Alkoholio kontrolė Lietuvoje nuolat kinta, siekiant mažinti jo prieinamumą ir vartojimą. Šalyje priimtos naujos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos panaikina draudimą šalyje pardavinėti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas viršija 50 proc. Ši nuostata, pagal naujai priimtą įstatymą, nuo gegužės 1 dienos nebegalios. Derinant naująjį Alkoholio kontrolės įstatymą su Akcizų įstatymo naująja redakcija, nustatoma, kad alkoholiniais gėrimais nuo gegužės 1-osios bus laikomi gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 proc. Galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad alkoholio produktų kokybės ir saugos rodikliai bei alkoholio produktų ženklinimas turi atitikti Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Tačiau diskusijos apie draudimų efektyvumą ir logiką tebėra karštos, apimančios įvairius visuomenės ir verslo sektorius.
Draudimai ir naujos nuostatos Alkoholio kontrolės įstatyme
Naujajame įstatyme griežtinamos ir įvedamos naujos baudos už jame numatytų nuostatų pažeidimus. Už vyno produktų bei žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą bei eksportą be licencijos, taip pat už kitų alkoholio produktų importavimą neinformavus apie tai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatoma bauda nuo 1000 iki 80000 litų. Griežtinamos baudos už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Iki šiol buvo tik baudos. Tačiau skiriant baudas naujajame įstatyme numatytas jų diferencijavimas. Tokiais atvejais, pasak parlamentaro, bus atsižvelgiama į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
„Mes panaikinome daug ginčų kėlusias nuostatas, reglamentuojančias leidžiamą informaciją, ir palikome tik tas, kuriose pateiktos draudžiančios nuostatos.“ Draudžiančiose įstatymo nuostatose, pasak parlamentaro, kokių nors naujovių nėra, visos nuostatos išliko nepakitusios. „Reklamos draudimų labai nedaug, o ribojimų - daugiau.“
Rugsėjo 1-osios draudimas ir prekybos lauko sąlygomis ribojimai
Kiekvienais metais, minint Mokslo ir žinių dieną, Lietuvoje įsigalioja specialus alkoholio prekybos draudimas, sukeliantis nemažai klausimų tiek gyventojams, tiek verslui. Pagrindinis draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1-ąją galioja visoms mažmeninės prekybos parduotuvėms. Tai reiškia, kad prekybos centruose, maisto prekių parduotuvėse ar specializuotose alkoholio parduotuvėse įsigyti alkoholio šią dieną nebus įmanoma. Ši priemonė yra dalis platesnių pastangų skatinti atsakingą požiūrį į alkoholio vartojimą, ypač svarbių švenčių ir renginių metu. Svarbu pabrėžti, kad draudimas netaikomas viešojo maitinimo įstaigoms - kavinėms, barams ir restoranams. Tačiau ir čia galioja griežtos sąlygos: užtikrinti, kad klientai alkoholį vartotų tik vietoje. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų - alkoholio pristatymas. Įstatymas numato, kad jokios išimtys dėl alkoholinių gėrimų pristatymo laiko nėra taikomos. Tai reiškia, kad net jei užsakymas buvo pateiktas iš anksto, alkoholinių gėrimų pristatymas rugsėjo 1 dieną yra draudžiamas.
Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybė išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Pagal šias licencijas nebus galima prekiauti paviljonuose, paplūdimiuose, o neterminuotą prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją turinčios įmonės galės aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionarios viešojo maitinimo vietos (pvz., restorano ar kavinės). Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti įstatymą taip, kad savivaldybės galėtų suteikti teisę įmonėms lauko sąlygomis alkoholiu prekiauti vietose, kurios nuo viešojo maitinimo įstaigos būtų nutolę toliau nei nustatyta 40 metrų riba. Be to, savivaldybės taip pat galėtų leisti alkoholiu prekiauti ir paplūdimiuose ar paviljonuose. „Tokios nuostatos padės efektyviau kovoti su viešosios tvarkos pažeidimais, prisidės prie visuomenės sveikatos gerinimo ir atitiks teisėkūros proporcingumo principą“, - rašoma ministerijos aiškinamajame rašte.
ES narystės įtaka alkoholio importui ir eksportui
Alkoholio kontrolės įstatymo naujoji redakcija įsigalios Lietuvai tapus ES nare. Įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva negalės reikalauti importo licencijos, kai alkoholio produktai į mūsų šalį bus įvežami iš Sąjungai priklausančių valstybių narių. Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas, Ekonomikos komiteto narys Jonas Budrevičius importo ir eksporto iš ES šalių išlaisvinimą pavadino palengvinimu verslui. Tačiau importas iš trečiųjų šalių, anot parlamentaro, bus labai griežtai kontroliuojamas. „Kas savaitę reikės surinkti duomenis ir informuoti Europos Komisiją, kiek į Lietuvą yra importuota gėrimų. Ypač didelis dėmesys bus kreipiamas i vynų importavimą iš trečiųjų šalių. Šiuo tikslu turės būti įdiegta speciali duomenų bazė, o tokias licencijas išdavinės tiktai viena institucija. Įstatyme numatyta, kad tai darys Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.“ Licencijų išdavimo taisykles, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu ir ES reglamentais, pavedama nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Tokiu būdu, pasak parlamentaro, bus žinoma, kiek alkoholinių gėrimų importuojama visose Europos šalyse, ir kiek yra pagaminama vietoje.
Draudimų efektyvumas: institucijų ir visuomenės požiūriai
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymi, kad 2017 m. buvo įteisintos alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės (pardavimo laiko ribojimas, amžiaus, nuo kada galima įsigyti gėrimų, taip pat akcizų didinimas). „Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu pasiektas norimas rezultatas: Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad legaliai įsigytų alkoholio gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, nuosekliai mažėja - 2017 m. suvartojimas siekė 10,5 litro vienam gyventojui, o 2018 m. - jau 9,5 litro“, - nurodo ministerija.
Alkoholio gėrimų suvartojimas vienam gyventojui Lietuvoje
| Metai | Suvartojimas (litrai) |
|---|---|
| 2017 | 10,5 |
| 2018 | 9,5 |
Tačiau tokiems draudimams labiausiai priešinasi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. „Net nenorime galvoti, kad nepavyks. Tikrai ir Seime buvome keletą kartų, ir kalbame su politikais, ministrais, su sveikatos apsaugos ministru Aurelijum Veryga kalbėjau, nes naujame draudime nėra visiškai jokios logikos. Tikslas buvo sumažinti alkoholio prieinamumą. Dabar iš tų kavinių atėmus prekybą alkoholiu, daugelis jų užsidarys, nes joms sudėtinga išsilaikyti iš maisto gamybos.“ E. Šiškauskienės nuomone, neatšaukę draudimų lauko kavinėje prekiauti silpnu alkoholiu, atrodysime juokingai prieš svečius. Ji atkreipė dėmesį, kad visuose Lietuvos restoranuose ir kavinėse išgeriama vos 9 proc. viso šalyje suvartojamo alkoholio: „Nemanau, kad čia yra ta sritis, su kuria reikėtų labai aršiai kovoti. Ir ji yra kontroliuojama, tu matai, kad žmogus išgėręs, gali jam neparduoti, be to, gėrimai ir nepigūs, niekas nepersigeria lauko kavinėse. Iš tiesų nematome jokio tikslingumo pradėti karą nuo kavinių, restoranų ir lauko terasų.“
Ekspertų kritika: baimės ir sveiko proto stovyklos
Gydytojas toksikologas Alvydas Repečka, kalbėdamas apie dabartinės valdžios kovą su alkoholizmu, turi labai griežtą nuomonę. „Kertasi dvi stovyklos - baimės ir sveiko proto. Deja, visi jūsų išvardinti siūlymai yra baimės stovyklos, net nepavadinčiau taip - argumentai. Baimė ir yra baimė, o sveikas protas - tai informacija, kultūra, tradicija, klaidų taisymas. Baimė yra akla, tik baimėje gali sugalvoti drausti, bausti, jei nepadeda, dar labiau drausti, jei tai nepadeda - dar labiau bausti. Nekalbama apie klaidų taisymą.“
A. Repečka tvirtina, kad alkoholis nėra alkoholizmo priežastis. Jo teigimu, nesaikingas alkoholio vartojimas nėra visų tų blogybių priežastis. „Priežastis yra įgūdis taisyti sveikatą alkoholiu, įgytas jauname amžiuje. Tai patirtis, įgyta jaunystėje, vėliau piktnaudžiaujant vieniems sukelia problemą. Tai yra priežastis - pachmielo įgūdis, sveikatos taisymas alkoholiu.“ Anot jo, alkoholikai vis tiek gaus alkoholio, nežiūrint į visus priimamus sprendimus. „Ribojimais, draudimais iš viso nieko neįmanoma pakeisti. Nesąmoningas pardavimo laiko trumpinimas juk nedavė jokio rezultato.“
A. Repečka siūlo draudimą iki pietų kaip efektyvią priemonę. Gydytojo teigimu, „jei 5 metus Lietuvoje būtų priimtas įstatymas - iki pietų alkoholis neparduodamas, neužaugtų tokia karta.“ Jis pabrėžia, kad Vakarų Europoje yra nerašyta taisyklė - iki pietų alkoholis nevartotinas, ir ten kultūra yra antipachmielinė. „O mums reikia priimti antipachmielinius sprendinius.“ A. Repečka piktinasi, kad vietoj to, jog būtų koncentruojamasi į priežastį - pachmielą, valdžia griebiasi draudimų. „Priežastis yra pachmielas, o alkoholis, nesaikingas vartojimas yra pasekmė. Visos jo keliamos bėdos yra pasekmė. Norime nulemti reiškinį, girtus rodiklius - turėkime įtakos priežasčiai, pachmielui.“ Anot jo, draudimai sukels tik iliuziją, kad kas nors pasikeis, o iš esmės bus tik blogiau Lietuvos ekonomikai, žmonės važiuos į kaimynines šalis ar gamins naminį alkoholį.
Verslo ir jaunimo reakcijos į amžiaus ribojimus
Vilniuje barus įkūrę verslininkai tikina, kad naujosios tvarkos laikysis, tačiau tokį įstatymą ir toliau vadina absurdišku. Jaunuolių pamėgto baro „Būsi trečias“ savininkas Martynas Dicius teigia, jog įstatymas yra įstatymas, ir jo reikia laikytis. „Mes tiesiog prižiūrėsime, kad jie nevartotų alkoholio ir prašysime dokumentų, o dabar, kai to reikia iki 25-erių metų, tai net ir gerokai vyresnių prašysime.“ Anot jo, jaunimas visuomet rasdavo būdų, kaip apeiti įstatymą ir įsigyti alkoholio. „Suklastoti dokumentai - gana retas atvejis, gal tik kelis kartus yra buvę, kai parodė man ne savo dokumentą. Dažniausiai sako, kad paliko dokumentą mašinoje arba kad „tuoj atneš“, ir tikisi, kad aš jais patikėsiu ir leisiu nesivarginti.“
Garsiosios Vilniaus vyninės „In Vinno“ ir kelių restoranų bendraturtis Kristupas Baublys teigia, kad įstatymo laikysis, tačiau kiekvieno dokumento tikrai neprašinės. „Mes įstatymo laikysimės, nes nesame kokie nors piktavaliai, bet kad valstybė absoliučiai nesuvokia realybės, kaip funkcionuoja tokie dalykai, tai irgi viskas aišku, ir aš nemanau, jog pradėsime kiekvieno svečio prašinėti parodyti asmens dokumentą. Čia jau valstybės problema, kad nesupranta, jog 18-20 metų žmonės vizualiai iš esmės nesiskiria.“ Anot jo, pats įstatymas neapsunkina verslo, tačiau nelogiška tokius įstatymus priimti su niekuo nepasikonsultavus. „Turbūt girdėjote sakant, kad sulaukus 18-os vaikų turėti galima, tekėti arba vesti - taip pat, normalu tokio amžiaus paimti ginklą į rankas ir ginti tėvynę, tačiau alaus bokalo arba vyno taurės išgerti negalima. Tokie kraštutinumai iš tikrųjų skamba kvailai ir valstybės nemokėjimas apdairiai, laiku ir protingai priimti tokius įstatymus kelia daug nusivylimo.“
Studentai, kuriems pritaikytos įstatymo pataisos, apeiti alkoholio pardavimo vietų, panašu, neketina. 18-metė Vilniaus Universiteto (VU) studentė Janina svarsto, kad įstatymas naudingas, tačiau nelogiškas. „Iš dalies džiugu, kad priimtas toks įstatymas, nes Lietuva garsėja kaip alkoholikų tauta. Be to, Lietuvoje geria tikrai nemažai nepilnamečių. Tačiau, iš kitos pusės, kvaila, nes vakar galėjęs vartoti alkoholį, šiandien nusikalsti.“ Kitas 19-os metų VU studentas Vidas piktinasi, jog pataisa yra absurdiška ir nelogiška, ir tikina, kad ji persigalvoti tikrai neprivers. „Daugiau naudos, mano manymu, duos pataisa, pagal kurią nustatytas trumpesnis laikas, kada galima nusipirkti to alkoholio. Ši pataisa aktualesnė tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų alkoholio priklausomybė kelia grėsmę. Po ilgos išgertuvių nakties tokie žmonės ryte ieško būdo pratęsti savo „maratoną“ arba gydyti pagirias tuo, nuo ko ir susirgo. Taigi šis įstatymas gali turėti naudos problemų turintiems žmonėms, tačiau jaunimo atžvilgiu tai yra tik nepasitikėjimo demonstravimas.“
Priklausomybės gydymas ir prevencija
Gydytojo psichiatro konsultacija padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Tai priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius. Tai trumpalaikė, iki vienos dienos trunkanti paslauga, teikiama esant lengvam ar vidutiniam apsvaigimui nuo alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Tai stacionarinė paslauga, skirta abstinencijos gydymui nutraukus alkoholio vartojimą. Gydymas trunka iki 14 dienų ir apima medikamentinį gydymą, nuolatinę sveikatos būklės stebėseną bei slaugos paslaugas. Taip pat egzistuoja 14 dienų trukmės programa, skirta stiprinti emocijų pažinimo, socialinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius, taip mažinant atkryčio tikimybę, bei 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa, paremta „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba.