Besaikis mėsos vartojimas yra viena opiausių šiuolaikinių problemų, kurios pasekmės atsiliepia tiek mūsų sveikatai, tiek pasaulinei ekologinei sistemai. „Gyvulininkystė yra viena didžiausių pasaulio teršėjų, skaičiuojama, kad šis žemės ūkio sektorius kasmet išmeta daugiau CO2 negu transporto sektoriuje. Be žalos gamtai, besaikis mėsos vartojimas sukelia vis dažnėjančias sveikatos problemas. Dabartinė mitybos sistema kenksminga ne tik žemei, gamtai, bet ir žmonių sveikatai“, - sako visuotinės mitybos pokyčių siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Lietuva pasauliniame mėsos vartojimo kontekste
Lietuvoje kasmet suvartojama vis daugiau mėsos - lietuviai suvalgo tris kartus daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vienas žmogus per metus suvalgo vidutiniškai 104 kilogramus mėsos. Tai reiškia, kad mūsų racione mėsos yra tiesiog per daug. Pažvelgus į valgymo įpročius matyti, kad daugeliui įprasta mėsą valgyti tris kartus per dieną: ryte - sumuštinis su dešra, pietums - sriuba su mėsa, vakarienei - kepsnys.
Mėsos suvartojame apie 30 proc. daugiau nei ES gyventojai, net 20-30 proc. daugiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Ir nors Estija geografiškai dar arčiau šiaurės, mėsos jos gyventojai suvalgo kur kas mažiau - beveik penktadaliu mažiau nei mes.
| Rodiklis | Situacija Lietuvoje |
|---|---|
| Vidutinis suvartojimas per metus | 104 kg vienam žmogui |
| PSO rekomendacija | Ne daugiau 3 kartų per savaitę |
| Sąsajos su ligomis | Širdies, kraujagyslių ligos, diabetas, vėžys |
Poveikis sveikatai ir antsvorio rizika
Suomijoje atliktas didelės apimties tyrimas parodė aiškią sąsają tarp gausaus mėsos vartojimo ir didesnio kūno masės indekso. Tos moterys, kurios valgė daugiausia mėsos, turėjo daugiau nei tris kartus didesnę riziką turėti antsvorio, palyginti su tomis, kurios valgė mažiausiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad kepsniai, šoninė ir dešrelės gali pakenkti sveikatai, didindami širdies bei kraujagyslių ligų, vėžio ar diabeto riziką.
Mokslininkai taip pat pastebi, kad dažnas mėsos vartojimas skatina uždegiminius procesus organizme. Tačiau svarbu pabrėžti: mėsa neturi būti kasdienė mitybos ašis, tačiau visiškai jos atsisakyti taip pat nebūtina - svarbiausia, kokią mėsą ir kiekį jos pasirenkame suvartoti. Sveikos mitybos specialistai rekomenduoja pirmenybę teikti liesai mėsai, tokiai kaip kalakutiena, vištiena ar triušiena.
Sveikos mitybos ekspertų patarimai 2010-02-21
Aplinkosauginė kaina ir gyvūnų gerovė
Gyvulininkystė atsakinga už maždaug 16-18 proc. visų išmetamųjų dujų. Fermos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. Dėl šios priežasties jau dabar matomi intensyvėjantys klimato kaitos padariniai: sausros, potvyniai, karščio ar šalčio bangos skirtinguose regionuose.
M. Šermukšnė teigia, kad gyvūnų išnaudojimo problema pasaulyje didėja itin sparčiai ir vienintelis sprendimas - gyvūninės kilmės produktų vartojimo mažinimas. Pasaulis turi persiorientuoti ir daugiau resursų nukreipti į alternatyviųjų baltymų gaminimą. Augaliniai baltymai - pasaulio mitybos ateitis, nes gali padėti išspręsti bado ir sveikatos problemas, o tuo pačiu padėti išvengti beprasmio gyvūnų žudymo.
Kaip keisti mitybos įpročius be radikalių pokyčių?
Sumažinus vartojamos mėsos kiekį, organizmui vis tiek reikia gauti tam tikrų baltymų ir čia gelbsti augaliniai baltymai. „Tai nebūtinai turi būti viskas arba nieko modelis. Jeigu manote, kad atsisakyti mėsos yra per daug sudėtinga, iš pradžių mėsos nevalgykite vieną dieną per savaitę, po kiek laiko bandykite mėsos nevalgyti dvi ar tris dienas per savaitę, o ilgainiui galbūt pajausite, kad mėsos norisi vis mažiau“, - pataria organizacijos „Gyvi gali“ vadovė.
Sveikatai palankių įpročių formavimas prasideda nuo paprastų kasdienių sprendimų. Valgykite savo mėgstamą kepsnį, bet šalia įsidėkite daugiau daržovių - ne vieną šaukštą, o galbūt tris ar keturis. Daržovių įtraukimas į kiekvieną patiekalą padeda sumažinti mėsos kiekį lėkštėje nepajaučiant alkio.