Velykinių kiaušinių marginimas vašku: Audronės Lampickienės meistriškumo ir lietuviškų tradicijų puoselėjimas

Lietuvoje, kur gilios tradicijos persipina su tautos istorija, Velykinių kiaušinių marginimas vašku išlieka vienu iš unikaliausių ir labiausiai vertinamų amatų. Alytuje gyvenanti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė Audronė Lampickienė yra viena iš tų, kuri šį senovinį meną ne tik puoselėja, bet ir perduoda ateities kartoms. Jos margučiai turi tautinio paveldo sertifikatą, liudijantį apie šio amato autentiškumą ir svarbą.

Tautodailininkės Audronės Lampickienės kelias į kiaušinių marginimą

Audronė Lampickienė, nors ir turėdama platų išsilavinimą - stalčiuje guli miestų ir gyvenviečių apželdintojos, interjero apipavidalintojos, agronomijos magistro diplomai - visgi pabrėžia, kad jai pats mieliausias užsiėmimas yra kiaušinių marginimas vašku. Moteris juokauja, kad jau keliolika metų Velykos jai yra tapusios profesine švente, kurios didžiąją dalį sudaro darbas.

Šeimos tradicijos įkvėpta kūryba

A. Lampickienės šeimoje kiaušinius vašku margino jos mama Danguolė Dikšienė, šio meno išmokusi iš mamos. „Būdavo labai gražu stebėti, kaip gimsta karšto vaško piešinys ant kiaušinio lukšto", - neužmiršta vaikystės įspūdžių tautodailininkė. Anot alytiškės, mama, mokanti nuostabiais raštais marginti kiaušinius, jai atrodė ypatinga, o pats marginimas - savotiškas ritualas. Ir šiandien, kai pati jau numargino tūkstančius kiaušinių, moteris sako, kad jai patys gražiausi ir tobuliausi margučiai, kaip ir vaikystėje yra mamos. Pirmąjį kiaušinį A. Lampickienė numargino būdama 10 ar 12 metų. Mergaitė ilgai nedrįso pati marginti, nes norėjo, kad viskas išeitų tobulai - kaip mamai. Kai pavyko išpuošti kiaušinį vaško ornamentais, ją užliejo džiaugsmo banga, kuri užplūsta kaskart prisėdus prie margučių. Tautodailininkė džiaugiasi, kad jos dukra Banga taip pat pamėgo marginimą vašku. Tai jau ketvirta karta, puoselėjanti senovinį amatą ir tautos tradicijas.

Senojo amato puoselėjimas ir unikalumas

Audronė Lampickienė su didžiuliu užsidegimu mokėsi daugelio dalykų. Kasmet prieš Velykas tautodailininkė suburia dešimtis mokinių, kad perduotų kiaušinių marginimo vašku patirtį. Senojo amato puoselėtoja rūpinasi, kad ateinančioms kartoms būtų išsaugota unikali tradicija, nes lietuviai - viena iš nedaugelio pasaulyje tautų, kiaušinius vis dar marginančių vašku. „Žingsnis po žingsnio atėjau prie to. Žmonės norėjo pamatyti mano margučius, prašė pamokyti marginti ir paaiškinti margučio reikšmę, simboliką", - pasakojo alytiškė. Šiandien talentinga, senąjį amatą gerbianti tautodailininkė atskleisti jo paslapčių kviečiama į tolimiausius Lietuvos kampelius.

Audronė Lampickienė moko Velykinių kiaušinių marginimo

Tarptautinis pripažinimas ir mokymų populiarumas

Su kiaušinių marginimu vašku mielai susipažįsta ir užsieniečiai. Alytiškė jau antrus metus Druskininkų viešbučio „Grand SPA Lietuva" svečius šito moko. Mokytis marginti kiaušinių pas A. Lampickienę atvažiavo keletas šiuo metu Lietuvoje gyvenančių japonų. Marginimą vašku užsieniečiai vadina batika ant kiaušinio lukšto. „Jiems tai unikumas", - teigė A. Lampickienė. Praėjusiais metais tautodailininkė vašku marginti kiaušinius mokė Alytuje viešėjusius kataloniečius, kurie kruopščiai mokėsi šio meno, nes jų tėvynėje marginimas apsiriboja kiaušinius įmerkiant į dažus.

Prieš porą metų tautodailininkės sūnus Vilius, Japonijos tarptautiniame krikščioniškajame universitete studijuodamas šios šalies istoriją ir kalbą, mamos margučius parodė Religinio centro vadovei. Netrukus alytiškė buvo pakviesta atvykti į Japoniją pademonstruoti, kaip kuriamas šis menas. A. Lampickienei buvo ypač džiugu, kad jos mokymuose apsilankė apie 80 septynių tautybių žmonių, kurie tiesiog tobulai sugebėdavo nukopijuoti jos numargintus kiaušinius. „Iš jų tiesiog sklido pagarba ir meilė tam, ką darė", - prisiminė tautodailininkė.

Marginimo būdų įvairovė ir tradicijų svarba

Alytiškė neignoruoja naujoviškų kiaušinių marginimo būdų, kai jie gražinami spalvotais žymekliais, apklijuojami lipdukais su animacinių filmukų herojų atvaizdais. Tačiau ji mano, kad būtina žinoti, kas yra mūsų kultūros paveldas, o kas atėję iš kitų tautų kultūrų. Tautodailininkė Audronė Lampickienė vašku margina margučius nuo pat vaikystės. Žinios apie lietuviškus margučius siekia XI-XII a. Šio laikotarpio kasinėjimuose rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio glazūruoto kiaušinio liekanos. Tai rodo margučio apeiginę svarbą. Tradiciniai margučiai buvo marginami vašku arba skutinėjami. Žinoma ir apie apgavikais vadinamus margučius. Tai mediniai ar vaško, smėlio pripildyti margučiai. Dažytiniu kiaušiniu vadinamas nemargintas, tik viena spalva nudažytas margutis. Na, o populiariausi margučiai buvo vadinami gelažuniais. Tai juoda spalva dažyti margučiai. Tokius dažus išgaudavo iš alksnio, juodalksnio ar ąžuolo žievės. Žievę kelias dienas mirkydavo, paskui virdavo ir į nuovirą primesdavo surūdijusių gelžgalių. Po kelių savaičių skystis pajuoduodavo. Tokiame mirkale pamirkyti kiaušiniai nusidažydavo juoda spalva. Populiari buvo ir raudona spalva bei įvairūs rusvi atspalviai. Aniliniai dažai margučiams marginti pradėti naudoti XIXa. pab. -XXa. pr.

„Nedrįsčiau teigti, kad labai skiriasi dzūkiški, aukštaitiški ar žemaitiški“, - apie margučius sako Audronė Lampickienė. Tautodailininkė jau daug metų margina vašku ir sako, kad kiaušinius labiausiai skiria ne kraštų ornamentai, o marginimo būdai. Pasak A. Lampickienės, populiariausios senosios technikos yra marginimas skutinėjant ir išgaunant raštus arba dažant vašku. Vašku kiaušinius lietuviai margina ne vieną šimtą metų, o būdingiausia spalva - juoda (žemės), raudona (gyvybės), žalia (žalumos).

Margučių simbolika ir reikšmė

Juk margučiui lietuviai visada suteikdavo tam tikrą prasmę, reikšmę. Buvo tikima, kad saulė simbolizuoja gyvybę, šviesą, pasaulio virsmą, iš keturių dalių susidedantis raštas - keturias pasaulio šalis, keturias gamtos stichijas, o raštas, neturintis pradžios ir pabaigos, - amžinybės simbolis.

Tradicinių lietuviškų margučių simbolių ir spalvų reikšmės

Spalvos irgi buvo pasirenkamos simboliškai. Labai mėgstama juoda - motinos žemės simbolis, raudona - gyvenimo, sėkmingos pradžios, mėlyna - dangaus, žalia - augalijos, geltona - sunokusių javų.

Margutis - gyvybės simbolis ir jo pagarba

Anot A. Lampickienės, kad ir koks gražus būtų margutis, negalima pamiršti paskirties - jis skirtas valgyti. Tačiau tai nėra vien tik paprastas maisto produktas. „Jame telpa ir prisikėlimas, ir atbudimas. Jis tarsi maža Žemės planeta, gyvybės simbolis", - aiškino tautodailininkė. Margutis dar ypatingas tuo, kad marginant įkraunamas pačios geriausios mūsų energijos, visos geros mintys ir emocijos pereina į kiaušinį.

Anot alytiškės, neįmanoma marginti kiaušinio, jeigu esi pikta, blogai nusiteikusi. „Jei kažkam padovanojai margutį ar gavai dovanų, jį būtina suvalgyti", - tvirtino moteris. Margučio išmesti nevalia. Nes tai reikštų nepagarbą ir gyvybės simbolio išniekinimą. Ką jau kalbėti apie tai, jog maisto išmesti iš viso negalima, kai tiek daug žmonių Žemėje badauja. Geriau atiduoti vargstančiam kaimynui ar gyvūnui, bet jokiu būdu neišmesti. Jeigu jau taip nutiko, kad margutis tapo netinkamas valgyti, reikia atsisveikinti su juo, kaip pataria A. Lampickienė, užkasant po medeliu ar krūmeliu, kad gyvybės ratas suktųsi toliau.

Kūrybinis procesas ir unikalūs raštai

A. Lampickienė vargu ar galėtų suskaičiuoti, kiek numargino kiaušinių per prabėgusius metus, tačiau gerai žino, kad tarp jų nėra nė vieno vienodo. Visus alytiškės margučius sieja tik lietuviams marginant būdingas bruožas - rašto elementai turi būti uždari, nukreipti į vidų. To pažeisti negalima. „Visi raštai iš manęs, pradėjusi marginti niekada nežinau, koks bus kiaušinis", - praskleidė kūrybinės virtuvės uždangą tautodailininkė. Kartais ji palaiko rankoje kiaušinį akimirką, o kartais vos paėmusi iš karto pradeda marginti, neturėdama išankstinių vizijų. Pradeda kažkokiu elementu ir tęsia jų seką arba išmarginusi vieną galą eina tolyn ir puošybą baigia ties kitu galu. „Man tai ir žaidimas, ir kūryba", - tvirtino alytiškė.

Tradicinis kiaušinių dažymas bičių vašku: video instrukcija

Pasak jos, kuo daugiau margini, tuo daugiau raštų ateina į galvą. Galbūt todėl žmogui, pirmą kartą susiruošusiam marginti, pirmiausia kyla klausimas, kokių raštų imtis. Tautodailininkės nuomone, pasižiūrėti į kitų išmargintus kiaušinius nėra blogai, taip atrandamas savas stilius. „Ant vieno margučio paprastai būna 200-300 taškelių ir brūkšnelių. Juos pergrupavus galima begalę kombinacijų sukurti", - džiaugėsi margintoja. Jei kuris nors numargintas kiaušinis jai pačiai labai patinka, A. Lampickienė būtinai nufotografuoja.

Ar būna nepavykusių margučių? Tautodailininkė tikina, kad ne. Anot jos, jei pasitaiko kokia dėmelė ant kiaušinio lukšto arba nepavyksta puošybos elemento detalė, tai nuo to reikia pradėti, tas „trūkumas" puikiausiai įsikomponuoja į bendrą derinį. Didžiausia pinigų suma, sumokėta už alytiškės margutį - 750 litų. Tai buvo labdaros vakarui skirtas stručio kiaušinis, už jį gautos lėšos padovanotos vaikų ligoninei. "Labai smagu, kad mano kiaušinis tiek daug uždirbo, ir aš galėjau prisidėti prie pagalbos vaikams", - džiaugėsi moteris.

Praktiniai patarimai ir technika

Kad margučiai ilgus metus išlaikytų savo grožį, parodoms tautodailininkė margina tik išdžiovintus kiaušinių lukštus. Pirmiausia mažučiu grąžtu viename kiaušinio gale pragręšia 2-3 milimetrų skylutę, tada švirkštu į ją pučia orą, kol lukštas lieka tuščias. Jei margutis skirtas valgyti, užtenka viename kiaušinio gale skriestuvo galu pradurti mažutę skylutę, kad verdant kiaušinis nesutrūktų. Marginimui labiausiai tinka šviesaus arba balto lukšto kiaušiniai. Į puodą pripilkite vandens, įberkite saują druskos ir sudėkite kiaušinius vienu sluoksniu.

Geriausia marginti dar šiek tiek šiltą kiaušinį, kad tvirčiau liptų vaškas. Namų sąlygomis vašką patogiausia šildyti aromatinėse aliejaus šildyklėse. Jei neturite draugo bitininko, galinčio padovanoti gniužulėlį vaško, puikiausiai tiks patrupinta vaškinė žvakė. Vaškas turi būti labai karštas. Pastaba: Marginimui naudokite tik natūralų bičių vašką. Jei norite spalvoto vaško, įmeskite gabalėlį spalvotos vaškinės kreidelės į išsilydžiusį bičių vašką.

Velykinių kiaušinių marginimo įrankiai ir vaškas

Marginimo priemonę nesudėtinga pasigaminti namie. Tam reikia medinio pagaliuko (tinka ir pieštukas), į kurį įsmeigiama adatėlė su galvute. Į tvirtesnę šakelę ar pieštuką su trintuku galima įsmeigti metalinį smeigtuką plokščia galvute. Kai viskas jau paruošta, labai svarbu patogiai atsisėsti, kad rankos būtų kuo arčiau vaško šildyklės. Toliau jau kiekvieno fantazijos ir gabumų reikalas. „Marginti kiaušinius pradėjau dar vaikystėje - tuomet naudojau pačius paprasčiausius įrankius, dažnai darytus pačios. Senas medinis pagaliukas, įstatytas vinukas ar adatėlė - tuo metu atrodė, kad daugiau nieko nereikia. Pernai pagaliau nusprendžiau - atsinaujinu! Įsigijusi naują marginimo įrankių rinkinį, supratau, kiek lengviau gali būti kurti. Dabar linijos - ryškesnės, raštai - detalesni, o pats procesas tapo tikra terapija. Įsigijus rinkinį Velykinių kiaušinių dažymas su natūraliu bičių vašku bus greitas, paprastas ir malonus.

Kiaušinių dažymas ir vaško nuėmimas

Vašku dekoruoti kiaušiniai panardinami į paruoštus ir atvėsintus dažus. Parodai atidedamiems kiaušiniams tautodailininkė renkasi tekstilinius dažus. Jei margučiai skirti valgyti - jokios chemijos moteris nenaudoja ir kitus perspėja to nedaryti. „Mes dažniausiai dažome svogūnų lukštų nuoviru", - sakė patyrusi margintoja. Kai kiaušinio lukštas nusidažo sodria spalva, jį reikia gerai nudžiovinti. Neretai A. Lampickienė kiaušinius nudžiūti palieka visai nakčiai. Tada belieka nutirpdyti vašką ir švelniu skudurėliu jį nuvalyti. „Man patinka pats primityviausias, bet patikimas būdas - vašką nutirpdyti kiaušinį palaikant prie žvakės liepsnos. Taip nuvalant po lopinėlį lukštas apsidengia gražiai blizgančia plėvele", - aiškino moteris. Kiaušinis laikomas numargintu tik tada, kai nuo jo nuvalomas vaškas.

Žemiau pateikiama pagrindinių kiaušinių marginimo vašku etapų apžvalga:

Eil. Nr. Etapas Aprašymas
1. Kiaušinių paruošimas Pasirinkti šviesaus lukšto kiaušinius, virti su druska. Parodoms skirtus - išpūsti. Marginti šiltus.
2. Vaško paruošimas Naudoti natūralų bičių vašką, šildyti aromatinėse šildyklėse ar su žvake. Vaškas turi būti karštas ir skystas.
3. Marginimo įrankiai Pasigaminti patiems (medinis pagaliukas su adatėle/smeigtuku) arba naudoti specialius rinkinius.
4. Raštų kūrimas Vaško elementus dėti ant kiaušinio, kurti uždarus, į vidų nukreiptus raštus. Svarbiausia - geras nusiteikimas ir nuoširdūs palinkėjimai.
5. Kiaušinių dažymas Vašku margintus kiaušinius panardinti į atvėsintus dažus. Valgomiems - natūralius (svogūnų lukštai), parodiniams - tekstilinius.
6. Vaško nuėmimas Po dažymo ir džiovinimo vašką nutirpdyti prie žvakės liepsnos ir nuvalyti švelniu skudurėliu, suteikiant lukštui blizgesį.

Panevėžio krašto moterys užsimojo išmokti marginti kiaušinius, kaip tai dažniausiai daro žemaitės ar dzūkės - vašku. Į Panevėžio rajono, Velžio biblioteką, kaimo moterys susirinko mokytis marginti kiaušinius vašku. Įprastai šio krašto moterys kiaušinius dažo kitais būdais. „Panevėžio krašte tokie kaip mes ir tinginiai buvom, numarginam svogūnų lukštuose, pupų ankštyse, šieno pakratuose ir viskas, ir mums gerai, taip sakydavo močiutės“, - pasakoja Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė. Tad visai nekeista, kad daugelis čia susirinkusių moterų tokį marginimo būdą bando pirmą kartą. „Tai yra tam tikra meditacija, atsipalaiduoji ir žaidi su vašku. - Nesunku? - Iš pradžių sunku, gal paskui išmoksim ir bus nebesunku“, - sako velžietė Birutė. Specialistė pabrėžia, kad tikrai nėra svarbu, tiesesnį ar kreivesnį ornamentą pavyks padaryti. Svarbiausia marginant kiaušinius - geras nusiteikimas. „Svarbiausia ne kiek tų juostelių, aš čia juokavau, kad 200 reikia, ne kiek ir kokios, bet kaip jos uždėtos su kokiu noru, su kokiu linkėjimu“, - kalba A. Sidorovienė. Susirinkusioms moterims nestigo nei nuoširdžių palinkėjimų, nei geros nuotaikos. „Labai džiaugiamės, kad jau galim sueiti, vieni šalia kitų sėdėti. Darai, apie šventes galvoji, kam padovanosi gal tą margutį, kasmet būtinai pasidarau su metų įrašu“, - teigia bibliotekininkė Birutė Kronienė. Kadangi Velykos - gamtos atbudimo šventė, etnologė pataria, kad ant šventinio stalo nepristigtų įvairiaspalvių margučių. Ir nesvarbu kokiu būdu margintų.

tags: #video #velykiniu #kiausiniu #marginimas #vasku #lampickiene

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.