Kūdikio priežiūra apima daugybę aspektų - nuo tinkamos higienos iki pilvo dieglių malšinimo ir saugaus nešiojimo. Tėveliams ypač svarbu žinoti, kaip teisingai atlikti kasdienes procedūras ir kokios pozos yra saugiausios bei patogiausios mažyliui. Viena tokių, dažnai minima, yra „varliuko poza“.
„Varliuko poza“: kas tai ir kodėl ji svarbi?
Kiekvienas kūdikis, dėl buvusios padėties pilvelyje, gimsta šleivomis kojytėmis. Taip jiems patogiau susiriesti paskutinėmis mamos nėštumo savaitėmis, vis mažėjant vietos gimdoje. Kūdikio kojyčių pozicija mamos pilve dar vadinama „varliuko poza“ - kojytės išskleistos į šonus, sulenktos per kelius. Ši įgimta šleivakojystė natūraliai išaugama ir savaime išnyksta vaikui vystantis.
Vaikui gimus ir vėlesniais mėnesiais, gydytojas nuolat tikrina, ar vaiko klubai vystosi taisyklingai, tad nuolat klubus tarsi palanksto, pasuka sulenkus per keliukus, taip grąžindamas kūdikio kojytes į „varliuko pozą“. Jei kūdikiui įtariama klubų displazija, kitaip - įgimtas klubo išnirimas, rekomenduojamas specialus platus vystymas - kai kojytės nuolat palaikomos plačiai, jas fiksuojant specialiu įtvaru ar vystyklu.
„Varliuko poza“ nešiojant kūdikį
Nešiojant vaiką, labai svarbu pasirinkti tinkamą nešioklę, kuri saugotų vaiką nuo galimų komplikacijų ir nekeltų grėsmės taisyklingam klubų sąnarių vystymuisi. Būtinai rinkitės nešynę, kurioje vaikas galėtų būti jam natūralioje „varliuko pozoje“. Netiks tokios nešynės, kurios kojytes nukreipia tiesiai žemyn, kai kojytės kabo iškištos per nešynės (kitaip vadinamo „kengūriuko“) ertmes. Netiks ir tokia nešynė, kurios nugarėlė kieta, tarsi su porolono atlošu.
„Varliuko poza“ nešioklėje reiškia, kad vaikas sodinamas ant plataus juosmens diržo (ar juostos), jo kojytės išskleidžiamos plačiai, apkabina mamos ar tėčio liemenį, sulenkiamos per keliukus. Geriausia, jei nešynė savo audiniu uždengia (apgaubia) vaiko kojas iki pat kelių - taip užfiksuojate poziciją, vaikui patogu ilgai būti nešynėje nespaudžiamas jo kryžkaulis. Taisyklingai vaikas nešiojamas tokiose nešioklėse kaip Manduca, BOBA 4G, BOBA Wrap, Amazonas Carry Sling, Smart Carrier ir pan.
Nešioklės privalumai
Nešiojimas stiprina Jūsų ir Jūsų vaiko ryšį, nuramina mažylį, maitinančioms mamoms - skatina pieno gamybą. Mažyliui nešiojimas atveria visai kitą pasaulį - jis tiria naują aplinką iš saugaus mamos/tėčio glėbio, sužino daug naujų dalykų, nepatirdamas atskirties sukeliamo streso, jam nereikia verkti, norint pasikviesti artimuosius. Nešioklė suteiks Jums laisvę daryti viską, ką darėte iki kūdikio gimimo, neįkalins namuose, nereikės taikytis prie kūdikio miego režimo, nereikės kaskart nešti sunkaus vežimėlio.
Kūdikio pilvo diegliai ir pūtimas: priežastys ir pagalba
90 proc. kūdikių pilvo skausmų priežastis yra paprasti pilvo diegliai dėl funkcinio virškinamojo trakto sutrikimo ir tik 10 proc. - kitos priežastys. Dažnai kūdikiai verkia taip stipriai ir ilgai, kad jų nepavyksta nuraminti net pamaitinus, sūpuojant ir nešiojant ant rankų. Įprastai tėvams sunku atskirti, ar vaikelis verkia dėl kamuojančių pilvo dieglių, ar dėl susikaupusių dujų. Abu šie reiškiniai būdingi ankstyvajam kūdikystės laikotarpiui.
Pilvo dieglių ir pūtimo skirtumai
Pilvo diegliai patį piką pasiekia maždaug 6-8 kūdikio gyvenimo savaitę ir tęsiasi iki maždaug 3-4 gyvenimo mėnesio. Tai staiga užeinantys periodiški intensyvūs pilvo skausmai, kurių metu kūdikis ištempia rankas ir kojas, suspaudžia kumščius, riečia nugarą, kojytes sulenkia, spaudžia prie pilvuko, po to vėl staiga ištiesia, kartais suka kojas ratu lyg mindamas dviratį, rangosi, veidukas perkreiptas skausmo, pilvukas išsipūtęs, įtemptas, pamasažavus pilvuką išeina dujos.
Pilvuko pūtimas - dažniausiai lengvesnis negalavimas. Žarnyne besikaupiančios dujos kūdikius vargina kur kas dažniau, ši būklė įprastai yra lengvesnė. Pilvuką pučia kūdikio pilve susikaupus oro, kuris čia patenka maitinantis ar verkiant. Kūdikis šiek tiek nurimsta atsirūgęs arba pagadinęs orą.
Dažniausios priežastys
- Aerofagija: netinkamo dydžio skylė čiulptuke, netinkamas krūties įdėjimas į kūdikio burną žindant. Krūtį kūdikis turi apžioti plačiai, paimdamas į burną ne tik spenelio galą, bet ir kuo daugiau areolės, apatinės dalies apžiodamas daugiau, viršutinės - kiek mažiau. Netaisyklingai apžiodamas krūtį, kūdikis priryja oro, o tai sukelia meteorizmą ir kūdikių pilvo dieglius.
- Nepakankamas maisto kiekis: per trumpas žindymas, per daug atskiesti pieno mišinukai.
- Motinos valgomi maisto produktai: kai kurių produktų vartojimas gali sukelti kūdikiui diskomfortą.
- Laktazės nepakankamumas: fermento, virškinančio laktozę, trūkumas.
- Žarnyno disbiozė: sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra.
- Motinos stresas: stresas ir įtampa, kuriuos patiria mama, persiduoda kūdikiui, dėl to gali susidaryti „užburtas ratas“ - mama jaudinasi, nes vaikas neramus, o jis neramus dėl to, kad mama įsitempusi.
- Netinkamas maitinimas mišinuku: jei pilvo diegliai pasireiškia mišinuku maitinamam kūdikiui, pasitarkite su vaiką prižiūrinčiu vaikų ligų gydytoju dėl alergijos pieno mišiniui tikimybės. Jums gali būti skirtas hipoalerginis, hidrolizuotas ar mišinys be laktozės.
- Per ankstyvas primaitinimas: kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.
Pagalbos būdai
- Užtikrinimas, kad kūdikis neprisirytų oro: reikėtų kūdikiui duoti kuo dažniau atsirūgti, po maitinimo jį 15-20 min. panešioti statesnėje pozicijoje (geriausia - atrėmus į petį). Taip pat reikėtų žindyti/ maitinti dažniau: alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro.
- Žindyvės mitybos korekcija: rekomenduojama atsisakyti pieno produktų savo racione.
- Pieno mišinio pakeitimas: kūdikiui gali labiau tikti hidrolizuoti arba hipoalerginiai (HA) pieno mišiniai, pasitarus su gydytoju.
- Vaistai nuo diegliukų ir pilvo pūtimo: vartoti tik pasitarus su gydytoju.
- Gerosios bakterijos (probiotikai): reikėtų rinktis pasitarus su gydytoju, įprastai jie parenkami atsižvelgus į kūdikio maitinimo būdą.
- Mankšta ir masažas: „dviratuko mynimas“ ar kūdikio kojyčių prilenkimas prie pilvuko, guldymas ant pilvo, o taip pat pilvuko masažas gali pagerinti kūdikio savijautą. Kelis kartus per dieną kūdikį palaikyti virš kriauklės varliuko pozicijoje.
- Kūdikio raminimas: skirtingiems kūdikiams padeda skirtingi būdai. Tai gali būti supimas, žindukas, kalbinimas, rami muzika ar „baltas triukšmas“, šilta vonia, pilvuko šildymas kompresu ar vyšnių kauliukų pagalvėle, vystymas, nešioklė.
- Pakankamas poilsis, ramybė ir aiškesnė dienotvarkė.
Tiesa, reikėtų susitaikyti, kad pilvo pūtimo atveju šios priemonės įprastai yra efektyvesnės, o štai diegliai, nepaisant visų tėvų pastangų, kūdikį gali kamuoti iki kol vaikelis juos „praaugs“ (dažniausiai jie baigiasi 3-4 mėn. kūdikiams, nors gali užsitęsti ir šiek tiek ilgiau).
Kūdikio higiena: teisingas užpakaliuko prausimas ir sauskelnių keitimas
Tinkama kūdikio higiena yra vienas iš svarbiausių dalykų, užtikrinant mažylio sveikatą ir komfortą. Viena iš pagrindinių kasdienių higienos procedūrų - tai kūdikio užpakaliuko prausimas. Kadangi kūdikio oda yra itin jautri ir linkusi į dirginimą, būtina žinoti, kaip teisingai atlikti šią procedūrą. Netinkama higiena gali paskatinti bėrimų atsiradimą, iššutimus ar net infekcijas, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio švaros užtikrinimui. Be to, tinkama priežiūra priklauso ne tik nuo prausimo dažnumo ar naudojamų priemonių, bet ir nuo kūdikio lyties, kadangi berniukų ir mergaičių intymios srities priežiūra šiek tiek skiriasi.
Kaip prausti kūdikio užpakaliuką
- Pasiruošimas: Pasiraitokite rankoves, nusiimkite nuo rankų žiedus ir laikrodžius bei sureguliuokite tekančio vandens temperatūrą (optimalu 36-37 laipsniai). Taip pat paruoškite vystymo stalą, kad viską turėtumėte po ranka. Prieš procedūrą būtinai nusiplaukite rankas su muilu.
- Sauskelnių nuėmimas: Paguldykite kūdikį ir nuimkite nešvarias sauskelnes.
- Pozicija prausimui: Kūdikį patogiausia laikyti kaire ranka, o prausti dešine.
- Prausiant berniuką: laikykite jį veidu žemyn. Paimkite kūdikį taip, kad jo krūtinė gulėtų per dilbį, o kairės rankos pirštais laikykite jo petį. Kabėdamas tokioje pozoje mažylis nepatiria nė menkiausio diskomforto.
- Prausiant mergaitę: jos nugarą galite atremti ant dilbio, kad galvytė būtų ant alkūnės linkio, o pirštais prilaikyti jos kairę šlaunį. Ši padėtis leidžia ne tik saugiai laikyti kūdikį, bet ir laisvai prieiti prie makšties ir užpakaliuko. Mergaitę reikia prausti tik iš priekio į galą, t.y. nuo makšties link užpakaliuko, kad į makštį nepatektų bakterijos.
- Prausimas: Nuplaukite kūdikį, švelniais judesiais iš viršaus į apačią braukdami vandenį delnu, atsargiai nuvalydami nuo odos nešvarumus. Ypač svarbu nuplauti visas odos raukšleles, kuriose gali kauptis nešvarumai ir sukelti dirginimą. Nenaudokite muilo, nebent tai būtina. Be to, prausiant mergaitę nereikia „trinti“ lytinių organų, nes galite pažeisti gleivinę, kuri apsaugo lytinius organus.
- Sausinimas ir tepimas: Po plovimo reikia švelniai nusausinti kūdikio odą minkštu rankšluosčiu, vengiant trinamųjų judesių. Pirmiausia apvyniokite vystyklą ant apatinės kūdikio kūno dalies ir perkelkite jį ant vystymo stalo. Tada kruopščiai nuvalykite lytinius organus, kirkšnis, sėdmenis ir raukšleles. Tuomet patepkite odelę specialiomis kūno priežiūros priemonėmis, kurios apsaugo jautrią kūdikio odelę nuo sudirgimo.
- Odos kvėpavimas: Būtų gerai leisti kūdikio odelei pakvėpuoti, bent 5-10 minučių prieš uždedant švarias sauskelnes.
Dažniausios tėvų klaidos
- Prausimas drėgnomis servetėlėmis: Servetėlės pravers pasivaikščiojimų metu, keliaujant ar staiga dingus vandeniui namuose. Tačiau negalite reguliariai naudoti drėgnų servetėlių vietoje prausimo vandeniu.
- Per daug kruopštus prausimas: Nereikia kiekvieną kartą naudoti muilo ar prausiklio, jei nereikia nuplauti išmatų ar kitų nešvarumų - taip galite išsausinti odą ir „nuplauti“ natūralią jos apsaugą.
- Suaugusiems skirtų higienos priemonių naudojimas: Suaugusiesiems skirti produktai yra pernelyg šiurkštūs gležnai kūdikių odai. Po tokių priemonių naudojimo mažylio oda gali parausti ar atsirasti bėrimai.
- Pervystymas po kiekvieno „purptelėjimo“: Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos.
Higienos priemonės kūdikiams
Renkantis higienos priemones kūdikio priežiūrai, itin svarbu rinktis švelnias ir hipoalergines priemones, kurios nepažeistų jautrios kūdikio odos. Naujagimių ir kūdikio oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl reikėtų vengti priemonių, turinčių alkoholio, sintetinių kvapiklių ir dažiklių. Kūdikio odai labiausiai tinka švelnios, dermatologiškai patikrintos priemonės, praturtintos natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijas, ramunėlių ekstraktas ar pantenolis, kurie padeda nuraminti ir apsaugoti odą.
Svarbu pasirinkti specialiai kūdikiams skirtą švelnų prausiklį ar valomąjį losjoną. Geriausia, kai šios priemonės yra neutralaus pH, kad nebūtų išbalansuotas odos natūralus apsauginis barjeras. Po kiekvieno prausimo svarbu gerai nusausinti kūdikio odą ir, jei reikia, naudoti natūralių aliejų pagrindu pagamintą kremą nuo iššutimų. Tai padės išvengti odos sudirginimų, kurie dažnai atsiranda dėl drėgmės kaupimosi sauskelnėse. Tinkamai prižiūrima oda yra mažiau linkusi į paraudimus ir uždegimus, todėl reikėtų vengti agresyvių priemonių ir dažniau leisti odai kvėpuoti.
Kokių ingredientų ieškoti priemonių sudėtyje?
- Alavijo ekstraktas: drėkinančios ir raminančios savybės.
- Ramunėlių ekstraktas: priešuždegiminis ir raminantis poveikis.
- Pantenolis: padeda atkurti odos barjerą ir skatina gijimą.
- Vitaminas E: veikia kaip antioksidantas ir saugo odą nuo išorinių aplinkos veiksnių.
- Pieno rūgštis: kosmetika mergaitėms, skirta intymios higienos priežiūrai, turėtų būti su pieno rūgštimi, kuri palaiko tinkamą terpę intymioje zonoje.
Priemonių sudėtyje neturėtų būti alkoholio, parabenų, sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti odą ir sukelti alergines reakcijas. Saugiausi produktai yra tie, kurie pažymėti kaip dermatologiškai patikrinti ir yra be dirginančių medžiagų.
Kūdikio tuštinimasis ir šlapinimasis: kada kreiptis į medikus
„Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais.
Tuštinimasis
Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės.
Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio.
Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. Tai netiesa.
Kada kreiptis į medikus dėl tuštinimosi
- Skystos išmatos, ištekančios per sauskelnių viršų: aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.
- Tamsios, juodos išmatos („melena“): sudarytos iš suvirškinto kraujo.
- Raudonos žele pavidalo išmatos.
- Šviesios, beveik baltos išmatos: spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
P.s.: apie pieno mišiniais maitinamų kūdikių kakučius ir sysiukus teiraukitės Jūsų vaiką prižiūrinčio gydytojo.
Šlapinimasis
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu.