„Riešutų duona“: nesenstančios meilės ir vaikystės prisiminimų istorija

Prie „Lietuviško kino nakties“ iniciatyvos, kurios metu visame pasaulyje žiūrėsime Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“(1978), prisijungė daugiau nei 50 Lietuvos ir pasaulio miestų.

Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru į ekranus sugrąžina ikoniškai pirmąją meilę suvaidinusius Algirdą ir Elvyrą Latėnus, kurie neseniai atšventė 40 metų drauge.

„Žiūrint į anūkus ar pagyvenusių žmonių poras matome tą patį. Amžinas dalykas kaip pasaulis - pirma meilė ištinka visus, kurios niekada neužmiršime. „Lietuviško kino nakties“ dalyviams linkime nebijoti prisiminti savo kvailų situacijų, kurios yra pačios brangiausios. Žiūrint šį filmą turi būti gera Lietuvoje ir labai šaunu, kad jį pamatys visame pasaulyje. Pažiūrėjus „Riešutų duoną“ užplūs gerumas, nostalgija, meilė, o tai ir svarbiausia“, - filmo ilgaamžiškumo paslaptį atskleidžia ir renginyje sudalyvauti kviečia lietuviškuosius Romeo ir Džuljetą - Liuką Kaminskaitę ir Andrių Šatą - suvaidinę Elvyra ir Algirdas Latėnai.

Aktorės Emilijos Latėnaitės mėgstamiausias filmas - „Riešutų duona“: žavisi ir tėvų vaidyba, ir viso filmo pastatymu.

Filmo siužetas

Mažyčiame Lietuvos provincijos miestelyje apie kokius 1950-uosius gyveno dvi kaimynų šeimos: Šatai ir Kaminskai. Didelės santarvės tarp jų ir šiaip nebuvo, bet kai mažojo Andriaus Šato senelis pardavė Kaminskams karvę, o ši ėmė ir tuoj pat nugaišo, santūrus santykiai virto tikra tarpusavio kova.

Tiesa, mažieji - Andrius ir Liuka, jos netikras broliukas, pabėgusios su lakūnu Kaminskienės priglaustas „Peliūkštis“ - sutarė neblogai. Andrius kartą rado kapeiką, ir, vis tebejausdamas neteisybę dėl tos karvės, neapdairiai pasižadėjo Liukai nupirkti kitą.

Bėgo metai, Kaminskas, pats basas vaikščiodamas, siuvo kitiems batus, neįvykęs agronomas Šatas paniro į saviveiklą ir dienas naktis repetuodavo su jaunąja Irena Meškute. Mirė senelis, palikęs Andriui visokių - tik nebegaliojančių, byrėte byrančių carinių ir vokiškų popierinių pinigų, bet Andrius, vien savimi pasikliaudamas, rinko ir pardavinėjo gelžgalius, kaulus, o ūgtelėjęs tampė bulvių maišus, dirbo prie melioracijos - kad tik sukauptų reikiamą sumą ir realizuotų tą idėją fiksuotą.

Pagaliau karvė turguje nupirkta, bet Kaminskas suvokia šią skolą-dovaną kaip patyčią, bando aiškintis mokykloje, sumuša Liuką, kuri atbėga sulyta į vienišo Andriaus namus - mat jau ir Šatienė, nebepakęsdama vyro „saviveiklų“, grįžo į tėviškę.

Pirmuosius Andriaus ir Liukos meilės gestus nutraukia Kaminskas, nušaunantis tą nelemtą karvę.

Abi subyrėjusios šeimos po truputį vėl susieina: žilstelėjusi Kaminskienė „nukrinta iš dangaus“, o Elytė pagaili savojo apleisto Antano. Pasenę Kaminskai išsikrausto, pasiėmę Liuką. Liko vien prisiminimas apie ją, apie vaikystės juodos duonos skonį, mažiesiems fantazuotojams kažkodėl primindavusį riešutus.

Tai lyriška istorija, kurioje švelnūs atsiminimai apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią, persipina su tragikomiškais nesusipratimais ir žmogiškomis silpnybėmis.

Plakatas filmo

Apdovanojimai

  • XI sąjunginio kino festivalio Jerevane (1978) prizas A. Žebriūnui vaikų ir jaunimo filmų kategorijoje.

Filmo filmavimo vietos ir kino turizmas

Nors kino turizmas Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius, siūloma per likusį karantiną panirti namuose į lietuviško kino pasaulį, o prasidėjus turistiniam sezonui - atrasti nufilmuotas vietas realybėje.

„Tai buvo seniai. Štai čia, tarp rugių ir bulvių laukų, plačiai išsidriekusiam Lietuvos miestely, kuris vaikystėje man atrodė pačiu didžiausiu ir svarbiausiu pasaulyje miestu. Ką ten Paryžius, Londonas ar Rio de Žaneiras! Beveik visas filmas susuktas Žiogelių kaime, Druskininkuose. Tai - senas, miškų apsuptyje įsikūręs etnografinis panemunių dzūkų kaimas.

Leidžiantis į pasivaikščiojimą po tikrą dzūkišką mišką, prie upės atsiveria gražus vaizdas į kitame Nemuno krante esančius Liškiavos bažnyčią ir vienuolyną. Kaime išlikusi autentiška dviejų galų dzūkiška sodyba, kuri juostoje buvo Šatų šeimos namais. Filme užfiksuoti ir Alantos Šv. [bažnyčios bokštai ar kiti objektai, kurie nėra aiškiai apibrėžti tekste].

Vaizdas į Žiogelių kaimą ir Nemuną

Žiogeliuose turėsite galimybę pamiršti miesto triukšmą ir dulkes. Galėsite ne tik pajusti kino magiją, pamatyti legendinę filmavime naudotą sodybą, bet ir išbandyti visus kaimiško gyvenimo malonumus ir pramogas.

Orijaus kelionės: atostogų namai. 2 laida. Altea lietuviai įsimyli iš pirmo žvilgsnio

Lietuviško kino naktis

Prie „Lietuviško kino nakties“ iniciatyvos, kurios metu visame pasaulyje žiūrėsime Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“(1978), prisijungė daugiau nei 50 Lietuvos ir pasaulio miestų.

Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru į ekranus sugrąžina ikoniškai pirmąją meilę suvaidinusius Algirdą ir Elvyrą Latėnus, kurie neseniai atšventė 40 metų drauge.

„Žiūrint į anūkus ar pagyvenusių žmonių poras matome tą patį. Amžinas dalykas kaip pasaulis - pirma meilė ištinka visus, kurios niekada neužmiršime. „Lietuviško kino nakties“ dalyviams linkime nebijoti prisiminti savo kvailų situacijų, kurios yra pačios brangiausios. Žiūrint šį filmą turi būti gera Lietuvoje ir labai šaunu, kad jį pamatys visame pasaulyje. Pažiūrėjus „Riešutų duoną“ užplūs gerumas, nostalgija, meilė, o tai ir svarbiausia“, - filmo ilgaamžiškumo paslaptį atskleidžia ir renginyje sudalyvauti kviečia lietuviškuosius Romeo ir Džuljetą - Liuką Kaminskaitę ir Andrių Šatą - suvaidinę Elvyra ir Algirdas Latėnai.

Algirdas ir Elvyra Latėnai

tags: #youtubefilmas #riesutu #duona

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.