Vištiena - vienas populiariausių mėsos produktų pasaulyje, vertinamas dėl universalumo, prieinamumo ir maistinės vertės. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti virtos vištienos savybes, pradedant jos maistine verte ir baigiant patarimais, kaip ją tinkamai paruošti, kad išsaugotume geriausias savybes.
Vištienos nauda sveikatai
Anot mitybos ekspertų, vištiena turi daug pranašumų, lyginant su kitomis mėsos rūšimis, pavyzdžiui, kiauliena ar jautiena. Joje yra iki 40% mažiau riebalų ir 10% daugiau baltymų nei kiaulienoje, o amino rūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai. Nepakeičiamos amino rūgštys yra būtinos žmogaus sveikatai ir gerai savijautai.
Pagrindiniai privalumai:
- Amino rūgštys: Vištienoje gausu gerai subalansuotų nepakeičiamų amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą.
- Mineralai: Fosforo, geležies, magnio, kalio ir seleno vištienoje yra net tris kartus daugiau nei kitoje mėsoje.
- Lengvas virškinimas: Vištiena yra lengvai virškinama, neriebi ir turtinga baltymais, todėl ypač rekomenduojama vaikams, aktyviai sportuojantiems, protinį darbą dirbantiems žmonėms ir besilaikantiems dietos.
Profesorius Rimantas Stukas, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, pabrėžia, kad vištiena yra balta mėsa, kuri nesukelia tokios įrodytos sveikatai rizikos kaip raudona mėsa, todėl ją galima valgyti dažniau. Pasak jo, pati vertingiausia vištienos dalis yra krūtinėlė dėl geriausio aminorūgščių sąstato ir didžiausio baltymų kiekio.
Tyrimai rodo, kad dalis žmonių gauna nepakankamai baltymų. Kadangi pagal naujausias Šiaurės šalių rekomendacijas, 1 kilogramui kūno svorio reikia 0,83 g baltymų, žmogus, sveriantis 65 kilogramus, per parą turėtų gauti beveik 54 gramus baltymų. Baltymai svarbūs ne vien raumenims, bet ir imuninėms ląstelėms, todėl pakankamas jų kiekis būtinas stipriai imuninei sistemai.
Rekomendacijos
VšĮ „Tikra Mityba“ vadovė D. Gasparavičienė rekomenduoja rinktis tausojančius gamybos būdus: virimą, troškinimą ar virimą garuose. Patartina vengti riebalų, neprisūdyti ir nepridėti prieskonių su sveikatai nepalankiais maisto priedais, tokiais kaip skonio stiprikliai. Skrudinta, aliejuje kepta ar virta vištiena, apvoliota džiūvėsėliuose ar tešloje, o dar užpilta riebiu padažu - tikrai ne pats sveikiausias pasirinkimas. Skrudinant aliejuje aukštoje temperatūroje susidaro žalingi transriebalai, kurie yra kancerogenai, didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, didėja rizika vystytis aterosklerozei ir jie labai žalingi mūsų organizmui.
Kaip tinkamai virti vištieną
Virimo laikas yra kritinis faktorius, lemiantis vištienos kokybę. Per trumpai virta vištiena gali būti nesaugi vartoti, nes joje gali likti pavojingų bakterijų, tokių kaip Salmonella. Per ilgai virta vištiena tampa sausa, kieta ir praranda dalį savo skonio bei maistinių medžiagų.
Vištienos dalių virimo laikas
| Vištienos dalis | Apytikslis virimo laikas |
|---|---|
| Visa višta (1 kg) | Apie 1 valandą |
| Visa višta (1,5-2 kg) | 1,5-2 valandas |
| Krūtinėlė (be kaulų ir odos) | 15-20 minučių |
| Krūtinėlė (su kaulais ir oda) | 25-30 minučių |
| Šlaunelės ir blauzdelės | 25-35 minutės |
| Sparneliai | 20-25 minutės |
| Kulšelės | 30-40 minučių |
Šviežia vs. šaldyta vištiena
Šviežią vištieną virti reikia trumpiau nei šaldytą. Šaldytą vištieną prieš verdant rekomenduojama atšildyti šaldytuve (tai gali užtrukti 24 valandas ar ilgiau, priklausomai nuo gabalo dydžio) arba šaltame vandenyje (keičiant vandenį kas 30 minučių). Atšildytą vištieną reikia virti kaip šviežią. Jei verdama neatšildyta vištiena, virimo laiką reikia pailginti maždaug 50%.
Vištiena su kaulais ar be kaulų
Vištieną su kaulais reikia virti ilgiau nei vištieną be kaulų. Kaulai trukdo šilumai pasiekti mėsos centrą, todėl virimo laikas pailgėja. Taip pat, vištiena su kaulais dažnai būna sultingesnė ir aromatingesnė, ypač verdant sultinį.
Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai virti vištieną
- Paruošimas: Nuplaukite vištieną šaltu vandeniu. Jei naudojate visą vištą, pašalinkite vidurius, jei jie yra. Jei naudojate atskiras dalis, patikrinkite, ar nėra likę plunksnų.
- Puodas ir vanduo: Įdėkite vištieną į didelį puodą. Užpilkite šaltu vandeniu taip, kad vanduo apsemtų vištieną maždaug 2-3 cm.
- Prieskoniai: Į vandenį įdėkite druskos, pipirų, lauro lapų, svogūno, morkos, saliero - tai suteiks vištienai ir sultiniui daugiau skonio.
- Virimas: Užvirkite vandenį ant didelės ugnies. Kai vanduo užvirs, sumažinkite ugnį iki mažos ir virkite ant silpnos ugnies, kol vištiena bus išvirusi. Svarbu nuolat nugriebti putas, kurios susidaro virimo pradžioje.
- Virimo laiko patikrinimas: Virimo laiką patikrinkite įbedę šakutę į storiausią mėsos vietą. Jei išbėga skaidrios sultys, vištiena yra išvirusi. Taip pat, mėsa turi lengvai atsiskirti nuo kaulų. Galima naudoti ir mėsos termometrą: vištienos temperatūra storiausioje vietoje turi siekti 74°C.
- Atvėsinimas (sultiniui): Jei vištiena buvo virta sultiniui, leiskite jai atvėsti sultinyje. Tai padės išsaugoti drėgmę ir skonį.
- Patiekimas: Išvirusią vištieną išimkite iš puodo ir patiekite kaip atskirą patiekalą, arba naudokite sultinį ir vištieną kitiems patiekalams gaminti.
Kaip patikrinti, ar vištiena išvirusi?
Yra keletas būdų, kaip patikrinti, ar vištiena išvirusi:
- Šakutės testas: Įbedkite šakutę į storiausią mėsos vietą. Jei išbėga skaidrios sultys, vištiena yra išvirusi. Jei sultys rausvos, vištieną reikia virti ilgiau.
- Mėsos termometras: Tai patikimiausias būdas patikrinti, ar vištiena išvirusi. Įdėkite termometrą į storiausią mėsos vietą (vengiant kaulo). Vištienos temperatūra turi siekti 74°C.
- Mėsos atsiskyrimas nuo kaulų: Jei mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulų, vištiena yra išvirusi.
Patarimai ir dažniausiai pasitaikančios klaidos
Patarimai
- Sūdymas: Sūdykite vandenį virimo pradžioje, tai padės vištienai išlikti sultingesnei.
- Prieskoniai: Eksperimentuokite su prieskoniais, kad sukurtumėte unikalų skonį.
- Virimas ant silpnos ugnies: Virimas ant silpnos ugnies užtikrina, kad vištiena išvirs tolygiai ir išliks sultinga.
- Nugriebimas: Nuolat nugriebkite putas, kurios susidaro virimo pradžioje. Tai padės sultiniui būti skaidresniam.
- Sultinys: Išvirus vištieną, neišpilkite sultinio. Jį galima naudoti sriuboms, padažams ir kitiems patiekalams gaminti.
- Vištienos panaudojimas: Išvirtą vištieną galima naudoti įvairiems patiekalams gaminti: salotoms, sumuštiniams, troškiniams, apkepams ir kt.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
- Per trumpas virimo laikas: Tai gali sukelti apsinuodijimą maistu.
- Per ilgas virimo laikas: Vištiena tampa sausa ir neskani.
- Virimas ant per didelės ugnies: Vištiena gali išvirti netolygiai.
- Neatšildyta vištiena: Virimo laikas pailgėja, o vištiena gali išvirti netolygiai.
- Nepakankamas sūdymas: Vištiena gali būti beskonė.
Vištienos dalių maistinė vertė ir svorio pokyčiai
Kalbant apie biologinę vertę, pati vertingiausia vištienos dalis yra krūtinėlė: joje yra pats geriausias aminorūgščių sąstatas, be to krūtinėlėje yra daugiausia baltymų. 100 gramų biologiškai vertingiausios vištienos dalies krūtinėlės baltymų bus tik maždaug 23,5 g. Tuo tarpu vištienos šlaunelių mėsos 100 g baltymų bus 16,8 g baltymų. Bendrai 100 g. vištienos, neskirstant jos į atskiras dalis, randama 18,7 g baltymų.
Vištiena dažnai yra pasirinktas maisto produktas žmonėms, siekiantiems kontroliuoti ar sumažinti savo svorį. Baltymai padeda ilgiau jaustis sočiam, todėl mažiau tikėtina, kad norėsite užkandžiauti nesveikais produktais. Baltymai taip pat padeda išlaikyti raumenų masę, kai esate kalorijų deficite. Vištienos krūtinėlės yra bene populiariausias pasirinkimas tarp fitneso entuziastų ir sveika mityba besirūpinančių žmonių. Krūtinėlės taip pat turi mažai riebalų ir kalorijų, todėl jos yra puikus pasirinkimas tiems, kas siekia sumažinti kūno svorį arba išlaikyti liesą raumenų masę.
Liesa mėsa, tokia kaip vištienos krūtinėlė be odos, tinka norintiems ryškumo ir svorio metimo. Tuo tarpu šlaunelės, sparneliai savyje turi daugiau kalorijų riebalų sąskaita, todėl tiks auginantiems svorį.
Vienai vištienos daliai, anot prof. R. Stuko, vietos lėkštėje tikrai neturi atsirasti - tai vištienos odelė. Vištienos odoje yra itin didelė koncentracija medžiagų, kurios žmogaus organizmui - tikrai nenaudingos, tad jos negalima valgyti nei keptos, nei virtos. Jei vištiena verdama vandenyje, tai odą ir matomus riebalus reiktų nuimti prieš dedant vištieną į puodą, nes ten yra labai daug cholesterolio, sočiųjų riebalų rūgščių, kurios sveikatai nepalankios.
Vištienos kepsnys | Kaip iškepti sultingą vištienos krūtinėlės kepsnį | Juicy chicken steak
Pasak maisto technologo Pauliaus Unguraičio, pilnai iškepusi vištiena, nepaisant jos dalies, yra tuomet, kai ji pasiekia 72 laipsnių pagal Celsijų karštį viduje. Geriausias būdas, norint būti garantuotiems dėl to, kad mėsa iškepė - pamatuoti tai specialiu termometru.
Maisto technologas taip pat pataria filė, atvirkščiai nei kitas vištienos dalis, kepti ant didelio karščio, aukštoje temperatūroje ir neilgai. Kad būtų greičiau ir „saugiau“, siekiant neperkepti, patartina filė supjaustyti pvz. kaip šašlykus. Tuomet iškepti mėsą užteks ir penkiolikos minučių.
Iškeptą vištieną, pasak pašnekovo, galima valgyti iškart, išskyrus filė, kurią, siekiant, kad mėsa išlaikytų drėgmę, kelias minutes rekomenduojama palaikyti inde uždengtą. Per ilgai vėsinama vištiena išgarina drėgmę ir praranda jai būdingą minkštumą.