Žagarėliai - tai neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis, ypač mėgstama švenčių metu, o ypač per Užgavėnes. Tai traškūs, lengvi ir burnoje tirpstantys saldumynai, kurie perduodami iš kartos į kartą. Nors dažnai tariame "žagarėliai", kai kuriose šeimose jie vadinami "auselėmis", tarsi atkartojant jų formą. Šis desertas turi dešimtis "brolių" visoje Europoje: Italijoje jie vadinami chiacchiere („paskalos“), Lenkijoje - faworki, o Prancūzijoje - bugnes. Senovėje tai būdavo pagrindinis karnavalų patiekalas, skirtas sočiai pasisotinti prieš prasidedant gavėniai. Pavadinimas „žagarėliai“ kilo iš panašumo į sausas medžio šakas, nors šis receptas įrodo, kad jie gali būti neįtikėtinai minkšti!
Žagarėliai iš tešlos su kefyru yra autentiškas lietuviškas desertas, kuris išsiskiria tuo, kad vietoj įprasto pieno naudojamas kefyras. Kefyras suteikia žagarėliams ypatingą tekstūrą ir švelnų rūgštelėjimą, todėl jie tampa dar skanesni. Nors tradiciškai naudojamas kefyras, jį galima pakeisti rauginto pieno produktais - pasukomis arba rūgpieniu.
Klasikinis žagarėlių su kefyru receptas
Šis receptas yra paprastas ir greitai pagaminamas, nereikalaujantis daug pastangų. Jums reikės vos kelių ingredientų, kuriuos tikriausiai rasite savo virtuvėje.
Reikalingi ingredientai:
- 420 g miltų (plius keli šaukštai kočiojimui)
- 200 g kefyro
- 1 šaukštas grietinės
- 1 kiaušinis
- 2 šaukštai cukraus
- žiupsnelis druskos
- 0.5 šaukštelio sodos
- 30 g sviesto
- 1 šaukštas degtinės (arba acto)
- 500 ml aliejaus kepimui
- 2 šaukštai cukraus pudros
Gaminimas:
- Kiaušinį išplakite su cukrumi, žiupsneliu druskos ir puse šaukštelio sodos.
- Supilkite kefyrą, tuomet degtinę (ar actą), išmaišykite. Supilkite ištirpintą sviestą.
- Suberkite miltus, išmaišykite tešlą pradžioje šaukštu, tuomet išminkykite. Išminkyta tešla turi nelipti prie rankų.
- Tešlą padalinkite į dvi dalis. Iškočiokite didelį stačiakampį (iš antro tešlos gabalo reikės iškočioti tokį patį stačiakampį).
- Stačiakampį supjaustykite ~3 cm pločio juostelėmis, jas kas 9 cm supjaustykite įstrižai. Viduryje įpjaukite kelis centimetrus. Vieną kraštelį perkiškite per viduryje esantį įpjovimą.
- Aliejų supilkite į keptuvę. Įkaitinkite iki vidutinės kaitros.
- Sudėkite žagarėlius ir kepkite kelias minutes ant vienos pusės ir kelias ant kitos arba kol gražiai pagels.
- Viską pakartokite su antru stačiakampiu.
- Iškeptus žagarėlius sudėkite į lėkštę, pabarstykite cukraus pudra.
Paslaptys, kaip iškepti tobulus žagarėlius
Žinote posakį „Kartą paragavęs - negali sustot“? Kalbant apie šiuos žagarėlius jis puikiai tinka. Kad pavyktų iš tiesų purūs, traškūs ir burnoje tirpstantys žagarėliai, verta žinoti kelias paslaptis.
Temperatūrų balansas
Tai dažniausia klaida. Jei ingredientai (kiaušiniai, varškė) bus tiesiai iš šaldytuvo, tešla bus „sunki“. Palaikykite viską valandą kambario temperatūroje. Taip pat, jei aliejus bus per šaltas, žagarėliai jį gers kaip kempinė. Jei per karštas - išorė sudegs, o viduje liks žalia tešla. Idealų karštį patikrinsite įmetę mažą tešlos gabalėlį - jis turi iškart iškilti ir pradėti putoti.
Alkoholis tešloje
Į tešlą įpylus šaukštą degtinės, romo arba šlakelį acto, kepimo metu susidaro garų barjeras, kuris neleidžia aliejui skverbtis į vidų. Taip žagarėliai išlieka lengvi ir neriebūs. Taip pat, jeigu mėgstate, tešlą galima pagerinti trupučiu vanilinio cukraus.
Tešlos paruošimas
Tešlą būtina gerai išminkyti ir palikti pailsėti kambario temperatūroje bent 30 minučių - tai padės lengviau ją iškočioti. Jei tešla bus minkoma su kefyru, ji turėtų būti minkšta, bet nelipti prie rankų. Jei kočiojate plonai, žagarėliai bus trapesni. Senoviniai močiutės žagarėliai su kefyru - tešlą kočioti nereikia per plonai!
Žagarėliai su varške ir kefyru: naujas skonis
Šiuolaikinėje virtuvėje mes vis dažniau ieškome būdų, kaip tradicinius patiekalus paversti maistingesniais ir skanesniais. Žagarėliai su varške ir kefyru yra puikus pavyzdys: varškė čia atlieka ne tik skonio, bet ir tekstūros funkciją. Ji suteikia papildomų baltymų ir natūralaus sodrumo, todėl tešlai reikia mažiau papildomų riebalų. Rezultatas: kepinys išsipučia dvigubai, tampa akytas ir tirpstantis burnoje, tačiau išorėje išlaiko ploną, traškią plutelę.
Reikalingi ingredientai:
- 200 g riebios varškės (geriausia pertrintos per sietelį)
- 100 ml tiršto kefyro (kambario temperatūros)
- 2 kiaušiniai
- 4 v. š. cukraus (jei mėgstate saldžiau, pridėkite dar vieną)
- 1 a. š. vanilinio cukraus arba keli lašai vanilės ekstrakto
- 1 a. š. kepimo miltelių (arba 0,5 a. š. sodos)
- ~300 g miltų (gali prireikti šiek tiek daugiau ar mažiau)
- Aliejus kepimui
- Cukraus pudra apibarstymui
Gaminimas:
- Varškę dubenyje gerai ištrinkite su kiaušiniais, paprastu ir vaniliniu cukrumi iki vientisos, kreminės masės.
- Supilkite kefyrą ir gerai išmaišykite. Jei naudojate sodą, dabar ją nugesinkite acte ir skubiai įmaišykite į masę.
- Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska. Palaipsniui, dalimis, berkite miltus į varškės masę. Minkykite rankomis, kol tešla taps elastinga ir beveik nebelips prie rankų. Svarbiausia taisyklė - nepadauginkite miltų! Tešla turi likti minkšta.
- Leiskite tešlai pailsėti apie 20 minučių. Tai svarbu, kad miltai „išbrinktų“ ir tešla būtų lengviau kočiojama.
- Iškočiokite maždaug 0,5-0,8 cm storio lakštą. Pjaustykite pailgais rombais, kiekvieno jų viduryje padarykite įpjovą ir per ją pernerkite vieną galą.
- Įkaitinkite aliejų gilioje keptuvėje ar puode. Virkite žagarėlius po kelis, kol jie gražiai paruduos iš abiejų pusių.
- Iškepusius žagarėlius dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad šis sugertų riebalų perteklių.
Skonių variacijos
Nors klasika yra nepralenkiama, šie žagarėliai puikiai dera su kitais ingredientais. Į tešlą įtarkuota citrinos ar apelsino žievelė suteiks pavasariško gaivumo.
Cukraus pudrą galima pagaminti sumalus įprastą cukrų. Kepimui galima naudoti ne tik saulėgrąžų aliejų, bet ir rafinuotą kokosų aliejų ar lydytą sviestą.
Bendras patiekalo kaloringumas gali svyruoti, tačiau viename recepte nurodoma apie 2450 kcal.
tags: #zagareliai #receptai #su #kefyru