Vaisiaus vandenys, dar vadinami amniono skysčiu, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi. Jie suteikia amortizaciją, palengvina judėjimą ir padeda vystytis plaučiams bei virškinimo sistemai. Šis skystis, supantis gimdoje esantį vaisių, iš esmės sudarytas iš vandens, tačiau jame taip pat yra angliavandenių, baltymų, riebalų, vaisiaus odos ląstelių, svarbių genetiniam tyrimui. Pagal jį gydytojai sprendžia apie vaisiaus raidą ir jo chromosomas.
Vaisiaus vandenys pradeda gamintis ketvirtą nėštumo savaitę, o amniono maišelyje po truputį kauptis jie pradeda maždaug 12 dieną po pastojimo. Nuo penktos savaitės gydytojas ginekologas echoskopo ekrane jau mato gemalinę pūslelę, kurią ir sudaro vaisiaus vandenys. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis jų nėra daug, o nėštumo pradžioje vaisiaus vandenų yra vos vienas mililitras. Apie 32-34-ą savaitę jų būna jau nuo pusės iki pusantro litro. Įprastai nėštumo pabaigoje amniono skysčio lygis būna nuo 600 iki 1500 ml.
Pirmomis nėštumo savaitėmis vaisiaus vandenis gamina vandenmaišio danga, vėliau į šį procesą įsitraukia ir placenta, o nuo 21-os nėštumo savaitės didžiąją vandenų kiekį pagamina pats vaisius. Mažas, gimdoje gyvenantis kūdikis per parą nuryja iki 500 ml gemalinių vandenų, o juos išgėręs pasišlapina - taip didžiąją vaisiaus vandenų kiekį sudaro jo šlapimas. Vaisiaus vandenys atsinaujina maždaug kas 3 valandas. Antrajame trimestre vaisiaus vandenys turėtų išlikti skaidrūs arba gelsvo atspalvio, o trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenų tūris vėl kinta, pasiekdamas piką tarp 34 ir 36 savaičių. Gydytojai, apžiūrėdami besilaukiančią moterį echoskopu, pasižiūri, ar vaisiaus vandenų kiekis yra normalus, o matuoja juos nuo vidinės gimdos sienelės iki bet kurios judrios vaisiaus kūno dalies.
Polihidramnionas: Kas Tai?
Polihidramnionas yra medicininė būklė, kuriai būdingas per didelis amniono skysčio kaupimasis amnioniniame maišelyje aplink besivystantį vaisių. Polihidramnionas apibrėžiamas kaip nenormalus vaisiaus vandenų tūrio padidėjimas, paprastai viršijantis 2000 mililitrų (ml) nėštumo metu. Ši patologija nustatoma maždaug 4 proc. visų nėštumų, o dažniausiai - trečiąjį nėštumo trimestrą. Taip pasitaiko 2 nėščioms moterims iš 100.
Simptomai ir Poveikis Motinai
Kad vaisiaus vandenų per daug, galima įtarti ir iš nėščiosios savijautos. Dažniausi simptomai yra sparčiai augantis pilvas, dusulys, kojų patinimas ir diskomfortas pilve. Moterims, kurių vaisiaus vandenų kiekis gerokai viršija normą, gali jausti diskomfortą pilve ir turėti kvėpavimo sunkumų. Jai tampa sunkiau kvėpuoti, sutrinka virškinamojo trakto veikla, tinsta kojos, prasčiau juntami vaisiaus judesiai. Įtarimų kelia ir per didelis pilvas. Jeigu dėl per daug vandenų išsivysto hemorojus, labai tinsta kojos, būsimoji mamytė negali valgyti, nes didžiulė gimda pakelia žarnyną ir maistas negali kokybiškai juo slinkti į skrandį.
Polihidramniono Priežastys
Pirmiausia ieškoma priežasties, kodėl vaisiaus vandenys neatitinka normų:
- Motinos būklės: Per daug vandenų gali gamintis dėl vaisiaus kraujo konflikto, diabeto, įgimtos mažakraujystės. Moterys diabetikės taip pat yra padidintos rizikos grupėje. Motinos gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos polihidramniono išsivystymo rizikai. Pavyzdžiui, per didelis svorio padidėjimas nėštumo metu arba daug cukraus turinti dieta gali prisidėti prie gestacinio diabeto, kuris yra žinomas polihidramniono rizikos veiksnys, atsiradimo.
- Vaisiaus anomalijos: Jų per daug pasigaminti gali ir tada, jeigu pilvelyje gyvenantis kūdikiukas užsikrėtė kokia nors virusine liga, dėl nervų sistemos trūkumų, įvairių imuninių ligų. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos polihidramniono vystymuisi. Tokios būklės kaip įgimtos anomalijos, ypač pažeidžiančios virškinamąjį traktą (pvz., stemplės atrezija), gali lemti nesugebėjimą tinkamai nuryti vaisiaus vandenų, dėl ko jie kaupiasi. Taip pat tai gali būti koks nors defektas, kuris daro įtaką kūdikio šlapimo išsiskyrimui.
- Infekcijos: Tam tikros infekcijos nėštumo metu gali prisidėti prie polihidramniono. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos, tokios kaip citomegalovirusas (CMV) ir parvovirusas B19, gali padidinti vaisiaus vandenų kiekį.
- Dvynių transfuzijos sindromas: Daugiavaisio nėštumo atveju, ypač monozigotinių dvynių, gali pasireikšti dvynių transfuzijos sindromas, kai vienas vaisius gauna per daug kraujo, o kitas per mažai, kas gali lemti polihidramnioną pas vieną ir oligohidramnioną pas kitą.
- Paveldimumas: Pastebėta, kad polinkis į didelį vaisiaus vandenų kiekį gali būti ir paveldimas.
Diagnostika ir Stebėjimas
Polihidramniono diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant visus ankstesnius nėštumus, gretutines sveikatos būkles ir dabartinius simptomus. Nepraleiskite nė vieno apsilankymo pas savo ginekologą. Jis kiekvieno vizito metu pamatuos pilvą, gimdos aukštį, kas ir liudija apie vandenų kiekį. Jei gydytojui kas nors kelia įtarimų, kad vandenų per daug, jums turbūt reikės dažniau pas jį lankytis.
Gimdos Dugno Aukščio Kreivė
Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą. Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites. Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje: kai kreivė kyla greitai, įtariamas daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, didelis vaisius, gimdos navikas.
Akušerinė Echoskopija (Ultragarsas)
Ultragarsas yra pagrindinė priemonė amniono skysčių lygiui įvertinti. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Jos metu nustatoma: vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas; vaisiaus biometrija, svoris; placentos lokalizacija, storis, sandara; vaisiaus vandenų tūris; apsigimimai; vaisiaus augimo sutrikimai. Apskaičiuojamas vaisiaus vandenų indeksas (AFI - amniotic fluid index), kuris yra vaisiaus vandenų „kišenių“, matuojamų centimetrais keturiose nėščiosios pilvo kvadrantuose, suma (norma - 8-20 cm). Vaisiaus vandenų tūris (AFV - amniotic fluid volume) vertinamas matuojant vertikaliai giliausią vandenų „kišenę“ (norma - 2-8 cm).
Kardiotokografija (KTG)
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo ir gimdos aktyvumo registravimas. Tai yra plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės. Polihidramnionas yra viena iš indikacijų kardiotokografijai nėštumo laikotarpiu. Pagrindiniai KTG elementai:
| KTG Elementas | Aprašymas / Norma | Patologijos požymiai |
|---|---|---|
| Bazinis dažnis | Vyraujantis momentinis širdies ritmas (norma: 110-150 k./min.) | Tachikardija (>150 k./min.), Bradikardija (<100 k./min.) |
| Tachikardija | Vaisiaus širdies ritmas dažnesnis kaip 150 k./min., ryški tachikardija > 170 k./min. | Prasidėjusi vaisiaus hipoksija, chorioamnionitas, motinos karščiavimas, vaistų poveikis |
| Bradikardija | Vaisiaus širdies ritmas mažesnis kaip 100 k./min., trunkantis ilgiau kaip 3 min. | Vaisiaus hipoksijos požymis, ypač kai sumažėjęs variabiliškumas |
| Variabiliškumas | Momentinis širdies ritmo kitimas: amplitudė (10-25 k./min.), svyravimų dažnis (norma: 6-15 k./min.) | Sumažėjusi svyravimų amplitudė ir dažnis - progresuojanti hipoksija |
| Akceleracija | Padažnėjęs širdies ritmas | Gera vaisiaus būklė, reaguojant į judesius ar gimdos susitraukimus |
| Deceleracija | Sulėtėjęs širdies ritmas | Sutrikusi virkštelės (variabili) ar placentos (vėlyvoji) kraujotaka, vaisiaus hipoksija |
Amniocentezė
Amniocentezė - vandenmaišio punktavimas pro nėščiosios pilvo sieną kontroliuojant ultragarsu. Kai yra polihidramnionas, atliekama gydomoji amniocentezė, vadinama amnioredukcija. Su švirkštu ištraukiama vidutiniškai 500-1000 ml vaisiaus vandenų. Procedūra gali būti kartojama kas 1-3 dienas. Amniocentezė taip pat naudojama vaisiaus kariotipui nustatyti, įtariamai intrauterinei infekcijai ir medžiagų apykaitos ligoms diagnozuoti.
Gydymas ir Prognozė
Polihidramniono gydymas priklauso nuo jo sunkumo ir pagrindinių priežasčių. Gydymo galimybės gali apimti vaistus, amnioredukciją, gyvenimo būdo koregavimą ir reguliarų stebėjimą. Jeigu gydytojai neaptinka vaisiaus apsigimimų ar kokių nors sveikatos bėdų, tiesiog stebi nėščiąją; jeigu vaisius užsikrėtė virusine liga, skiria gydymą (kai vaisius pasveiksta, vandenų ir vėl būna tiek, kiek reikia). Kad nėščioji jaustųsi geriau, gydytojai dalį vandenų gali nuleisti (būna, net apie litrą). Kitais atvejais problema lengvai išsprendžiama, jei aiški priežastis, pavyzdžiui, moteriai su padidėjusiu cukraus lygiu kraujyje gydymo metu paprastai vaisiaus vandenų kiekis sumažėja.
Polihidramniono prognozė priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Daugelis moterų, sergančių lengvais atvejais, gali sėkmingai pastoti ir pagimdyti. Tačiau polihidramnionas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, vaisiaus išsidėstymo sutrikimai ir padidėjusi įgimtų anomalijų rizika. Polihidramnionas gali apsunkinti gimdymą, padidindamas priešlaikinio gimdymo riziką ir paveikdamas kūdikio padėtį. Ilgalaikė polihidramniono perspektyva priklauso nuo jo sunkumo ir pagrindinių priežasčių.
Žali Vaisiaus Vandenys ir Mekonijus
Vis daugiau kyla diskusijų ir kalbų apie žalius vandenis ir mekonijų. Mekonijus (pirmosios naujagimio išmatos) yra vandens (70-80 proc.) ir daugelio kitų ingredientų (vaisiaus vandenų, žarnyno epitelio ląstelių, vaisiaus gyvaplaukių) mišinys. Vaisiaus vandenyse mekonijaus būna 15-20 proc. gimdymo atvejų, kai naujagimis gimsta 37-42 nėštumo savaitę. Jei gimdymas yra priešlaikinis, mekonijus į vaisiaus vandenis patenka ypač retai.
Mekonijaus atsiradimo vaisiaus vandenyse priežastys gali būti įvairios. Tai dažniausia priežastis, ir 30-40 proc. atvejų siejama su virškinimo sistemos branda, kai žarnynas pradeda veikti. Dėl galvos arba virkštelės spaudimo (gimdymo metu), pavyzdžiui, įvykus nervo klajoklio sužadintam žarnyno spazmui. Teoriškai dėl žarnyno išemijos (kraujotakos sumažėjimo) atsipalaiduoja išangės sfinkterio raumuo ir sustiprėja virškinamojo trakto peristaltika. To rezultatas - mekonijaus paleidimas. Pavojinga kūdikiui situacija, sukelianti hipoksiją (deguonies badą).
Nėra specifinių priemonių, ką nėščioji turėtų daryti, kad vaisius gimdoje nepasituštintų. Šiek tiek mekonijaus gali išsiskirti dėl fiziologinės vaisiaus žarnyno brandos nėštumo pabaigoje, tačiau tai nėra laikoma sutrikimu. Nepaisant to, kūdikiai, apie kuriuos sužinoma, kad jie pasituštino (bet kokia forma) dar būdami įsčiose, net jei nėra jokių kitų grėsmę rodančių ženklų ar rizikos veiksnių, vis tiek bus laikomi esančiais neišvengiamame pavojuje.
Mekonijaus Aspiracijos Sindromas (MAS)
Pasituštinimas pavojingas ne todėl, kad vaikas ryja vaisiaus vandenis, o todėl, kad dar būdamas įsčiose jis imituoja kvėpavimo judesius. Mekonijus žarnyne (nuryjamas) nesukelia pavojaus - pavojingas yra kartu su vandenimis įkvėptas mekonijus. Tokiu atveju stipriai padidėja rizika, kad mekonijumi suterštų vandenų gali patekti ne tik į skrandį, bet ir į plaučius. Įkvėpti mekonijaus vaisius gali tiek prieš prasidedant gimdymui, tiek bet kuriuo gimdymo laikotarpiu. Tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, pasireiškia aspiracijos mekonijaus sindromu. Beveik visiems naujagimiams, kuriems atsirado AMS, plaučių funkcija visiškai atsinaujina ir kūdikiai pasveiksta.
Ką daryti pastebėjus žalius vaisiaus vandenis?
Pirmiausia, pasistengti nepulti į paniką, nes tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, gali sukelti komplikacijų. Įvertinkite vandenų spalvą (žalsvi, žali, žaliai rudi ar net žaliai juodi) ir konsistenciją (skysti, homogeniški, su neištirpusio mekonijaus gabalėliais, tiršti, „žirnių sriubos“ konsistencijos). Žalsvi vandenys be plaukiojančių mekonijaus gabaliukų yra mažai pavojingi. Pavojų kelia žali vandenys su plaukiojančiais „tirščiais“. Būtent „tirščių“ patekimas į kvėpavimo takus yra pavojingas. Tai pamatę skubiai važiuokite į artimiausią gimdymo skyrių, kur bus įvertinama ir nuolat sekama vaisiaus būklė. Jei nutekėjus žaliems vaisiaus vandenims nėra, kas Jus nuvežtų į ligoninę, drąsiai skambinkite 112 ir kvieskite greitąją pagalbą.
Vengti amniotomijos (vandenų nuleidimo). Jei mekonijus tirštas, galima siūlyti nuolat klausyti vaisiaus širdies tonų. Kad būtų sudarytos palankios sąlygos savaiminiam kvėpavimo takų išsivalymui, leisti iš lėto užgimti kūdikio galvutei tokioje gimdyvės pozoje, kuri padėtų skysčiams nubėgti (t. y. nelaikyti moters paguldytos ant nugaros). Padrąsinti motiną kreiptis pagalbos, jei tik kiltų mažiausias nerimas dėl kūdikio per 24 val.
Kada Kreiptis Medicininės Pagalbos?
Kreipkitės medicininės pagalbos, jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, staigų patinimą, priešlaikinio gimdymo požymius arba sumažėjusį vaisiaus judrumą. Polihidramnionas yra būklė, kurią reikia atidžiai stebėti ir gydyti, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.