Nuo seno kregždės buvo laikomos sėkmės, apsaugos ir namų gerovės simboliu. Jų lizdai po namų stogu arba netoli įėjimo dažnai buvo siejami su dvasine apsauga bei geromis žiniomis. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia kregždės lizdas virš galvos ir kaip reikėtų elgtis su šiais paukščiais, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir praktinius aspektus?
Kregždės Lietuvoje ir Jų Svarba
Lietuvos ornitologų draugijos narys, „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus sako, kad didžioji dalis kregždžių jau parskrido į Lietuvą. Grįžo tiek langinės, šelmeninės kregždės, kurios gyvena prie žmonių, tiek urvinės, kurios laikosi atokiau, rausiasi urvelius karjeruose, gyvena prie ežerų.
Dažniausiai žmonės mato prie namų lizdus lipdančias šelmenines ir langines kregždes. Šiuo metu jos jau yra pradėjusios statyti lizdus, kai kurios jau ir peri. Lizdus paukščiai lipdo iš purvo, molio, sudžiūvusios žolės, naudodamos savo seiles. Kregždžių jaunikliai užauga per 22-23 dienas ir tada palieka lizdą. Kregždės gali perėti net iki rugsėjo mėnesio.
Kregždės yra puikūs skrajojantys vabzdžių gaudytojai. Jos minta įvairiais skraidančiais vabzdžiais, tokiais kaip uodai, musės ir kiti kenkėjai. Pavyzdžiui, kregždės sugaudo daug vabzdžių - per dieną apie 9000. Vienas kregždžių lizdas su jaunikliais gali sunaikinti tūkstančius vabzdžių per vasarą, todėl jų buvimas šalia namų gali sumažinti nepageidaujamų vabzdžių kiekį. Būtent todėl jų draugija reikėtų džiaugtis.
Kregždžių atpažinimas
Aukštuose pastatuose taip pat kuriasi ir kiti paukščiai - čiurliai, kuriuos žmonės neretai palaiko kregždėmis. Ornitologas paaiškino, kaip sparnuočius atskirti:
- Kregždes nuo čiurlių galima atskirti pagal tai, kad jos turi baltus pilvelius. Čiurlys visas tamsus, turi šviesų pagurkliuką.
- Čiurlio sparnai lenkti, jis labai greitai skrenda, sparnai dalgio formos. O kregždės ne veltui vadinamos dangaus žirklėmis, kai jos skrenda, atlieka įvairias figūras, raižo, karpo dangų.
- Šelmeninę kregždę nuo langinės atskirti nesunku, jos uodega ilgesnė, pagurkliukas tamsus, lyg oranžinis, bordo, priklauso nuo apšvietimo. Langinių kregždžių antuodegis yra baltas, šelmeninių - ne.
Anot jo, šiuo metu daugiabučių kiemuose girdisi garsiai čirškaujantys paukščiai - tai bus juodieji čiurliai. Jie skraido grupėmis, dideliu greičiu, po kelis paukščius (6-7).
Kregždžių Lizdų Teisinė Apsauga ir Atsakomybė
Aplinkosaugininkai parengė naują paukščių lizdų atmintinę, kurioje surašyti svarbiausi terminai ir sąlygos. Visos natūraliai Europoje paplitusios laukinių paukščių rūšys yra saugomos, todėl būtini leidimai, norint ardyti ar perkelti jų lizdus. Ornitologas pasakoja, kad paukščių lizdus ardyti draudžia įstatymai, žmonės už tai gali sulaukti baudos, ir siūlo keisti požiūrį: „Lizdų negalima naikinti pagal įstatymą, jei lizdas yra, paukščiai jį naudoja.“
LR Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme numatyta, kad draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius. Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad norėdami perkelti paukščių lizdus gyventojai turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą. Laukinių paukščių lizdų ardymas ar jų naikinimas be leidimo gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Sunaikinus saugomo paukščio lizdą perėjimo metu, gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnį. Baudos fiziniams asmenims siekia nuo 150 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 1200 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju šios sumos padidėja atitinkamai iki 600 ir 2000 eurų.
Sunaikinus medžiojamojo paukščio lizdą, taikomos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnį. Bauda fiziniams asmenims siekia nuo 50 iki 500 eurų, juridinių asmenų vadovams - nuo 150 iki 1500 eurų.
Leidimų gavimas ir pranešimas apie pažeidimus
Norint gauti leidimą, reikia pateikti rekomenduojamos formos prašymą (pasirašytą kvalifikuotu el. parašu). Prašymą siųsti el. paštu. Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02 022 arba el. paštu.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu.
Lizdų ardymo ir perkėlimo reglamentuoti laikotarpiai
Priklausomai nuo paukščių rūšies ir veiksmo, yra nustatyti konkretūs laikotarpiai, kada galima vykdyti lizdų ardymą ar perkėlimą:
| Veiksmas | Leidžiamas laikotarpis | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| Lizdų ardymas | Nuo liepos 1 d. iki kovo 14 d. | |
| Varninių paukščių lizdų ardymas | Nuo liepos 1 d. | Siekiant reguliuoti gausą |
| Lizdų perkėlimas | Nuo rugsėjo 1 d. | |
| Leidimas perkelti lizdą | Nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. | Su gautu leidimu |
| Draudimas ardyti/perkelti (perėjimo metas) | Nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. | Laukinių paukščių apsauga |
Prietarų ir Kultūrinės Reikšmės Kregždžių Lizdams
Pirmiausia panagrinėkime, iš kur kilo prietarai apie kregždes. Kregždės nuo seno buvo laikomos sėkmės, apsaugos ir namų gerovės simboliu. Jų lizdai po namų stogu arba netoli įėjimo dažnai buvo siejami su dvasine apsauga bei geromis žiniomis.
- Lietuvių ir kitų Europos tautų folklore kregždės buvo laikomos šventais paukščiais, atnešančiais laimę namams, po kurių stogu įsikuria. Tikėta, kad namus, kur pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Taip pat manyta, kad kregždės gali pranašauti orą - jei jos skraido žemai, tai reiškia, kad lis.
- Senovės kinų ir japonų tradicijose kregždžių lizdai reiškė klestėjimą ir ilgalaikę šeimos laimę.
- Krikščioniškame tikėjime kregždės dažnai siejamos su dieviška apsauga, nes, kaip pasakojama, jos padėjo Marijai ir kūdikiui Jėzui pasislėpti nuo persekiotojų.
Prietarų reikšmė ir elgesio rekomendacijos
Kregždės lizdas po namo stogu paprastai turi teigiamą reikšmę, tačiau kai kuriais atvejais gali būti aiškinamas ir kaip įspėjimas.
- Teigiama prasmė: Saugo namus nuo nelaimių, pranašauja gerą derlių ir finansinę sėkmę, atneša harmoniją bei ramybę šeimai, rodo, kad name gyvena geri žmonės, nes kregždės apsigyvena tik prie jų.
- Neigiama prasmė: Jei kregždės staiga palieka lizdą, tai gali būti blogas ženklas, reiškiantis artėjančius sunkumus. Lizdo sugriovimas ar kregždės išvijimas gali atnešti nesėkmę.
Jei po jūsų namo stogu apsigyveno kregždės, galite laikytis šių patarimų:
- Palikite lizdą ramybėje, nes jis laikomas apsauginiu ženklu.
- Jei reikia pašalinti lizdą, palaukite, kol paukščiai išskrenda rudenį, ir tuomet tai padarykite atsargiai.
- Jei norite, kad kregždės grįžtų, galite pastatyti dirbtinį lizdą arba palikti atviras vietas, kur jos galėtų perėti.
- Stebėkite kregždes, nes jų elgesys gali būti gamtos ženklas apie orų pokyčius ar būsimus įvykius.
Bijoti šio prietaro nereikia - kregždžių buvimas prie namų yra laikomas geru ženklu. Jei jos netikėtai palieka lizdą, tai gali būti gamtos signalas arba natūralus jų migracijos ciklas, o ne blogas pranašas.
Kregždės kultūroje ir mene
Kregždės yra dažnas motyvas įvairiose kultūrose ir mene. Jos simbolizuoja ne tik sėkmę ir apsaugą, bet ir pavasarį, atgimimą bei laisvę. Kregždžių atvaizdų galima rasti lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių. Taip pat kregždės dažnai vaizduojamos poezijoje, dainose ir paveiksluose.
Įdomu tai, kad tradicinėje kinų medicinoje kregždžių lizdas yra laikomas vienu iš „Keturių didžiųjų jaunystės tonikų“. Pagal senovės Kinų literatūrą, produktai iš „Kregždės lizdo“ tradiciškai buvo naudojami sustiprinti sveikatai ir pasisemti energijos.
Praktiniai Patarimai: Kaip Išvengti Kregždžių Lizdų ir Valdyti Taršą
Nors daugelis žmonių džiaugiasi kregždžių kaimynyste, kai kurie nori jų išvengti dėl galimos netvarkos ar kitų priežasčių. Ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba sako, kad imtis veiksmų prieš kregždes reikia dar prieš joms įsikuriant. Jau susuktų lizdų jokiu būdu negalima naikinti ir trikdyti šių paukščių veisimosi, perėjimo metą. Tai yra nusikaltimas gamtai, juk paukščiai - biologinės įvairovės dalis.
Aplinkos apsaugos specialistai siūlo iš anksto imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta paukščių keliamų nepatogumų: paruošiamuosius darbus kitai vasarai rekomenduojama atlikti rudenį, kai paukščiai palieka lizdus.
Prevencinės priemonės, kol lizdai dar nesusukti:
- Skaidrūs slidūs plastikiniai lakštai: Dar neatsiradus lizdams namų pastogėse ar kitose nepalankiose vietose, rekomenduojama pritvirtinti skaidrius slidžius plastikinius lakštus, kurie trukdo paukščiams sukti lizdus.
- Lygūs paviršiai: Kregždės mėgsta lipdyti lizdus ant grublėtų paviršių, todėl padengus sienas lygiu paviršiumi, pvz., plastiku, galima sumažinti tikimybę, kad jos įsikurs. Lygios ir slidžios fasado sienos - viena iš efektyvių priemonių išvengti šių viešnių.
- Atbaidančios priemonės: Įrengti paukščius atbaidančias priemones, pvz., aitvarus su pavaizduotomis plėšrūnų akimis, blizgančius objektus ar čežančius maišelius. Kregždės vengia blizgančių ir judančių objektų. Pakabinkite atšvaitus, blizgančias juosteles ar senus CD diskus, kad atbaidytumėte paukščius.
- Garso atbaidymo priemonės: Yra specialių prietaisų, kurie skleidžia garsus, atbaidančius paukščius. Tačiau šios priemonės gali būti triukšmingos ir ne visada veiksmingos.
- Tinklinės užtvaros: Tam, kad paukščiai nepatektų į uždaras patalpas, netūptų ant stogų, palangių, atbrailų, dažniausiai naudojami specialūs tinklai, tepami repelentai, tvirtinami spygliai, spyruoklinės vielos. Uždenkite vietas, kur kregždės mėgsta sukti lizdus, tinklinėmis užtvaromis.
Ką daryti, jei lizdai jau susukti?
Jei pastogėje kregždės jau apsigyveno, teks su jomis susidraugauti - susuktų lizdų jokiu būdu negalima naikinti. Suardžius lizdus trikdomi veisimosi, perėjimo procesai.
- Lentelės po lizdu: Jei paukščiai lizdus jau susukę, siekiant apsaugoti namų eksterjerą nuo paukščių išmatų, galima po lizdu privirtinti medines lenteles. Jau po susidariusiais lizdais 10 centimetrų atstumu reikia tvirtinti medines lenteles, ant kurių galėtų kauptis paukščių išmatos. Šią lentelę pakaktų išvalyti kartą per sezoną, kai jaunikliai paliks lizdą. Taip galima sumažinti jų teršimą, pastatų eroziją. Lentelės padeda apsaugoti grindinį, langus bei sienas nuo teršalų.
- Plastikinės ryškios juostelės: Anot biologo, dažnose lizdų sukimosi vietose, pakampiuose tereikia pritvirtinti plastikines ryškias juosteles, kurios plevėsuotų vėjyje.
- Slidi ir blizgi juosta: Taip pat kampuose galima pritvirtinti slidžią ir blizgią juostą, prie kurios kregždės negalėtų sukti lizdų.
- Tentai: Virš balkono ar terasos įrenkite tentą, kuris apsaugos nuo taršos.
Kregždžių Lizdų Keliami Iššūkiai: Ligų Platinimas ir Struktūrinė Žala
Nors kregždės yra naudingos ir saugomos, jų lizdai gali kelti tam tikrų iššūkių, ypač didelės koncentracijos vietose.
- Ligų platinimas: Kregždės bei kiti paukščiai platina ir ligas: paukščių tuberkuliozę, salmoneliozę, ornitozę. Ekspertai perspėja, kad svarbu, jog paukščiai nesibūriuotų ir nesiveistų taršai jautriose teritorijose - prie maisto gamybos įmonių, daugiabučiuose.
- Kenkėjų veisimasis: Jų lizduose dažnai veisiasi kenkėjai bei bakterijos, kurios, atkeliavusios iš lizdų, gali apsigyventi ir žmonių būstuose. Tai - dar vienas dalykas apsaugoti savo balkonus ir pastoges. Žmonės, kurių balkonuose, pastogėse paukščiai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, kandžių, musių siurbikių, blusų, blakių ar net paukščių erkučių.
- Struktūrinė žala: Paukščių lizdai gali užkimšti net ir stogų latakus ar nutekamuosius vamzdžius. Dėl to vamzdžiuose kaupiasi vanduo ir taip ardoma stogų konstrukcija, gali susilpnėti pastatų perdangos, užkemšamos kondicionavimo bei ventiliavimo sistemos.
Kregždžių Populiacijos Mažėjimas ir Pagalba Paukščiams
Kregždžių mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Deja, pastaraisiais metais stebima langinės kregždės europinės populiacijos mažėjimo tendencija. Pagrindinės priežastys:
- Sausros: Itin sausais pavasariais kregždėms sudėtinga rasti medžiagos lizdams lipdyti, todėl gali labai vėluoti perėjimo pradžia.
- Biotopų nykimas: Intensyvi žemdirbystė ir urbanizacija mažina kregždžių tinkamų buveinių skaičių.
- Lizdų naikinimas: Nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti taršos.
Ką galime padaryti, kad padėtume kregždėms?
Nors globalios problemos reikalauja sisteminių sprendimų, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie kregždžių populiacijos išsaugojimo:
- Saugokite kregždžių lizdus: Jei jūsų namuose įsikūrė kregždės, nenumušinėkite jų lizdų. Jei reikia pašalinti lizdą, palaukite, kol paukščiai išskrenda rudenį.
- Kurkite kregždėms tinkamas buveines: Pasodinkite daugiau augalų, kurie pritraukia vabzdžius, kad kregždės turėtų pakankamai maisto. Tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai ant pastatų stogų specialiai įrengia gardus su moliu, lizdine medžiaga, žole, kad kregždės galėtų kurtis.
- Statykite dirbtinius lizdus: Jei norite pritraukti kregždes, galite pastatyti dirbtinius lizdus.
- Švieskite kitus: Pasidalinkite informacija apie kregždžių svarbą ir būdus, kaip joms padėti. Reikia suvokti, kad gamta yra visur ir mes esame jos dalis.
Kaip Pasigaminti Dirbtinį Kregždės Lizdą
Jei norite prisidėti prie kregždžių išsaugojimo ir pritraukti jas į savo aplinką, galite pasigaminti dirbtinį lizdą. Štai žingsniai, kaip tai padaryti langinei kregždei:
- Lizdo forma: Lizdo formai siūloma naudoti 18 cm skersmens vaikišką plastikinį kamuoliuką arba tokio pat skersmens plastikinį dubenėlį. Dubenį naudoti patogiau, nes yra standesnis ir patikimiau išlaiko lizdo formą lipdymo metu.
- Pagrindo paruošimas: Dvi maždaug 22 cm ilgio ir 12 cm pločio lentelės sujungiamos ilgosiomis kraštinėmis stačiu kampu. Prie jų bus tvirtinamas lizdas. Lenteles sujungti reikia medsraigčiais taip, kad būtų galima lengvai atsukti. Galima naudoti norimos spalvos drėgmei atsparią laminuotą fanerą.
- Armatūra: Lizdui sustiprinti kaip armatūrą panaudosime lankstų vielos tinkliuką. Dubenėlis apgaubiamas tinkliuku, jo kraštai medsraigčiais pritvirtinami prie lentelės. Taip pritvirtintas tinkliukas patikimai laikys lizdą.
- Lizdo lipdymas: Dubenėlis su tinkliuku aplipdomas cemento ir pjuvenų (lygiomis dalimis) mišiniu, sudrėkintu vandeniu. Delnais suspaudus masę į gniūžtę, pro pirštus vanduo turi ne varvėti, bet vos sunktis, kapsėti. Mišinį reikia lengvai įspausti, įtrinti, kad kiek įmanoma vielos tinkliukas jame „paskęstų”, neliktų tuštumų, suformuoti apie 1 -1,5 cm storio sluoksnį.
- Džiovinimas ir užbaigimas: Maždaug po paros, kai cementas apstingsta, „lubų” lentelė nuimama, dubenėlis ir maišelis atsargiai ištraukiami. Lizdo vidus plonai padengiamas tuo pačiu pjuvenų ir cemento mišiniu, ten kur matomas vielos tinkliukas ar yra tuštumų.
