Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia mus nuolat skubėti, derinti darbą, asmeninius įsipareigojimus ir poilsį, todėl nenuostabu, kad daugelis žmonių vis dažniau jaučiasi išsekę. Nuovargis - natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, emocinių išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Vis dėlto, kai nuovargis tampa nuolatiniu palydovu, o net ir ilgas miegas negrąžina energijos, gali būti, kad susiduriame su rimtesne problema, kuri vadinama lėtiniu nuovargiu. Tai būklė, kuri paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, trukdo susikaupti, mažina darbingumą ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kas iš tikrųjų slypi už šio reiškinio, kokie jo požymiai bei kaip atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą.
Kas yra lėtinis nuovargis?
Lėtinis nuovargis - tai ilgalaikis, nuolatinis išsekimo jausmas, kuris nepraeina net tinkamai pailsėjus ar išsimiegojus. Skirtingai nei įprastas nuovargis po įtemptos dienos, ši būklė trunka savaites ar net mėnesius ir daro reikšmingą poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio nuovargio, dažnai jaučiasi be energijos, praranda motyvaciją, sunkiai susikaupia net paprastoms užduotims. Ši būsena nėra tik fizinė - ją lydi ir emocinis bei protinis išsekimas. Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna sako, kad nuovargis po poilsio nėra atsitiktinis organizmo kaprizas, - tai ženklas, kad kažkas neveikia taip, kaip turėtų. Kartais pavargstame ne tiek fiziškai, kiek emociškai. Tuomet nuolat jaučiame įtampą, ji kaupiasi, o smegenys tarsi nebesugeba tinkamai „išsijungti“ poilsiui. Nenuostabu, kad po kurio laiko ateina išsekimas.
Kaip atskirti paprastą nuovargį nuo perdegimo? Jei esate tiesiog pavargę, po gero miego ar poilsio - atsigausite, būsite kupini energijos, noro kažką nuveikti. Perdegimo atveju net po savaitgalio ar atostogų nuovargis niekur nedingsta. Dažnai jį papildo nuotaikų kaita, irzlumas, fiziniai simptomai: vieni skundžiasi galvos skausmais, kiti - virškinimo sutrikimais, nemiga ar raumenų įtampa.
Lėtinio nuovargio simptomai
Nors kiekvienas žmogus nuovargį patiria skirtingai, yra keli bendri požymiai, kurie padeda atpažinti šią būklę. Dažniausiai lėtinio nuovargio požymiai pasireiškia ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu išsekimu. Tai nėra tiesiog paprastas nuovargis po sunkios dienos - energijos trūkumas tampa nuolatinis, net ir pailsėjus. Gydytojai teigia, kad lėtinis nuovargis gali būti susijęs su įvairiais veiksniais: prastu miegu, ilgalaikiu stresu, netinkama mityba, hormonų pusiausvyros sutrikimais ar net infekcinėmis ligomis.
Gydytojas A. sako, kad „Žmones, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, dažnai vargina galvos, raumenų ar sąnarių skausmai, trumpalaikės atminties susilpnėjimas. Organizmo išsekimas gali nulemti ir imuniteto susilpnėjimą, todėl žmogus tampa mažiau atsparus infekcijoms, dažniau serga peršalimo ligomis arba jį vargina gerklės skausmas.“
Tarp dažniausių lėtinio nuovargio simptomų yra šie:
- Nuolatinis išsekimo jausmas, trunkantis ilgą laiką;
- Sunkumai susikaupiant ar išlaikant dėmesį;
- Raumenų, sąnarių ar galvos skausmai be aiškios priežasties;
- Prastas arba nekokybiškas miegas, po kurio žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs;
- Emocinis išsekimas, dirglumas, apatija ar motyvacijos stoka;
- Imuninės sistemos susilpnėjimas - dažnesni peršalimai, infekcijos.
Jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai signalas, kad organizmas reikalauja dėmesio.
Kas gali sukelti lėtinį nuovargį?
Lėtinio nuovargio atsiradimą gali lemti daugybė skirtingų veiksnių. Tai nėra vien fizinis nuovargis ar miego trūkumas - dažniausiai tai daugelio organizmo sistemų disbalanso pasekmė. Kiekvieno žmogaus atvejis yra unikalus: vieniems išsekimą sukelia nuolatinis emocinis stresas ar pervargimas darbe, kitiems - tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas ar net nediagnozuoti sveikatos sutrikimai.
Nesubalansuota mityba ir maistinių medžiagų trūkumas
Mityba tiesiogiai veikia mūsų energiją. Perdirbtas maistas, per didelis cukraus kiekis ir maistinių medžiagų stoka trikdo cukraus lygio pusiausvyrą kraujyje, o tai lemia nuotaikų svyravimus ir išsekimą. Energijos gamybai būtini baltymai, geri riebalai ir kompleksiniai angliavandeniai - be jų kūnas negali tinkamai funkcionuoti.
- Vartojate per daug angliavandenių. Angliavandeniai greitai suteikia energijos, kadangi juos kūnas suskaido į cukrų, kuris gali būti naudojamas organizmo kurui. Tačiau, jei jų valgote per daug, galite jaustis mieguisti. Cukrus ir perdirbti angliavandeniai greitai padidina cukraus kiekį kraujyje. Kasa pradeda gaminti insuliną, kad cukrus iš kraujo patektų į ląsteles. Dėl šio cukraus kiekio šuolio ir vėlesnio kritimo galite jaustis išsekęs. Keletas tyrimų parodė, kad sumažinus cukraus ir perdirbtų angliavandenių kiekį valgio ir užkandžių metu, padidėja energijos lygis. Kad išlaikytumėte stabilų energijos lygį, cukrų ir rafinuotus angliavandenius pakeiskite sveikais maisto produktais, kuriuose gausu ląstelienos, pavyzdžiui, daržovėmis ir ankštiniais augalais.
- Per mažai valgote. Galite jaustis pavargę, jei suvartojate nepakankamai kalorijų. Kalorijos yra energijos vienetai, esantys maiste. Jūsų kūnas juos naudoja judėdamas ir skatindamas tokius procesus kaip kvėpavimas ir pastovios kūno temperatūros palaikymas. Kai valgote per mažai kalorijų, jūsų medžiagų apykaita sulėtėja, kad būtų taupoma energija, o tai gali sukelti nuovargį. Kiekvienam organizmui reikalingas skirtingas kalorijų kiekis, kuris priklauso nuo amžiaus, ūgio, svorio ir kitų veiksnių. Tačiau daugumai žmonių reikia mažiausiai 1200 kalorijų per dieną, kad būtų išvengta medžiagų apykaitos sulėtėjimo.
- Jautrumas maistui. Jautrumas maistui ar jo netoleravimas paprastai sukelia tokius simptomus kaip bėrimas, virškinimo problemos, sloga ar galvos skausmas. Tačiau nuovargis yra dar vienas simptomas, į kurį dažnai nekreipiama dėmesio. Dažniausiai netoleruojami maisto produktai: pieno produktai, glitimas, kiaušiniai, soja, kukurūzai. Jei įtariate, kad kai kurie maisto produktai jus verčia jaustis pavargusiu, apsvarstykite galimybę apsilankyti pas alergologą ar dietologą, kuris patikrins jūsų jautrumą maistui arba paskirs dietą alergizuojančių produktų nustatymui.
- Vitaminų ir mikroelementų stoka. Tyrimai rodo, kad B grupės vitaminų, magnio, geležies ir vitamino D trūkumas yra vieni dažniausių energijos stygiaus kaltininkų. Nepakankamas vitamino D, geležies ir kitų svarbių maistinių medžiagų kiekis taip pat gali sukelti nuovargį. Antropologai, tyrinėjantys žmonių palaikus pastebėjo, kad akmens amžiaus pradžioje žmonių dantų būklė žymiai pagerėjo. Tai siejama su tuo, kad geležiniais padargais žmogus galėjo giliau išpurenti dirvą, dėl ko giliau dirvožemyje esantys mikroelementai pateko į paviršinį dirvos sluoksnį, per jį į augalus ir į žmogaus organizmą. Tai ir lėmė geresnę dantų būklę ne vieną šimtmetį. Šiandien dėl intensyvios žemdirbystės nualintų dirvožemių, daržovės, grūdinės kultūros, vaisiai negauna iš dirvožemio pakankamai mineralų, todėl, trūkstant mineralų, nesusintetina pakankamo kiekio vitaminų, o mes, valgydami tokias daržoves, negauname pakankamo kiekio visų šių maistinių medžiagų.
Ilgalaikis stresas ir perdegimas
Lėtinis stresas gali labai paveikti jūsų energijos lygį ir gyvenimo kokybę. Nors tam tikras stresas yra normalu, keli tyrimai atskleidžia, kad per didelis stresas yra susijęs su nuovargiu. Perdegimo sindromas - lėtinio streso rezultatas, kai neigiami pojūčiai apkartina ne tik kasdienę darbo aplinką, bet trukdo mėgautis ir laisvalaikiu. Apatija, išsekimas, jėgų trūkumas, vis dažniau aplankantis jausmas, kad nepavyksta kontroliuoti situacijos ir nenoras eiti į darbą - tai tik keli simptomai, įspėjantys, kad pervargote.
Psichologė Ugnė Juodytė išskiria ryškiausius perdegimo sindromo požymius - energijos trūkumo ar išsekimo jausmas, padidėjęs emocinis atstumas nuo darbo, sumažėjęs profesinis efektyvumas bei su darbo aplinka susiję neigiami jausmai ar cinizmas. „Perdegimas dažniausiai pasitaiko profesinėje aplinkoje - toks apibrėžimas yra pateikiamas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Tačiau yra nemažai mokslinių publikacijų, kuriose argumentuotai tvirtinama, jog perdegimas vis tik gali būti patiriamas ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, auginant mažą vaiką ar slaugant sergančius artimuosius“, - paaiškina U. Juodytė. Anot ekspertų, nekeičiant gyvenimo būdo, net ir atostogos gali būti bergždžios.
Perdegimo etapai
Norint geriau pažinti, kas gali vykti su mumis - verta susipažinti su Veniga ir Spradley siūlomu požiūriu, jog perdegimas vystosi pamažu ir gali turėti penkis etapus:
- „Medaus mėnuo“. Vos pradėjus dirbti, dažnai pirmais mėnesiais jaučiamas stiprus pasitenkinimas darbu, atsidavimas, energijos ir kūrybiškumo antplūdis, tačiau pradžią lydi ir patiriamas stresas dėl darbų, iniciatyvų, už kurias darbuotojas atsako. Tad jau nuo šio etapo svarbu pradėti integruoti efektyvias streso įveikos strategijas. Jei to nedarome, einame tolyn į perdegimo kelionę.
- „Streso pliūpsnis“. Jam būdinga: nerimas, vengimas priimti sprendimus, apetito pokytis, nuovargis, bendras asmeninių poreikių nepaisymas, griežimas dantimis nakties metu, galvos skausmas, širdies plakimo padažnėjimas, aukštas kraujo spaudimas, nesugebėjimas susikaupti.
- „Lėtinis stresas“. Šioje stadijoje pamažu vystosi pyktis ar agresyvus elgesys, pasireiškia apatija, lėtinis išsekimas, ciniškas požiūris, sumažėjęs lytinis potraukis, problemų darbe ar namuose neigimas, jaučiama grėsmė ar netgi panika.
- „Perdegimas“. Gyventi įprastu ritmu šiame etape pasidaro nebeįmanoma, nes vis sunkiau susidoroti su kylančiais sunkumais. Pasiektą ketvirtąjį etapą išduoda elgesio pokyčiai, lėtinis galvos skausmas, lėtinės skrandžio ar žarnyno problemos, visiškas asmeninių poreikių nepaisymas, noras „iškristi“ iš visuomenės, nutolti nuo darbo ar draugų, šeimos. Neretai padidėja nepasitikėjimas savimi, būdinga ir socialinė izoliacija.
- „Lėtinis perdegimas“. Tai reiškia, kad perdegimo simptomai yra taip įsišakniję, kad greičiausiai patiriami reikšmingi psichiniai, fiziniai ar emociniai sunkumai. Šiame etape būdingas lėtinis psichinis ir fizinis nuovargis, ilgalaikis liūdesys, panikos atakos, depresija. Tampa labai svarbu su tuo nekovoti vienam ir ieškoti išorinės pagalbos.
Burnout Vs. Depression - How To Tell the Difference
Miego trūkumas ir netinkamas poilsis
Miegas - tai pagrindinis atsistatymo procesas. Tačiau šiuolaikinis žmogus dažnai miega per trumpai, o ekranų šviesa, nereguliarus darbo grafikas ar pervargimas trukdo pasiekti gilaus miego fazes. Kai poilsis nekokybiškas, energijos lygis kasdien vis labiau mažėja ir organizmas pradeda kaupti nuovargį. Ne tik miego valandos, bet ir jo kokybė lemia, kaip jausimės pabudę. Garsus britų miego tyrinėtojas Matthew Walker savo knygoje „Kodėl mes miegame?“ akcentuoja, kad net jei miegame pakankamai, bet dažnai prabundame ar turime per mažai gilaus miego fazių, mūsų organizmas neatsigauna taip, kaip turėtų.
Daugelis mano, kad ilsimės, kai nieko neveikiame, gulime ant sofos ir žiūrime serialus. Iš tiesų, pasyvus poilsis ne visada atstato jėgas. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie poilsio metu atliko lengvus fizinius pratimus, buvo gamtoje, veikė kažką kūrybiško, jautėsi labiau pailsėję nei tie, kurie tiesiog gulinėjo. Kitaip tariant, - svarbiausia ne pats poilsis, o jo kokybė.
Per mažai judate
Nors dauguma žmonių sako, kad jaučiasi pernelyg pavargę sportuoti, per mažas judėjimas gali taip būti jūsų nuovargio priežastis. Vienas iš paaiškinimų - lėtinio nuovargio sindromas, kuriam būdingas didelis ir nepaaiškinamas nuovargis. Tyrimai taip pat parodė, kad mankšta gali sumažinti ir sveikų, ir turinčių ligų žmonių nuovargį. Be to, net minimalus fizinio aktyvumo padidėjimas yra naudingas. Norėdami padidinti savo energijos lygį, įtraukite į savo gyvenimą aktyvumą skatinančių įpročių. Pavyzdžiui, kai įmanoma, stovėkite, o ne sėdėkite, eikite laiptais, nesinaudokite liftu ir vaikščiokite, o ne važiuokite trumpus atstumus.
Hormonų disbalansas ir ligos
Hormonų disbalansas, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai, antinksčių išsekimas ar estrogenų ir testosterono pusiausvyros pokyčiai, gali paveikti energijos apykaitą, miego ritmą ir nuotaiką. Ligos ir infekcijos taip pat dažnai tampa lėtinio nuovargio priežastimi. Kai kuriais atvejais lėtinis nuovargis išsivysto po sunkesnių infekcijų - pavyzdžiui, po gripo ar virusinių ligų, kurios paveikia imuninę sistemą. Tokiu atveju kūnas ilgai kovoja su pasekmėmis, o energijos atsargos senka. Be to, autoimuniniai susirgimai ar kitos lėtinės ligos taip pat gali sukelti ilgalaikį išsekimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad net nedidelis, bet lėtinis uždegimas organizme gali sukelti nuovargį.
Šeimos gydytojas R. Kurtinaitis sako, kad „Energijos trūkumu ir nuovargiu besiskundžiantys pacientais dažnai nė nenutuokia, kad šie simptomai praneša apie giliau slypinčias sveikatos problemas - pavyzdžiui, įvairius kraujo, reumatologinius, hormoninius, širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų, vėžinius susirgimus ar miego ir valgymo sutrikimus.“
Kaip kovoti su lėtiniu nuovargiu?
Kova su lėtiniu nuovargiu - tai procesas, reikalaujantis nuoseklumo, kantrybės ir visapusiško požiūrio į savo gyvenimo būdą. Nors vieno stebuklingo sprendimo nėra, derinant kelias veiksmingas priemones galima ženkliai pagerinti savijautą ir atkurti energiją.
- Tinkamas dienos režimas ir kokybiškas miegas. Gydytojas R. Kurtinaitis sako, kad „Nemaža dalis į šeimos gydytojus besikreipiančių pacientų, kurie jaučia nuolatinį energijos trūkumą, savo būklę atstato laikydamiesi tinkamo dienos režimo. Tam labai svarbu miegoti apie 8 valandas per parą.“ Jei ryte pabundate pavargę, verta stebėti savo miego įpročius. Ar užmiegate ir keliatės tuo pačiu metu? Ar jūsų kambaryje tamsu ir vėsu? Stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu, vengti ekranų šviesos prieš miegą ir susikurti raminančią aplinką. Geras miegas - natūraliausias energijos šaltinis.
- Subalansuota mityba ir pakankamas skysčių kiekis. Energijos lygis tiesiogiai priklauso nuo to, ką valgome. Verta rinktis maistingą, įvairų maistą: daug daržovių, pilno grūdo produktus, liesus baltymus ir sveikus riebalus. Svarbu nepamiršti ir vandens - net lengva dehidratacija gali mažinti darbingumą ir koncentraciją. Verta atkreipti dėmesį, kad pacientų funkcinę būklę pagerina fizinis aktyvumas, nes jo sumažėjimas ne gydo, o stiprina lėtinio nuovargio sindromo simptomus.
- Fizinis aktyvumas. Nors gali atrodyti paradoksalu, judėjimas padeda įveikti nuovargį. Net trumpi pasivaikščiojimai, joga ar lengva mankšta gerina kraujotaką, aprūpina smegenis deguonimi ir skatina endorfinų gamybą.
- Streso valdymas ir tinkamas požiūris į poilsį. Meditacija, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje ar mėgstama veikla padeda sumažinti įtampą. O mažiau streso reiškia didesnį energijos rezervą kūnui ir protui. Poilsis - tai ne prabanga, o būtinybė. Leiskite sau sustoti, atsikvėpti ir atgauti jėgas be kaltės jausmo. Svarbu įsidėmėti, jog perdegimo sindromas gali pasireikšti kiekvienam, tačiau dažniausiai jį patiria žmonės, kurie nenubrėžia aiškių ribų tarp darbo ir poilsio.
Natūralūs energijos sąjungininkai: maisto papildai ir jų nauda
Renkantis priemones energijai palaikyti, svarbu suprasti, kad jokie papildai nėra stebuklingas būdas atsikratyti lėtinio nuovargio būsenos, tačiau tinkamai parinktos medžiagos gali padėti pagerinti energijos apykaitą, palaikyti nervų sistemos veiklą ir sumažinti nuovargį. Vaistininkė Irena Garuckienė sako, kad nervų sistemą pastiprinti norintys pacientai dažniausiai domisi B grupės vitaminais. Šeimos gydytojas R. Kurtinaitis atėjus šaltajam metų laikotarpiui pacientams pataria vartoti ir geležies, magnio bei cinko papildus, kurie padeda suvartotą maistą paversti energija ir užtikrina sklandų nervinių ląstelių veikimą.
| Maisto papildas/Medžiaga | Svarba energijos lygiui ir sveikatai |
|---|---|
| B grupės vitaminai (B1, B2, B6, B9, B12) | Dalyvauja nervinių impulsų perdavime bei neurotransmiterių - serotonino ir dopamino - sintezėje. Padeda paversti maistines medžiagas energija. Trūkstant vieno iš jų, gali sutrikti visa grandinė, o tokiu atveju galima susidurti su smegenų rūku, nuovargiu ir silpnumu, motyvacijos stoka. |
| Magnis | Padeda reguliuoti nervinių impulsų perdavimą ir raumenų atsipalaidavimą. Jo trūkstant dažniau pasireiškia įtampa, nerimas, nuovargis, miego sutrikimai, gali atsirasti raumenų trūkčiojimas ar net širdies ritmo sutrikimai. |
| Vitaminas D | Dalyvauja nuotaikos reguliavimo ir smegenų veiklos procesuose, stiprina imuninę sistemą ir mažina bendrą silpnumo pojūtį. Trūkumas gali būti siejamas su padidėjusiu nuovargiu, prastesne koncentracija ar nuotaikos svyravimais. |
| Geležis | Svarbi deguonies pernešimui kraujyje. Jos trūkumas, dažnai dėl virškinimo sutrikimų, sukelia nuovargį ir silpnumą. |
| Omega-3 riebalų rūgštys | Padeda palaikyti sveiką ir elastingą nervinių ląstelių apvalkalą. Jos padeda gerinti smegenų veiklą ir nuotaiką, mažina smegenų jautrumą stresui. |
| Lecitinas | Prisideda prie nervinių signalų perdavimo. Jo trūkumas gali sukelti didesnį nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar sulėtėjusią reakciją. |
| Antioksidantai (Vitaminas C, E) | Neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie susidaro dėl streso, uždegiminių procesų. Vitaminas C dalyvauja dopamino, atsakingo už budrumą ir motyvaciją, gamyboje. |
| Ašvaganda | Adaptogeninis augalas, padedantis organizmui geriau prisitaikyti prie streso, mažinti kortizolio kiekį bei palaikyti energijos balansą. Gali padėti gerinti miego kokybę, dėmesio koncentraciją ir ištvermę. |
| Kofermentas Q10 | Dalyvauja ląstelių energijos gamybos procesuose (mitochondrijose). Ypač naudingas žmonėms, susiduriantiems su energijos stoka, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar vyresnio amžiaus žmonėms. |
| Fulvinė rūgštis | Atlieka „pernešėjo į ląstelės vidų“ vaidmenį mineralams, atsakinga už deguonies transportavimą į ląsteles, sugeria toksines medžiagas ir šarmina organizmą. |
Maisto papildų vartojimas: atsargumas ir rekomendacijos
Vaistininkė Greta Šimkė sako, kad jei pacientas gana ilgą laiką jaučiasi jautresnis, dirglesnis, įsitempęs ar prastai miega, praverstų organizmą ir nervų sistemą pastiprinti B grupės vitaminais bei magnio preparatais. Vaistininkė Irena Garuckienė primena, kad maisto papildai yra pagalbinė priemonė, todėl pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į visavertę mitybą ir sveiką gyvenimo būdą. Norint įsivertinti sveikatos būklę ir vartoti maisto papildus, vertėtų kreiptis į gydytojus ar vaistininkus, kurie paaiškins esmines jų derinimo taisykles. Šeimos gydytojas R. Kurtinaitis sako, kad neretai nuovargio galima išvengti vartojant normaliai protinei veiklai palaikyti skirtus maisto papildus. „Tiesa, kad ir kokius papildus pacientas nuspręstų vartoti, prieš tai būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, - pažymi R. Kurtinaitis.
Šeimos gydytojas įspėja, kad pacientai neretai sau pakenkia, mat maisto papildus vartoja savo nuožiūra, neapdairiai ir netinkamai, viršija rekomenduojamą paros dozę ar vienu metu naudoja kelių, tarpusavyje nederančių rūšių papildus. „Vitaminų perdozavimas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Pavyzdžiui, didelės vitamino C ir cinko dozės gali sukelti virškinamojo trakto problemas, o viršijant 1g per dieną vitamino B6 dozę gali pasireikšti ir neurotoksiniai simptomai: traukuliai, dezorganizuoti, nerangūs judesiai, sunkumai išlaikant pusiausvyrą (ataksija), įvairios neuropatijos, taip pat gali atsirasti jautrumas šviesai, skausmingos žaizdos ant kūno. Sutrikdyti sveikatą gali ir ilgalaikis, per didelis vitaminų A, E, K ir D vartojimas, mat šios medžiagos kaupiasi organizme“, - pabrėžia šeimos gydytojas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nuolatinis nuovargis - rimta priežastis apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus. R. Kurtinaitis sako, kad dėl jaučiamo nuovargio pacientams reikėtų sunerimti tada, kai tokia organizmo būklė tęsiasi 3-6 mėnesius, o atgauti jėgų nepavyksta net gerai išsimiegojus. „Energijos trūkumu ir nuovargiu besiskundžiantys pacientais dažnai nė nenutuokia, kad šie simptomai praneša apie giliau slypinčias sveikatos problemas - pavyzdžiui, įvairius kraujo, reumatologinius, hormoninius, širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų, vėžinius susirgimus ar miego ir valgymo sutrikimus. Dėl to esant ilgalaikiam energijos trūkumui ir nepadedant nemedikamentinėms priemonėms svarbu kreiptis į šeimos gydytoją bei kartu aptarti visus nusiskundimus, nes tai padeda numatyti tinkamą diagnostinį ir gydymo planą“, - teigia šeimos gydytojas.
Pasak R. Kurtinaičio, reguliariai atliekami kraujo tyrimai gali padėti nustatyti nuolatinio nuovargio priežastis. Pacientams vieną kartą per metus rekomenduojama atlikti bendrą kraujo, skydliaukės veiklą atspindinčio tirotropinio hormono (TTH), kepenų fermentų tyrimus, taip pat ištirti gliukozės koncentraciją kraujyje ir inkstų funkciją parodančią kreatinino koncentraciją. Jaučiant nuovargį gydytojas pataria įvertinti ir dėl nepilnavertės mitybos galimai sumažėjusių vitaminų ir elektrolitų kiekius bei atlikti vitaminų D ir B12, folio rūgšties, natrio, kalio, magnio, kalcio, cinko tyrimus.
