tai unikalus ir itin gardus pyragas, giliai įsišaknijęs Lietuvos totorių kulinariniame pavelde. Šis sluoksniuotas kepinys, pasižymintis sodriu skoniu ir tekstūra, yra ne tik puikus desertas, bet ir svarbus kultūrinis elementas, perduodamas iš kartos į kartą.
tags: #totoriskas #simtalapis #receptas