Šiame straipsnyje aptariamos valstybės Pietų Azijoje, kurių krantus skalauja Arabijos jūra. Taip pat aptariami įvairūs aspektai, susiję su kelionėmis po šį regioną, įskaitant vizų gavimą, epidemiologinę būklę, vietinę kultūrą ir kitus svarbius dalykus.
Arabijos pusiasalio geografinė apžvalga
Arabijos pusiasalis, esantis Azijos pietvakariuose, yra didžiausias pasaulyje pusiasalis, užimantis apie 3 milijonus kvadratinių kilometrų plotą. Šiaurės rytuose jo krantus skalauja Persijos įlanka, rytuose ir pietuose - Arabijos jūra su Omano ir Adeno įlankomis, o vakaruose - Raudonoji jūra. Pusiasalio vidurinę dalį užima Saudo Arabija, o pakraščiuose įsikūrusios tokios valstybės kaip Jemenas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kuveitas ir Omanas.
Paviršius aukštėja į vakarus ir pietus, o didžiausias aukštis siekia 3760 m (an Nabi Šaibo kalnas Jemene). Didžiąją dalį teritorijos užima plokščiakalnis, kurį iš vakarų ir pietvakarių juosia Hidžazo, Harrat Rahato, Džabal Asiro ir Džabal as Sirato kalnai, iš pietų - Jemeno ir Hadramauto kalnai, o iš pietryčių - al Chadžaro raukšlėkalniai. Arabijos pusiasalis sudaro Afrikos platformos šiaurės rytinę dalį - Arabijos plokštę. Jo vakarinėje ir pietinėje dalyse į paviršių išeina kristalinės ir metamorfinės prekambro uolienos, o rytuose slūgso stora nuosėdinių uolienų danga. Klimatas čia žemyninis tropinis, šiaurėje - subtropinis. Kritulių iškrinta nedaug, tačiau pietvakariniuose kalnuose jų kiekis gali siekti iki 700-900 mm per metus. Pusiasalyje gausu naftos, aukso, spalvotųjų metalų ir akmens anglių.
Vakarų Azijos istorinis ir kultūrinis kontekstas
Vakarų Azijoje, dažnai vadinamoje „Civilizacijos lopšiu“, gyvena kai kurios iš seniausių žinomų civilizacijų žmonijos istorijoje. Mesopotamija, esanti tarp Tigro ir Eufrato upių dabartiniame Irake, buvo žemės ūkio, rašymo ir sudėtingų miestų visuomenių gimtinė. Vakarų Azijoje kilo ir žlugo daugybė imperijų, kurios darė įtaką toli už savo sienų. Akadijos imperija, kurią Sargonas Didysis įkūrė 24 amžiuje prieš Kristų, buvo pirmoji žinoma imperija istorijoje. Po jos sekė Babilono imperija, kuri savo viršūnę pasiekė valdant Hamurapiui XVIII amžiuje prieš Kristų.
VI amžiuje prieš mūsų erą Vakarų Azijoje susiformavo Achemenidų imperija, vadovaujama Kyro Didžiojo. Savo viršūnėje Persijos imperija driekėsi nuo Egipto iki Indo slėnio, apėmusi įvairias tautas ir kultūras. Valdant Darijui Didžiajam, imperija sukūrė administravimo ir infrastruktūros sistemą, įskaitant Karališkąjį kelią, palengvinančią susisiekimą ir prekybą visoje didžiulėje jos teritorijoje. Po Aleksandro užkariavimų Vakarų Azija pateko į Graikijos įtaką, nes dalį regiono valdė Seleukidų imperija, o vėliau ir Ptolemėjų karalystė.
VII amžiuje prieš mūsų erą Arabijos pusiasalyje, valdant pranašui Mahometui, iškilo islamas. Islamo kalifatas greitai išsiplėtė į Vakarų Aziją, nugalėdamas Bizantijos ir Sasanijos imperijas. Vakarų Azija išgyveno kultūrinio, mokslo ir meno klestėjimo laikotarpį, žinomą kaip islamo aukso amžius (8-14 a. e. m. e.). Mokslininkai ir polimatai padarė didelį indėlį tokiose srityse kaip matematika, astronomija, medicina ir filosofija.
Nuo XIV iki XX amžiaus pradžios didžioji Vakarų Azijos dalis buvo Osmanų imperijos dalis. Įsikūrę šiuolaikinėje Turkijoje, osmanai išplėtė savo sritį Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Pietryčių Europoje. XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžioje Vakarų Azija pateko į Europos kolonijinių jėgų, įskaitant Britaniją, Prancūziją ir Rusiją, įtaką. Sykes-Picot susitarimas (1916) suskirstė regioną į įtakos zonas, formuodamas jos modernias sienas ir politinę dinamiką.
Artimuosiuose Rytuose gimė ir trys didžiosios pasaulio religijos: krikščionybė, islamas, judaizmas. Todėl ten pilna šventų vietų, į kurias piligrimai plūsta milijonais. Netgi netikintįjį tos vietos pribloškia: šitokios minios, šitokios senos tradicijos! Pastaraisiais šimtmečiais Artimuosiuose Rytuose įsivyravo viena religija - islamas. Emyratuose tautiniai rūbai - ne tik pasirodymams. Tačiau Artimuosiuose Rytuose yra ir judėjiškų, krikščionišku, zoroastriškų bei kitus tikėjimus išpažįstančių vietų, kur atmosfera - visiškai kitokia ir net įstatymai taikomi išskirtiniai.
Valstybės prie Arabijos jūros ir Persijos įlankos
Nors Azija yra žemynas, pasižymintis didžiule įvairove, Pietų Azija, kurioje gyvena kone 2 milijardai žmonių, išsiskiria savitu grožiu ir trūkumais. Žemiau pateikiamos šio regiono valstybės, kurių krantus skalauja Arabijos jūra arba jos įlankos.
Saudo Arabija: tarp tradicijų ir ateities
Saudo Arabija, esanti Arabijos pusiasalio centre, yra valstybė, kurioje susipina viduramžių tradicijos ir modernios technologijos. Iki 2019 m. nemusulmonai turistai praktiškai neturėjo galimybės patekti į šalį, tačiau pastaruoju metu Saudo Arabija siekia pritraukti daugiau turistų ir modernizuoti savo ekonomiką. Vis dėlto, keliaujant po Saudo Arabiją, svarbu atsižvelgti į vietos papročius ir įstatymus. Religija vaidina itin svarbų vaidmenį šalies gyvenime, o aprangos reikalavimai yra gana griežti. Moterims rekomenduojama dėvėti abajas ir skareles, dengiančias plaukus. Taip pat Saudo Arabijoje galioja apribojimai dėl alkoholio vartojimo ir viešų susibūrimų. Nepaisant to, Saudo Arabija gali pasiūlyti įspūdingų lankytinų vietų, tokių kaip senoviniai miestai dykumose, įspūdingi fortai ir Al Ula - nabatėjų kapavietės olose, primenančios Jordanijos Petrą.
Jungtiniai Arabų Emyratai: prabanga ir modernumas
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) - tai valstybė, kurią sukūrė gamtos išteklių atneštos lėšos ir žmogaus išradingumas. JAE yra pietrytiniame Arabijos pusiasalio gale Persijos įlankoje. Dykumos čia paverstos žydinčiais sodais, o miražai - įmantriausių formų dangoraižiais. JAE garsėja prabangiais viešbučiais, prekybos centrais ir dirbtinėmis salomis, tokiomis kaip Džumeiros Palmė. Dubajus, vadinamas Persijos įlankos perlu, yra mėgstamiausias turistų emyratas ir Artimųjų Rytų prekybos sostinė. Abu Dabis, JAE sostinė, taip pat stebina savo modernia architektūra ir prabanga. Čia galima aplankyti Šeicho Saido mečetę, pasivaikščioti po parkus ir aplankyti Abu Dabio Luvrą - meno ir civilizacijų muziejų.
Omanas: tarp istorijos ir gamtos
Omano sultonatas, esantis Arabijos pusiasalio pietryčiuose, yra seniausia nepriklausoma arabų valstybė. Omanas garsėja savo istorija, gamtos grožiu ir tradicijomis. Šalis atvėrė sienas turistams tik 1987 m., tačiau per pastaruosius dešimtmečius sugebėjo tapti modernia šalimi, išsaugodama savo kultūrinį paveldą. Kelionės metu galima aplankyti senovinius fortus, tokius kaip Bahlos fortas ir Džabrino pilis, pasivaikščioti po tradicinius kaimelius, tokius kaip Misfat al Abreyn ir Al Hamra, pasigrožėti Didžiuoju Omano kanjonu ir Vahibos smėlynais. Taip pat verta aplankyti Didžiąją sultono Kabušo mečetę, liudijančią islamiško pasaulio įvairovę ir didybę.
Omanas, senovės Artimųjų Rytų sultonatas
Jemenas
Jemenas, formaliai Jemeno Respublika, yra valstybė pietiniame Arabijos pusiasalyje, pietvakarių Azijoje, kurios krantus skalauja Adeno įlanka, besijungianti su Arabijos jūra.
Indija: kontrastų šalis Azijos širdyje
Pietų Azija, esanti Azijos širdyje, apima Indostano pusiasalį ir yra skalaujama Indijos vandenyno, Arabijos jūros ir Bengalijos įlankos bangų. Indija yra viena nuostabiausių Pietų Azijos šalių - senovės civilizacijos lopšys, budizmo ir hinduizmo gimtinė, užimanti antrą vietą planetoje pagal gyventojų skaičių. Indija paslaptinga, nepanaši į jokią kitą šalį - spalvų ir aromatų fejerverkas, tradicijų kaleidoskopas, kartais šokiruojantis, bet nuo neatmenamų laikų išlikęs nepaliestas.
Čia didingi rūmai, senovės šventyklos ir kiti apeiginiai objektai ramiai egzistuoja su girgždančiomis lūšnomis ir triukšmingais turgumis, kuriuose verda gyvybė. Čia kvapą gniaužia kalnų viršūnės, džiunglės ir paplūdimiai. Žmonės į Indiją atvyksta ieškodami nušvitimo, pabėgti nuo vakarietiško šurmulio ir pažiūrėti į pasaulį kitomis akimis. Čia jie deginasi, užkariauja nepaklusnias bangas, linksminasi madinguose kurortuose ir atranda tikrąją jogos prasmę. Naujos nepažintos kultūros ir neišdildomų įspūdžių ištroškę keliautojai iš viso pasaulio dažnai renkasi Indiją. Oficiali Indijos sostinė yra Naujasis Delis, trečio pagal dydį pasaulio miesto Delio rajonas. Indijoje gyvena daugiau nei milijardas žmonių. Vietiniai gyventojai malonūs, atviri, besišypsantys, draugiški.
Indijos klimatas ir geriausias laikas keliauti
Galima sakyti, kad Indijoje vyrauja karštas tropinis klimatas, tačiau šiauriniuose šalies regionuose oras žymiai labiau panašesnis į įprastą žemyninį klimatą. Daugumoje Indijos apylinkių vasaros yra itin karštos - tokie orai prasideda balandžio ir baigiasi spalio mėnesį, kuomet ateina liūčių periodas. Indijoje metų laikų kaitą lemia musonai. Karštasis ir sausasis sezonas trunka nuo balandžio iki birželio, vidutinė temperatūra šiuo metu gali šoktelėti iki 38-46 °C. Lietingasis sezonas, kai oro temperatūra siekia 35-38 °C, trunka nuo birželio vidurio iki spalio pradžios. Žemyninėje ir pietinėje dalyje turistinis sezonas trunka nuo spalio pradžios iki kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu dangus beveik giedras, oro temperatūra dieną pakyla iki 25-30 °C, naktį nukrenta iki 20-25 °C. Delyje ir šiauriau, gruodžio ir sausio mėnesiais vėsu, vidutinė temperatūra siekia apie 13 °C.
Indijos religija ir virtuvė
Čia sugyvena beveik visos pagrindinės pasaulio religijos. Apie 80 % šalies gyventojų yra hinduizmo pasekėjai, daugiau nei 10 % - musulmonai. Jau lankęsi Indijoje keliautojai pripažįsta, jog indiškas maistas išsiskiria naudojamų prieskonių gausa. Net ir toks tradicinis patiekalas kaip biryani (ryžių troškinys su vištiena ar krevetėmis bei daržovėmis) nuo įprastų ryžių patiekalų išsiskiria itin plačia skonių palete. Lietuviškus koldūnus mėgstantieji turėtų būtinai paragauti momos - tai virtinukai su įvairiausiais įdarais, patiekiami su aštriu azijietišku padažu. Neįprastai įvairi, eklektiška ir aštriai rūgščiai saldi Indijos virtuvė paremta visokiausiomis daržovėmis, žuvimi, ryžiais, miltiniais gaminiais, papločiais ir pieno produktais. Originalių patiekalų skaičius iki šiol nežinomas. Pagrindinė vietinių virėjų vizitinė kortelė - įvairūs prieskoniai, kuriais gardinamas praktiškai kiekvienas patiekalas, net ir desertai, ir pačiais neįprasčiausiais deriniais. Šalyje daug tradicinių restoranų, teikiančių tik vegetarišką maistą. Yra ir mėsėdžiams skirtų užeigų, greito maisto restoranų ir prestižinių įstaigų. Maisto kainos džiugina - vidutinė sąskaita kavinėje 200 INR (2 EUR), restorane vakarienė su vynu - 1000 -1500 INR (10-15 EUR) asmeniui. Arbatpinigiai nėra privalomi, bet, žinoma, niekas jų neatsisakys. Jų dydis priklauso nuo aptarnavimo tipo ir įstaigos lygio.
Transportas Indijoje
Patogiausia ir greičiausia keliauti po Indiją lėktuvu. Vietinius skrydžius vykdo Indigo, Go First, Spice Jet ir kiti vežėjai. Daugeliu atveju pigiau keliauti traukiniu (ilgus atstumus) arba autobusu (trumpus atstumus). Geležinkeliu patariu keliauti antros klasės traukiniais su oro kondicionieriais, kuriuose yra dviejų tipų vagonai: 4 ir 6 žmonėms. Tarp Delio ir Agros kursuoja specialus Taj Express traukinys su oro kondicionieriais - išvyksta iš sostinės ryte ir grįžta vakare. Indijoje yra gerai išvystytas autobusų tinklas, kurį aptarnauja valstybinės ir privačios transporto bendrovės. Privačių vežėjų kainos priklauso nuo autobuso klasės ir atstumo. Beveik visose gyvenamose vietovėse kursuoja maršrutiniai autobusai, kurių bilietai kainuoja 5-15 INR (0,05-0,15 EUR). Dideliuose miestuose - Delyje, Mumbajuje, Kolkatoje - veikia metro. Taksi yra viešieji ir privatūs. Pirmieji turi fiksuotą mokestį pagal skaitiklį arba išankstinį apmokėjimą specialiose bilietų kasose. Kelionėse antraisiais būtina derėtis - kainą dažnai galima sumažinti net iki 50 % nuo pradinės vairuotojo siūlomos. Motorinės rikšos arba tuktukai yra egzotiškas, greitas ir patogus būdas keliauti po miestą. Ir gana prieinamas, nes 2-2,5 karto pigesnis nei įprastas taksi. Dviračio rikša tinka tik miesto apžvalginei ekskursijai - greitis sraigės, komforto nėra. Jei keleivis stambus, rikša visai neužvažiuoja į kalną, tenka išlipti ir eiti šalia. Kita autentiška transporto priemonė „tempo“ - pikapai su dviejų mediniais suolais gale.
Saugumas ir sveikata Indijoje
Privalomų skiepų keliautojams nėra, bet atvykstant reikalaujama pateikti Geltonojo drugio sertifikatą, įrodantį, kad nebuvo sergama šia liga. Nors tai nėra privaloma, tačiau rekomenduojama skiepytis ir nuo maliarijos, kadangi kai kuriose Indijos teritorijose yra santykinai didelė rizika užsikrėsti. Taip pat siūloma pasiskiepyti ir nuo hepatito A ir B, difterijos, vidurių šiltinės bei revakcinuotis nuo stabligės. Trumpalaikiam vizitui Indijoje Lietuvos Respublikos piliečiams viza yra reikalinga, o jos gavimui galima registruotis internetu. Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad į kai kuriuos Indijos regionus rekomenduojama nevykti.
Suvenyrai ir žymios vietos Indijoje
Rekomenduojama iš Indijos lauktuvių vežti tradicines indiškas apyrankes ir skaras, vadinamas sariais. Čia taip pat galima įsigyti nebrangių ir išties kokybiškų kašmyro šalikų, Himalajų ožkų kailio. Indijos gyventojai teigia, kad jų šalyje parduodamas auksas yra aukščiausios kokybės visame pasaulyje, tad tikrai neprašausite įsigiję juvelyrinius dirbinius. Mėgstantiems tradicinį indišką maistą, reikėtų nepraleisti progos parsivežti tikros indiškos arbatos, marinuotų mangų bei indiškų saldainių ar šafrano. Tarp žymių vietų, kurias verta aplankyti Indijoje, yra Raudonasis Fortas, Amber fortas, Tadž Mahalas, Varanasis, Kathakalio šou, Kutabo minaretas, Jantar Mantar, Agros fortas, Mumbajus, Elephanta sala.
Bendra informacija keliautojams į Pietų Aziją
Kelionės į Aziją gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo pasirinktos šalies. Pietų Azija, kurioje gyvena kone 2 milijardai žmonių, išsiskiria savitu grožiu ir trūkumais. Planuojant kelionę į Pietų Aziją, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Vizų gavimas: būtina iš anksto pasirūpinti vizomis, kreipiantis į atitinkamas ambasadas ar konsulatus.
- Sveikata: rekomenduojama pasiskiepyti nuo maliarijos, hepatito A ir B, difterijos bei stabligės.
- Valiuta: kiekviena šalis turi savo valiutą, todėl reikėtų išsikeisti pinigų atvykus.
- Kultūra: būtina gerbti vietos papročius ir tradicijas, ypač religinius.
- Saugumas: Pietų Azijoje yra saugu keliauti, tačiau reikėtų būti atsargiems ir saugoti savo daiktus.
Pastaraisiais metais Artimieji Rytai įgijo prastą įvaizdį: žmonės net bijo ten keliauti. Juk šitiek karų, terorizmo rodo per žinias! Tačiau iš tikro bijoti nereikia. Karai ir terorizmas vyksta ne visame regione, o labai konkrečiose vietose (pvz. Sirijoje), į kurias tikrai geriau nekeliauti. Visur kitur net jeigu ir įvyksta koks išpuolis - tikimybė ten patekti labai maža. Viską atperka tai, kad apskritai nusikalstamumas Artimuosiuose Rytuose - daug mažesnis, nei Lietuvoje. Priešingai įvaizdžiui, Artimuosiuose Rytuose mažai ir įkyrių prekijų - išskyrus pačius populiariausius kurortus. Prekijai įkyriausi ne Azijoje, o Afrikoje.
Pietų Azijos ekonominė raida
Daugumos rytų ir pietryčių Azijos valstybių ekonomikos per paskutinius XX a. dešimtmečius augo vienais iš sparčiausių tempų pasaulyje. Pasaulio banko paskelbtais duomenimis, nuo 1965 iki 1990, dvidešimt trijų Rytų Azijos valstybių ekonomikos augo sparčiau lyginant su bet kuriuo kitu pasaulio regionu. Didžiausia įtaką šiam regionui turėjo tik aštuonios valstybės: Japonija, „Keturi tigrai“ - Honkongas, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas, Kinija; ir naujos industrinės Pietryčių Azijos valstybės - Indonezija, Malaizija ir Tailandas.
Tiesa, šių valstybių ekonominį augimą pristabdė 1998 metų finansų krizė kilusi Japonijoje ir persimetusi į kitas to regiono valstybes, bei turėjusi neigiamą įtaką viso pasaulio ekonomikai. Šių valstybių spartaus ekonominio augimo priežastys buvo: didelių investicijų palaikymas, didelės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir progresyvi ekonominė politika. Makroekonominės politikos įgyvendinimas buvo neįprastai nuoseklus ir jis sukūrė būtiną schemą privačioms investicijoms. Šiandien dauguma Rytų šalių, netgi tos, kurios ilgai puoselėjo uždarumo tradicijas, suprato, kad prekyba su užsieniu yra ekonomikos pagrindas. Kinija, Indija prekiauja su pasauliu, bet jos taip ir neatsikratė nepilnavertiškumo komplekso, nors turi milžinišką potencialą, galimybės neišnaudojamos, ekonominės problemos akivaizdžios.