Svogūnas laikomas viena seniausių daržovių pasaulyje, naudojamų maisto ruošime ir medicinoje. Svogūnai Lietuvoje pradėti auginti labai seniai - jų auginimo tradicijos mūsų šalyje siekia 7-ąjį amžių. Ši puiki daržovė vertinama nuo labai seniai, ir ne tik dėl naudos sveikatai.
Senovės Egipte svogūnai buvo garbinami dėl savo formos ir koncentrinių žiedų, neva simbolizavusių amžinybę. Senovės egiptiečiai tikėjo svogūnų galia apsaugoti nuo ligų ir net vaizdavo juos paminkluose. Viduramžiais svogūnais kartais būdavo atsiskaitoma už prekes, paslaugas; jie buvo teikiami kaip dovanos. Svogūnas yra minimas šumerų, senovės kinų rašytiniuose šaltiniuose ir net Biblijoje. Šiandien šią prieskoninę daržovę dažniausiai naudojame nė nesusimąstydami apie jos poveikį sveikatai - iš tiesų svogūnai yra net labai naudingi! Mūsų senoliai taip pat naudojo svogūnus įvairiems negalavimams gydyti, vertino jų maistines savybes ir tikėjo, kad gegužės 8-oji yra geriausia diena jiems sodinti.
Svogūnų rūšys ir auginimas
Lietuvos daržuose plačiai paplitę ropiniai, laiškiniai ir daugiaaukščiai svogūnai. Bene populiariausi - ropiniai svogūnai, kurie, priklausomai nuo veislės, gali būti aštrūs, pusiau aštrūs ir saldieji. Maistui tinka tiek ropelė - požeminė svogūnų dalis, tiek laiškai.
Saldieji svogūnai yra tinkamiausi greitam vartojimui. O norint išlaikyti svogūnus per žiemą patartina rinktis aštriųjų svogūnų veisles. Daugiaaukščiai svogūnai dirvoje suformuoja keletą mažų svogūnėlių, o išorėje - tuščiavidurius vamzdinius lapus. Jie yra daugiamečiai ir anksčiau nei įprasti svogūnai subrandina laiškus. Laiškiniai svogūnai ropelių nesubrandina - maistui vartojami šių daržovių laiškai.
Svogūnai nėra reiklūs auginimo sąlygoms ir specifinei priežiūrai. Šios daržovės geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvose. Tinkamiausi priešsėliai svogūnams: pupelės, kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, pomidorai ir agurkai. Ropiniai svogūnai įprastai dauginami svogūnų sėjinukais arba sėklomis, daugiaaukščiai svogūnai dažniausiai auginami iš orinių ropelių, kurios į dirvą sėjamos kaip ir svogūnų sėjinukai, o laiškiniai svogūnai - dalijant kerą bei sėklomis.
Svogūnai mėgsta dirvožemį, kuriame yra gausu maistinių medžiagų ir kurio rūgštingumas yra artimas neutraliai reakcijai. Dirva svogūnų auginimui turėtų būti gerai įdirbta, o jos paviršius neturėtų būti itin drėgnas. Šių daržovių tręšimas priklauso nuo dirvožemio vertingųjų savybių.
Svogūnų maistinė vertė ir biologinė sudėtis
Aštrų šių daržovių skonį ir kvapą lemia jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai. Svogūnuose gausu kvapniųjų sieros junginių, įskaitant tiosulfinatus, sulfoksidus ir sulfidus, kurie suteikia svogūnams kvapą ir skonį. Svogūnai turi daug kitų vertingų savybių, dėl ko juos verta valgyti.
Laiškuose ir ropelėse yra nemažas kiekis vitamino C, vitaminų B1, B2, fitoncidų, karotino, natūralių rūgščių, geležies, fosforo, magnio, kalcio, kalio, natrio, ląstelienos bei kitų vertingų medžiagų. Svogūnuose yra fruktozės, sacharozės, taip pat ir citrinos bei obuolių rūgšties. Ne mažiau naudingi ir svogūnų laiškai, pasižymintys panašia sudėtimi kaip špinatai, lapiniai burokėliai. Svogūnų laiškų išskirtinumas tas, jog jie yra puikus vitamino K šaltinis.
Flavonoidai yra dietinių polifenolių - biologiškai aktyvių medžiagų, galingų antioksidantų, esančių daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose, grūduose - sudedamoji dalis. Vienas iš svarbiausių yra kvercetinas - polifenolio flavanoidas, kuris veikia kaip puikus natūralus priešuždegiminis, antihistamininis preparatas, bei puikus antioksidantas. Raudonuose svogūnuose daugiausia kvercetino, o geltonuosiuose - kaemferolio. Svogūno laiškai taip pat talpina savyje apie 55% kvercetino, 31% kaemferolio ir 14% luteolino. Raudonuosiuose svogūnuose yra 25 skirtingų rūšių antocianinų - galingų antioksidantų.
Svogūnų maistinės medžiagos (100 g)
| Maistinė medžiaga | Kiekis | Svarba |
|---|---|---|
| Kalorijos | 35-44 kcal | Energija |
| Vanduo | 89% | Hidratacija |
| Angliavandeniai | 9% (iš jų cukrų: 4,2g) | Energija |
| Skaidulos (ląsteliena) | 1,7% | Virškinimo sistemos veikla, prebiotikai |
| Vitaminas C | 7,4 mg (15-20% RPN) | Imunitetas, odos sveikata, geležies absorbcija |
| Vitaminas B1 (tiaminas) | Yra | Virškinimas |
| Vitaminas B2 (riboflavinas) | Yra | Centrinės nervų sistemos veikla |
| Vitaminas B6 (piridoksinas) | Yra | Raudonųjų kraujo kūnelių formavimas |
| Vitaminas B9 (folio rūgštis) | Yra | Ląstelių augimas, medžiagų apykaita (ypač nėščioms moterims) |
| Vitaminas A | Gausu beta-karotino | Kepenų, skydliaukės ir nervų sistemos darbas, regėjimas, cholesterolio lygis |
| Vitaminas E | Yra | Antioksidantas, odos sveikata |
| Kalis | Yra | Kraujospūdžio reguliavimas, širdies ir kraujagyslių sveikata |
| Kalcis | Yra | Kaulų ir raumenų stiprumas |
| Fosforas | Yra | Kaulų ir raumenų stiprumas |
| Magnis | Yra | Kaulų ir raumenų stiprumas |
| Geležis | Yra | Kraujo sudėtis |
| Selenas | Yra | Antioksidacinis poveikis, ląstelių apsauga |
| Manganas | Yra | Antioksidacinis poveikis, odos apsauga nuo UV |
| Chromas | 20% kasdieninės dozės (200g svogūno) | Gliukozės ir insulino kontrolė, cholesterolio mažinimas |
| Kvercetinas | 22,4 - 54 mg/100 g | Priešuždegiminis, antioksidacinis, priešvėžinis, mažina trombozės riziką |
| Antocianinai | 5,38 mg/75g (raudonuose svogūnuose) | Antioksidacinis, priešuždegiminis, antibakterinis, priešvėžinis poveikis |
| Sieros junginiai | Yra | Detoksikacija, antimikrobinis, cholesterolio mažinimas |
Įspūdingos svogūnų naudos suaugusiųjų sveikatai
Svogūnų naudos spektras labai platus - jie padeda nuo įvairių ligų, įskaitant ir peršalimą, ir širdies negalavimus, diabetą ar osteoporozę. Ši Lietuvoje nuo seno auginama daržovė ne tik stiprina organizmą ir padeda kovoti su uždegiminiais procesais, bet dėl savo antioksidacinių, antiinfekcinių savybių yra rekomenduojami kai vargina sloga ir angina. Kartu tai puiki priemonė, padedanti kovoti su bendru organizmo silpnumu, atsirandančiu po persirgtų ligų.
Imuniteto stiprinimas ir uždegimų slopinimas
- Svogūnai stiprina imunitetą, pasižymi uždegimus slopinančiomis, antioksidacinėmis, valančiomis savybėmis.
- Kaip žinia, vitaminas C stiprina imunitetą. Kai organizmo imunitetas stipresnis, jis geriau kovoja su infekcijomis ir ligomis. Be to, vitaminas C puikiai kovoja su peršalimu ir kosuliu.
- Kvercetinas mažina uždegiminius procesus, lėtina senėjimą, slopina virusų pasireiškimą.
- Svogūnai jau nuo seno garsėja stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, tad nieko keisto, kad šios daržovės neretai buvo naudojamos ir medicininėje praktikoje. Svogūnų valgymas padeda sumažinti histamino lygį, dėl kurio kyla alerginės reakcijos. Būtent todėl svogūnus itin naudinga valgyti astma sergantiems žmonėms.
- Padedančiomis kovoti su vėžiu ir antimikrobinėmis savybėmis pasižymi ir svogūnuose esantys organiniai sieros turintys junginiai: disulfidai, tiosulfatai ir kt.
- Fitoncidai sunaikina bakterijas. Gripo epidemijos metu patalpose naudojami eteriniai aliejai, fitoncidai turi gerą priešvirusinį poveikį.
Širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas
- Pastebima, kad svogūnai teigiamai veikia kraujagyslių sistemos būklę.
- Polifenolio flavonoido kvarcetinas atlieka svarbų vaidmenį mažinant kraujo spaudimą. Be to, svogūnas taip pat padeda išsaugoti sveikas širdies arterijas, nes neleidžia joms užsikimšti. Taigi, sumažėjęs kraujo spaudimas ir širdies arterijų elastingumas padės išvengti jums infarkto ir kitų širdies ligų.
- Cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje normalizavimas, aterosklerozės prevencija - tai dar keletas naudingųjų savybių, kuriomis pasižymi svogūnai.
- Organiniai sieros junginiai padeda sumažinti cholesterolio ir skystinti kraują, neleisti susidaryti krešuliams, taip mažindami širdies ligų ir insulto riziką.
- Svogūne esantys sulfidai mažina kraujyje esančių lipidų kiekį bei patį kraujospūdį. Flavonoidai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Svogūnai natūraliai mažina kraujo krešėjimą, mažina infarkto ar insulto pavojų.
- Atliekant vieną klinikinį atsitiktinių imčių tyrimą antsvorio turinčioms arba nutukusioms moterims su nustatytu policistinių kiaušidžių sindromu, vartojant svogūnus, cholesterolio lygis nukrito.
Kova su vėžiu ir detoksikacija
- Svogūnai pasižymi neįtikėtinu antioksidaciniu poveikiu. Moksliškai įrodyta, kad svogūnus naudojant kasdieniuose patiekaluose jie netgi padeda įveikti vėžį. Ypač veiksmingai jie kovoja prieš gaubtinės žarnos vėžį, smegenų vėžį ir kaklo vėžį.
- Laisvieji radikalai, sukeliantys didelius DNR pažeidimus organizmo ląstelėse, vartojant svogūnus drastiškai sumažėja. Taip pat įrodyta, kad svogūnų vartojimas sumažina mirtinų piktybinių auglių dydį, o kartais netgi visiškai sunaikina naviko ląstelę.
- Svogūnuose esantys unikalūs organiniai junginiai padeda slopinti laisvųjų radikalų susidarymą ir navikų augimą. Mokslininkai mano, kad ši prieskoninė daržovė puikiai tinka ne tik vėžio prevencijai, bet taip pat ir šios klastingos ligos gydymui. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad reguliarus svogūnų valgymas padeda ženkliai sumažinti prostatos vėžio riziką.
- Svogūnai puikiai detoksikuoja. Juose gausu įvairių organinių sieros junginių. Šie junginiai labai naudingi sveikatai. Be to, svogūnai dar turi metionino ir cisteino. Abi šios amino rūgštys atlieka svarbų vaidmenį organizmo detoksikacijoje. Metionas ir cisteinas padeda iš organizmo išvalyti mirtinas chemines medžiagas, tokias kaip kadmis ir gyvsidabris.
Virškinimas ir kaulų sveikata
- Kai nuryjame svogūną, išsiskiria daugiau virškinimo sulčių. Šios sultys užtikrina tinkamą maisto virškinimą ir taip sumažina virškinimo sutrikimų tikimybę.
- Svogūnuose esantis vitaminas B padeda lengviau įsisavinti įvairias maistines medžiagas.
- Svogūnuose yra prebiotinėms maistinėms skaiduloms priskiriamo inulino. Inulinas taip pat užkerta kelią vidurių užkietėjimui, gerina kraujo cukraus reguliavimą, maisto medžiagų pasisavinimą ir palaiko normalų kaulų tankį.
- Svogūnuose daug ląstelienos, kalio, vitamino C, vitamino B ir sieros. Šie vitaminai ir mineralai padeda įveikti ar užkirsti kelią osteoporozei. Jie pasirūpina, kad kaulai būtų stiprūs ir sveiki, raumenys - tvirti, o sąnariai - lankstūs.
- Svogūnai, kaip ir pienas, padeda išlaikyti sveikus ir tvirtus kaulus. Reguliarus svogūnų valgymas padeda padidinti kaulų tankį, todėl šios prieskoninės daržovės padeda užkirsti kelią osteoporozei.
Kitos naudos
- Regėjimas ir oda: Svogūnai stiprina regėjimą, jaunina odą. Juose itin daug vitaminų C, A ir E. Antioksidantų ir daugybės vitaminų derinys padeda išsaugoti švytinčią odą.
- Burnos higiena: Svogūnai veiksmingai gerina burnos sveikatos būklę ir palaiko dantų higieną. Žali svogūnai pašalina burnoje esančias bakterijas ir stiprina dantis.
- Nuotaika ir miegas: Svogūnuose esantys junginiai padeda sustabdyti homocisteino kaupimąsi, kurio perteklius turi neigiamą poveikį hormonų pusiausvyrai. Jei svogūnai yra įtraukiami į reguliarų mitybos racioną, tai gali padėti sumažinti depresijos riziką ir užtikrinti ramesnį miegą.
- Diabeto kontrolė: Svogūnuose esantis eterinis aliejus vaidina svarbų vaidmenį mažinant gliukozės kiekį organizme. Vartojant svogūnus padidinamas organizme esančio laisvo insulino kiekis, kas mažina kraujyje esančio cukraus kiekį.
- Vaisingumas: Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad svogūnai gali padėti kontroliuoti kraujo cukraus lygį ir daro teigiamą poveikį vaisingumui. Svogūnai naudingi tiek vyrams, tiek moterims. Vyrams jie gali padidinti testosterono kiekį ir pagerinti vaisingumą.
Svogūnų vartojimas, paruošimas ir gudrybės
Svogūnai yra plačiai naudojami tiek žali, tiek termiškai apdoroti. Kad duotų daugiausia naudos, svogūnus rekomenduojama valgyti neapdorotus, juos derinant su kitomis daržovėmis. Termiškai apdorojant svogūnus, išgaruoja eteriniai aliejai, kurie ir suteikia aštrų, kartoką skonį. Todėl paruošti svogūnai tampa malonesni valgyti. Tiesa, jei svogūnais gardinami virti patiekalai, juos ruošiant rekomenduojama šią daržovę apkepinti ir tik tuomet dėti į sriubas ar kitus verdamus patiekalus. Apkepinti svogūnai išsaugo gerąsias savo savybes. Svogūnus galite virti, troškinti, karamelizuoti, skrudinti ar kepti. Taip pat galite konservuoti užšaldydami, marinuodami, konservuodami arba džiovindami. Atkreipkite dėmesį, jei svogūnai buvo užšaldyti, juos verta naudoti tik kepimui, dėti į salotas netiks, gali būti patižę.
Tradiciniai receptai ir liaudies medicina
- Svogūnų sultys su medumi nuo kvėpavimo takų ligų: Svogūnų sultys su medumi laikomos viena efektyviausių liaudiškų priemonių nuo bronchito, plaučių ligų ir bronchinės astmos. Svogūnai yra puikus antiseptikas - jie padeda naikinti bakterijas ir virusus, kurie dažnai sukelia kvėpavimo takų infekcijas. Medus yra žinomas dėl savo antiseptinių, priešuždegiminių ir atpalaiduojančių savybių. Gerkite po šaukštą tris kartus per dieną, geriausia po valgio.
- Svogūnų kompresai: Svogūnų kompresai malšina skausmą esant ausų uždegimui. Tvarsčiai su pašildytais svogūnų žiedais labai padeda nuo vočių, uždegimų ir blogai gyjančių žaizdų.
- Svogūnų sultys: 1 arbatinis šaukštelis svogūnų sulčių, geriamas kas dvi valandas, padeda naikinti virškinamajame trakte esančias kirmėles. Raudonasis svogūnas sumaišytas su citrina mažina virškinimo sutrikimus. Svogūno sultys apsaugo ir palengvina slogą bei peršalimo infekcijas. Vėmimą taip pat gali sumažinti svogūnų sultys sumaišytos lygiomis dalimis su imbiero sultimis. Šviežio svogūno vartojimas kiekvieną dieną apsaugo nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų, padeda reguliuoti kraujo cirkuliaciją. Svogūno sultys stiprina plaukų augimą ir slopina jų praradimą. Svogūno valgymas kiekvieną dieną taip pat naikina burnos bakterijas, slopina uždegiminius procesus burnoje. Svogūno sultys gerina miegą, regėjimą, mažina galvos skausmus.
Svogūnų sodinimas: toks mano būdas, ar sodinat taip pat?
Patarimai pjaustant svogūnus be ašarų
Daugelio žmonių akys, kai pjaustomi svogūnai, ašaroja. Akių perštėjimą ir ašarojimą sukelia sin-propanetialo-S-oksido dujos. Kad išvengtume šios problemos, mokslininkai siūlo kelias gudrybes:
- Prieš pjaustymą svogūnus verta atvėsinti šaldytuve apie valandą. Šis metodas gali būti nepraktiškas, nes svogūnai sušlampa, suminkštėja, praranda skonį.
- Nulupti jo žievelę po tekančiu šaltu vandeniu.
- Pirmiau nupjauti apatinę svogūno šaknį (būtent ši dalis išleidžia dujas).
- Pjaustyti ir smulkinti svogūną su aštriu peiliu.
- Kvėpuokime per burną.
- Vis nuplaukime peilį šaltu vandeniu.
- Pjaustydami svogūnus taip pat galite naudoti gartraukį ar atsukti tekantį vandenį - taip atitrauksite lakias chemines medžiagas ir jos nepateks arba mažiau pateks į akis.
Svogūnų laikymas
Svogūnas geriausiai išlaiko savo maistines savybes, kai yra laikomas tamsioje, vėsioje, sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Laikykite juos tinkliniame maiše, kad jie turėtų ir tinkamą oro cirkuliaciją. Svogūnus patariama laikyti atskirai nuo bulvių, nes kartu laikomos šios daržovės greičiau genda. Nelaikykite svogūnų šaldytuve ilgą laiką, nes žema temperatūra minkština juos. Svogūnai ilgiau išlaikys gerąsias savo savybes, jei laikysite juos tamsoje.
Svogūnai ir atsargumo priemonės: ar tinka kūdikiams ir mažiems vaikams?
Nors svogūnai yra naudingi sveikatai, kai kuriems žmonėms jie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vartojimą jautriems asmenims ir mažiems vaikams.
Dėl česnake ir svogūne esančių agresyvių medžiagų, sieros junginių, jų nepatartina valgyti kūdikiams ir mažiems vaikams. Vaikų gleivinė virškinamojo trakto jautri, ir česnakas ar svogūnas gali ją nudeginti. Neskiestos svogūnų sultys yra per stiprios naudoti vaikų mityboje. Tokiais atvejais, jei nusprendžiama naudoti sultis (pvz., liaudies medicinos tikslais), reikėtų atskiesti santykiu 1:10 su paprastu vandeniu, arba santykiu 1:5 su aliejumi. Termiškai apdorojamas svogūnas beveik nepakeičia savo maistinės vertės, tad jie gali būti puiki daržovė vaikams, tačiau visada reikia atsižvelgti į vaiko individualų jautrumą ir amžių.
Kiti apribojimai ir rizikos
- Virškinimo problemos: Jautrų virškinamąjį traktą turintiems asmenims svogūnai gali sukelti tokius simptomus kaip rėmuo, pilvo pūtimas, nevirškinimo ar pilnumo jausmą, ypatingais atvejais net pykinimą. Šie simptomai dažniau pasireiškia valgant žalius, termiškai neapdorotus svogūnus. Dažniausiai simptomai sumažėja svogūnus blanširavus (nuplikius verdančiu vandeniu) ar pakepinus. Kas turi opų virškinimo trakte, ypač skrandyje, taip pat kam nuolat atsinaujina rėmuo, reikėtų vengti termiškai neapdoroto svogūno, bet keptą ar nuplikytą vartoti galite.
- Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): Kenčiantiems nuo DŽS, svogūnai gali sukelti pilvo pūtimą dėl juose esančių frukto-oligasacharidų ir paaštrinti kitus, su liga susijusius simptomus. Verta atminti, kad tai - individualu.
- Alergija: Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos, pasireiškiančios tokiais simptomais kaip niežulys, patinimas ar apsunkintas kvėpavimas suvalgius svogūnų. Jei esate alergiški Allium šeimos augalams, pavyzdžiui, česnakams ar porams, turėtumėte atsargiai vartoti svogūnus. Nerekomenduojama valgyti alergiškiems žmonėms, mat juose esama disulfidų, kurie gali sukelti tokius alergijos simptomus kaip astma, sloga, nosies užgulimas, akių paraudimas, kontaktinis dermatitas.
- Sąveika su vaistais: Svogūnai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač su kraują skystinančiais vaistais, dėl savo natūralių antikoaguliantų savybių.
- Nėštumas ir žindymas: Nėščios ar krūtimi maitinančios moterys, prieš pradėdamos reikšmingus mitybos pokyčius, įskaitant svogūnų vartojimo didinimą, turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
- Kūno ir burnos kvapas: Kai jūsų kūnas suskaido svogūnuose esančius sieros junginius, jie gali reaguoti į jūsų odos prakaitą ir gali sukelti tai, kas paprastai laikoma nemaloniu kūno kvapu. Norėdami pašalinti svogūno kvapą, sklindantį iš burnos, suvalgykite keletą šakelių petražolių ar skiltelę obuolio. Nemalonų kvapą taip pat sumažinsite gerdami vandenį.
- Gyvūnų netoleravimas: Svogūnų visiškai netoleruoja keturkojai augintiniai. Pavyzdžiui, šunims tai yra nevirškinamas produktas.