UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) yra viena didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje ir vienintelė konservuoto pieno gamintoja Baltijos regione.
Įmonė pradėjo veikti 1977 metais, o 2001 metais tapo privačia lietuviško kapitalo įmone.
Produkcija gaminama pagal sertifikuotų Maisto saugos (RVASVT), Kokybės vadybos ir Aplinkos vadybos sistemų reikalavimus.
Vadovybės pasikeitimai ir įmonės integracija
Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ valdomai Vilkyškių pieninei gavus leidimą įsigyti finansinių sunkumų turinčią bendrovę „Marijampolės pieno konservai“ (MPK), pastarosios vadovą Henriką Karpavičių pakeitė Nerijus Jakubauskas.
Naujasis vadovas pagrindinės MPK akcininkės - įmonės „Karpis“ sprendimu paskirtas nuo lapkričio 29 dienos.
„Vilvi Group“ vadovas ir akcininkas Gintaras Bertašius BNS penktadienį sakė, kad naujasis MPK vadovas paskirtas Vilkyškių pieninės iniciatyva.
„Pirmas tikslas - integruoti „Marijampolės pieno konservus“ - tai dvi gamyklos: „Marijampolės pieno konservai“ ir Kalvarijų pieno miltelių cechas. Bet jos dvi atskiros gamyklos. Tai integruoti į mūsų „Vilvi Group“, - BNS teigė G. Bertašius.
„Kadangi mes, „Vilvi Group“, esam vertikaliai integruota, tai nėra atskiros įmonės, kuri veikia savarankiškai, o yra labai vertikaliai stipriai integruota. (...) Ir aišku, pasiekti tam tikrų finansinių rezultatų, be abejo.
Anksčiau buvęs „Pienas LT“ finansų vadovas Nerijus Jakubauskas pernai liepą jau buvo paskirtas naujai išrinktos valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi. Tų pačių metų rugpjūčio pradžioje naujoji valdyba atšaukė ankstesnį sprendimą dėl N. Jakubausko paskyrimo ir generaliniu direktoriumi vėl paskyrė H. Karpavičių.
BNS rašė, kad Vilkyškių pieninė šių metų vasarį už neįvardijamą sumą įsigijo reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus pagrindiniam kreditoriui „Artea“ bankui.
2024 metų pabaigoje jų suma siekė 16 mln. eurų.
MPK įsigijimo sandorį tikimasi baigti artimiausiu metu, liko tik techninės procedūros.
Finansinė padėtis ir iššūkiai
Pastaruosius trejus metus įmonės „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai rezultatai nuosekliai prastėjo.
Įmonės pardavimo pajamos 2023 m., palyginti su 2022 m. taip pat krito kone dvigubai - nuo 151,40 mln. EUR iki 82,16 mln. EUR.
Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad MPK pardavimo pajamos pirmąjį 2024 metų pusmetį, lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, mažėjo 23 proc., o įmonės grynasis pelnas tesudarė vos 4 tūkst. Eur.
„Didysis 1-ojo pusmečio minusas susidarė pirmame ketvirtyje, kadangi sausis ir vasaris visais laikais buvo sunkiausi mėnesiai: ir pieno kiekis būna mažesnis, užsakymų irgi būna mažiau po Naujųjų metų.
Nors 2024 metais, preliminariais duomenimis, įmonė gavo 1,1 mln. eurų pelno iki mokesčių (2023 metais patyrė 4,314 mln. eurų nuostolį), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 3,1 mln. eurų.
Antrasis 2024 m. pusmetis, remiantis liepos-lapkričio mėn. duomenimis, buvo visai neblogas: grynasis pelnas buvo apie 600 tūkstančių. O pinigų skolintojams ir investuotojams rūpimas EBITDA (veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas) - apie 3,4 mln. Eur.
1-ąjį pusmetį iki EBITDA buvo apie 1,5 mln. Eur, tai irgi nebuvo blogai.
„Visa ši situacija įmonei buvo nepalanki, finansiniai rezultatai prastėjo: ir pieno tiekėjai abejojo, ar atsiskaitysime už žaliavą, ir produkcijos pirkėjai nerimavo, ar laiku ir ar tikrai pateiksime jiems produktus ir t. t.
Suprantama: jei iš įmonės perspektyva abejojančių ūkininkų negauname pieno, negalime vykdyti kontraktų, tai - milžiniška rizika.
Penkeri metai proceso (nuo 2019 m. spalio) išties mums daug kainavo.
Ačiū kolektyvui, kad neišsilakstė, nes buvo nuolatinis spaudimas, kvietimas į teismus.
Buvo išėjusiųjų iš darbo, bet didžioji dauguma darbuotojų, kurie gyvybiškai svarbūs įmonei, liko: gamybos vadovai, technologai, finansininkai, teisininkai, technikai.
Keitėsi tik komercijos padalinio darbuotojai, bet turėjome jiems pamainą“, - sakė H. Karpavičius.
„Taip. Gaila, bet teko atleisti apie 100 darbuotojų.
Investicijos, plėtra ir eksportas
Pradėti investiciniai projektai, pritaikyti pieno miltų gamybai: įdiegiamos naujos džiovyklos, pradėta gaminti tirpius pieno miltus.
Ir MPK pastatytos naujos linijos.
„Kai reikia pagaminti 6-8 mln. pieno konservų indelių per mėnesį, tai techninė įranga turi veikti kaip laikrodis, be klaidų, nes kiekviena klaida - tai nuostolis.
Kad pilnai apkrautume linijas ir atsipirktų investicijos, reikia rasti naujų rinkų.
2021-2022 metai dėl visiems žinomų priežasčių buvo sunkūs, pavyzdžiui, jūros konteinerių kainos pakilo tris kartus.
Tačiau radome naujų rinkų (Australija, Portugalija, Grenada, Švedija, iš viso į beveik 50 šalių eksportuojame produkciją).
Atnaujiname įrangą ir sudarome kontraktus.
Naujoji skardinių dėžučių ir dangtelių gamybos linija kainavo apie 6 mln.
Penki procentai produkcijos lieka Lietuvoje, o 95 proc. eksportuojama.
Esame „Lukšių pieninės“ akcininkai, jie turi daugiau produkcijos asortimento (sūrių, sūrelių, grietinės…), bet MPK produkcija - tik sutirštinto pieno konservai ir pieno miltai, dar gaminame šiek tiek sviesto ir grietinėlės.
Drąsiai galime teigti, kad mūsų produkcijos kokybė yra aukščiausio lygio, pagaminta iš kokybiško pieno, todėl ir kaina aukštesnė.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra daugiausia eksportuojanti pieno perdirbimo įmonė Lietuvoje.
Turime paslaugų kontraktų, kurių esmė - užsakovas atveža žaliavą, įmonė panaudoja savo infrastruktūrą ir pagamina produkciją už sutartą kainą.
Produkcija eksportuojama į Europos Sąjungą, Afrikos, Azijos šalis, JAV, Kubą, Honkongą ir kitus tolimus pasaulio kraštus.
Visa produkcija atitinka Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Muitų Sąjungos bei kitų užsienio šalių teisinius reikalavimus.
Įmonė dažnai dalyvauja visame pasaulyje vykstančiose tarptautinėse maisto pramonės parodose.
Žaliavinio pieno kainos ir sektoriaus perspektyvos
„Kaip jus veikia žaliavinio pieno kainos padidėjimas?
Pieno gamintojams tai labai gerai, ir ačiū Dievui, kad ši kaina ne per žema.
Nes kai ji per žema, pieno kiekis pradeda mažėti - mažėja karvių, jos išvežamos į Lenkiją, nesikuria nauji ūkiai.
Kai trūksta pieno, jo kaina irgi didėja.
Mes turime du bazinius produktus: liesus pieno miltus (jie gaminami Kalvarijoje) ir pieno konservus, gaminamus Marijampolėje.
Abu produktai priklauso nuo pasaulinės biržos kainų, todėl daryti įtaką kainai pakankamai sudėtinga, ypač pieno miltų kainai.
Ji visus metus laikėsi 2300-2500 eurų už toną (tai labai žema kaina, ją net paaiškinti sunku).
Jei 2023-aisiais ūkininkai protestuodami prie fabriko rikiavosi, tai dabar perdirbimo įmonių atstovai pas ūkininkus „rikiuojasi“ - netiesiogiai, bet rikiuojasi, nes visiems reikia pieno, ir jo reikia už draugišką kainą.
Ūkininkas renkasi, kam jį parduoti.
Stambieji pieno gamintojai už kg pieno gauna apie 0,6 Eur/kg, smulkieji kiek mažiau.
Lietuvos vidurkis (2024 m. duomenimis) yra 0,54 Eur/kg, o ES - 0,52 Eur/kg.
Yra valstybių, kurios moka daugiau nei Lietuva: Belgija, Danija, Nyderlandai, Malta, Kipras - tai mažos šalys, turinčios tam tikrų ypatumų, jų pienininkus labiau remia valstybė.
Beje, Lietuvoje už žaliavinį pieną mokame gerokai daugiau nei jis kainuoja Estijoje ar Latvijoje.
Ir lenkus lenkiame.
Lietuvoje daug pieno perdirbėjų, daugiau nei pas kaimynus estus ar latvius.
Lietuvoje per metus pagaminama apie 1 mln. 200 tūkst. tonų, Latvijoje apie 900 tūkst., Estijoje - apie 700 tūkst. tonų.
Kai buvo kritusios žaliavinio pieno kainos, daug karvių „emigravo“ į kaimynines šalis, daugiausia, berods, į Lenkiją.
Taip.
2024-aisiais apie 20 proc. (per metus!) sumažėjo pieno tiekėjų.
Tai įvyko dėl to, kad smulkieji ūkininkai ėmė trauktis iš rinkos.
Liūdina, kad ir vidutinių ūkininkų, kasdien tiekiančių maždaug po toną pieno, irgi mažėja.
Manyčiau, taip yra ne dėl pieno kainos - ji yra apynormalė.
Ūkininkai kalba apie tai, kad labai trūksta šiame sektoriuje dirbti norinčių žmonių.
Jaunimas nenori šio darbo: jei augini karves - ne tik atostogų neturi, bet ir išsimiegoti normaliai negali.
Ir ne tik tai: žiūrėk, karvės susirgo, kainos pakilo, nauji ekologijos reikalavimai atsirado.
Sustoja prie tavęs tikrintojų armija, manančių, kad padeda, kad be galo rūpinasi pieno kokybe, gera karvių nuotaika ir pan.
Ministerijoje vyks strategijos aptarimas.
Bet strategijos, atėjus vis kitai valdžiai, keistis negali - gali būti tik tam tikros priemonės įdiegiamos.
Strategija - ilgalaikis kelias.
„...ir jame dvi taršiausios pozicijos: karvės ir ryžiai.
Manau, kad ekologijos klausimai per daug išpūsti.
Nepanaudoti pieno sektoriaus pranašumo Lietuvoje, kur veikia aukščiausio lygio pieno gamintojų bendrovės, jo neplėtoti - būtų ekonomiškai nelogiška.
Pagaliau tai regioninė politika, apie kurią tiek daug kalbama (bet tik kalbama).
Iš tiesų regioninė politika - vienas iš politikos elementų.
Visi stambiausi pieno ūkiai, perdirbimo įmonės - regionuose.
Jei kalbėtume ne lozungais, bet realiai, tai pieno gamybos ir perdirbimo sektorius turėtų būti valstybės interesas.
Visos valstybės taip elgiasi.
Nemanau, kad reikės Kinijos, Pakistano ar Indijos pieno Lietuvoje.
Vidaus rinkos apsirūpinimas yra normalus.
Kaip minėjau, nemažai ir eksportuojame.
Parduotuvėse galime matyti ir iš aplinkinių valstybių atvežtų pieno produktų.
Pieno sektorius - ne tik vidaus sektorius.
Turime galimybes įsitvirtinti užsienio šalyse, išlaikyti šias pozicijas ir net išplėtoti jau turimas.
Lietuviški pieno produktai žinomi visame pasaulyje.
Turime stengtis, kad ir pieno gamintojai jaustųsi gerai, nes be pieno mes nieko negalime.
Pienas yra viskas.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ vadovauja generalinis direktorius Nerijus Jakubauskas.
Įmonės veiklos apžvalga.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ specializuojasi pieno produktų gamyboje, ypač konservuoto pieno.
Įmonės procesų struktūra leidžia vykdyti didelio masto gamybą.
Pagrindiniai gaminami produktai yra pieno milteliai, pieno konservai ir sviestas, kurių ilgi saugojimo terminai leidžia juos transportuoti į bet kurią pasaulio šalį.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ įdiegta integruota maisto saugos (RVASVT), kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, kuri nuo 2005 m. sertifikuota pagal ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 22000 standartus.
Produktų saugos ir kokybės užtikrinimui veikla vykdoma pagal FSSC 22000.
Dviejose įmonės atestuotose laboratorijose atliekami žaliavų, technologijos procesų ir gatavų produktų mikrobiologinių, cheminių ir fizikinių rodiklių bei jusliniai tyrimai.
Taip pat atliekama ir aplinkos higieninės būklės kontrolė.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ vykdo socialiai atsakingos įmonės veiklą, kuri buvo teigiamai įvertinta socialinės atsakomybės ir etiško verslo audito metu.
tags: #uab #marijampoles #pieno #konservai #direktorius